Naujienos

Maudymosi vietų vandens stebėsenos tyrimai ir triukšmo lygio matavimai tyliosiose zonose

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ą ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, sudarė numatomų vykdyti maudymosi vietų vandens kokybės ir triukšmo lygio matavimo tyrimų kalendorinį grafiką. Šią informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse bei skleis informaciją vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras numato atlikti Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus tyliosiose zonose

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, nuo gegužės 28 d. iki spalio 11 d. organizuos Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus.

Triukšmo lygio matavimai bus atlikti gegužės 28 d. ir spalio 11 d., dienos, vakaro ir nakties metu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-75 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo“ nustatytose 2-jose tyliosiose viešosiose zonose – Juodpelkio parke ir Sodų trikampio skvere.

Maudymosi vietų vandens kokybė bus stebima 18-oje gyventojų pamėgtose maudymosi vietose: Plinkšių ir Sedos ežeruose, Šerkšnėnų, Renavo, Kalnijų, Laižuvos, Tulnikių tvenkiniuose, vandens telkinyje Židikuose, Varduvos upėje, Vadaksties upės maudymosi vietose ties Auksūdžio kaimu, Laižuvos pliažo ir Buknaičių kaimo maudymosi vietose, 3-jose Ventos upės vietose bei Mažeikių Pavenčių paplūdimyje. Tyrimai bus atliekami 7 kartus per maudymosi sezoną, pradedant nuo gegužės mėnesio galo, kartojant kas dvi savaites iki rugsėjo 4 d. Vandens kokybė bus vertinama pagal mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Greta maudymosi vietų bus tiriamas ir maudyklų smėlis. Parazitologiniai tyrimai dėl kirminų kiaušinėlių ir lervų nustatymo bus atliekami 4 kartus (gegužės – rugpjūčio mėn.). Tyrimui bus naudojamas smėlis iš maudymosi vietų arba iš žaidimo aikštelių (dirvožemis, dumblas, smėlis).

Tyrimų informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse. Tyrimų rezultatai bus viešinami vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Numatomų vykdyti maudyklų vandens tyrimų kalendorinį grafiką galima rasti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata – Maudyklos – Maudyklų stebėsenos tyrimų grafikas“.

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TRIUKŠMO TYLIOSIOSE ZONOSE IR MAUDYMOSI VIETŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS ATASKAITA 2018 M.

 

2018-05-30 | Aplinkos sveikata

Rūkymo ir sveikatos akistata

Rūkymo ir sveikatos akistata

Tiek pasaulyje, tiek ir visoje Lietuvoje labiausiai iš priklausomybę sukeliančių ligų pirmauja rūkymas. 2015 m. skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas surūkė 1100 legalių tabako gaminių. Šie skaičiai parodo pagrindinę priežastį, dėl ko tabako gaminių vartojimas tampa vis aktualesne problema, kodėl daugėja sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių atvejų.

Lietuvos statistikos departamentas kasmet fiksuoja vis didėjantį mirtingumą. 2015 metais buvo užfiksuoti 1640 mirę asmenys, dėl tabako gaminių vartojimo, sukeliamų ligų.

Todėl būtina atkreipti dėmesį į rūkymo prevenciją.

Paprastai, siekiant tabako rūkymo prevencijos reikia atkreipti dėmesį į nikotino daromą žalą organizmui. Įprastai nikotinas patekęs į organizmą greičiau nei per 10 sekundžių pasiekia smegenis. Pirmiausiai jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina. Paprastai rūkymas žmogui yra gana sudėtingas psichosocialinis fenomenas, kuris žmogų įtraukia į nuolatinį vartojimą, nes nikotinas veikdamas nervų sistemą dažnai sukelia priklausomybę. Rūkantiems asmenims įprastai ši medžiaga sukelia susijaudinimą, susikaupimą, mažina baimę, sutraukia kraujagysles, didina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją, todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančioms moterims pasireiškia ankstyvesnė menopauzė. Nerūkantiems žmonėms nikotino dozės gali sukelti didesnius nuotaikos pokyčius nei kasdien rūkantiems. Tai priklauso nuo organizmo tolerancijos nikotinui.

Tabako gaminiuose esanti derva rūkymo metu nusėsta ant kvėpavimų takų. Taip susilpnėja imunitetas ir tokiu būdu sudaromas atviras kelias vystytis įvairioms plaučių ligoms, ar net tam tikro pobūdžio vėžiui.

Rūkymo metu išsiskyręs anglies monoksidas, kitaip dar vadinamos smalkės, patekusios į kraują sutrikdo deguonies apykaitą, apsunkina širdies ir plaučių veiklą, širdis priverčiama  dirbti padidintu krūviu, siekiant aprūpinti organus reikiamu deguonies kiekiu. Smalkės taip pat pažeidžia kraujagyslių sieneles bei didina aterosklerozės riziką.

Apibendrinant galima teigti, jog tabako poveikis žmogaus organizmui ir psichikai priklauso nuo rūkymo intensyvumo ir surūkomo tabako gaminių kiekio. Poveikis panašus į kitų stimuliatorių, todėl dažniausiai potraukis rūkyti atsiranda sumažėjus nikotino koncentracijai kraujyje. Įprastai praėjus 2-2,5 val. nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, po 6-8 val. sumažėja iki 75 proc., po 12-36 val. nikotino poreikis pasiekia maksimumą ir ši būsena išlieka nuo kelių iki – keliolikos dienų, po to poreikis silpnėja. Praėjus 3-4 savaitėms dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti, bet išlieka padidinta rizika atkryčiui, nes organizmas išlieka jautrus nikotinui, bei įvairiems psichologiniams veiksniams: stresui, aplinkai, alkoholio vartojimui, veikloms, kurių metu buvo įprasta rūkyti. Šie veiksniai gali lengvai išprovokuoti metusio rūkyti atkrytį.

Nacionalinės Tabako ir Alkoholio kontrolės koalicijos teigimu rūkymas yra pirmaujantis, tačiau išvengiamas mirties sukėlėjas. Todėl geriau visai nepradėti rūkyti, o rūkantiems siūlytina kuo greičiau atsikratyti šio žalingo pomėgio. Atkreipiant dėmesį į tai kad nėra  nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitę įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai !!!

2016-10-10 | Naujienos, Žalingi įpročiai

Statistiniai duomenys apie 2014 m. Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų sudėtį, gimstamumą, mirtingumą ir sergamumą

2014 metų pradžioje Mažeikių rajono savivaldybėje gyveno 56 119  gyventojų – 654 gyventojais mažiau nei 2013 metais pradžioje. Moterų buvo  3 643 daugiau negu vyrų. Tai rodo Statistikos departamento duomenys.

30,78 proc. visų savivaldybės gyventojų gyveno kaimo gyvenamosiose vietovėse. Vyrų  vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,9 metai, moterų – 79,97 metai. Kaip ir ankstesniais metais, vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išliko trumpesnė už moterų – skirtumas tarp vyrų ir moterų buvo 12 metų.

Per 2014 metus buvo įregistruotos 477 susituokusios poros – 73 daugiau negu 2013 metais. Tuo tarpu ištuokų šiek tiek sumažėjo. 2014 metais jų įregistruota 202 – 32 mažiau negu 2013 metais. Nors santuokų šiek tiek padaugėjo, o ištuokų sumažėjo – gimusių vaikų skaičius nedidėjo. 2014 metais gimė 572 kūdikiai – 28 mažiau nei 2013 metai. Dažniausiai gimdė 25-29 metų moterys. Paauglių (15-17 m.) gimdymų neužregistruota.

Per pastaruosius trejus metus (2011-2014 m.) socialinės rizikos šeimų skaičius mažėjo ir 2014 metais siekė 145 šeimos.

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius taip pat kasmet mažėjo ir 2014 metais sudarė 4 087 asmenys – 1 717 mažiau nei 2013 metais.

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius per paskutinius metus didėjo ir 2014-2015 mokslo metais siekė 322 vaikai. Priežasčių, kodėl mokyklinio amžiaus vaikai nelanko mokyklos, yra įvairių, tačiau vienos svarbiausių: vaikai kartu su tėvais yra išvykę, vaikų neranda mokyklų darbuotojai, mokyklos nelanko dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių.

Mirties priežasčių struktūra Mažeikių rajono savivaldybėje jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Per 2014 metus savivaldybėje dėl išorinių mirties priežasčių mirė 52 asmenis. Didžiausią dalį – 31 atvejį – sudarė nelaimingi atsitikimai, antroje vietoje buvo tyčiniai susižalojimai – 16 atvejų, trečioje – transporto įvykiai – 9 atvejai, dėl atsitiktinių paskendimų mirė 7 žmonės, dėl nukritimo, šalčio poveikio – po 3, dėl nužudymų – 2 žmonės, dėl atsitiktinio apsinuodijimo – 2 asmenis.

Buvo užregistruoti 27 asmenys sergantys tuberkulioze, o tai 1 asmeniu daugiau nei 2013 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejis, 3 iš jų – Mažeikių rajono savivaldybėje, AIDS -37 nauji atvejai, iš jų 1 atvejis savivaldybėje. Savivaldybėje 2014 m. užregistruoti 5 sifilio atvejai (2013 m. – 8 atvejai), gonorėjos – 7 atvejai (2013 m. – 10).

Greitoji medicinos pagalbą (GMP) per 2014 m. buvo suteikta 11862 žmonėms, iš jų 13,5 proc. – dėl nelaimingų atsitikimų, 79,4 proc. – dėl ūmių susirgimų ir būklių. Vaikų (0-17 m.), kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius sudarė 1028 vaikai – didžiąją paslaugų dalį (61,5 proc.) sudarė paslaugos ūmių susirgimų ir būklių atvejais.

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojamas Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programas.

2014 m. Mažeikių rajono savivaldybėje buvo paskiepyta vidutiniškai 88,3 proc. vaikų, atlikti 529 MANTU mėginiai, iš kurių 9,4 proc. buvo teigiami.

2014 metais, kaip ir pastaraisiais, teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių verčių, tačiau į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km2  sudarė 16 475 kg. Šis rodiklis, analizuojant paskutinius 5 metus – mažėjo, tačiau daugelį metų, rodo prasčiausią situaciją ir yra priskiriamas  prie savivaldybių su prasčiausiais rodikliais grupei –  savivaldybė užima 4 vietą pagal daugiausiai išmetamų teršalų į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių kiekį, tenkantį 1 km2.

Rengėjas, visuomenės sveikatos specialistė Oksana Budienė

2015-12-07 | Naujienos, Stebėsena