Ar darbas darže gali būti naudingas sveikatai?

Pavasaris asocijuojasi su bundančia gamta ir kartu primena apie žiemą primirštus darbus lauke. Vieniems tai – darbas, kitiems – atsipalaidavimo ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas. Bet ar žinojote, kad sodininkystė ir daržininkystė gali būti laikoma ir pačiu tikriausiu sportu, kuris atneša naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai? Mokslininkų teigimu, darbas darže gali prilygti treniruotei, taip pat padeda deginti kalorijas ir teigiamai veikia protinę veiklą.

Vos pusvalandis darbo sode padidina žmogaus lankstumą, stiprina sąnarius bei raumenis, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat susirgimo diabetu, širdies ligomis ir osteoporoze riziką. Be to, ši veikla yra dar viena priežastis pajudėti sėdimą darbą dirbantiems žmonės, o kartu ir galimybė ne tik pravalyti mintis ar plaučius grynu oru, bet ir gauti reikiamą vitamino D kiekį, kuris yra itin reikalingas kaulams bei širdžiai.

Reguliari sodininkystė yra itin rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nes ši veikla sumažina insulto ir širdies smūgio tikimybę 30 procentų. Vis dėlto šiai amžiaus grupei svarbu ir nepersistengti – reikia nuolat stebėti savo organizmą. Rekomenduojama pasitikrinti širdies ritmą.

Daugelio nemėgstamas ravėjimas, pasirodo, irgi naudingas deginant kalorijas! Vos pusvalandis darbo siekiant išlaisvinti savo daržą nuo piktžolių moterims leidžia atsikratyti 120, o vyrams 157 kcal. 30 minučių žemės perkasimo moterims sudegino vidutiniškai 150, vyrams – 197 kcal. Per tiek pat laiko pjaunant veją su mechanine žoliapjove atitinkamai sudeginamos 181 ir 236 kcal. Taigi, jeigu graužia sąžinė dėl neseniai sukrimsto mėsainio – nesijaudinkite. Vidutiniškai valanda darbo sode šias kalorijas kaipmat sudegins.

Sodininkystė yra bene geriausias būdas vyresniems žmonėms, norintiems kovoti su psichinių funkcijų, mąstymo ar atminties sutrikimais. Pasirodo, kad, kasdien užsiimant sodininkyste, šį negalavimo rizikos veiksnį galima sumažinti net 36 procentais! Taip yra todėl, kad tokiu būdu mes ne tik įdarbiname didžiulę dalį savo fizinių pajėgų, bet ir smegenis – ugdome problemų sprendimo įgūdžius, iš naujo mokomės mokytis, geriname kantrybę, atmintį, susikaupimą ir ugdome sąmoningumą. Taigi, sodininkystė galėtų būti puikus būdas siekiantiems malšinti stresą. Darbas sode padeda sumažinti kortizolio, streso hormono, lygį. Tai savo ruožtu taip pat gali teigiamai atsiliepti ne tik smegenų darbui, bet ir sveikatai.

Ir galiausiai, tai, ką užsiauginsime patys, valgysime su daug didesniu pasigardžiavimu negu iš parduotuvės nusipirktą maistą. Taip nėra tik todėl, kad savo jėgomis užauginti ir puoselėti pomidorai yra skanesni. Paprastai, augindami įvairias kultūras savo darže, mes žinome, kuo jos buvo tręšiamos, kokiomis sąlygomis jos augo ir kaip buvo prižiūrimos. Žmonės, auginantys daržoves ar vaisius savo sode, stengiasi kiek įmanoma mažiau joms pakenkti ir užauginti jas sveikas, sultingas ir skanias – juk dažniausiai siekiama ne maksimalaus daržovių kiekio, o kokybės.

Parengta remiantis www.WHO.int informacija

Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Pikelių pagrindinėje mokykloje paminėta Tarptautinė triukšmo suvokimo diena (paskutinį balandžio trečiadienį). Pamokos metu mokiniai supažindinti su ausies anatomija, su tiesioginiu ir netiesioginiu triukšmo poveikiu žmogaus sveikatai, didžiausiais triukšmo šaltiniais ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimais.

Pamokos metu įvertinome garso lygį mokyklos kieme (52 dBA), kolidoriuje pertraukos metu (62dBA) bei sprogstančių balionų, kurių garsas prilygo veikančios žoliapjovės garsui (90 dBA).  Mokiniai išvardino priemones kaip sumažinti triukšmą (sumažinti televizoriaus ar grotuvo garsą, išjungti nenaudojamą kompiuterį, tiukšmingoje aplinkoje naudoti ausines, riboti muzikos klausimosi ausinukais laiką, netriukšmauti tylos zonose).

Yra aplinkybių, kurių negalite pakeisti, tačiau visiškai nesudėtinga sumažinti sveikatai kenksmingų garsų įtaką artimiausioje aplinkoje.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vita Žutienė.

„Sveikatos bangos 25-metis“

Per Lietuvą vilnija sveikatą stiprinančių mokyklų bangos renginiai. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat prisijungė prie nacionalinio renginio „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“.

2018 m. nepaprasti – švenčiame ne tik Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir sveikatą stiprinančios mokyklos mini savo veiklos 25-metį. 1992 m. Europos Tarybos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro bendromis pastangomis pradėtas kurti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Lietuva oficialiai į šį tinklą buvo priimta 1993 m. Šiuo metu Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui priklauso 430 šalies mokyklų iš 57 savivaldybių.

Šio 2018 m. renginio tikslas  – parodyti vietos bendruomenei, kad jau 25 metus egzistuoja mokyklos, kurioms svarbu ne tik akademiniai pasiekimai, bet  ir mokinių bei visos  vietos bendruomenės sveikata.

Prie renginio, kuris vykos Gabijos take prisijungė 10 Mažeikių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 250 vaikų. Visi jie darė mankštą, dalyvavo estafetėse, piešė kreidelėmis, pūtė muilo burbulus. Tikime, kad kuo anksčiau vaikai supras sveiko gyvenimo, aktyvaus laisvalaikio būdus, tuo sveikesnį, kokybiškesnį gyvenimą jie nugyvens.

 

Balandžio 11 d. 13 val. vyko Mažeikių mokyklų „sveikatos banga“ Sodų trikampio skverelyje. Šiame renginyje dalyvavo 15 ugdymo įstaigų, apie 500 moksleivių, kurie šventiškai pražygiavo, atliko mankštą.

 

 

Pasaulinės vandens dienos paminėjimas ugdymo įstaigose

Pasaulinė vandens diena Gabijos gimnazijoje paminėta akcija „Mėgaukimės vandeniu“, kurios tikslas- priminti vandens svarbą ir naudą žmogaus organizmui. Vanduo – tai gyvybės pagrindas. Vanduo mūsų organizme atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas. Kasdien mums reikia išgerti 8 stiklines arba 1,5 – 2 litrus vandens. Kiekvienas asmeniškai gali pasiskaičiuoti geriamojo vandens kiekį žmogaus organizmui pagal formulę: Kg x 0,0 = VANDUO. Akcijos metu mokiniai teisingai atsakę į pateiktus klausimus gavo dovanų – šaltinio vandens buteliuką.

„Žiburėlio“pradinės mokyklos pirmų klasių mokiniai dalyvavo pamokose „Vanduo – sveikatos šaltinis“.  Tikslas – atkreipti mokinių dėmesį į vandens svarbą žmogaus sveikatai. Mokiniai sužinojo, kodėl reikia gerti vandens kiekvieną dieną, kiek jo netenkame kasdien. Vanduo organizme perneša maistines medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Vandens trūkumas gali pakenkti sveikatai ir sukelti grėsmę gyvybei. Mokiniams paaiškinta, kad atsigėrus saldžiųjų gėrimų troškulio jausmas neišnyksta. Pamokų metu vyko vandens degustacija. Mokiniams labai patiko vanduo prisotintas vaisių (citrinų, apelsinų, spanguolių).  Pamoks užbaigėmė pasaka „Vandens lašelis“.

 

cof

L.d. ,,Berželio,, vaikai:

Gerkime vandenį ir būkime sveiki!

Kovo 22 d. – Pasaulinė vandens diena

Kovo 22 d. tapo kasmetiniu įvykiu, kuris skatina milijonus žmonių susimastyti apie savo egzistavimą ir tausojantį išteklių naudojimą. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Minėdami Pasaulinę vandens dieną, prisiminkime, kad vanduo būtinas mūsų sveikatai.  Švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta ir vanduo“. Gamta ir vanduo yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai, jūros ir vandenynai svarbūs poilsiui ir verslui. Naudodamiesi sprendimais, kuriuos jau randame gamtoje, mes galime sumažinti potvynius, sausras ir vandens taršą. Atkurdami miškus, pievas ir natūralias šlapžemes, sukurdami augmenijos buferius palei vandens telkinius ir taikydami kitus panašius gamtos sprendimus, galime valdyti vandens prieinamumą ir kokybę. Vanduo reikalingas ne tik mūsų organizmui, bet ir viskam, ką apima žmonių veikla: sanitarijai, žemės ūkiui ir pramonei. Bet kiek mes jo turime ir kiek gi iš tikrųjų mums jo reikia?

Nepamirškite ir keletos taisyklių, kaip mums, siekiantiems būti sveikais ir ilgaamžiams, tinkamai vartoti vandenį kasdieniame gyvenime. Pravartu laikytis kelių taisyklių:

  • Pirmiausia, negalima gerti valgio metu, kadangi vanduo iš organizmo pasišalina per 10 minučių, o su juo pašalinamos ir praskiestos skrandžio sultys, o tai lėtina maisto virškinimą. Nors ir sakoma, kad vanduo, išgertas valgant, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir taip gerina virškinimą, tai yra netiesa. Be anksčiau minėto skrandžio sulčių pašalinimo, valgymo metu išgertas vanduo daro blogą įtaką maisto sukramtymui, kadangi vietoje to, kad maistas būtų sukramtytas ir suvilgytas seilėmis, užsigeriantis jį vandeniu žmogus tiesiog išmoksta maistą nuryti suvilgytą ir ne iki galo sukramtytą.
  • Geriausia vandenį gerti likus 10 – 15 minučių iki valgio. Suvalgius vaisių, gerti patartina tik praėjus 30 minučių, suvartojus krakmolingo maisto – ne anksčiau kaip po 2 valandų, o baltymų – po 4 valandų.
  • Kad žinotume, kokia mūsų individuali vandens paros normos formulė, apskaičiuokite ją:
    • Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų jūsų dienos teorinė (toks kiekis vandens rekomenduojamas fiziškai mažai aktyviems suaugusiems žmonėms. Sportuojantiems ir vaikams galioja kitos normos)
      Jei sergate širdies nepakankamumu, inkstų ar kitomis sunkiomis ligomis – dėl skysčių kiekio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Svarbu žinoti, kad troškulys nėra dehidratacijos požymis. Jis atsiranda tik tada, kai trūksta 0.5-1 litro vandens. Jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga. Faktinė kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo jo valgomo maisto (kiek valgo šviežių daržovių, vaisių, kiek kepto maisto ir pan.), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės bei aplinkos veiksnių. Taigi norma – individuali.

Būkite sveiki ir eikite dabar atsigerti vandens 🙂

Parengta pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro – www.smlpc.lt

 

Sveikos gyvensenos tyrimas

2018-03-21 Biuro posėdžių salėje vyko pasitarimas dėl suaugusiųjų gyvensenos tyrimo atlikimo. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys savivaldybės teritoriją aptarnaujantys visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šių metų balandžio-gegužės mėnesiais Mažeikių rajone bus apklausiami 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Atsitiktiniu būdu atrinktų gyventojų bus prašoma užpildyti anketą. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrinti kartu su kitų tyrimo dalyvių atsakymais. Apibendrinti tyrimo rezultatai atskleis esamą gyvensenos situaciją Lietuvoje ir mūsų rajone, o pakartotinai atlikus tyrimą, leis stebėti gyvensenos rodiklių pokyčius.

Prašome gyventojų būti geranoriškais ir aktyviai dalyvauti apklausoje. Apklausėjus (tai bus moterys) bus galima atpažinti pagal jų aprangą, kurios dėvės šviesą atspindinčią liemenę su Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu bei vardą ir pavardę žyminčiu ženkliuku.

Daugiau informacijos apie gyvensenos tyrimo vykdymą gali suteikti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Oksana Budienė tel. 8-443-41499.

 

„Vanduo – sveikatos šaltinis“

Mažeikių r. darželyje „Giliukas“ visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Greta Kupliauskienė vedė pamokėlę: „Vanduo – sveikatos šaltinis“.
Specialistė kartu su darželio auklėtiniais aptarė vandens naudą organizmui. Darželio vaikai analizavo jiems pateiktą stendinę medžiagą. Diskusijų metu, aptarta, kaip žmonės jaučiasi, kuomet organizmui trūksta vandens, kodėl organizmui gali trūkti vandens, kiek jo reikia išgerti, kad jaustumėmės žvalūs ir sveiki? Vaikams buvo parengta stendinė medžiaga „Vandens nauda sveikatai“, tėvams parengtas elektroninis informacinis pranešimas „Dehidratacija“.

Tai TIK Epilepsija ?!

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Vis dėlto pacientai pabrėžia, kad labiausiai slegia ne priepuoliai, o mitais apipintas visuomenės požiūris – sunku susirasti darbą, užmegzti artimus ryšius, o dėl prieš 15 metų paplitusios klaidingos „šaukšto burnon“ taisyklės, daugybė žmonių netgi turi sulaužytus žandikaulius ar yra netekę dantų.

                      Epilepsija gali susirgti bet kuris žmogus ir bet kuriame amžiuje. Lietuvoje šiuo metu tokių žmonių yra apie 26 tūkst. (arba 1 proc. šalies gyventojų), tačiau tikrai ne visi sergantys yra diagnozuoti.

                      Kadangi skirtingos smegenų sritys kontroliuoja skirtingas kūno dalis, epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Prieš patirdami pirmąjį traukulių priepuolį net 50 proc. žmonių patiria ne tokius ryškius simptomus – tai gali būti staigūs trumpi galūnių patrūkčiojimai, užsisvajojimai ar nutirpimai. Daliai pacientų taip ir nepavyksta nustatyti ligos išsivystymo priežasties, taigi esant įtarimų, kad minėti simptomai gali būti epilepsijos požymis, patartina iš karto kreiptis į specialistą.

SVARBU ĮSIDĖMĖTI PRIEPUOLIO PRADŽIOS LAIKĄ

                      Net 70 proc. pacientų pavyksta pasiekti, kad vartojant vaistus priepuoliai visai nesikartotų.  Nors kiekvienais metais vis daugėja specifiniams pacientų poreikiams pritaikytų vaistų, o gatvėse vis rečiau matomi epilepsijos priepuolius patiriantys žmonės, suteikti pirmąją pagalbą priepuolio atveju turėtų mokėti kiekvienas.

                      Didelių priepuolių metu žmogus neretai prikanda liežuvį arba žandą. Anksčiau buvo manoma, kad reikia kažką sukišti į burną, kad taip nenutiktų, o iš tikrųjų liežuvis prikandamas iš pat pradžių, tada, kai žmogus krenta. Kai tai išaiškėjo, pasikeitė ir rekomendacijos – jokiu būdu nieko nekiškite į burną, nes liežuvį žmogus jau prikando, o, kišant kažką į burną, kai įsitempę visi raumenys, galima sulaužyti žmogui žandikaulį, išlaužti dantis.

                      Nepaprastai svarbu apsaugoti žmogaus galvą – patraukti pavojingus daiktus ir padėti po galva ką nors minkšto. Pasistenkite paguldyti žmogų ant šono, tačiau jokiu kitu būdu nemėginkite sulaikyti traukulių. Taip pat svarbu įsidėmėti priepuolio pradžios laiką – ilgiausiai priepuolis trunka 2 minutes. Jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei  3 minutes, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Medikų dėmesys taip pat būtinas, jei traukulius patiria nepažįstamas žmogus ir nėra žinoma jo ligos istorija.

Pagal http://www.provizorius.lt

P.S. – Jau šį trečiadienį (vasario 14 d.) 16:30 val. ateik ir pamatyk, kaip taisyklingai paguldyti epilesijos priepuolio ištiktą žmogų į stabilią šoninę padėtį. Nes juk paprasta jį paversti į šoną, kai jis smulkesnis už tave ar toks pat, bet jei didesnis ir kur kas stambesnis? ?

Mažeikiuose skelbiama GRIPO EPIDEMIJA

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nuolatos informuoja gyventojus apie didėjantį sergamumą gripu (http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/sergamumas-gripu-ir-persalimo-ligomis-toliau-dideja_237).

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Rytoj (vasario 7 d.) įsigalioja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl gripo epidemijos: A1-264

Epidemijų metu siūloma:

  • riboti masinius renginius, neišduoti leidimų naujiems renginiams rengti;
  • nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu;
  • pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones;
  • vengti kontaktų su sergančiaisiais;
  • pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, jei yra galimybė, sergantįjį izoliuoti nuo sveikųjų;
  • jeigu nesuspėjote, dar galite pasiskiepyti nuo gripo.
  • Imunitetas gripo virusams susiformuoja po dviejų savaičių.
  •  Užkrečiamų ligų ir AIDS centras norint apsisaugoti nuo ligų rekomenduoja vengti kontaktų su sergančiais, ypač masinių susibūrimo vietų, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, neleisti sergančių vaikų į darželius ir mokyklas.