Viešose erdvėse tykantys pavojai

Viešose erdvėse tykantys pavojai

Mes gyvename mikroorganizmais knibždančiame pasaulyje – jų gausu ant mūsų odos ir rankų, ant mus supančių daiktų. Vieni mikroorganizmai yra naudingi, kiti gali susargdinti. Kadangi mūsų rankos yra labiausiai mikrobais užterštas organas ­   labai svarbi rankų higiena. Užsikrėsti virusais, bakterijomis ir kitais mikroorganizmais galima net tiesiogiai nebendraujant su sergančiaisiais- pakanka paliesti užterštus mikroorganizmais aplinkos paviršius.

Specialistų nuomone, kasmet susiduriame maždaug su 60 000 mikrobų rūšių, bet sveikas žmogus neturėtų baimintis lankytis viešosiose vietose. Tik 1­2 % jų gali būti pavojingi  žmonėms, kurių imuninė sistema normali. Be to, organizmo galimybės atsilaikyti prieš mikrobus – neįtikėtinos. Neutrofilai ir limfocitai (baltieji kraujo kūneliai) puola visus mikroorganizmus.

Pateikiame labiausiai užterštas viešąsias erdves:

Maisto prekių parduotuvė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: pirkinių krepšelių rankenos ir pirkinių vėžimėlių rankenos bei sėdynės.

Pirkėjai gali nusičiaudėti, nusišluostyti nosį ir paliesti rankenas. Rankenos gali būti užteršiamos mikroorganizmais, kurie yra žalioje mėsoje ir paukštienoje, pvz., salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis. Būtent šios bakterijos sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių karščiavimu, viduriavimu, vėmimu.  Jei iš mėsos pakuočių laša ant konvejerio juostos, gali būti užterštas kitas maistas. Mokėjimo kortelių skaitytuvo mygtukus paliečia praktiškai visi pirkėjai, palikdami ant jų savus ir „pasiimdami“ kitų paliktus mikroorganizmus.

Atsargumo priemonės: stenkitės parduotuvėje neliesti rankomis nosies, akių ar burnos. Apsipirkimo metu stenkitės atskirti krepšyje vartojimui paruoštą maistą nuo žaliavos, pvz., mėsos, daržovių ir kt. Sugrįžę namo po apsipirkimo, pirmiausia nusiplaukite rankas su muilu, o po to iškraukite pirkinius.

Vaikų žaidimo aikštelė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: supynės, laipynės ir kiti įrengimai, dažniausiai vaikų čiuopiami paviršiai. Vaikai liečia viską, ką mato, ir dažnai kiša daiktus į burną.

Didžiausią pavojų vaikams vis tik kelia smėlio dėžės. Smėlis jose gali būti užterštas kačių bei šunų ekskrementais ir ligas sukeliančiais parazitais.

Kitos vaikams skirtos pavojingos zonos yra zoologijos sodai, gyvūnų parduotuvės, gyvūnų parodos, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus bei užsikrėsti vaikams pavojingais mikroorganizmais, ypač parazitais..

Saugos priemonės: kruopščiai nuplaukite vaikui rankas (trinkite muiluotas rankas ne mažiau kaip 20 sekundžių, po to nuskalaukite švariu tekančiu vandeniu). Jei nėra tokios galimybės,  naudokite rankų higienos priemonę, pvz., servetėles su alkoholiu.

Viešieji tualetai

Labiausiai mikrobais užteršta vieta: praustuvas. Dauguma moterų nerimauja dėl viešųjų unitazų. Bet didžiausią pavojų kelia ne sėdėjimas ant unitazo, o praustuvas. Mikroorganizmų knibžda ant praustuvo čiaupų rankenėlių, nes jos liečiamos iš karto pasinaudojus tualetu. Be to, drėgnoje aplinkoje bakterijos išsilaiko ilgiau. Reikėtų saugotis ir muilo dozatorių, nes jie liečiami  nešvariomis rankomis. Ypač mikrobais užkrėsti lėktuvų tualetai, nes jie maži ir jais naudojasi daug žmonių. Lėktuvo tualetų čiaupai gali kelti didesnį pavojų nei kitų viešųjų tualetų čiaupai, nes vanduo juose dozuojamas, todėl lėktuvo keleiviai, norėdami gerai nusiplauti rankas, juos turi liesti dažnai. Tad unitazai švaresni, nes dažna moteris jų sėdynes užkloja tualetiniu popieriumi ar kitu patiesalu.

Apsauga: venkite liesti drėgnus paviršius ir kruopščiai plaukite rankas palietę praustuvo čiaupus ir muilo dozatorius. Čiaupą, nusiplovus rankas, užsukite rankų nusausinimui panaudotu popieriniu rankšluosčiu (servetėle) ir tik tada  rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšlių dėžę.

Biurai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: telefonai, stalai ir kompiuterių klaviatūros.

Stalai užteršti 400 kartų labiau nei unitazo sėdynė, nes žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose. Kita pavojinga vieta: stalų stalčiai, kur darbuotojai laiko maistą. Įdomu, kad biuruose, kur dirba moterys, bakterijų tris kartus daugiau nei ten, kur dirba vyrai. Moterys savo biuruose laiko daugiau daiktų – pradedant nuo kosmetinių ir baigiant šeimos nuotraukomis ir rankinėmis ant savo stalų.

Apsauga: kartą per dieną nuvalykite savo stalą, telefoną ir klaviatūrą valymo priemonėmis arba priemonėmis su antimikrobiniais priedais (pvz., drėgnomis servetėlėmis arba servetėlėmis su alkoholiu).

Viešojo maitinimo įstaigos (restoranai, kavinės, barai ir kt.)

Viešojo maitinimo įstaigose, kaip ir kitose vietose, labiausiai mikroorganizmais užterštos yra durų rankenos, laiptų turėklai ir kiti dažniausiai rankomis liečiami paviršiai. Taip pat didžiausią pavojų šiose įstaigose kelia ne užkrėstas maistas, o stalų valymo šluostės.

Apsauga: nešiokitės valymo servetėlių, pvz., stalviršiui ir kėdėms nuvalyti. Ir nepamirškite prieš valgį nusiplauti rankų.

Bibliotekos

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: stalviršiai ir kiti dažnai rankomis liečiami paviršiai.

Bibliotekos atrodo tvarkingos, švarios vietos, bet jose knibžda tiek pat mikrobų kaip greitojo maisto restoranuose. Jose daugybė žmonių varto ir peržiūrinėja knygas, naudojasi kompiuteriais ir liečia stalviršius.

Apsauga: naudokite rankų higienos priemones (drėgnas servetėles rankoms) arba nusiplaukite rankas pačiupinėję knygas ar palietę stalviršius.

Kruiziniai laivai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: turėklai. Kruiziniai laivai – kaip plaukiojantys miestai, pilni tūkstančių žmonių mažoje erdvėje. Todėl jie tikri virusų ir bakterijų inkubatoriai. Dažniausiai kruiziniuose laivuose registruojama norovirusinė infekcija. Šie virusai sukelia ligą, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Virusais užteršiami geriamojo vandens fontanėliai, valgyklų, bendrų tualetų aplinkos paviršiai. Norovirusai atsparūs įprastiniam valymui naudojamoms priemonėms.

Apsauga: dažnai plaukite rankas, ypač prieš paliesdami  burną.

Kiti prekybos centrai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: eskalatorių turėklai

Apsauga: nelieskite eskalatorių turėklų. Palietę nusiplaukite rankas arba naudokite rankų higienos priemonę (servetėles su alkoholiu).

Ar rankų higiena yra svarbi? Geros rankų higienos (rankų plovimo arba valymo drėgnomis servetėlėmis, servetėlėmis su alkoholiu) kasdienėje buityje jokiu būdu negalima nuvertinti – nuo jos priklauso ne tik jūsų reputacija, bet ir  sveikata.

Parengta remiantis www.ulac.lt informacija

Maisto ženklinimas

Neretai tenka išgirsti žmones sakant, kad maisto produktų pakuočių neįmanoma perskaityti:  šriftas per mažas, pateikta informacija neaiški. Taigi, pabandykime išsiaiškinti visas maisto ženklinimo vingrybes.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 nustato bendruosius principus apie  informacijos pateikimą vartotojui apie maistą ar maisto produktą, jo ženklinimą, reikalavimus ir atsakomybes. Europos Sąjungos reglamentas taikomas visiems maisto verslo operatoriams visiems galutiniam vartotojui skirtiems maisto produktams, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų tiekiamus maisto produktus ir viešojo maitinimo įstaigoms tiekti skirtus maisto produktus.

Viena iš PRIVALOMOS INFORMACIJOS apie maistą dalių yra – MAISTINGUMO DEKLARACIJA. Privalomojoje maistingumo deklaracijoje nurodoma energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukraus, baltymų, druskos kiekiai. Jie gali  būti nurodomi vienai porcijai ir (arba) produkto matavimo vienetui.  Dažniausiai minėti parametrai išreiškiami 100 g arba 100 ml produkto.

Privalomas maistingumo deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant vienos ar kelių medžiagų – skaidulinių medžiagų, mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, kiekius. Papildomai gali būti deklaruojami vitaminai ir mineralinės medžiagos, jeigu jų kiekiai yra dideli lyginant su referenciniais šių medžiagų vartojimo kiekiais per parą.

Maisto produktai, kuriems netaikomas reikalavimas pateikti privalomą maistingumo deklaraciją yra: neperdirbti produktai, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių; produktai, perdirbti atliekant tik vieną perdirbimo operaciją – brandinant, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių; žmonėms vartoti skirtas vanduo, įskaitant vandenį, į kurį įdėta tik anglies dioksido ir (arba) kvapiųjų medžiagų; prieskoninis augalas, prieskonis arba jų mišinys; druska ir druskos pakaitalai; saldikliai; nemaltos arba maltos kavos pupelės ir nemaltos arba maltos kavos pupelės be kofeino; žolelių ir vaisių užpilas, arbata; fermentuotas actas ir jo pakaitalai; kvapiosios medžiagos; maisto priedai; pagalbinės perdirbimo medžiagos; maisto fermentai; želatina; uogienės tirštinimo mišiniai; mielės; kramtomosios gumos; maisto produktai pakuotėse arba taroje, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 25 kv.cm; maisto produktai, įskaitant rankų darbo maisto produktus, kuriuos gamintojas nedideliais kiekiais tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninėms įmonėms, kurios  juos tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui.

Parengta remiantis VMVT ir NVSPL informacija

KIAUŠINIŲ ŽENKLINIMAS

KIAUŠINIŲ ŽENKLINIMAS

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių maisto produktų,  naudojamų kasdieniniame maiste  bei  ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius.

Kiaušinių kokybė ir maistinė vertė nevienoda. Ji priklauso nuo vištų veislės, lesalo, laikymo būdo, metų laiko, pvz., laisvai laikomų vištų  kiaušinių  skonis bei kitos savybės geresni negu laikomų  narvuose vištų kiaušinių. Vieno kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos ar 200 g pieno.

Lukšto spalva priklauso nuo vištų veislės ir būna baltos arba šviesiai rudos spalvos. Iš rudų kiaušinių lėčiau išgaruoja drėgmė, jie ne taip laidūs šviesai. Šviežių kiaušinių lukštas matinis, neblizgantis. Lukštas apsaugo kiaušinio vidų nuo mikrobinės taršos, todėl svarbu, kad jis nebūtų įskilęs.

Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse, siekiant įgyvendinti vienodus aukštus kokybės bei saugos reikalavimus, užtikrinti atsekamumą nuo vartotojo stalo iki gamintojo, o kilus būtinybei  – identifikuoti gamintoją bei produkto kilmę, nustatytos vieningos kiaušinių ženklinimo ir pateikimo į rinką taisyklės.

Nuo 2004 metų parduodami tik A klasės kiaušiniai, o B klasės kiaušiniai gali būti naudojami tik pramonėje.

Visi tiekiami į rinką A klasės  kiaušiniai turi būti paženklinti. Ženklinami patys kiaušiniai ir pakuotės.

Ant kiekvieno kiaušinio nenuplaunamais, virimui atspariais dažais, kuriais galima ženklinti žmonių maistui skirtus produktus, nurodomas  specialus gamintojo skiriamasis numeris, kurį sudaro:

1)                         vištų laikymo būdo kodas:

laisvai laikomų vištų kodas – 1, ant kraiko laikomų vištų kodas – 2, narvuose laikomų vištų kodas – 3, ekologinis ūkininkavimas – 0.

2)                         valstybės, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta, kodas. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT;

3)                         gamintojo ūkio (paukštyno) veterinarinio patvirtinimo numeris, kurį ūkiui suteikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra veterinarijos tarnybos kontroliuojama.

Parduotuvių lentynose neturi būti neženklintų kiaušinių. Neženklinti kiaušiniai nėra skirti tiesioginiam žmonių vartojimui.

Jei kiaušiniai nepaženklinti, jie greičiausiai yra skirti perdirbimui.

Ant kiekvienos kiaušinių pakuotės etiketėje  turi būti nurodyta:

  • produkto pavadinimas – “vištų kiaušiniai”;
  • kiaušinių svorio kategorija:

XL – labai dideli  (73 g ir daugiau),

L – dideli  (63-73) g,

M – vidutiniai (53-63) g,

S – maži (iki 53 g).

  • kiaušinių kiekis pakuotėje;
  • tinkamumo vartoti terminas “Geriausi iki …” (tinkamumo vartoti terminas neturi viršyti 28 d.);
  • laikymo sąlygos;
  • pakavimo centro pavadinimas, adresas;
  • pakavimo centro veterinarinio patvirtinimo numeris;
  • kilmės nuoroda. (tais atvejais, jei pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios kiaušinių kilmės). Ant A klasės kiaušinių pakuočių gali būti nuoroda “ekstra” arba “ekstra švieži”:
  • jeigu nurodyta pakavimo data, užrašoma: “Ekstra (ekstra švieži) iki septintosios dienos nuo pakavimo”,
  • jeigu nurodyta padėjimo data., užrašoma: “Ekstra (ekstra švieži) iki devintosios dienos nuo padėjimo”,

Šie žodžiai išspausdinami ant juostelės arba etiketės, kuri nuimama nuo pakuočių ir sunaikinama ne vėliau kaip septintą dieną po įpakavimo arba devintą dieną po kiaušinių padėjimo.

Ant ekologiškų kiaušinių pakuočių  papildomai pateikiamas užrašas “ekologiškas produktas” ir nurodomas kontrolės įstaigos pavadinimas ir jos registruotas ženklas. Greta šio ženklo gali būti Europos Sąjungos ekologinio žemės ūkio ženklas.

Gamintojas gali papildomai nurodyti:

  • datas, kuriomis siekiama suteikti vartotojui papildomos informacijos: padėjimo datą, pakavimo datą, siūlomą galutinę pardavimo datą “Parduoti iki…”, kuri neturi viršyti 21 d;
  • nuorodą apie vištų lesinimą;
  • kiaušinių pardavimą skatinančias formuluotes ar simbolius, jeigu šios formuluotės arba simboliai neklaidina vartotojo, bei kitą informaciją.

Kiaušinių, kuriuos gamintojas parduoda savo ūkyje tiesiogiai vartotojui jo asmeninėms reikmėms arba pristato jam į namus, ženklinti nereikia. Šiuo atveju  (pvz., vartotojui susirgus) ir taip aišku iš kokio ūkio jis pirko kiaušinius.

Smulkūs gamintojai (turintys ne daugiau kaip 50 dedeklių vištų) gali pardavinėti turguje nepaženklintus kiaušinius, tačiau pardavimo vietoje turi būti nurodytas ūkio pavadinimas ir adresas.

Patarimai vartotojams:

  • Pirkite tik paženklintus kiaušinius;
  • Atkreipkite dėmesį į tinkamumo vartoti terminą;
  • Kiaušinius laikykite šaldytuve ar švariose, sausose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių patalpose, kuriose nėra pašalinių kvapų (pvz. svogūnų, plovimo priemonių ir pan.). Tinkamiausia laikymo temperatūra – nuo  5  °C iki  17 °C. Venkite didesnių  temperatūros svyravimų;
  • Laikydami kiaušinius dėkite smailu galu žemyn, kad oro tarpas būtų viršuje ir ilgiau laikomų kiaušinių tryniai nepridžiūtų prie lukšto;
  • Plaukite kiaušinius tik prieš vartojimą. Nuplovę tik nupirktus kiaušinius labai sutrumpinsite tinkamumo vartoti terminą, kadangi kiaušinius plaunant pašalinama lukštą dengianti plėvelė, kuri dalinai apsaugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Pastaruoju metu pavojingiausiomis laikomos salmonelės, sukeliančios rimtą infekcinį susirgimą – salmoneliozę;
  • Atminkite, kad įskilę kiaušiniai kelia didesnį pavojų dėl galimo mikrobinio užterštumo, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min.);
  • Įsitikinkite kiaušinio šviežumu prieš jį vartojant – kiekvieną kiaušinį įmuškite į atskirą indelį ir, įsitikinus, kad jis geras, pilkite į bendrą indą;
  • Kiaušinių šviežumą galite patikrinti namų sąlygomis, įmerkiant juos į valgomosios druskos tirpalą (trys šaukštai druskos 0,5 l vandens) – švieži kiaušiniai grimzta iki dugno, maždaug 8 savaičių laikymo kiaušiniai vandenyje plūduriuoja kiek įžambiai, seni ar sugedę – plūduriuoja paviršiuje. Sugedę kiaušiniai plūduriuoja net gėlo vandens paviršiuje.

Diskusija apie mokamas sveikatos priežiūros paslaugas

Siekiant pagerinti dviejų jautrių grupių – senjorų bei studentų žinias apie mokamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą organizuota diskusija su Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistu. Renginys vyko Mažeikių Gabijos gimnazijoje bei Sodų vidurinėje mokykloje.

Diskusijų metu Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vadovė D. Miniauskienė dalyvius informavo kokios asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos yra mokamos ir kaip vyksta apmokėjimas už jas. Norėta atkreipti žmonių dėmesį į asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimus pažeidimus ir kaip juos atpažinti. Įgyvendinant šią prevencinę priemonę siekiama išvengti sunkesnių sveikatos sutrikimų, kurie gali atsirasti vengiant gydymo dėl neteisingai apmokestinamų paslaugų.