Kas yra virusinis hepatitas A?

                      Kasmet pasaulyje hepatitu A (HAV) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.

Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A plitimas įgauna pagreitį. Akivaizdu, kad ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas nesumažins hepatito A problemos. Paskutinius 15 metų Europoje sergamumas hepatitu A nuolat mažėjo, nuo 14,0 atv./100 tūkst. gyventojų 1997 metais iki 2,6 atv./100 tūkst. gyventojų 2010 metais. Sergamumo rodikliai Lietuvoje 2000-2011 metais svyravo nuo 0,3 atv./100 tūkst. gyventojų iki 2,8 atv./100 tūkst. gyventojų. Esant tokiam mažam  sergamumui didėja imlių žmonių proporcija, ypatingai jei skiepijimų apimtys yra mažos. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.

Kaip plinta virusinis hepatitas A?

Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.

Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.

Kokie yra virusinio hepatito A simptomai ir požymiai?

Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 dienų, maksimalus – 50. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Tuo tarpu 40 – 50 proc. vyresnių vaikų ir net 70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1 – 2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu A?

Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Hepatito A vakcina rekomenduojama:

Keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;

Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);

Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;

Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;

Asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos  personalui, nuotekų valymo darbuotojams;

Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitu vyru;

Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;

Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;

Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius, po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu, visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios, prieš valgį ir maisto gaminimą, kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu, prieš maisto tvarkymą ir po jo, suteršus rankas ekskretais ir sekretais, po žaidynių, darbų lauke, dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.

Nepasiskiepijusiems asmenims patariama:

Keliaujant į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti vengti nepasterizuotų pieno produktų;

Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos mėsos bei žuvies ar jūros produktų;

Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę;

Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių;

Gerti į butelius supilstytą vandenį;

Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį;

Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens;

Jei nėra galimybės vartoti fasuoto vandens, vandentiekio vandenį patartina nukenksminti terminiu ar cheminiais būdais;

Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus patiekalus.

Virusinio hepatito A gydymas

Specifinio gydymo nėra. Ūmiu ligos laikotarpiu ligoniai turi vengti alkoholio ir bet kokių medikamentų, galinčių turėti toksinį poveikį kepenims. Taip pat rekomenduojama vengti riebaus maisto. Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai.

Visą ligos laikotarpį užsikrėtusysis negali gaminti maisto kitiems asmenims!