Rekomendacijos gyventojams gripo epidemijos metu

 

  • Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
  • Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
  • Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
  • Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
  • Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
  • Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
  • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
  • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
  • Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Rekomendacijos parengtos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyriaus duomenis 

Sveikata darbo vietoje

Kiekvienas euras, investuotas į sveikatos stiprinimą darbe, grąžina nuo 2,5 iki 4,8 Eur, o nedarbingų dienų skaičių sumažina net 12–36 proc.!
Vis daugiau Lietuvos įmonių (įstaigų) vykdo įvairios apimties sveikatos stiprinimo darbe veiklas, kurios dažniausiai apima veiksmus (pvz., komandinės varžybos, žygiai baidarėmis). Visgi tokios veiklos paprastai kai kuriems darbuotojams netinka. Dažnai tai fiziškai pasyvūs, turintys antsvorio ir (ar) nutukę darbuotojai, kurie arba neketina keisti savo elgsenos ir net nemano, kad turi problemų, arba dar tik pradeda suvokti, jog reikėtų keisti savo elgseną. Žmonės (šiuo atveju darbuotojai) yra nevienodai pasiruošę ir motyvuoti keisti savo elgseną, tad jiems reikia skirtingų postūmių.
Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siekia padėti rūpintis darbuotojų sveikata ir kurti sveiką įmonę.
Programos „Sveikata darbo vietoje“ tikslas – skatinti sveikos gyvensenos iniciatyvas įmonėse, ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius bei domėjimąsi savo sveikata.

Pažiūrėkite, kaip mums sekėsi Mažeikių rajono savivaldybėje. Puiki pradžia – pusė darbo. Pirminis tikslas – kūno sudėties analizė – supažindinti darbuotojus su jų kūno riebalais, visceraliniais riebalais, raumenimis, skysčių kiekiu, metaboliniu amžiumi ir kitais rodikliais – įgyvendintas. Prisipažinsime, per dvi analizės dienas – buvo ir labai laimingų, ir nuliūdusių, ir labai susirūpinusių,  bet toks mūsų tikslas, to mes ir siekiame, kad neeikvodami papildomų laiko resursų, darbuotojai būtų „priversti“ pagalvoti apie savo sveikatą – neįkainojamą turtą. Užduoti namų darbai, lauksime jų atliktų, o kolegė jau ruošiasi kitam apsilankymui tema: „Mankšta darbo vietoje“.
Tik nuo žmonių sąmoningumo ir pastangų – situacija arba gerės, arba sveikata kentės. Numatyti dar bent penki susitikimai bei individualios konsultacijos su šios įstaigos darbuotojais.
Jeigu ir jūs norite skirti dėmesio savo įstaigos/įmonės darbuotojams – rašykite mums: mazeikiuvsb@gmail.com arba skambinkite jau dabar: 8-443-41499.

ANTIBIOTIKŲ APOKALIPSĖ – TIKĖTINAS SCENARIJUS AR FIKCIJA?

Įėjimai į darbovietes, metro stotis, sporto klubus, teatrus ir kino teatrus apstatyti įranga su interaktyviais ekranais, kurie vertina kiekvieno įeinančiojo būklę. Infekcijos požymiai reiškia, kad negalite įeiti, o jūsų duomenys automatiškai perduodami nacionalinės sveikatos tarnybos duomenų bazei. Dauguma žmonių gatvėse dėvi kaukes, o mados pasaulis atspindi laikmetį – vyraujantis stilius „Sveikatos gotas“. Tai kaklaskarės, paltai ir megztiniai su veidą dengiančiais gobtuvais ar net įdiegtais medicininiais monitoriais. Mokyklose vaikai dėvi iš išmaniųjų medžiagų pagamintus sportinius drabužius, kurie padeda išvengti įbrėžimų ir kitų susižalojimų. Bakterijas naikinantys rankų džiovintuvai prie visų biurų, mokyklų, restoranų ir parduotuvių durų.

Tokį Londoną 2036 m. piešia Jungtinėje Karalystėje išleistos „Surgeon X“ serijos knygų autoriai. Futuristinės medicinos technologijos ir žiaurios mirtys nuo anksčiau lengvai gydomų infekcijų. Gyvenimas ties medicinos kolapso slenksčiu, kurio viena iš pagrindinių priežasčių – antibiotikų eros pabaiga dėl visuotinai išplitusio mikroorganizmų atsparumo šiems vaistams. „Mes jau seniai naudojamės antibiotikais ir kartais sunku suvokti, kokie jie svarbūs. Jie ne tik gyvybiškai būtini chirurgijoje ir gydant daugelį ligų, bet ir gelbsti gyvybes gimdymo metu, padeda vėžiu sergantiems pacientams, kai jų imuninė sistema išeikvota, saugo, kad įprastos traumos nesibaigtų mirtinu sepsiu“, – interviu sakė viena iš šios Jungtinėje Karalystėje 2016 m. pabaigoje pradėtos leisti knygų serijos autorių Sara Kenney.

Ar mokslinės fantastikos komiksų knygoje pateikiamas medicinos raidos scenarijus tikėtinas? 2018 m. lapkričio mėnesį jau vienuoliktą kartą minėta Europos Komisijos inicijuota Europos supratimo apie antibiotikus diena ir ketvirtąjį kartą – Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama Pasaulio supratimo apie antibiotikus savaitė. Šia proga paskelbti naujausi duomenys, atskleidžiantys antimikrobinio atsparumo, antibiotikų vartojimo situaciją ir tendencijas ES / EEE regione. Vertinant Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo (EARSSNet) ataskaitą didžiausią nerimą kelia gramneigiamų bakterijų atsparumo plitimas. Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae išsiskiria sudėtiniu atsparumu kelioms antibiotikų grupėms bei plataus spektro beta laktamazių (ESBL) gamyba. Nors K. pneumoniae atsparumas didesnis, ir toliau išlieka statistiškai reikšmingos E. coli atsparumo didėjimo tendencijos. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu tampa bakterijų atsparumas karbapenemams – keliose ES valstybėse registruojamas atsparių K. pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter spp. paplitimo augimas. Vertinant gramteigiamų bakterijų atsparumo situaciją turima daugiau teigiamų žinių. Streptococcus pneumoniae atsparumas 2014–2017 m. laikotarpiu išlieka stabilus, tačiau itin dideli netolygumai tarp valstybių ir daugelyje jų makrolidams nejautrių pneumokokų yra daugiau nei pencilinui. Staphylococus aureus – vienintelė bakterija, kurios atsparumas mažėja ES: MRSA paplitimas sumažėjo nuo 19,6 proc. (2014 m.) iki 16,9 proc. (2017 m.). Ši mažėjimo tendencija registruojama ketvirtadalyje valstybių.

Iš enterokokų rimtą nerimą kelia didėjantis Enterococcus faecium atsparumas vankomicinui – ES / EEE regione jis statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 10,4 proc. (2014 m.) iki 14,9 proc. (2017 m.) ir tokia augimo tendencija stebima trečdalyje valstybių. Apibendrinant visų bakterijų atsparumo paplitimo netolygumus tarp valstybių išryškėja aiškus gradientas iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus su palankiausia situacija Šiaurės Europoje. Pažymėtina, kad padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu nėra palanki ir labiau atspindi ne Šiaurės, o Rytų Europos tendencijas, apimančias itin grėsmingą ir vieną didžiausių Europoje Acinetobacter spp. ir K. pneumoniae atsparumą.

Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) ataskaitoje apibendrinus 25 ES ir 2 EEE šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad bendras antibiotikų suvartojimas ambulatoriniame sektoriuje 2017 m. yra 21,8 VTD 1 000-čiui gyventojų per dieną. Stebimi itin dideli skirtumai tarp šalių – rodiklis svyruoja nuo 10,1 Nyderlanduose iki 33,6 Kipre (Lietuvoje – 16,8)3 . Džiugina, kad 2013–2017 m. periodu antibiotikų suvartojimas nedidėja, o aštuoniose valstybėse net registruota reikšminga mažėjimo tendencija. Vertinant antibiotikų vartojimą svarbios ne tik vartojimo apimtys, bet ir suvartojamų antibiotikų spektras. Vidutinis plataus spektro (plataus spektro penicilinai ir cefalosporinai, makrolidai (išskyrus eritromiciną), fluorchinolonai) ir siauro spektro (siauro spektro penicilinai ir cefalosporinai, eritromicinas) antibiotikų santykis Europoje yra 2,25, o atskirose šalyse svyruoja nuo 0,1 (Norvegijoje) iki 22,2 (Maltoje) (Lietuvoje diagnostikos ignoravimas ir tyrimų atlikimas tik „sunkiais“ atvejais dramatizuoja situaciją? Tam reikalingi specialūs tyrimai, nes galimi ir kiti didelio atsparių bakterijų paplitimo lygio priežastiniai scenarijai. Vienas jų – infekcijų kontrolės spragos ligoninėse. Nors antrą kartą Europoje atlikto infekcijų paplitimo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje nustatytas hospitalinių infekcijų paplitimas yra mažiausias Europoje (3,2 proc.), tačiau šis rodiklis gali būti interpretuojamas ne taip optimistiškai įvertinus tai, kad lovų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių, o rizikos grupės pacientų santykis vienas mažiausių (intensyviosios terapijos skyrių pacientai sudarė 2,8 proc., kitose ES šalyse iki 9,6 proc.). Optimistinį požiūrį slopina ir itin žemi infekcijų kontrolės rodikliai – rankų antiseptiko suvartojimas ligoninėse didėja nežymiai (2018 m. bendro pobūdžio ligoninių vidurkis 10,1 ml/lovadieniui; mediana – 8,2 ml/lovadieniui) ir tikrai nesieks ES vidurkio (2016–2017 m. ES duomenys dar nepaskelbti, o 2011–2012 m. buvo 23,9 ml/lovadieniui).

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis atliktų tyrimų, nagrinėjusių kliniškai ir mikrobiologiškai svarbių bakterijų paplitimą Lietuvos ligoninėse, preliminarūs duomenys taip pat rodo, kad gramneigiamų patogeninių bakterijų kamienai plinta tiek tarp skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, tiek pačiose įstaigose, ir daugeliu atvejų plintantys kamienai turi bent vieną atsparumą antibiotikams koduojantį geną, įprastai lokalizuotą mobiliuose genetiniuose elementuose ir dėl to lengvai perduodamą horizontaliu būdu kitoms bakterijoms. Akivaizdu, kad aukščiau pateiktų duomenų ir tyrimų nepakanka norint įvertinti realią atsparumo padėtį ir priežastis Lietuvoje.

Atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą lemia ne tik šių vaistų vartojimas ir infekcijų kontrolės lygis žmonių medicinoje. Pirmoje bendroje trijų ES agentūrų – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos maisto saugos agentūros ir Europos vaistų agentūros – ataskaitoje parodytas sudėtingas ir ganėtinai skirtingas ryšys tarp įvairių antibiotikų klasių suvartojimo ir bakterijų atsparumo išsivystymo. Nors detali analizė parodė, kad ne visų antibiotikų vartojimas veterinarijoje tiesiogiai susijęs su žmonių bakterijų atsparumu, antibiotikų vartojimas ne medicinoje pripažintas svarbiu bakterijų atsparumo atsiradimą ir plitimą lemiančiu veiksniu. Vertinant žmonių medicinoje ir veterinarijoje (įskaitant maistui auginamus gyvūnus) sunaudojamų antibiotikų santykį (matuojama mg kilogramui biomasės), Lietuva yra viena iš 18-os ES / EEE šalių, kuriose antibiotikų suvartojimas didesnis žmonių medicinoje (Lietuvoje – 2,5 karto). Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surenkami duomenys apie naminių gyvūnų išskiriamų bakterijų atsparumą nedžiugina – Europoje Lietuva išsiskiria vienais didžiausių iš vištų išskiriamų bakterijų (E. coli ir kt.) atsparumo rodikliais. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos inicijuotos priemonės – griežta antibiotikų suvartojimo apskaita, antibiotikų likučių tyrimai, privalomas veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimas, paukštininkystės „užauginta be antibiotikų“ skatinimas – leidžia tikėtis teigiamų pokyčių.

Svarbu suprasti, kad žmonės ir jų ūkinė veikla daro įtaką atsparių bakterijų paplitimui aplinkoje. Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, tyrinėję galimus atsparių bakterijų platinimo aplinkoje vektorius, atsparių antibiotikams bakterijų išskyrė iš laukinių paukščių (ypač kirų) ir žuvų, pastarųjų atveju įžvelgdami nutekamųjų vandenų galimą įtaką.

2016 m. vykusioje Jungtinių Tautų asamblėjoje svarstyta antimikrobinio atsparumo problema pripažinta realia grėsme. JT ir valstybių vadovai įsipareigojo skatinti ir remti iniciatyvas, kurios visais būdais prisidėtų prie antibiotikų veiksmingumo išsaugojimo. Tai ir sergamumo infekcijomis mažinimas taikant tyrimais įrodytą apsaugą (higiena, vakcinacija), ir antibiotikų vartojimo mažinimas užtikrinant prieinamą diagnostiką, gydymo standartus ir kvalifikacijos kėlimą, ir šios srities mokslo rėmimas prisidedant prie naujų antibiotikų bei kitų alternatyvių gydymo ir diagnostikos metodų kūrimo.

Nepaisant teikiamo politinio pirmumo kai kurių bakterijų atsparumo lygis ES / EEE regione išlieka itin aukštas, o ryškūs skirtumai tarp valstybių įrodo geros praktikos pavyzdžių efektą ir pagrindžia pokyčių poreikį. Kasmetinės antimikrobinio atsparumo tematika organizuotos konferencijos atidarymo kalboje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga priminė Ž. Verno romanus, kuriuose daugelis vaizduojamų mokslinės fantastikos elementų tapo tikrove, ir išsakė viltį, kad pesimistinės mokslinės fantastikos „pranašystės“ neišsipildys. Tai priklauso nuo politinių sprendimų, specialistų ir visuomenės sąmoningumo. O tai, kad „Surgeon X“ vaizdai išliktų tik komiksuose, yra mūsų visų atsakomybė ir rūpestis.

Rolanda Valintėlienė Higienos institutas El. p. rolanda.valinteliene@hi.lt

Gimdos kaklelio vėžio prevencija

Gimdos kaklelio vėžys viena dažniausių onkologinių ligų. Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Europoje moteris nuo gimdos kaklelio vėžio miršta kas 18 minučių. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga maždaug 500, o miršta apie 300 moterų. Baisi aritmetika – kas savaitę tyliai netenkame maždaug 5 moterų. Dar galėjusių ilgai ir laimingai gyventi, gimdyti, auginti vaikus. Skaudžiausia sako medikai, kai gimdos kaklelio vėžio diagnozę tenka pasakyti visai jaunoms, dar baisiau – besilaukiančioms moterims.

Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis yra žmogaus papilomos virusas. Šiandien yra žinoma daugiau nei 200 žmogaus papilomos viruso tipų. Pavojingi žmogui yra 40 tipų. Iš jų tik 15 sukelia gimdos kaklelio vėžį. Iš tų 15 dažniausiai yra sutinkamas 16 ir 18 žmogaus papilomos viruso tipas, kuris sukelia gimdos kaklelio vėžį.

Į gimdos kaklelio epitelį patekusio viruso DNR pakeičia ląstelės genomą ir paleidžia onkoproteinus, kurie yra svarbūs normaliai ląstelei transformuojantis į vėžinę.

Kaip apčiuopti šį moterų žudiką?

Vienas iš būdų sumažinti susirgimo gimdos kaklelio vėžiu riziką – reguliariai tikrintis sveikatą.

Citologiniai gimdos kaklelio tyrimai parodo ankstyvuosius patologinius gimdos kaklelio pokyčius, tad yra didelė tikimybė ligą sustabdyti ar pradėti laiku gydyti.

Europos komisija ir Europos gimdos kaklelio vėžio draugija kasmet paskutinę sausio savaitę skiria gimdos kaklelio vėžio profilaktikai. Jos   tikslas yra šnekėti, kad nenublanktų ši problema, priminti visoms moterims apie pavojų, o Europos valstybėms ir jų sveikatos politikams – jog privalo apsaugoti savo motinas, dukras ir seseris…

Ką turėtume daryti?

Nuo 11 metų amžiaus mergaitės skiepijamos KOMPENSUOJAMU skiepu nuo ŽPV pagal skiepų kalendorių. Skiepytis vyresniame amžiuje irgi galima, tik skiepo nekompensuos TLK. Taip pat šiuo skiepu gali būti skiepijami berniukai ir vyrai.

Nuo 25 metų kreipkitės į gydytoją dėl pirmojo gimdos kaklelio citologinio tyrimo pagal NEMOKAMĄ patikros programą. Ši programa vykdoma moterims iki 60 metų kas 3 metus.

Atsparumas antibiotikams – kas tai?

Pagrindiniai faktai:

•    Atsparumas antibiotikams šiuo metu yra  viena iš didžiausių grėsmių sveikatai pasauliniu mastu.
•    Atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą.
•    Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
•    Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.

Kaip gali prisidėti plačioji visuomenė
•   Trukdyti plisti infekcijoms reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.
•    Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu.
•    Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.
•    Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
•    Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.

Parengta pagal Higienos instituto rekomendacijas

Saugus elgesys su pirotechnikos priemonėmis

Kasmet artėjant Kalėdoms ir Naujųjų metų šventėms rūpestį kelia pirotechnikos priemonių naudojimas. Dauguma traumų naudojant pirotechninius gaminius įvyksta dėl neteisingo ir neatsargaus elgesio su jais, pažeidžiant elementarias saugos taisykles, arba naudojant juos ne pagal paskirtį. Nenorint sugadinti šventės sau ir šalia esantiems būtina tiksliai laikytis naudojimo instrukcijų, kurios būtinai turi būti nurodytos ant visų pirotechnikos gaminių.

  • Pirkdami pirotechniką būtinai atkreipkite dėmesį į prekės išorės būklę. Ji neturi būti sulankstyta, sudrėkusi, turėti įskilimų ar kitokių korpuso, degiklio pažeidimų.
  • Naudojant pirotechnikos gaminius iš pakuotės išimkite tik dalį petardų. Paketą tuojau pat uždarykite.
  • Fejerverkus uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių.
  • Naudojant fejerverkus niekada nenukreipkite jų į žmones. Pavojinga uždegant fejerverko degiklį lenktis prie jo. Fejerverkas gali atsitiktinai užsidegti ir traumuoti veidą ir rankas. Reikia pritūpti ir degiklį  uždegti ištiestos rankos atstumu.
  • Traumuoti gali ir laikomas rankoje uždegtas fejerverkas. Dažnai nelaimės įvyksta todėl, kad degiklis sudega greičiau nei to laukiama ir fejerverkas sprogsta rankose. Tai gali įvykti ir su iš pažiūros saugia pirotechnika.
  • Nenaudokite fejerverkų su pasibaigusiu jų naudojimo terminu. Nors fejerverkas gali gerai laikytis keletą metų, tačiau bet koks jo kilnojimas, perdėliojimas gali sukelti dalinį parako išbyrėjimą. Dėl tos priežasties fejerverke susidaro oro ertmės, kurios po to suveikia kaip mažos degimo kameros, iššaukdamos nenumatytą sprogimą.
  • Dažnai fejerverkams būdingas defektas – degiklio smilkimas. Stebint iš šono gali atrodyti, kad jis užgeso ar neužsidegė, todėl žmogus prieina prie jo, tačiau smilkstantis degiklis gali bet kada vėl užsidegti, ir pačiu netinkamiausiu momentu sprogti sužeisdamas šalia esančius žmones.
  • Pirotechnika labai pavojinga pradedančiųjų rankose. Paprastai tokie žmonės skubėdami pradeda „pažintį“ su pačiais galingiausiais ir, kaip taisyklė, jiems nepažįstamais gaminiais. Būtent tokie fejerverkai dažniausiai baigiasi netikėtais ir nemaloniais siurprizais.

Baterijas, raketas statykite tik vertikaliai ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų. Neardykite sprogmenų, nes tai pavojinga ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Pirotechnikos  gaminius pirkite tik jų pardavimo vietose. Negaminkite patys ir nepirkite savadarbių pirotechnikos gaminių, arba iš atsitiktinių prekeivių turguose, ar gatvėje.  Naujųjų metų naktį gyvenamųjų būstų balkonuose nepalikite degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų. Kilus gaisrui dėl neatsargiai paleistų sprogmenų, nedelsdami kvieskite ugniagesius. Nuo pirotechninių gaminių užsiliepsnojusius daiktus, jei tai ne prietaisas su elektros įtampa, geriausia gesinti vandeniu arba naudojant gesinimui tinkamą audinį, pavyzdžiui, veltinį arba specialų audeklą. Nepatikėkite pirotechnikos priemonių naudojimo vaikams ir neblaiviems asmenims. Jeigu fejerverkas skirtas naudoti lauke, nebandykite naudoti patalpoje.

Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas. Draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus I kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais. Civilinės paskirties pirotechnikos priemonių skirstymą, jų apyvartos teisinius pagrindus ir kontrolę, saugos kontrolės tvarką, licencijavimą, organizacijų, kurių veikla susijusi su civilinėmis pirotechnikos priemonėmis, teises ir pareigas nustato Lietuvos respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas.

Linkime saugių ir linksmų Šv. Kalėdų bei Naujųjų metų.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM rekomendacijas

 

Jei sudaužėte gyvsidabrio termometrą

Nors pagal Europos Sąjungos direktyvas, gyvsidabriniai termometrai Lietuvoje neparduodami jau nuo 2009 m., tačiau kai kurie gyventojai vis dar turi, taip pat ir naudoja, šių pavojingų prietaisų savo namuose. Taip pat pasitaiko atvejų, kad gyvsidabrio turintys prietaisai naudojami įstaigose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius (toliau – Mažeikių skyrius) per savaitę gavo 3 pranešimus apie išsiliejusį gyvsidabrį, sudaužius termometrą. Visais trimis atvejais, atlikus gyvsidabrio matavimus patalpų ore, buvo nustatyta viršijanti leistinas normas gyvsidabrio koncentracija. Visiškas gyvsidabrio židinio lokalizavimas užtrunka apie metus laiko.

Gyvsidabris – toksiškas metalas, kurio garai gali sukelti ūmų arba lėtinį apsinuodijimą. Gyvsidabrio garai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą ir gleivines.

           Išsiliejus gyvsidabriui niekada nedarykite.

  • Niekada surinkto gyvsidabrio nemeskite į ugnį – aukštoje temperatūroje susidaro gyvybei pavojingos gyvsidabrio garų koncentracijos.
  • Niekada nenaudokite dulkių siurblio susiurbti gyvsidabrį – šiluma padidins jo garavimą, o šio buitinio prietaiso, greičiausiai, teks atsisakyti.
  • Niekada nenaudokite šluotos gyvsidabriui surinkti – taip jį suskaidysite į mažus lašelius ir paskleisite dar plačiau.
  • Niekada nepilkite gyvsidabrio į kanalizaciją – jis gali pateikti į paviršinius vandenis ir kauptis žuvyse.
  • Niekada neskalbkite užterštų drabužių, daiktų automatinėje skalbimo mašinoje, nes gyvsidabris negrįžtamai užterš skalbimo mašiną.

           Pirmieji žingsniai, sudaužius termometrą.

  • Izoliuokite patalpą: išveskite pašalinius asmenis iš patalpos, neleiskite niekam po ją vaikščioti, uždarykite visas duris į kitas namo (buto) patalpas. Patalpoje, kur išsipylė gyvsidabris atidarykite langus.
  • Įsitikinkite, kad patalpoje nėra vaikų, gyvūnų. Neleiskite vaikams padėti jums valyti išsiliejimą.
  • Įvertinkite, ar visas išsiliejęs gyvsidabris yra lengvai pasiekiamas. Gyvsidabrį galima lengvai surinkti patiems tik nuo paviršių, kuriuose nėra plyšių.
  • Skambinkite Bendrosios pagalbos centro telefonu 112, jei gyvsidabris išsiliejo ant kilimo, daiktų ar grindų su plyšiais, taip pat jei patys neturite priemonių kaip surinkti gyvsidabrį.

           Išsiliejusio gyvsidabrio surinkimas.

  • Užsimaukite vienkartines pirštines iš latekso, gumos.
  • Atsargiai surinkite stiklo duženas (jei yra), sudėkite jas ant popierinio rankšluosčio, atsargiai suvyniokite ir įdėkite į plastikinį uždaromą (užspaudžiamą, užtraukiamą) maišelį ar užsukamą stiklinį indą su vandeniu.
  • Surinkite matomus gyvsidabrio rutuliukus. Naudokite mentelę, kuria braukdami iš periferijos centro link surinkite gyvsidabrį ant lipnaus paviršiaus (klijais patepto kartono ar kieto popieriaus). Papildomai galite naudoti guminę kriaušę ar akių lašų pipetę mažiems gyvsidabrio rutuliukams surinkti. Gyvsidabrio rutuliukai yra labai judrūs, ir ant lygaus paviršiaus gyvsidabris gali nuriedėti labai toli, todėl atidžiai apžiūrėkite visą kambarį.
  • Surinktą gyvsidabrį kartu su rinkimui naudotomis priemonėmis sudėkite į užsukamą stiklinį indą su vandeniu.

       Veiksmai surinkus gyvsidabrį.

  • Visus paviršius ir grindis ant kurių išsiliejo gyvsidabris apdorokite 70-80 °C vandeniniu muilo-sodos tirpalu (1 litrui vandens reikės 52 g sodos ir 45 g muilo) arba parūgštintu kalio permanganato tirpalu. Taip pat tinka priemonės, turinčios chloro (chlorkalkės, geležies chloridas). Šių priemonių 1 m2 paviršiaus apdoroti reikia 0,4–1 g 1 litrui vandens. Apdorotus paviršius po 2-6 valandų nuplaukite vandeniu.
  • Mažiausiai 24 val. vėdinkite patalpas, kuriose buvo išsiliejęs gyvsidabris.
  • Kreipkitės į Mažeikių skyrių, Vilniaus g. 2, Mažeikiuose, tel. (8 443) 98 252, el. paštu mazeikiai@nvsc.lt, dėl gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties patalpų oro užterštumo gyvsidabrio garais laboratorinių tyrimų organizavimo ir saugos įvertinimo.
  • Kreipkitės į jūsų asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jei pajutote sveikatos sutrikimus.
  • Surinktą gyvsidabrį ir stiklo duženas sudėtus į stiklinį indą, saugiai pristatykite į UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ Mažeikių rajono atliekų priėmimo aikštelę, Algirdo g. 40C, Mažeikiuose, tel. (8 685) 127 06.

Neatidėliotina informacija gyventojams apsinuodijus, visą parą yra teikiama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremaliųjų sveikatai situacijų centro Apsinuodijimų informacijos biuro telefonais + 370 5 236 2052 ir mob. tel. +370 687 53378.

Prašome Jūsų elgtis atsakingai ir nenaudoti gyvsidabrio turinčių prietaisų nei namuose, nei įstaigose.

Europos Judumo savaitė baigėsi, teprasideda Europos sporto savaitė !

Pagrindinė šiemetinės Europos judumo savaitės (rugsėjo 16–22 dienomis) tema – „Transporto daugiarūšiškumas“. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visus Mažeikių rajono gyventojus kvietė jungtis į aktyvias fizinio užsiėmimo veiklas ne tik Mažeikiuose, bet ir aplinkiniuose kaimeliuose. Su bendruomenėmis aptarėme ne tik sveikesnio gyvenimo pasirinkimo būdus, bet ir išbandėme įvairias mankštas bei šiaurietiškąjį ėjimą.

Pirmadienio rytą visi judumo savaitę pradėjo mankšta Sodų trikampio skverelyje:

Pirmadienio popietė nepastebimai prabėgo Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos stadione:

Antradienį judėjom Melioratorių parkelyje.

Trečiadienį ryte padarėme „apšilimą“- prieš tradicinį bėgimą – mankštą „Už sveiką širdį“, o po pietų jau kilnojome kojas ir rankas Užlieknės pagrindinės mokyklos stadione.

Ketvirtadienio rytą išbandyti naujo „transporto“ – ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis, skubėjo L/d „Buratinas“ bendruomenė.

Ketvirtadienio popietę vyko bendruomeniniai pasivaikščiojimai su mankštos elementais Juodpelkio parke ir šiaurietiškasis ėjimas Tirkšlių pušyne. Ten jungėsi L/d „Giliukas“ ir Juozo Vitkaus Kazimieraičio mokyklos bendruomenės.

 

Penktadienio dieną vainikavo gausybė Olimpinės dienos, dienos be automobilio ir judumo savaitės entuziastų. Tirkšlių mokyklos stadionas dūzgė kaip bitučių avilys:

Taigi, Europos Judumo savaitė baigėsi, teprasideda Europos sporto savaitė !

Būk aktyvus – rinkis aktyvų gyvenimo būdą

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jungiasi prie Europos sporto savaitės – tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti sportą ir fizinį aktyvumą visoje Europoje. Sporto savaitės metu atsiras naujų veiklų, o taip pat bus toliau vystomos pasiteisinusios sėkmingos veiklos Europos, nacionaliniu regioniniu ir vietos mastu. Ši visą Europą apimanti kampanija skatins europiečius būti aktyviais visus metus. Iniciatyvą nuo 2015 metų vykdo 31 Europos šalis.

Kviečiame visus mažeikiškius jungtis prie iniciatyvos ir rinktis aktyvų gyvenimo būdą. Daugiau apie iniciatyvą „be active“ : http://beactive.lt/apie-mus/