Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijoje, vasario mėnesį, didelį dėmesį skyrėme mokinių požiūriui į rūkymą, kurį lemia net tik psichologiniai veiksniai, bet ir aplinka, visuomenė, žiniasklaida, tėvai ir ypač bendraamžiai. Jauniems žmonėms rūkyti dažniausiai pasiūlo draugai, taip pat daro įtaką rūkantys tėvai, broliai ir seserys, suvokimo apie rūkymo žalą stoka. Mokyklos vaidmuo taip pat labai svarbus, nes mokykla gali padėti formuoti socialinius įgūdžius, leidžiančius atsispirti visuomenės spaudimui rūkyti, suteikti žinių apie rūkymo žalą sveikatai. Išmokime pasakyti NE.

Mokiniai, mokytojai ir mokinių tėvai buvo supažindinti su Mažeikių rajono savivaldybės paauglių psichoaktyvių medžiagų vartojimo tyrimo ataskaita.

Mokiniai skatinami kuo daugiau judėti. Organizuojame judrias pertraukas, varžybas. Nepamirštame užkrečiamų ligų prevencijos: plauname rankas, vėdiname patalpas, dezinfekuojame.

RANKŲ HIGIENA

Židikų Marijos Pečkauskitės gimnazijoje visą savaitę su mokiniais kalbama apie patalpų vėdinimą, rankų higieną, kurios tikslas – sumažinti užkrečiamų ligų plitimą.

Rankų higiena yra viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, padedančių apsaugoti save ir visus šalia esančius nuo infekcijų. Kodėl, kaip ir kada reikia plauti rankas? Rankos yra plaunamos visada, kai jos nešvarios, prieš valgant, pasinaudojus tualetu, prieš ir po maisto gaminimo, po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais, grįžus iš lauko, kiemo, pasinaudojus visuomeniniu transportu, pabuvus viešose vietose, pabendravus su sergančiu žmogumi, po nosies valymo, pažaidus su gyvūnais.

„PLAUSI RANKAS – NESIRGSI“

Mažeikių rajono Auksūdžio daugiafunkcinio centro darželio grupė „Kiškučiai“ ir priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai dalyvavo pamokoje „Plausi rankas – nesirgsi“. Pamokos tikslas: lavinti vaikų rankų plovimo ir burnos higienos įgūdžius. Pamokos metu vaikai sužinojo kas tos bakterijos ir kas tie virusai – kur jie slepiasi? Mokėsi tinkamai plauti rankas, kad išvengti įvairių virusų sukeliamų ligų. Taip pat visi prisižadėjo tinkamai užsidengti nosį ir burną alkūne, kai čiaudės ar kosės.

KAS TIE ANTIBIOTIKAI?

Mažeikių „Žiburėlio“ pradinės mokyklos 3 klasės mokiniams vasario 12 d. ir kovo 4 d. pravestos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir supratimo apie antibiotikų vartojimą pamokos – pokalbiai „Kas tie antibiotikai?“. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vitalija Pocienė mokiniams papasakojo, kokios yra peršalimo ligų, gripo ir kitų užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonės, akcentavo, kad svarbiausios iš jų yra skiepai, asmens higienos laikymasis, dažnas ir teisingas rankų plovimas, imuniteto stiprinimas. Užsiėmimų metu buvo prisiminta, kaip teisingai plauti rankas, panaudota vaizdinė priemonė „Bakterijų maišelis“. Specialistė vaikams papasakojo, kad antibiotikai yra vaistai, kurie gydo tik bakterines infekcijas, bet nepadeda gripo atveju, kad šiuos vaistus reikia vartoti atsakingai, tik paskyrus gydytojui, aptartos kitos antibiotikų vartojimo taisyklės.

ŽMOGAUS IMUNODEFICITO VIRUSO TESTAS

Žmogaus imunodeficito virusas – infekcija, kuri, patekusi į organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius. Virusas silpnina imuninę sistemą, kol ji tampa nepajėgi apsiginti nuo infekcijų ir ligų, sukelia AIDS, padidėja rizika susirgti infekcinėmis, vėžinėmis ir kitomis ligomis. Užsikrečiama per kūno skysčius (kraują, makšties išskyras, spermą, motinos pieną).

Norint pasitikrinti ar žmogus nėra užsikrėtęs ŽIV, yra atliekami tyrimai. Tyrimai dėl ŽIV gali būti laboratoriniai bei atliekami greitais testais kai nereikalinga laboratorinė įranga. Greitiesiems testams užtenka kraujo iš piršto. Atliekant tyrimą greitais testais, atsakymas gaunamas per kelias minutes. Testą galima atlikti visur ir visada: savarankiškai namuose arba gydymo įstaigoje šalia paciento.

Savikontrolės greitųjų ŽIV testų galima įsigyti vaistinių tinkluose ar e-parduotuvėse. Greituoju testu gavus teigiamą rezultatą, būtina šį rezultatą patvirtinti kitu tyrimo metodu, todėl reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Patvirtinamieji tyrimai atliekami tik sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijoje.

Neigiamas testo atsakymas nereiškia, kad žmogus ir toliau gali elgtis neatsakingai/rizikingai. Tai labai tinkamas laikas, kai reikia pamąstyti apie savo rizikingą elgseną, kuri galėjo tapti ŽIV infekcijos perdavimo priežastimi.

Parengta pagal ULAC  informaciją

PRIMENAME KELETĄ SVARBIŲ FAKTŲ APIE RANKŲ HIGIENĄ

  1. Plauti? Plauti!

Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.

  1. Minimalus rankų plovimo laikas – 20 sekundžių

20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.

  1. Kruopščiai nuplaukite savo nykščius.

Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę.

  1. Nepamirškite savo dominuojančios rankos.

Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!

  1. Tinkamiausias – vėsus vanduo.

Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.

  1. Rankų dezinfektantai nužudo daugumą bakterijų

Jei nėra galimybės nusiplauti rankų, rekomenduojama naudoti dezinfektantus. Tinkamas jų naudojimas nužudo daugumą bakterijų ant rankų ir užkerta kelią ligoms plisti.

  1. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas

Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.

  1. Padeda rankų plovimo priminimo ženklai

Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.

Parengta pagal užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

ERKINIŲ SEZONAS GRASINA SAVO LIGOMIS!!

Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos stebimas nepasibaigęs erkių sezonas, grasinantis savo ligomis. Primename, kad erkinis encefalitas yra sudėtinga infekcinė liga, nuo kurios geriausia apsauga yra skiepai. Skiepytis nuo erkinio encefalito rekomenduojama žiemos sezono metu, nes skiepijimo kursas užtrunka nuo 1 iki 3 mėnesių.

Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą. Taip jos gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, bei kitomis.

Norint apsisaugoti nuo Laimo ligos gali padėti individualios apsaugos priemonės. Einant į mišką ar krūmingą vietovę, reikėtų atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Išvykai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Po laiko leidimo gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Taip pat leidžiant laiką gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.

Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai.

Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Ypač pasiskiepyti rekomenduojama tiems, kurie gyvena miškingose vietovėse arba darbo specifika reikalauja daug laiko praleisti miškuose, gamtoje. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant vieno – trijų mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Skiepijant šiltuoju metų laikotarpiu antrą vakcinos dozę rekomenduojama suleisti praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečią – 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus.

Skatiname rūpintis savo ir aplinkinių sveikata!

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Mažeikių regioniniam padaliniui, mazeikiai@vmu.lt

Lietuvos ūkininkų sąjungos, Mažeikių r. skyriui,

Šauliams,  telsiai@sauliusajunga.lt

VĮ Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojams,  mtvic@roventa.lt

APIE RANKŲ HIGIENĄ

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną.   Plauti? Plauti! Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę…

Prisijunk prie mūsų:
https://www.facebook.com/UzkreciamujuLiguIrAidsCentras/

Užsuk į mūsų kanalą:
https://www.youtube.com/ULACvideo

MAŽEIKIŲ RAJONE DAUGĖJA SERGANČIŲ GRIPU IR ŪMINĖMIS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOMIS

         Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius informuoja, kad Mažeikių rajone daugėja sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI).

8-ąją šių metų savaitę (vasario 17 – 23 d.) ŪVKTI susirgo šiek tiek daugiau – 463 gyventojai, iš jų – 344 vaikai 0-17 metų amžiaus, gripu susirgo taip pat daugiau gyventojų – 64, iš jų – 48 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 103,00 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

7-ąją šių metų savaitę (vasario 10 – 16 d.) ŪVKTI sirgo 457 gyventojai, iš jų – 343 vaikai 0-17 metų amžiaus. Gripu sirgo 44 gyventojai, iš jų – 36 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 97,92 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Pernai 8-ąją metų savaitę (vasario 18 – 24 d.) užregistruota mažiau sergančiųjų. ŪVKTI sirgo 333 gyventojai, iš jų – 182 vaikai 0-17 metų amžiaus, gripu sirgo 82, iš jų – 22 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,15 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Raginame neprarasti budrumo ir, pajutus pirmuosius gripo simptomus, neužsiimti savigyda, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.