Aplinkos sveikata

Europos Judumo savaitė baigėsi, teprasideda Europos sporto savaitė !

Pagrindinė šiemetinės Europos judumo savaitės (rugsėjo 16–22 dienomis) tema – „Transporto daugiarūšiškumas“. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visus Mažeikių rajono gyventojus kvietė jungtis į aktyvias fizinio užsiėmimo veiklas ne tik Mažeikiuose, bet ir aplinkiniuose kaimeliuose. Su bendruomenėmis aptarėme ne tik sveikesnio gyvenimo pasirinkimo būdus, bet ir išbandėme įvairias mankštas bei šiaurietiškąjį ėjimą.

Pirmadienio rytą visi judumo savaitę pradėjo mankšta Sodų trikampio skverelyje:

Pirmadienio popietė nepastebimai prabėgo Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos stadione:

Antradienį judėjom Melioratorių parkelyje.

Trečiadienį ryte padarėme „apšilimą“- prieš tradicinį bėgimą – mankštą „Už sveiką širdį“, o po pietų jau kilnojome kojas ir rankas Užlieknės pagrindinės mokyklos stadione.

Ketvirtadienio rytą išbandyti naujo „transporto“ – ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis, skubėjo L/d „Buratinas“ bendruomenė.

Ketvirtadienio popietę vyko bendruomeniniai pasivaikščiojimai su mankštos elementais Juodpelkio parke ir šiaurietiškasis ėjimas Tirkšlių pušyne. Ten jungėsi L/d „Giliukas“ ir Juozo Vitkaus Kazimieraičio mokyklos bendruomenės.

 

Penktadienio dieną vainikavo gausybė Olimpinės dienos, dienos be automobilio ir judumo savaitės entuziastų. Tirkšlių mokyklos stadionas dūzgė kaip bitučių avilys:

Taigi, Europos Judumo savaitė baigėsi, teprasideda Europos sporto savaitė !

2018-09-21 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Širdies kraujagyslių ligos, Taisyklingos laikysenos programos, Traumos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Būk aktyvus – rinkis aktyvų gyvenimo būdą

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jungiasi prie Europos sporto savaitės – tai Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti sportą ir fizinį aktyvumą visoje Europoje. Sporto savaitės metu atsiras naujų veiklų, o taip pat bus toliau vystomos pasiteisinusios sėkmingos veiklos Europos, nacionaliniu regioniniu ir vietos mastu. Ši visą Europą apimanti kampanija skatins europiečius būti aktyviais visus metus. Iniciatyvą nuo 2015 metų vykdo 31 Europos šalis.

Kviečiame visus mažeikiškius jungtis prie iniciatyvos ir rinktis aktyvų gyvenimo būdą. Daugiau apie iniciatyvą „be active” : http://beactive.lt/apie-mus/

 

2018-09-14 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos

Europos judumo savaitės renginiai 16-22 d.

Junkitės prie Europos judumo savaitės 16-22 d.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras turi jums parengęs daug prasmingų ir aktyvių veiklų.
Junkitės į tvarios aplinkos kūrimą, pažvelkite į judumą kitaip – populiarinant tvarias transporto priemones ir skatinant sveikatingumą.

Daugiau apie Europos judumo savaitę:
https://www.youtube.com/watchv=U6LfC8Tq9FU&feature=youtu.be

2018-09-12 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Širdies kraujagyslių ligos

Akcija „Neiškepk ant saulės”

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras jau penktus metus vasaros laikotarpiu įgyvendina akciją „Neiškepk ant saulės“. Akcijos metu lankomi rajono vandnes telkiniai, siekiama informuoti rajono gyventojus ir svečius apie maudyklų vandens kokybę, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių, nepamiršti galvos apdangalų, vandens, apsaugos nuo pavojingų saulės spindulių. Taip pat teikiamos konsultacijos, ką daryti įgėlus vabzdžiui, pamačius skęstantį žmogų bei kaip teisingai atlikti dirbtinį kvėpavimą. Išdalinti informaciniai lankstinukai.

Pastebime, kad vis daugiau gyventojų, noriai klausosi sveikatos patarimų, tikrinasi kraujo spaudimą bei bendrą informaciją apie sveikatą.

Primename, kad daugiau apie Mažeikių rajono maudyklų vandens kokybę ir tyrimų rezultatus galite sužinoti: https://mazeikiuvsb.lt/naujienos/aplinkos-sveikata/maudyklu-stebesenos-tyrimas/

 

2018-08-16 | Aplinkos sveikata, Naujienos

Uogos gali tapti infekcijos šaltiniu

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino. Tačiau nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose gėrybėse, bei žinoti galimybes kaip šių grėsmių išvengti.

                      Per maistą plintančios infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama per 5000 per maistą plintančių infekcijų protrūkių atvejų. Dažniausiai protrūkius sukelia Salmonella bakterijos (28,6 proc.), bakterijų toksinai (14,5 proc.) bei virusai (14,1 proc.).

                      Jeigu uogos atrodo švarios, tai dar nereiškia, kad taip yra. Žmogui susirgti pakanka 400─500 bakterijų, tačiau kai kuriais atvejais užtenka ir 15–20. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Žmonės ūmiomis žarnyno infekcijomis gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar indus, per užterštus maisto produktus ar vandenį. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu. Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90°C temperatūroje.

                      Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį i sodinimo vietą (sodinti toliau nuo kelio, lauko tualetų), tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.

                      Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena. Vienas iš efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus.

                      Primename, kad dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

                      Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolių – nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė – 90–95 procentai. Parduodamos uogos turi būti nepažeistos, sveikos, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be puvinio, perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio.

                      Kokybiškos uogos yra sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Pernokusios gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios – žalios arba geltonos spalvos, rūgštaus skonio, todėl tokių uogų rinktis nereikėtų. Uogas rekomenduojama suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas. Esant reikalui, pirktas uogas perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

                      Ir nepamirškite, kad laikydamiesi asmens higienos bei tinkamai prižiūrėdami ir ruošdami maisto produktus, galime apsisaugoti nuo per maistą plintančių infekcijų!

2018-06-27 | Aplinkos sveikata, Naujienos, Sveika mityba

PASAULINĖ APLINKOS APSAUGOS DIENA – „NUGALĖKIME TARŠĄ PLASTIKU!“

Birželio 5-ąją minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Šią dieną visame pasaulyje vyksta renginiai, kurie skatina visą žmoniją prisiimti atsakomybę už savo aplinką ir aktyviai įsitraukti į mūsų žemės apsaugą. 2017 m. gruodžio 4 – 6 d. Nairobyje, Kenijoje, JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pirmą kartą JT aplinkosaugos pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. Asamblėjos metu JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai bei aplinkai ir skyrė ypatingą dėmesį taršai plastiku bei vandenynuose esančioms plastikinių atliekų sankaupoms. Todėl 2018 m. Pasaulinė aplinkos apsaugos dienos tema „Nugalėkime taršą plastiku!“ („Beat Plastic Pollution!“).

Į vandenyną kasmet išmetama 8 milijonai tonų įvairaus plastiko – butelių, pakuočių ir kitų plastikinių atliekų, kurios naikina ekosistemas ir patenka į mitybines grandines. Daugiau nei pusė plastiko atliekų, patenkančių į vandenynus ir jūras Europoje, sudaro buteliai, kavos išsinešimui skirti puodeliai. Apie 85 proc. paplūdimių šiukšlių pasaulyje sudaro plastikas. Todėl JT Aplinkos Programa (JTAP) skelbia, kad nekeičiant įpročių ir nemažinant dabartinės taršos, iki 2050 m. jūroje bus daugiau plastiko nei žuvų. Plastiko šiukšlės žaloja ne tik gyvūnų ir paukščių sveikatą, bet yra pavojingos ir žmogaus sveikatai dėl jame esančių cheminių medžiagų, tokių kaip bisfenolis A (BPA), ftalatai, polistirenas ir kt.

Polikarbonatas (PC) arba plastikas be specialių ženklų – pats pavojingiausias plastiko tipas. Iš jo yra gaminami buteliai vandeniui ir maisto pakuotės. Polikarbonato taroje saugoti vandenį ar maistą yra kategoriškai nerekomenduotina. Jis išskiria bisfenolį A (BPA), kuris naikina endokrininę sistemą, slopina „estrogenų“ gamybą. Ši kategorija jungia visus PC ir kitus plastikus, kuriems nėra patvirtintų perdirbimo ar antrinio naudojimo protokolų.

BPA naudojamas kaip plastiko minkštiklis ir randamas iš polikarbonatinio plastiko gaminamuose gėrimų buteliuose, kai kuriose maisto ir gėrimų skardinėse, pakuotėse ir kt. Todėl renkantis  maisto produktus ar gėrimus plastikinėse pakuotėse, būtina atkreipti dėmesį į plastikinės taros dugną. Ten visada būna informacija apie tai, iš kokio plastiko tipo jie yra pagaminti. Informacija yra labai svarbi, nes bet koks plastikas išskiria skirtingo pavojingumo chemikalus į butelio turinį. Poveikis sveikatai priklauso nuo plastiko tipo, kiek ir kaip greitai organizmas pasisavina kenksmingas medžiagas.

Ftalatai – sintetinės medžiagos, naudojamos plastikų gamyboje, skirtos padidinti plastikų lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą. Jų galima rasti maisto produktuose (patenka pakavimo metu) ir daugelyje kosmetikos gaminių (kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake ir kt.) ir netgi vaikų žaisluose.

Polistirenas (PS) dažnai naudojamas kavos puodelių ir greitojo maisto pakuočių gamybai. Jį šildant jis išskiria pavojingus cheminius junginius, kancerogenus. Tai nebrangi, lengva ir pakankamai tvirta plastiko rūšis, kuri, deja, visiškai netinkama saugoti karštą maistą ar gėrimus.

Pasaulis siekia mažinti taršą plastiku. SMLPC Aplinkos skyrius ragina naudoti aplinką tausojančius gaminius ir prisidėti prie šios problemos sprendimo keisdami savo kasdienio gyvenimo įpročius bei taip sumažindami sunkią taršos plastiku naštą mūsų aplinkai, gamtai ir mūsų pačių sveikatai: pakeisdami plastikinį pirkinių maišelį medžiaginiu ar popieriniu maišeliu; naudodami popierines pakuotes; pirkdami stiklinėje ar nerūdijančio plieno taroje išpilstytą vandenį ir gaiviuosius gėrimus; nepirkdami karštų gėrimų plastikiniuose puodeliuose, o vietoj jų naudodami termosinius puodelius karštiems gėrimams; neteršdami aplinkos vienkartiniais indais, o vietoj jų naudodami įprastinius indus maistui; atsisakydami naudoti šiaudelius, plastmasinius virdulius, keptuves teflono paviršiumi.

2018-06-05 | Aplinkos sveikata, Naujienos

Maudymosi vietų vandens stebėsenos tyrimai ir triukšmo lygio matavimai tyliosiose zonose

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ą ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, sudarė numatomų vykdyti maudymosi vietų vandens kokybės ir triukšmo lygio matavimo tyrimų kalendorinį grafiką. Šią informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse bei skleis informaciją vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras numato atlikti Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus tyliosiose zonose

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, nuo gegužės 28 d. iki spalio 11 d. organizuos Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus.

Triukšmo lygio matavimai bus atlikti gegužės 28 d. ir spalio 11 d., dienos, vakaro ir nakties metu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-75 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo“ nustatytose 2-jose tyliosiose viešosiose zonose – Juodpelkio parke ir Sodų trikampio skvere.

Maudymosi vietų vandens kokybė bus stebima 18-oje gyventojų pamėgtose maudymosi vietose: Plinkšių ir Sedos ežeruose, Šerkšnėnų, Renavo, Kalnijų, Laižuvos, Tulnikių tvenkiniuose, vandens telkinyje Židikuose, Varduvos upėje, Vadaksties upės maudymosi vietose ties Auksūdžio kaimu, Laižuvos pliažo ir Buknaičių kaimo maudymosi vietose, 3-jose Ventos upės vietose bei Mažeikių Pavenčių paplūdimyje. Tyrimai bus atliekami 7 kartus per maudymosi sezoną, pradedant nuo gegužės mėnesio galo, kartojant kas dvi savaites iki rugsėjo 4 d. Vandens kokybė bus vertinama pagal mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Greta maudymosi vietų bus tiriamas ir maudyklų smėlis. Parazitologiniai tyrimai dėl kirminų kiaušinėlių ir lervų nustatymo bus atliekami 4 kartus (gegužės – rugpjūčio mėn.). Tyrimui bus naudojamas smėlis iš maudymosi vietų arba iš žaidimo aikštelių (dirvožemis, dumblas, smėlis).

Tyrimų informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse. Tyrimų rezultatai bus viešinami vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Numatomų vykdyti maudyklų vandens tyrimų kalendorinį grafiką galima rasti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata – Maudyklos – Maudyklų stebėsenos tyrimų grafikas“.

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TRIUKŠMO TYLIOSIOSE ZONOSE IR MAUDYMOSI VIETŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS ATASKAITA 2018 M.

 

2018-05-30 | Aplinkos sveikata

Ar darbas darže gali būti naudingas sveikatai?

Pavasaris asocijuojasi su bundančia gamta ir kartu primena apie žiemą primirštus darbus lauke. Vieniems tai – darbas, kitiems – atsipalaidavimo ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas. Bet ar žinojote, kad sodininkystė ir daržininkystė gali būti laikoma ir pačiu tikriausiu sportu, kuris atneša naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai? Mokslininkų teigimu, darbas darže gali prilygti treniruotei, taip pat padeda deginti kalorijas ir teigiamai veikia protinę veiklą.

Vos pusvalandis darbo sode padidina žmogaus lankstumą, stiprina sąnarius bei raumenis, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat susirgimo diabetu, širdies ligomis ir osteoporoze riziką. Be to, ši veikla yra dar viena priežastis pajudėti sėdimą darbą dirbantiems žmonės, o kartu ir galimybė ne tik pravalyti mintis ar plaučius grynu oru, bet ir gauti reikiamą vitamino D kiekį, kuris yra itin reikalingas kaulams bei širdžiai.

Reguliari sodininkystė yra itin rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nes ši veikla sumažina insulto ir širdies smūgio tikimybę 30 procentų. Vis dėlto šiai amžiaus grupei svarbu ir nepersistengti – reikia nuolat stebėti savo organizmą. Rekomenduojama pasitikrinti širdies ritmą.

Daugelio nemėgstamas ravėjimas, pasirodo, irgi naudingas deginant kalorijas! Vos pusvalandis darbo siekiant išlaisvinti savo daržą nuo piktžolių moterims leidžia atsikratyti 120, o vyrams 157 kcal. 30 minučių žemės perkasimo moterims sudegino vidutiniškai 150, vyrams – 197 kcal. Per tiek pat laiko pjaunant veją su mechanine žoliapjove atitinkamai sudeginamos 181 ir 236 kcal. Taigi, jeigu graužia sąžinė dėl neseniai sukrimsto mėsainio – nesijaudinkite. Vidutiniškai valanda darbo sode šias kalorijas kaipmat sudegins.

Sodininkystė yra bene geriausias būdas vyresniems žmonėms, norintiems kovoti su psichinių funkcijų, mąstymo ar atminties sutrikimais. Pasirodo, kad, kasdien užsiimant sodininkyste, šį negalavimo rizikos veiksnį galima sumažinti net 36 procentais! Taip yra todėl, kad tokiu būdu mes ne tik įdarbiname didžiulę dalį savo fizinių pajėgų, bet ir smegenis – ugdome problemų sprendimo įgūdžius, iš naujo mokomės mokytis, geriname kantrybę, atmintį, susikaupimą ir ugdome sąmoningumą. Taigi, sodininkystė galėtų būti puikus būdas siekiantiems malšinti stresą. Darbas sode padeda sumažinti kortizolio, streso hormono, lygį. Tai savo ruožtu taip pat gali teigiamai atsiliepti ne tik smegenų darbui, bet ir sveikatai.

Ir galiausiai, tai, ką užsiauginsime patys, valgysime su daug didesniu pasigardžiavimu negu iš parduotuvės nusipirktą maistą. Taip nėra tik todėl, kad savo jėgomis užauginti ir puoselėti pomidorai yra skanesni. Paprastai, augindami įvairias kultūras savo darže, mes žinome, kuo jos buvo tręšiamos, kokiomis sąlygomis jos augo ir kaip buvo prižiūrimos. Žmonės, auginantys daržoves ar vaisius savo sode, stengiasi kiek įmanoma mažiau joms pakenkti ir užauginti jas sveikas, sultingas ir skanias – juk dažniausiai siekiama ne maksimalaus daržovių kiekio, o kokybės.

Parengta remiantis www.WHO.int informacija

2018-04-23 | Aplinkos sveikata, Naujienos, Psichikos sveikata

Tarptautinė triukšmo suvokimo diena

Pikelių pagrindinėje mokykloje paminėta Tarptautinė triukšmo suvokimo diena (paskutinį balandžio trečiadienį). Pamokos metu mokiniai supažindinti su ausies anatomija, su tiesioginiu ir netiesioginiu triukšmo poveikiu žmogaus sveikatai, didžiausiais triukšmo šaltiniais ir Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimais. Pamokos metu įvertinome garso lygį mokyklos kieme (52 dBA), kolidoriuje pertraukos metu (62dBA) bei sprogstančių balionų, kurių garsas prilygo veikančios žoliapjovės garsui (90 dBA).  Mokiniai išvardino priemones kaip sumažinti triukšmą (sumažinti televizoriaus ar grotuvo garsą, išjungti nenaudojamą kompiuterį, tiukšmingoje aplinkoje naudoti ausines, riboti muzikos klausimosi ausinukais laiką, netriukšmauti tylos zonose). Yra aplinkybių, kurių negalite pakeisti, tačiau visiškai nesudėtinga sumažinti sveikatai kenksmingų garsų įtaką artimiausioje aplinkoje. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vita Žutienė.

TRIUKŠMAS – tai dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti, poilsiauti ir kenkia sveikatai. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vaida Grincevičienė  L/d ,,Pasaka“ vaikams pasakojo apie triukšmo žalą sveikatai:

  • Pablogėja klausa, atmintis, orientacija, dėmesys;
  • Sumažėja protinis bei fizinis darbingumas;
  • Atsiranda galvos skausmas, svaigimas, cypimas ausyse, nemiga.

Aptarta, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie to, kad sumažintume triukšmą aplinkoje. Užsėmimo ,,Tylos stebuklai“ metu vaikai turėjo galimybę keletą minučių sukelti didelį triukšmą ir keletą minučių pasinerti į visišką tylą. Savo patirtus pojūčius nupiešė.

 

L/d „Gintarėlis” taip pat paminėta :

2018 m. balandžio 20 d. Viekšnių gimnazijoje vyko akcija ,,Tylos stebuklinga versmė“. Akcijos tikslas – atkreipti gimnazijos bendruomenės narių dėmesį į triukšmo poveikį sveikatai bei formuoti vaikų suvokimą apie tylos naudą sveikatai. Akcijos metu buvo matuojamas triukšmo lygis per pertraukas, ant kabinetų durų buvo iškabinti tekstai apie triukšmo poveiki sveikatai, patarimai, kaip apsisaugoti save nuo triukšmo. Klasėse vyko pokalbiai apie triukšmo žalą. Į pirmą pamoką ir iš jos, skambutis neskambėjo o į vėlesnes pamokas įprastinis skambučio garsas buvo tylus ir trumpas. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė S. Griciuvienė.

Mažeikių „VENTOS“ progimnazijoje balandžio 25 dieną 3 b klasėje vyko pamokėlė  „Triukšmas mūsų aplinkoje“.  Tikslas – supažindinti, kaip triukšmas veikia mūsų klausą ir koks neigiamas triukšmo poveikis sveikatai. Kilo daug diskusijų ir įvairiausių klausimų. Ir visi vienbalsiai pritarė, kad pabuvę triukšmingoje aplinkoje blogai jaučiasi. Pabaigoje pamokėlės pabuvome užsimerkę ir visiškoje tyloje. Pasidalinome kaip mes jaučiamės .Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė  Rimutė Karklienė.

„Žiburėlio” pradinėje mokykloje:

cof

„Gabijos” gimnazijoje:

cof

cof

„Jagmino” pradinė mokykla

SAMSUNG CSC

2018-04-23 | Aplinkos sveikata, Naujienos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas