Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui priklauso nuo įvairių dalykų, tokių kaip: koks yra fizinis aktyvumas, kokio intensyvumo ir pan. Fizinis aktyvumas yra skirstomas į fizinio aktyvumo lygius ir fizinio aktyvumo intensyvumą. Fizinis aktyvumas skirstomas į: fiziškai neaktyvus, nepakankamai fiziškai aktyvus ir pakankamai fiziškai aktyvus. Fizinio aktyvumo intensyvumo veiklos yra trijų rūšių: lengvas, vidutinis ir didelis fizinio aktyvumo intensyvumas. Norint jausti gerai ir sveikai, taip pat būti pakankamai fiziškai aktyviam yra rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinė veikla.
Reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, užsiiminėjimas sportu, turi teigiamą poveikį sveikatai. Nepriklausomai nuo amžiaus, fizinės veiklos nauda sveikatai yra didesnė nei galima žala nelaimingų atvejų metu. Net ir nedidelės trukmės fizinė veikla yra geriau nei jokios fizinės veiklos.
Jeigu norite gyventi sveiką ir pilnavertį gyvenimą iki senatvės, svarbu būti fiziškai aktyviam. Tyrimais įrodyta, kad asmenys, reguliariai užsiimantys fizine veikla turi:
Iki 35 proc. mažesnę riziką susirgti koronarine širdies liga ir patirti infarktą;
Iki 50 proc. mažesnę riziką susirgti diabetu;
Iki 50 proc. mažesnę riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu;
Iki 20 proc. mažesnę riziką susirgti krūties vėžiu;
Iki 30 proc. mažesnę riziką ankstyvai mirčiai;
Iki 83 proc. mažesnę riziką osteoartritui išsivystyti;
Iki 68 proc. mažesnę riziką klubo sąnario lūžiui;
Iki 30 proc. mažesnę riziką parkristi (tarp suaugusiųjų);
Iki 30 proc. mažesnę riziką susirgti depresija;
Iki 30 proc. mažesnę riziką senatvinei demencijai (atminties sutrikimams).