Mankštos tikslas – gerinti sveikatą, išjudinti organizmą, stiprinti raumenis, didinti sąnarių paslankumą, išmokti taisyklingai kvėpuoti ir derinti kvėpavimą su atliekamais judesiais, taisyti laikysenos trūkumus. Taisyklingai atliekama mankšta neturi kelti skausmo.

       Veiklų metu atliekamos mankštos su savo kūno svoriu, su kamuoliais ar su lazdomis. Parenkamos įvairios mankštos padėtys – gulint, sėdint ar stovint. Nuolat siekiama skatinti žmonių fizinį aktyvumą bei ugdyti įprotį mankštintis kasdien

  • Sveikatingumo mankšta

    Dėl nejudrumo ir mažo fizinio aktyvumo, sutrinka viso organizmo sistemos, kurios yra atsakingos už gerą sveikatą bei savijautą. Susidūrus su sveikatos problemomis, atsiradus įvairiems skausmams, kasdienis fizinis aktyvumas dar labiau sumažėja. Atsiranda ne noras ir baimė judėti, kad tai nesukeltų dar didesnių problemų. Tačiau taisyklingai mankštinantis, esami ar naujai atsiradę nemalonūs pojūčiai gali būti sumažinti arba išvis išnykti.

    Mankštos metu yra lavinamos organizmo fizinės ypatybės, tokios kaip jėga, lankstumas, ištvermė, pusiausvyra bei koordinacija. Mankštos skirtos raumenų stiprinimui, fizinio aktyvumo palaikymui ir didinimui. Mankštos metu atliekami apšilimo, pagrindinės dalies ir tempimo pratimai. Atliekami pratimai gerina kraujo apytaką, stiprina liemens raumenų jėgą, padeda įveikti nugaros, sprando, pečių juostos ar sąnarių skausmus

    sveikatos stiprinimo mankstasvaikatos stiprinimas1

  • Nugaros stiprinimo mankšta

    Šiuolaikinis gyvenimo būdas, netaisyklingos laikysenos įpročiai, kasdienės veiklos ir darbo pobūdis bei nejudrumas didina tikimybę atsirasti nugaros skausmams, ypač juosmeninėje nugaros dalyje.

    Pratimai, padedantys stiprinti nugaros raumenis, daro teigiamą įtaką laikysenai, sustiprina nugaros raumenis, padidina stuburo paslankumą bei lankstumą. Norint pašalinti priežastis, sukėlusias nugaros pažeidimus, būtina pradėti gyventi, judėti ir ilsėtis taip, kad nekenktume savo nugarai. Mankšta nugaros skausmų prevencijai padeda saugiai stiprinti nugarą, kad pasveiktume, sumažintume ar išvengtume nugaros pažeidimų ir skausmų.

    Pratimų metu sustiprėja nusilpę raumenys ir atsipalaiduoja tie, kurie yra įsitempę, stuburo slanksteliai po truputį užima taisyklingą padėtį, nėra spaudžiamos nugaros smegenys, pagerėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir bendra žmogaus savijauta. Atliekant pratimus reguliariai, nuosekliai ir taisyklingai, ne tik bus gerinama laikysena ir stiprinami nugaros raumenys, bet bus išvengiama rimtų sveikatos problemų.

    Šios mankštos programa sudaroma ir atliekama remiantis „saugiais gyvo mechanizmo“ (biomechanikos) judėjimo principais, nes netaisyklingai atliekama mankšta gali sukelti dar didesnius nugaros pažeidimus ir nusivylimą.

    Dažniausiai pratimai atliekami gulint ant nugaros ir stovint „keturiomis“

    nugaros mankstanugaros manksta2

  • Širdies stiprinimo mankšta

    Mažas fizinis aktyvumas – vienas iš pagrindinių širdies kraujagyslių sistemos ligų rizikos veiksnių. Fiziškai neaktyvūs žmonės du kartus dažniau serga širdies ligomis, žymiai didesnis jų mirštamumas. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės apykaita. Kiekvienas iš šių faktorių skatina aterosklerozės, o kartu širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymąsi. Net vidutinio laipsnio fizinis aktyvumas turi apsauginį poveikį. Kuo treniruotesnis žmogus, tuo lengviau širdžiai išstumti reikiamą kiekį kraujo. Reguliarus fizinis aktyvumas mažina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo jų.

    Fizinis aktyvumas yra būtinas sveikai širdžiai. Širdies stiprinimo mankštos metu atliekami kvėpavimo pratimai, pratimai derinami su kvėpavimu, taip pat aerobiniai pratimai, kurie pagerina širdies veiklą, padeda sureguliuoti kraujo spaudimą, mažėja aterosklerozės tikimybė, mažėja kraujo krešėjimas, padeda reguliuoti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, treniruoja ir stiprina širdies raumenį, gerėja kraujotaka širdies kraujagyslėse, treniruojami visi kūno raumenys.

    Mankštos metu atliekami aerobiniai pratimai stovint, sėdint ant terapinių kamuolių, su lazdomis ir panaudojant savo kūno svorį

  • Nėščiųjų mankšta

    Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Norint kuo labiau sumažinti neigiamą kūno reakciją į pasikeitimus, vykstančius nėštumo metu, būtinas atitinkamas saugus fizinis aktyvumas. Būtina išsirinkti labiausiai patinkančią ir tinkamiausią fizinės veiklos rūšį, susidaryti grafiką, mankštintis saikingai ir protingai pasirenkant fizinį krūvį. Tinkamas fizinis aktyvumas pagerina nėščiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, didina raumenų tonusą ir jėgą, gerina žarnyno peristaltiką.

    Į specialią pratimų programą, skirtą nėščiosioms, įeina laikysenos korekcijos pratimai, tempimo ir stiprinimo pratimai kojų bei rankų raumenims, dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai, saugūs pilvo raumenų stiprinimo pratimai ir atsipalaidavimo technikos.

    Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai.

    Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius

  • Mamyčių mankšta su vaikais

    Po gimdymo tiek mamai, tiek kūdikiui reikalingas fizinis aktyvumas. Mankštos metu skatinama mamas greičiau atgauti fizinę ir psichinę sveikatą po gimdymo. Kūdikiams reikalingas taisyklingas masažas ir mankštos, siekiant ugdyti kūdikių motorinius gebėjimus, padėti vystytis jų fizinėms ir psichinėms galioms. Užsiėmimų metu vykdomos trumpos konsultacijos įvairiais fizinio aktyvumo bei kūdikių vystymosi ir raidos etapų klausimais.

    Mankštos tikslas – gilinti ryšį tarp vaiko ir mamos, sukurti gerą nuotaką, didinti vaikų ir mamų socialumą, mankštinantis grupėje, suteikti kvalifikuotą informaciją apie vaisiaus ir kūdikio motorinės ir psichinės raidos vystymosi etapus, palaikyti kūdikio visapusišką vystymąsi ir didinti mamos fizinį aktyvumą.

    Užsiėmimuose mamos gauna ne tik reikalingiausių teorinių ir praktinių žinių, bet ir bendrauja su kitomis mamomis, skatinamas vaikų visapusiškas vystymasis.

    Mankštos metu mama savo kūdikiui pati atlieka masažo ir mankštos judesius. Taisyklingai masažuojant ir mankštinant kūdikį, suformuojama taisyklingų judesių atmintis kūdikio galvos smegenyse. Taip pat mama atlieka įvairius fizinius pratimus su kūdikiu ant rankų

    manytes su vaikais

  • Senjorų mankšta

    Tai natūralus, lengvas ir sveikas būdas, siekiant sustiprinti savo sveikatą bei pagerinti nuotaiką. Vyresniame amžiuje atsiranda įvairūs organizmo sistemų pokyčiai. Todėl sportuojant galima sau aktyviai padėti.

    Aktyvus fizinis gyvenimas ne tik atitolina kai kuriuos sveikatos sutrikimus, bet ir palengvina jiems jau esant: šlapimo nelaikymą, osteoporozę, sąnarių, nugaros, galvos skausmus. Padeda reguliuoti kraujo spaudimą, pagerina kvėpavimo funkciją, gerina žarnyno funkciją, didina raumenų jėgą ir ištvermę bei gerina sąnarių paslankumą. Judant mažėja depresija, nuolat bendraujama su bendraamžiais, dalinamasi patirtimi, aktyviai dalyvaujama veikloje, stiprinami socialiniai motyvai.

    Vyresniame amžiuje fizinis aktyvumas gali sustiprini sveikatą, prailginti gyvenimo trukmę bei pagerinti jo kokybę.

    Užsiėmimuose atliekami aktyvūs kvėpavimo pratimai, raumenų stiprinimo pratimai, pusiausvyros ir koordinacijos lavinimo pratimai. Naudojamos įvairios priemonės: lazdelės, terapiniai kamuoliai bei minkšti maži kamuoliai.

    senjoru manksos