Saikingas fizinis aktyvumas ir kasdienė gimnastika teigiamai naudinga visą nėštumo periodą, padeda išvengti nereikalingų kilogramų, stiprina raumenis ir palengvina gimdymą. Prieš pradedant mankštintis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ir tik jam leidus pradėti sportuoti (esmė ta, kad tokia veikla tinka ne visoms moterims).

Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę bei kūno įvaizdį nėščiosioms, padeda išvengti per didelio svorio prieaugio, sumažina nugaros ir dubens skausmų, šlapimo nelaikymo tikimybę, padeda išvengti depresijos nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu. Kai kurie tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad sportuojančioms nėščiosioms mažėja rizika susirgti gestaciniu diabetu, preeklampsija, patirti kai kurias gimdymo komplikacijas. Mažėja tikimybė, jog nėštumas bus užbaigtas cezario pjūvio operacija ar gimdymas užsitęs. Be išvardintos naudos tinkamas fizinis krūvis pakelia nuotaiką, padeda geriau išsimiegoti, sumažina vidurių užkietėjimo bei kojų venų varikozės tikimybę.

Nėščiosioms rekomenduojama fizinė veikla:

  • Ėjimas – rekomenduojama vaikščioti kasdien vidutiniu ėjimo tempu (90-100 žingsniai/min greičiu)  1-2 valandas per 2-3 kartus. Patartina vaikščioti gryname ore, pajūrių, paežere, pušyno, parko ar miško keliukais. Ėjimui rinkitės patogia žemakulnę, geriausiai sportinę avalynę ir judesiu nevaržančią aprangą.
  • Mankšta baseine – rekomenduojama pradėti mankštintis vandenyje nuo 19-21 nėštumo savaitės. 2-3 kartus per savaitę dažnumu po 30-45 minutes. Būdama vandenyje nėščioji jaučia tik 1/10 dalį savo kūno svorio, todėl gali laisviau judėti ir patogiai jaustis atliekant pratimus. Buvimas vandenyje grūdina organizmą ir stiprina imuninę sistemą. Optimaliausia mankštintis 28-32 °C temperatūros vandenyje.
  • Specialios mankštos sporto salėje – rekomenduojama pradėti mankštintis nuo 14-17  nėštumo savaitės. 2-3 kartus per savaitę dažnumu po 30-45 minutes. Mankštos metu reiktų atlikti apšilimo, kvėpavimo, tempimo, pilvo, dubens, kojų, pečių ir rankų raumenis stiprinančius bei atsipalaidavimo pratimus, pratimus su kamuoliu.

Treniruočių intensyvumas taip pat turėtų atitikti moters fizinę būklę ir nėštumo trimestrą. Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar nepersistengiate yra „kalbėjimo testas“, t. y. treniruotės intensyvumas turėtų būti toks, jog sugebėtumėte nepritrūkstant oro palaikyti pokalbį. Sudėtingesnis metodas – stebėti širdies susitraukimų dažnio pokyčius.

Simptomai, rodantys kad reikia nutraukti fizinį krūvį ir pasikonsultuoti su gydytoju:

  • išreikštas dusulys,
  • skausmai krūtinėje ar širdies „permušimų“ pojūtis,
  • galvos svaigimas/alpimas,
  • skausmingi gimdos apsitraukimai,
  • kraujavimas iš genitalijų,
  • skausmas gaktinės sąvaržos, dubens kaulų ar nugaros srityje,
  • susilpnėję vaisiaus judesiai,
  • neįprastai didelis bendras silpnumas ar nuovargis,
  • dusulys ne fizinio krūvio metu,
  • galvos skausmai,
  • skausmai ar patinimai blauzdos srityje,
  • gausios vandeningos išskyros (priešlaikinis vaisiaus vandenų tekėjimas).

 

Jei nėštumas yra sveikas, tuomet tikrai verta tęsti fizinius pratimus ir palaikyti gerą savijautą bei sveikatą nėštumo metu!