Maistas saugantis mus žiemą

Apie vitaminus, riebesnę mėsą ar žuvį pradedame kalbėti, kai žiemos šaltis stingdo ne tik rankas, kojas, bet ir visą kūną. Primename, kad nepamirštumėte pagrindinių produktų, padedančių sušilti ir apsisaugoti nuo įvairių ore cirkuliuojančių virusų.

Sąrašą tikrai galėtume papildyti, galite rašyti komentarus ir taip praplėsime produktų asortimentą.

  • Geriausiai tinka baltymingas maistas, kuris yra lengviau virškinamas. Tai gali būti mėsa, pieno produktai, ankštiniai. Organizmas juos greitai perdirba, spartėja medžiagų apykaitos procesai, kurie ir sušildo. Visa gudrybė – mėsą ne kepti, o išvirti.
  •  Grūdai priskiriami prie sudėtingųjų angliavandenių, kurie yra ilgai virškinami, taigi organizmas ilgą laiką gauna šilumos ir energijos. Puikūs pusryčiai žvarbią dieną – košė su riešutais, džiovintais vaisiais ir medumi.
  • Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vitaminai ziema“
  • Parėjus namo iš šalčio tinka susišildyti karšta arbata su citrina, tradiciniu tonizuojančiu gėrimu, suteikiančiu šilumos iš vidaus.
  • Puikus pasirinkimas, saugantis nuo peršalimo – medus.
  •  

    Labai daug vitaminų turi imbieras. Jis pasižymi antivirusiniu poveikiu. Arbata su gabalėliu imbiero ne tik sušildys, bet ir stiprins imunitetą.

  •  

    Spanguolės ir putino uogos – naudingiausios. Jos ir sušaldytos nepraranda vitaminų ir kitų naudingųjų elementų. Taigi arbata su putinu arba spanguolėmis – pirmasis pasirinkimas parėjus iš šalčio.

     

  • Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vitaminai ziema“
  •  

    Sultinys. Iš riebaus paukščio arba mėsos išvirtas sultinys puikiai sušildys ir numalšins alkį.

  • Ar pamenate, kad močiutės mums visada duodavo šilto pieno su medumi? Išgėrę stiklinę pieno greitai sušilsite, o iš prieskonių gausite vitaminų ir papildomos šilumos. Galite pieną pabandyti pagardinti  cinamonu, muskato riešutu, šafranu.
  • Nepamirškime nosies riečiančio karaliaus česnako. Jis stiprina imunitetą – jame esantys baltymai suaktyvina antikūnių, saugančių nuo neigiamų išorės veiksnių, gamybą. Labiausiai imunitetą stiprina česnakuose esanti medžiaga alicinas, kuri stabdo virusų plitimą.

Kaip išvengti traumų žiemą ?

Šiomis saulėtomis, šaltomis, žvarbiomis žiemos dienomis turime informuoti ne tik apie nušalimo pavojų, bet ir apie traumas šaltuoju metų laikų. „Populiariausios“ jų – paslidymai, kurie neretai baigiasi riešo, čiurnos sąnarių, žąstikaulio ir kaklo kaulų, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelio lūžiais.

Taigi, keletas trumpų patarimų, kaip išvengti paslydimų:

  • Būkite dėmesingi ir atidūs lipdami laiptais, laikykitės už turėklų.
  • Būkite atidūs išeidami iš pastatų į lauką.
  • Neskubėkite!
  • Avėkite tinkamus batus grubaus reljefo padu, venkite aukštakulnių. Patariama naudoti batų apkaustus.

  • Geriau eikite sniegu, o ne slidžiais šaligatviais.
  • Tamsiuoju paros metu būtinai dėvėkite atšvaitus. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai labai svarbu, kadangi slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis.

Jeigu visgi paslydote ir krentate, reikia mokėti kristi taisyklingai. Patariama atsipalaiduoti, kadangi tuomet raumenys neįtempti ir kritimo smūgis švelnesnis.

  • Jei paviršius, kuriuo einate, labai slidus, išskleiskite rankas į šonus ir šliuožkite kojomis tarsi slidininkas.
  • Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį.
  • Viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis – sekite mūsų mankštų grafiką ir ateikite jau šiandien 14 val. į nugaros stiprinimo mankštą.

NUŠALIMO PAVOJAI

Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia šaltyje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių.

Pagrindinės nušalimo priežastys:

  • temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo tikimybę;
  • jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone);
  • jeigu liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);
  • jeigu turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;
  • jeigu negauna pakankamai maisto ir nepailsi;
  • daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra                vyresnio       amžiaus,       vilki               plonus drabužius, yra pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę.

Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Nušalimą sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to, jis priklauso nuo vėjo, buvimo tokioje aplinkoje laiko ir aprangos.

Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus esant galimybei pirštines ir batus geriau nusimauti. Tada galūnes galima judinti greičiau, tad jos greičiau sušils.

Nušalimas gali pažeisti odą (paviršinis) arba gilesnius audinius (gilus). Gilus nušalimas – labai rimtas pažeidimas ir tik tinkama pirmoji pagalba padės išvengti rankų ir kojų pirštų, plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo.

 

                             Nušalimo požymiai:

  • kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);
  • staigus odos pabalimas, virpėjimas;
  • odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
  • pūslės;
  • tinimas arba jautrumas;
  • pažeistų vietų nejautrumas skausmui;  išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;
  • kietai sušalę audiniai.

Pirmoji pagalba

  • šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;
  • ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;
  • jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;
  • jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;
  • atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;
  • uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga;
  • kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;
  • pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;
  • atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;
  • organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

PAVOJAI

Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis Negalima: 

  • šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;
  • laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;
  • trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
  • tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

  • Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.
  • Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.
  • Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).
  • Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
  • Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
  • Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
  • Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
  • Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).
  • Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
  • Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
  • Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

Parengta pagal SMLPC informaciją

Ko nežinojote apie „skrandžio gripą“ ir kitas virusines nešvarių rankų ligas ?

Norovirusai ir rotavirusai gali būti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio (slaptojo) periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „žiemos vėmimų liga“ ar „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie dešimtadalis susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami. Naujagimiams rotavirusinė ir norovirusinė infekcija gali būti siejama su nekrozuojančiu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims – su užsitęsusia diarėja ir dirgliosios žarnos sindromu. Trečdalis rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus.

Norovirusai ir rotavirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burną patenka su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas. Nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios virusų padermės žmogui nepavojingos.

Gydymas antibiotikais šių ligų atveju negalimas, kadangi pastarieji neveikia virusinių infekcijų. Norint išvengti dehidratacijos, privaloma laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos. Kartais gydytojas gali skirti ir specialius gėrimus, kurie atstato skysčių balansą, jei ligonis gausiai viduriuoja daugiau nei 2 – 3 dienas. Pediatrai taip pat rekomenduoja vakcinas, kurios apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams.

Specifinės profilaktikos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra, todėl rankų higiena – viena pagrindinių ir efektyviausių profilaktikos priemonių. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

„Nešvarių rankų“ ligų yra ir daugiau. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik rotovirusine bei norovirusine infekcija bet ir salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis: gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais. Ypač, kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Rankų plovimo technika pavaizduota paveiksle:

Pirotechnikos mėgėjų dėmesiui !

Artėjant Naujiesiems, didžiausią rūpestį specialistams ir pareigūnams vis dar kelia neatsargūs pirotechnikos mėgėjai.

Policijos pareigūnai, ugniagesiai bei gydytojai ruošiasi Naujųjų šventei ir, kaip įprasta, jos pasekmėms. Dažniausiai problemų kelia nepilnamečiai. Kasmet gaunama pranešimų apie paauglių chuliganizmą arba tėvus, kurie neprižiūri savo vaikų, leisdami jiems naudoti sudėtingus, tik nuo pilnametystės leidžiamus sprogdinti fejerverkus. Blogai juos įtvirtinus, raketa gali šauti tiesiai į langus. Pasekmės – skaudžios: išgąsdinti, sužaloti daugiabučių kaimynai, užtroškę augintiniai, jau nekalbant apie suniokotą turtą. Medikams tenka rekonstruoti plaštakas: nuo nudegimų gydymo iki pirštų prisiuvimo. Daugiau nei pusė visų sužalojimų – nudegimo atvejai, o toks sužalojimas lieka visam gyvenimui.

Prieš naudojant reikia užsitikrinti, kad neįvyktų nelaimė, ypač „šaudant“ stambesnius fejerverkus. Juos uždegant turite atsitraukti pakankamai dideliu atstumu ir imtis visų atsargumo priemonių. Fejerverkų kategorijos yra keturios: pirmosios gali įsigyti asmenys nuo keturiolikos, antrosios – nuo šešiolikos metų. Sudėtingesnės kategorijos fejerverkai parduodami tik sulaukus aštuoniolikos. O paskutinės – ketvirtosios kategorijos – gali įsigyti tik tos organizacijos ar įmonės, kurios užsiima švenčių organizavimu ir fejerverkų šaudymu.

Ugniagesiai pataria sprogmenų visai atsisakyti, o vis dėl to nusprendus priešingai, griežtai prižiūrėti vaikus bei nešaudyti fejerverkų neblaiviems.

Taigi linkime sąmoningos asmeninės atsakomybės, kaip ir kurioje vietoje šaudyti fejerverkus.

Saugių, Jums, artėjančių 2018 metų.

Pirmoji pagalba – nusibodusiam ir įkyriam dantų skausmui

Daugelis šiuolaikinės visuomenės žmonių sutinka, kad rūpinimasis savo asmenine higiena yra vienas iš svarbiausių veiksnių, padedančių užtikrinti ir išsaugoti gerą savijautą. Šiuolaikinėje visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama dantų priežiūrai, bet  kyla klausimas, ar tikrai visi moka rūpintis savo asmenine burnos higiena, tinkamai prižiūrėti dantis, pasirinkti  tinkamas priemones dantų ir burnos priežiūrai?

PSO tyrimų duomenimis pasaulyje:

  • 60-90% mokinių ir beveik 100 % suaugusiųjų susiduria su dantų ligomis;
  • 30% 65-74 m. amžiaus žmonių nebeturi dalies ar visų savų dantų;
  • 15-20 % periodontologinių ligų, vėliau įtakojančių dantų praradimą, pastebimos 35-44 m. amžiaus žmonėms.

Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia burnos ir dantų ligas yra dietos, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir žinoma netinkama burnos higiena.

Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, nustatyta kad vos 39 proc. gyventojų bent kartą per metus apsilanko pas odontologą, 6 proc. gyventojų į odontologus kreipiasi keletą kartų per metus, o  likę 55 proc. žmonių – rečiau nei kartą per metus. Tai kelią didelį susirūpinimą, nes šie gauti duomenys parodo, kad žmonės nesuvokia, kaip svarbu rūpintis burnos higiena, siekiant ligų prevencijos. Daugelis žmonių neįsivaizduoja, kad kiekvienam iš mūsų burnoje ant dantų ir dantenų gyvena ir nuolat kaupiasi bakterijos, kurios normaliomis sąlygomis maitinasi burnoje  nuo maisto užsilikusiais maisto likučiais. Palankioje terpėje esančios bakterijos išskirdamos tam tikras medžiagas formuoja kietų bei minkštų apnašų atsiradimą bei įvairius dantų ir dantenų pažeidimus, išprovokuojančius ėduonies atsiradimą, danties struktūrinius pažeidimus bei dantų skausmą. Esant pažeistoms dantenoms kyla pavojus  išsivystyti periodontitui. Esant dantenų pažeidimams dažnai kraujuoja pačios dantenos, pažeidžiamos dantų šaknys, atsiranda žmogų varginantis diskonfortas. Žala padaroma ne tik dantims, dantenoms, bet ir šalia esantiems audiniams. Esant nuolatiniam burnos ertmės audinių žalojimui, bėgant laikui tikėtinas visiškas dantų netekimas .

Siekiant išvengti burnos problemų susijusių su netinkama burnos priežiūra, reikėtų suskubti ir veiksmų imtis  tuoj pat, o ne tik tuomet, kai skausmas taps nepakeliamas.  Stengdamiesi  „užbėgti “ burnos problemoms už akių, turime daugiau dėmesio ir pastangų skirti burnos higienai, nes tik prižiūrint dantis bei pačią burnos ertmę galima užkirsti kelią įvairioms ligoms.

Tai nėra sudėtinga, paprasčiausiai reikia kasdien atlikti asmeninę burnos higieną, o tai geriausia būtų pradėti nuo pat mažens. Todėl būtina vaikus mokyti pagrindinių sveikos gyvensenos įgūdžių, pradedant nuo burnos higienos.

Suprasdami, kad kasdieninis rūpestis dantimis duoda ilgalaikį rezultatą, o nuolatinis konsultavimasis su gydytoju odontologu padeda išvengti komplikacijų bei kitų, su gydymu ar dantų taisymu susijomis rizikomis.

Atminkite sveiki dantys yra vienas iš svarbių žmogaus  sveikatos veiksnių, tad rūpinkimės jais.