SUKRĖSTO VAIKO SINDROMAS

Terminas „sukrėsto vaiko sindromas“ apibūdina pasekmes, kurios pasireiškia po to, kai mažo vaiko galva yra purtoma pirmyn ir atgal. Kūdikių ir mažų vaikų kaklo raumenys yra labai silpni, jie stiprėja pamažu, o kartu auga ir jėga, kontroliuojanti jų santykinai sunkias galvas. Jei vaikas yra purtomas, jo galva staigiai juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti smegenų kraujosruvas.

Vaikai iki 5 metų amžiaus yra itin jautrūs galvos traumoms, o jų purtymas gali sukelti smegenų pažeidimus, dalinį arba visišką apakimą, kurtumą, mokymosi problemas, protinį atsilikimą, cerebrinį paralyžių, traukulius, kalbos sutrikimus ar mirtį.

Vaikai dažniausiai yra purtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Kai kurie kūdikiai yra linkę daug verkti, ypač jei jie alkani, pavargę, prisišlapinę ar išsituštinę į sauskelnes ar tiesiog nori atkreipti dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu. Jų pamaitinimas ar pervystymas gali sustabdyti verkimą, tačiau kai kuriais atvejais net tai gali nenuraminti mažylio.

Daugelis suaugusiųjų mėgsta vaikus mėtyti ore, klaidingai painiodami vaiko krykštavimą su jauduliu ir nerimu. Toks vaikų mėtymas, netgi švelnus, gali būti kenksmingas ir vėliau sukelti rimtų sveikatos problemų.

Vaiko purtymo padariniai gali būti nepastebimi ilgus metus. Kartais jie gali pasirodyti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Sukrėsto vaiko sindromo prevencija

  • Niekuomet nepurtykite vaiko – nei iš pykčio, nei iš gerų paskatų. Nesvarbu, kaip beviltiškai jaučiatės, kad esate išvestas iš kantrybės – vaiko purtyti negalima.
  • Nemėtykite vaiko į orą žaisdami.
  • Jei jūsų prižiūrimas vaikas daug verkia, pabandykite:
    • lėtai pamaitinti vaiką ir padėti jam atsirūgti;
    • jei vaikas mėgsta čiulptuką, pasiūlyti jį;
    • paimti vaiką ant rankų ir pasivaikščioti ar pasūpuoti;
    • pavažinėti vežimėlyje ar automobiliu, pasupti vaikiškose sūpynėse.

Stenkitės išlikti kantrūs. Jei jaučiate, kad negalite ramiai reaguoti į kūdikio verkimą, kad sunkiai sekasi valdyti savo pyktį, padarykite pertrauką – paprašykite kieno nors pagalbos arba padėkite vaiką į saugią vietą ir leiskite jam išsiverkti.

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodines rekomendacijas

 

Nepamirškite dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje

Ši programa yra skirta  50-75  metų amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

  • Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas,
  • Jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Saugus elgesys su pirotechnikos priemonėmis

Kasmet artėjant Kalėdoms ir Naujųjų metų šventėms rūpestį kelia pirotechnikos priemonių naudojimas. Dauguma traumų naudojant pirotechninius gaminius įvyksta dėl neteisingo ir neatsargaus elgesio su jais, pažeidžiant elementarias saugos taisykles, arba naudojant juos ne pagal paskirtį. Nenorint sugadinti šventės sau ir šalia esantiems būtina tiksliai laikytis naudojimo instrukcijų, kurios būtinai turi būti nurodytos ant visų pirotechnikos gaminių.

  • Pirkdami pirotechniką būtinai atkreipkite dėmesį į prekės išorės būklę. Ji neturi būti sulankstyta, sudrėkusi, turėti įskilimų ar kitokių korpuso, degiklio pažeidimų.
  • Naudojant pirotechnikos gaminius iš pakuotės išimkite tik dalį petardų. Paketą tuojau pat uždarykite.
  • Fejerverkus uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių.
  • Naudojant fejerverkus niekada nenukreipkite jų į žmones. Pavojinga uždegant fejerverko degiklį lenktis prie jo. Fejerverkas gali atsitiktinai užsidegti ir traumuoti veidą ir rankas. Reikia pritūpti ir degiklį  uždegti ištiestos rankos atstumu.
  • Traumuoti gali ir laikomas rankoje uždegtas fejerverkas. Dažnai nelaimės įvyksta todėl, kad degiklis sudega greičiau nei to laukiama ir fejerverkas sprogsta rankose. Tai gali įvykti ir su iš pažiūros saugia pirotechnika.
  • Nenaudokite fejerverkų su pasibaigusiu jų naudojimo terminu. Nors fejerverkas gali gerai laikytis keletą metų, tačiau bet koks jo kilnojimas, perdėliojimas gali sukelti dalinį parako išbyrėjimą. Dėl tos priežasties fejerverke susidaro oro ertmės, kurios po to suveikia kaip mažos degimo kameros, iššaukdamos nenumatytą sprogimą.
  • Dažnai fejerverkams būdingas defektas – degiklio smilkimas. Stebint iš šono gali atrodyti, kad jis užgeso ar neužsidegė, todėl žmogus prieina prie jo, tačiau smilkstantis degiklis gali bet kada vėl užsidegti, ir pačiu netinkamiausiu momentu sprogti sužeisdamas šalia esančius žmones.
  • Pirotechnika labai pavojinga pradedančiųjų rankose. Paprastai tokie žmonės skubėdami pradeda „pažintį“ su pačiais galingiausiais ir, kaip taisyklė, jiems nepažįstamais gaminiais. Būtent tokie fejerverkai dažniausiai baigiasi netikėtais ir nemaloniais siurprizais.

Baterijas, raketas statykite tik vertikaliai ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų. Neardykite sprogmenų, nes tai pavojinga ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Pirotechnikos  gaminius pirkite tik jų pardavimo vietose. Negaminkite patys ir nepirkite savadarbių pirotechnikos gaminių, arba iš atsitiktinių prekeivių turguose, ar gatvėje.  Naujųjų metų naktį gyvenamųjų būstų balkonuose nepalikite degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų. Kilus gaisrui dėl neatsargiai paleistų sprogmenų, nedelsdami kvieskite ugniagesius. Nuo pirotechninių gaminių užsiliepsnojusius daiktus, jei tai ne prietaisas su elektros įtampa, geriausia gesinti vandeniu arba naudojant gesinimui tinkamą audinį, pavyzdžiui, veltinį arba specialų audeklą. Nepatikėkite pirotechnikos priemonių naudojimo vaikams ir neblaiviems asmenims. Jeigu fejerverkas skirtas naudoti lauke, nebandykite naudoti patalpoje.

Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas. Draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus I kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais. Civilinės paskirties pirotechnikos priemonių skirstymą, jų apyvartos teisinius pagrindus ir kontrolę, saugos kontrolės tvarką, licencijavimą, organizacijų, kurių veikla susijusi su civilinėmis pirotechnikos priemonėmis, teises ir pareigas nustato Lietuvos respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas.

Linkime saugių ir linksmų Šv. Kalėdų bei Naujųjų metų.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM rekomendacijas

 

„Pagavai zuikį, vaikeli ?“

Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

Vien 2017 m. Lietuvoje dėl nukritus patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydyta beveik 35 tūkst. vaikų, 3132 patyrė sunkesnes traumas ir gydyti stacionare. Dažniausiai pasitaikanti trauma nukritus yra rankų ir pečių lanko lūžiai. Nuo jų mažai atsilieka galvos traumos.

5–14 metų amžiaus vaikai dažnai susižeidžia ir šokinėdami ant batutų – nukritę ant po batutais esančio paviršiaus jie patiria galvos ir stuburo traumas.

Kad būtų maksimaliai sumažinta kūdikių, vyresnių vaikų ir paauglių nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:

  • Naudoti tik nesulūžusią, tvarkingą kūdikiams skirtą priežiūros įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
  • Pasirūpinti, kad visi vaikų priežiūros baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
  • Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
  • Atsisakyti vaikštynių. Vaikštynės kelia didelį pavojų, ypač, jei gyvenamojoje aplinkoje yra laiptų, skirtingo lygio grindų. Apvirtus vaikštynei, kūdikis visada krinta ant galvos!
  • Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant vystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros. Net trumpam nusisukus, prilaikyti vaiką ranka.
  • Nepalikti kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros ant sofų, lovų, žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
  • Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją pastačius ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
  • Naudoti apsaugos priemones: apsauginius vartelius laiptų viršuje ir apačioje, langų apsaugas, groteles, langų fiksatorius ir kt. Apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo! Jie gali neatlaikyti vaiko svorio.
  • Ant grindų, ypač laiptų, neturėtų būti pašalinių daiktų, nesimėtyti žaislai, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Reikėtų vengti slidžios grindų dangos.
  • Akylai prižiūrėti vaiką, esantį ant slidaus paviršiaus: stovintį vonioje, ant šlapių plytelių ir t. t.
  • Gerai apšviesti erdves, kuriose būna vaikai.
  • Pritvirtinti kilimus. Naudoti neslystančius kilimėlius.
  • Nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose. Baldai turėtų būti toliau nuo langų.
  • Nesodinti mažų vaikų į tam nepritaikytus prekių vežimėlius parduotuvėse, neleisti vaikams išdykauti ir važinėtis jais.
  • Neleisti vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų. Pritvirtinti nestabilius baldus prie sienos.
  • Neleisti vaikams lakstyti potencialiai pavojingose vietose.
  • Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga – smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
  • Rekomenduojama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų žaidimų aikštelių įrenginiai nebūtų aukštesni nei 1,5 m aukščio, vyresniems vaikams – ne aukštesni nei 2,5 m aukščio.
  • Batutai kelia ypač didelį pavojų! Reikėtų naudoti tvarkingus, vaikų svorį atitinkančius, tik su šonų apsauga batutus. Pasirūpinti, kad vienu metu ant batuto pramogautų ne daugiau vaikų, nei rekomenduojama instrukcijoje.
  • Svarbus tinkamų veiklų pasirinkimas. Fizinio aktyvumo rūšis turėtų būti pasirinkta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, fizinių duomenų, įgūdžių ir gebėjimų. Užsiimant didesnės rizikos veiklomis turi būti taikoma aktyvi suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės ir mokymo programos.
  • Pasirūpinti tinkama apranga ir įranga. Apranga turi atitikti fizinės veiklos pobūdį ir oro sąlygas. Šalmai rekomenduojami važiuojant dviračiu, riedučiais ir kitomis priemonėmis, taip pat užsiimant žiemos sportu – slidinėjant, žaidžiant ledo ritulį ir kt. Šalmas turi būti parinktas pagal sporto rūšį ir galvos dydį.
  • Mažiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams suaugusiųjų priežiūra žaidimų ir sporto metu yra būtina. Jie turėtų užtikrinti rizikingo elgesio kontrolę bei vaikų, naudojančių įrangą tuo pačiu metu, ribojimą.
  • Fizinę veiklą organizuojantys suaugusieji turi išmanyti atitinkamą sporto šaką, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu vaikams nustatyti žaidimo taisykles ir skatinti sąžiningą žaidimą.
  • Mokykite vaikus žaisti saugiai. Vyresnio amžiaus vaikams mokymas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių!

Pirmoji pagalba įvykus nukritimui

Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

  • Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
  • Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
  • Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
  • Vaikui sunku kvėpuoti.
  • Pasireiškia traukuliai.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijas

Kaip saugotės nuo peršalimo?

Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Padidėjo žmonių skaičius, kurie kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą. Tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas informuoja, kad Telšių apskrityje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) auga kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje. 2018 m. 48 savaitę (2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 2 d.) Telšių apskrityje registruoti 5 klinikiniai gripo atvejai iš kurių 3 vaikai (4 atv. Telšių rajone ir 1 atv. Mažeikių rajone). 2018 m. 48 savaitę didžiausias sergamumo rodiklis 85,05 atv./10 tūkst. gyventojų gripu ir ŪVKTI buvo Mažeikių rajono savivaldybėje. Telšių rajono savivaldybės sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI siekė – 76,37 atv./10 tūkst. gyventojų, Plungės rajono savivaldybėje sergamumo rodiklis buvo 72,3 atv./10 tūkst. gyventojų, o Rietavo savivaldybėje sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI buvo mažiausias 51,64 atv./10 tūkst. gyventojų.

Didėjant sergamumui peršalimo ligomis, dažnai griebiamės medikamentų, pamiršę prevencines priemones. Prisiminkite, ar išnaudojate visas galimybes saugoti ir stiprinti savo sveikatą šaltuoju metų laiku?

Dar ne vėlu skiepytis nuo gripo Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Pasiskiepijimas būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.

Imuniteto stiprinimas Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.

Organizmo grūdinimas Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.

Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.

Geras patalpų mikroklimatas Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22ºC, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19ºC. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.

Tinkama apranga Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.

Asmens higiena Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Kosint ar čiaudint burną ar nosį būtina prisidengti, o saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.

„Miestas be narkotikų – mano iniciatyvos“

Gruodžio 1-ąją bus pažymima Pasaulinė AIDS diena, kuri pasaulyje minima jau 30-tą kartą. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras drauge su Mažeikių narkotikų kontrolės komisija organizavo diskusiją „Miestas be narkotikų – mano iniciatyvos“. „Ventos“ progimnazijos salėje susirinko net dvylika rajono mokyklų atstovų. 8-11 klasių moksleiviai pakviesti teikti iniciatyvas psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai. Išryškėjo inovatyvūs problemų sprendimo būdai, susiję su psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Jaunimas didžiausią dėmesį siūlė kreipti į:

  • jaunimo užimtumą. Reikalingos atviros erdvės jaunimui susirinkti ir aktyviai leisti laisvalaikį;
  • saugumą mieste. Pasigenda patruliuojančių pareigūnų, kai kuriose miesto vietose per mažas apšvietimas, daug apleistų pastatų, kuriuose mėgsta lankytis narkotines medžiagas vartojantys piliečiai;
  • renginius be alkoholio, šeimų šventes; Kurti blaivią bendruomenę, kuri taptų pavyzdžiu mažajai kartai;
  • prevencinių, švietėjiškų renginių apie narkotinių medžiagų poveikį jauno žmogaus sveikatai, įtraukiant tėvus į klausytojų būrį;
  • socialines reklamas miesto erdvėse (plakatus autobusų stotelėje ir kt.);
  • bendruomeniškumo, savanorystės plėtrą mieste.

Dalyvavusiesiems taip pat pristatyta ankstyvosios intervencijos programa ir jos įgyvendinimas, kalbėta apie AIDS Pasaulyje, Lietuvoje ir mūsų rajone.

Daugiau apie AIDS: http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/jubiliejine-pasauline-aids-diena

Jei sudaužėte gyvsidabrio termometrą

Nors pagal Europos Sąjungos direktyvas, gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 m., tačiau kai kurie gyventojai vis dar turi, taip pat ir naudoja, šių pavojingų prietaisų savo namuose. Taip pat pasitaiko atvejų, kad gyvsidabrio turintys prietaisai naudojami įstaigose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius (toliau – Mažeikių skyrius) per savaitę gavo 3 pranešimus apie išsiliejusį gyvsidabrį, sudaužius termometrą. Visais trimis atvejais, atlikus gyvsidabrio matavimus patalpų ore, buvo nustatyta viršijanti leistinas normas gyvsidabrio koncentracija. Visiškas gyvsidabrio židinio lokalizavimas užtrunka apie metus laiko.

Gyvsidabris – toksiškas metalas, kurio garai gali sukelti ūmų arba lėtinį apsinuodijimą. Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines.

           Išsiliejus gyvsidabriui niekada nedarykite.

  • Niekada surinkto gyvsidabrio nemeskite į ugnį – aukštoje temperatūroje susidaro gyvybei pavojingos gyvsidabrio garų koncentracijos.
  • Niekada nenaudokite dulkių siurblio susiurbti gyvsidabrį – šiluma padidins jo garavimą, o šio buitinio prietaiso, greičiausiai, teks atsisakyti.
  • Niekada nenaudokite šluotos gyvsidabriui surinkti – taip jį suskaidysite į mažus lašelius ir paskleisite dar plačiau.
  • Niekada nepilkite gyvsidabrio į kanalizaciją – jis gali pateikti į paviršinius vandenis ir kauptis žuvyse.
  • Niekada neskalbkite užterštų drabužių, daiktų automatinėje skalbimo mašinoje, nes gyvsidabris negrįžtamai užterš skalbimo mašiną.

           Pirmieji žingsniai, sudaužius termometrą.

  • Izoliuokite patalpą: išveskite pašalinius asmenis iš patalpos, neleiskite niekam po ją vaikščioti, uždarykite visas duris į kitas namo (buto) patalpas. Patalpoje, kur išsipylė gyvsidabris atidarykite langus.
  • Įsitikinkite, kad patalpoje nėra vaikų, gyvūnų. Neleiskite vaikams padėti jums valyti išsiliejimą.
  • Įvertinkite, ar visas išsiliejęs gyvsidabris yra lengvai pasiekiamas. Gyvsidabrį galima lengvai surinkti patiems tik nuo paviršių, kuriuose nėra plyšių.
  • Skambinkite Bendrosios pagalbos centro telefonu 112, jei gyvsidabris išsiliejo ant kilimo, daiktų ar grindų su plyšiais, taip pat jei patys neturite priemonių kaip surinkti gyvsidabrį.

           Išsiliejusio gyvsidabrio surinkimas.

  • Užsimaukite vienkartines pirštines iš latekso, gumos.
  • Atsargiai surinkite stiklo duženas (jei yra), sudėkite jas ant popierinio rankšluosčio, atsargiai suvyniokite ir įdėkite į plastikinį uždaromą (užspaudžiamą, užtraukiamą) maišelį ar užsukamą stiklinį indą su vandeniu.
  • Surinkite matomus gyvsidabrio rutuliukus. Naudokite mentelę, kuria braukdami iš periferijos centro link surinkite gyvsidabrį ant lipnaus paviršiaus (klijais patepto kartono ar kieto popieriaus). Papildomai galite naudoti guminę kriaušę ar akių lašų pipetę mažiems gyvsidabrio rutuliukams surinkti. Gyvsidabrio rutuliukai yra labai judrūs, ir ant lygaus paviršiaus gyvsidabris gali nuriedėti labai toli, todėl atidžiai apžiūrėkite visą kambarį.
  • Surinktą gyvsidabrį kartu su rinkimui naudotomis priemonėmis sudėkite į užsukamą stiklinį indą su vandeniu.

       Veiksmai surinkus gyvsidabrį.

  • Visus paviršius ir grindis ant kurių išsiliejo gyvsidabris apdorokite 70-80 °C vandeniniu muilo-sodos tirpalu (1 litrui vandens reikės 52 g sodos ir 45 g muilo) arba parūgštintu kalio permanganato tirpalu. Taip pat tinka priemonės, turinčios chloro (chlorkalkės, geležies chloridas). Šių priemonių 1 m2 paviršiaus apdoroti reikia 0,4–1 g 1 litrui vandens. Apdorotus paviršius po 2-6 valandų nuplaukite vandeniu.
  • Mažiausiai 24 val. vėdinkite patalpas, kuriose buvo išsiliejęs gyvsidabris.
  • Kreipkitės į Mažeikių skyrių, Vilniaus g. 2, Mažeikiuose, tel. (8 443) 98 252, el. paštu mazeikiai@nvsc.lt, dėl gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties patalpų oro užterštumo gyvsidabrio garais laboratorinių tyrimų organizavimo ir saugos įvertinimo.
  • Kreipkitės į jūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jei pajutote sveikatos sutrikimus.
  • Surinktą gyvsidabrį ir stiklo duženas sudėtus į stiklinį indą, saugiai pristatykite į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ Mažeikių rajono atliekų priėmimo aikštelę, Algirdo g. 40C, Mažeikiuose, tel. (8 685) 127 06.

Neatidėliotina informacija gyventojams apsinuodijus, visą parą yra teikiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremaliųjų sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro telefonais + 370 5 236 2052 ir mob. tel. +370 687 53378.

Prašome Jūsų elgtis atsakingai ir nenaudoti gyvsidabrio turinčių prietaisų nei namuose, nei įstaigose.

Sveikos šypsenos pažadas

Lietuvos Respublikos odontologų rūmai ir Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudami su Švietimo ir mokslo ministerija dar rugsėjo mėnesį Lietuvos pirmokams įteikė plakatų ir lipdukų komplektus, kuriais siekiama skatinanti rūpintis burnos sveikata ir tinkamai valytis dantis – du kartus per dieną ne mažiau kaip po 2 minutes.

Šioje „Sveikos šypsenos pažadas“ programoje dalyvauja ir Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės ugdymo įstaigose, sveikatingumo pamokėlių metu, pasakojo vaikams apie dantukų valymo svarbą, kaip teisingai prižiūrėti dantis, kodėl dantukai genda, kaip taisyklingai valytis dantis, kiek laiko, su kokia dantų pasta ir dantų šepetėliu juos patariama valyti. Pasakojama ir parodoma kaip reikia elgtis su liežuvio valikliu ir tarpdančių siūlu. Pirmokai supažindinti, kada reikia seną dantų šepetėlį pakeisti nauju. Primenama apie smėlio laikroduko naudojimą. Kalbama apie sveikos mitybos svarbą. Pasakojama, koks poveikis dantukams pavalgius saldumynų ir kaip svarbu skaulauti burnytę su vandeniu pavalgius. Kaip patikrinti ar švariai išvalyti dantukai. Pasakojama, kaip svarbu lankytis pas gyd. odontologą, kad patikrintų ir jei reikia pagydytų dantukus. Vėliau vaikai buvo kviečiami, naudojant dantų maketą, parodyti ir pasimokyti kaip valytis dantis. Žaidžiant tylos karalių bandoma per 2-3 min. išsivalyti dantukus. Žinių įtvirtinimui vaikams buvo rodomas filmukas „Daktaras triušis“. Taip pat, kai kuriose įstaigose apie burnos higieną pasakojo ir mokė kaip valyti dantukus odontologo padėjėjos.

Programos įgyvendinimas vyko ne tik su vaikais, bet ir jų tėveliais (tėvų susirinkimo metu ir per Tamo dienynus). Jiems suteikta informacija apie šios programos tikslą ir uždavinius, planuojamą tęstinumą. Tėvų buvo prašoma, kad prisidėtų prie šio projekto vykdymo veiklos skiriant daugiau laiko prižiūrint ir mokant savo vaikus taisyklingo dantukų valymo namuose. Puoselėjant burnos sveikatą kiekvieno žmogaus asmeninis indėlis yra labai svarbus, nes dviejų labiausiai pasaulyje paplitusių burnos ligų – dantų ėduonies ir periodontito – atsiradimas didžiąja dalimi yra nulemtas mūsų elgsenos, t. y. burnos higienos įgūdžių, mitybos pobūdžio, žalingų įpročių ir pan.

Per šiuos programos įgyvendinimo mėnesius vaikams išdalinti plakatai „Sveikos šypsenos pažadas“, paaiškinta, kaip kiekvieną rytą ir vakarą, po dantukų išvalymo, reikės užklijuoti lipdukus. Plakatai naudingi ne tik vaikams – juose taip pat yra pateikiama naudinga informacija tėvams apie vaikučių dantukų priežiūrą. Mažeikių rajono savivaldybėje dalyvavo 585 pirmokai. Pasibaigus programos įgyvendinimui, įvykęs aptarimas – džiugino visus dalyvius. Tikimasi daugiau tokių iniciatyvų, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtinoje Nacionalinės burnos sveikatos 2016-2020 metų programoje, numatyta įvairių priemonių keisti burnos sveikatą atspindinčius rodiklius.