Fizinis aktyvumas

Pratimai, dirbantiems sėdimą darbą

Būkime fiziškai aktyvūs darbo vietoje. Pratimai, dirbantiems sėdimą darbą.

 

Sukabinti pirštus, išversti delnus ir stumti rankas iš pečių tolyn. Palaikyti 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Atpalaiduoti, nuleisti pečius. Kartoti 3-4 kartus.
Sukabinti pirštus, išversti delnus ir stumti rankas aukštyn į lubas. Palaikyti 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Atpalaiduoti, nuleisti rankas. Kartoti 3-4 kartus.
Sukabinti rankas už alkūnių, pakelti taip sukabintas rankas aukštyn virš galvos. Lenktis į šoną ir pabūti tokioje padėtyje 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Paskui lenktis į kitą šoną ir vėl pabūti 10-15 sekundžių. Kartoti po 3 kartus į kiekvieną šoną.
Pakartoti 2 pratimą.
Nuleisti rankas žemyn, įkvėpimo metu kelti pečius aukštyn, palaikyti 5 sekundes ir iškvepiant nuleisti. Kartoti 6 kartus.
Suimti ranką už nugaros traukti ranką skersai žemyn, tuo pačiu metu lenkti galvą į priešingą pusę. Palaikyti 10-15 sekundžių, kvėpuoti ramiai. Tą patį atlikti sukeitus rankas ir lenkiant galvą į kitą pusę. Kartoti po 3 kartus į abi puses.
Sudėti delnus priešais save alkūnių aukštyje. Neatskiriant delnų leisti rankas žemyn, palaikyti 5 sekundes ir vėl pakelti, delnų neatskirti. Kvėpuoti ramiai. Kartoti 5-6 kartus.
Sudėti delnus priešais save pirštais žemyn. Neatskiriant delnų leisti rankas žemyn, palaikyti 5 sekundes ir vėl pakelti, delnų neatskirti. Kvėpuoti ramiai. Kartoti 5-6 kartus.
Sėdint ant kėdės vieną ranką nuleisti, kitą pakelti aukštyn. Pirštai įtempti. Pakeltą ranką tempti aukštyn, nuleistą – žemyn. Pabūti tokioje padėtyje 10-15 sekundžių, ramiai kvėpuoti. Tą patį atlikti sukeitus puses. Kartoti po 3 kartus į kiekvieną pusę.
Sėdint ant kėdės, koją užkelti vieną ant kitos, priešingą ranką uždėti ant kelio ir traukti su ranka kelį į šoną, o pačiam suktis ir žiūrėti į kitą pusę. Tokioje padėtyje pabūti 10-15 sekundžių, ramiai kvėpuoti. Tą patį atlikti į kitą pusę. Kartoti po 3 kartus į kiekvieną pusę.
Sėdint ant kėdės, nugara atitraukti nuo atlošo. Rankas uždėti ant juosmens. Stumti rankomis juosmenį, pečius ir alkūnes stumiant atgal už nugaros, galvą truputį atlošiant atgal. Ramiai kvėpuojant palaikyti 10-15 sekundžių. Kartoti 3 kartus.
Ramiai stovint nuleistomis rankomis pamojuoti laisvai į šonus ir atpalaiduoti rankas.

Informacija paruošta pagal smlpc.lt

2017-05-10 | Fizinis aktyvumas, Naujienos

Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017

Mieli mažeikiečiai,

Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017”, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.

Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:

BALANDŽIO 18 D. (antradienis – Fizinio aktyvumo diena) 

10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.

Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.

10:30 val. –  Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai  apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.

Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos  asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.

14:00 val. – Gryno oro treniruotė 

Bandysime „atidaryti” lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.

16:15 val. – Nėščiųjų mankšta

Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268

17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268

 

BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)

10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius

„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:

  • kūno masės indeksą,
  • kūno riebalų ir raumenų santykį,
  • metabolinį amžių ir kt. rodiklius.

KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą

10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“

Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti” maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė. 

13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“

Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)

10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)

Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.

11:00 val. – Kvėpavimo mankšta

Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė

13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“ 

Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. –  paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“

Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)

08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

10:30 val. – Meno terapija  

Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti” popieriuje, kai galima „paleisti” mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)

Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.

15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų” garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti” nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus”. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas

PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

 

2017-03-21 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Sveika mityba, Tėvelių mokykla, Žalingi įpročiai

FIZINIS AKTYVUMAS NĖŠTUMO METU

 Saikingas fizinis aktyvumas ir kasdienė gimnastika teigiamai naudinga visą nėštumo periodą, padeda išvengti nereikalingų kilogramų, stiprina raumenis ir palengvina gimdymą. Prieš pradedant mankštintis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ir tik jam leidus pradėti sportuoti (esmė ta, kad tokia veikla tinka ne visoms moterims).

Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę bei kūno įvaizdį nėščiosioms, padeda išvengti per didelio svorio prieaugio, sumažina nugaros ir dubens skausmų, šlapimo nelaikymo tikimybę, padeda išvengti depresijos nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu. Kai kurie tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad sportuojančioms nėščiosioms mažėja rizika susirgti gestaciniu diabetu, preeklampsija, patirti kai kurias gimdymo komplikacijas. Mažėja tikimybė, jog nėštumas bus užbaigtas cezario pjūvio operacija ar gimdymas užsitęs. Be išvardintos naudos tinkamas fizinis krūvis pakelia nuotaiką, padeda geriau išsimiegoti, sumažina vidurių užkietėjimo bei kojų venų varikozės tikimybę.

Nėščiosioms rekomenduojama fizinė veikla:

  • Ėjimas – rekomenduojama vaikščioti kasdien vidutiniu ėjimo tempu (90-100 žingsniai/min greičiu)  1-2 valandas per 2-3 kartus. Patartina vaikščioti gryname ore, pajūrių, paežere, pušyno, parko ar miško keliukais. Ėjimui rinkitės patogia žemakulnę, geriausiai sportinę avalynę ir judesiu nevaržančią aprangą.
  • Mankšta baseine – rekomenduojama pradėti mankštintis vandenyje nuo 19-21 nėštumo savaitės. 2-3 kartus per savaitę dažnumu po 30-45 minutes. Būdama vandenyje nėščioji jaučia tik 1/10 dalį savo kūno svorio, todėl gali laisviau judėti ir patogiai jaustis atliekant pratimus. Buvimas vandenyje grūdina organizmą ir stiprina imuninę sistemą. Optimaliausia mankštintis 28-32 °C temperatūros vandenyje.
  • Specialios mankštos sporto salėje – rekomenduojama pradėti mankštintis nuo 14-17  nėštumo savaitės. 2-3 kartus per savaitę dažnumu po 30-45 minutes. Mankštos metu reiktų atlikti apšilimo, kvėpavimo, tempimo, pilvo, dubens, kojų, pečių ir rankų raumenis stiprinančius bei atsipalaidavimo pratimus, pratimus su kamuoliu.

Treniruočių intensyvumas taip pat turėtų atitikti moters fizinę būklę ir nėštumo trimestrą. Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar nepersistengiate yra „kalbėjimo testas“, t. y. treniruotės intensyvumas turėtų būti toks, jog sugebėtumėte nepritrūkstant oro palaikyti pokalbį. Sudėtingesnis metodas – stebėti širdies susitraukimų dažnio pokyčius.

Simptomai, rodantys kad reikia nutraukti fizinį krūvį ir pasikonsultuoti su gydytoju:

  • išreikštas dusulys,
  • skausmai krūtinėje ar širdies „permušimų“ pojūtis,
  • galvos svaigimas/alpimas,
  • skausmingi gimdos apsitraukimai,
  • kraujavimas iš genitalijų,
  • skausmas gaktinės sąvaržos, dubens kaulų ar nugaros srityje,
  • susilpnėję vaisiaus judesiai,
  • neįprastai didelis bendras silpnumas ar nuovargis,
  • dusulys ne fizinio krūvio metu,
  • galvos skausmai,
  • skausmai ar patinimai blauzdos srityje,
  • gausios vandeningos išskyros (priešlaikinis vaisiaus vandenų tekėjimas).

 

Jei nėštumas yra sveikas, tuomet tikrai verta tęsti fizinius pratimus ir palaikyti gerą savijautą bei sveikatą nėštumo metu!

2017-03-20 | Fizinis aktyvumas, Naujienos, Tėvelių mokykla

Antsvoris, nutukimas ir fizinis aktyvumas

Nesveika mityba ir fizinės veiklos stygius yra pagrindinės priežastys, dėl kurių susergama galimomis išvengti ligomis ir ištinka ankstyva mirtis. Norint sėkmingai vykdyti nutukimo ir antsvorio prevenciją, reikia visapusiškai skatinti sveiką gyvenimo būdą, gerinti fizinę aplinką.

Fizinio aktyvumo trūkumas  svarbi priežastis, susijusi su nutukimu. Dauguma žmonių dirba sėdimą darbą, beveik kasdien važinėja automobiliais, todėl didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami.  Dažniausiai žmonės norėdami atsipalaiduoti  žiūri televizorių, naršo internete ar žaidžia kompiuterinius žaidimus, tačiau retai ilsisi aktyviai ar užsiima fizine veikla. Didžiausia problema, kad gauta su maistu energija nėra išnaudojama, o jos perteklius kaupiamas organizme riebalų pavidalu.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kiekvienam suaugusiam asmeniui užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla bent 150 minučių per savaitę. Tai galėtų būti važinėjimas dviračiu ar greitas ėjimas. Užsiėmimą fizine veikla galima suskaidyti į trumpesnius užsiėmimus, pavyzdžiui, penkias dienas per savaitę atlikti įvairius pratimus po 30 minučių.

Svarbu paminėti, jog jeigu asmuo turi antsvorio ar yra nutukęs ir nori sumažinti savo kūno svorį, fizine veikla reikės užsiimti ilgiau. Patartina pradėti nuo mažesnio fizinio krūvio ir palaipsniui jį didinti.

Dažniausios antsvorio ir nutukimo sukeltos kasdieninės problemos:

  • Oro trūkumas;
  • Padidėjęs prakaitavimas;
  • Knarkimas;
  • Sunkumas atliekant fizinę veiklą;
  • Pastovus nuovargis;
  • Sąnarių ir nugaros skausmai;
  • Nepasitikėjimas savimi;
  • Atskirties jausmas.

Bendros rekomendacijos fiziniam aktyvumui:

  • Rekomenduojama 5 – 7 dienas per savaitę 20 – 30 min.sportuoti vidutiniu intensyvumu (vaikščioti, bėgioti, važinėtis dviračiu).
  • Labai svarbu,pradėjus sportuoti nepersistengti. Rekomenduojama krūvį didinti palaipsniui per tam tikrą laikotarpį.
  • Vyresni nei 40 m. vyrai ir vyresnės nei 50 m. moterys bei sergantys lėtinėmis ligomis(širdies, plaučių ligomis, astma, artritu ir kt.), prieš pradedant sportuoti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją ar fizinės medicinos reabilitacijos gydytoją.
  • Vyresni  žmonės (70 – 90 m.)taip pat gali sportuoti. Atliekant mažo intensyvumo pratimus, galima sustiprinti ir pagerinti pusiausvyrą bei koordinaciją.

Siekiant išlaikyti normalų savo kūno svorį, rekomenduojama vadovautis sveikos mitybos principais ir reguliariai užsiimti fizine veikla.

Informacija parengta pagal smlpc.lt

2017-02-10 | Fizinis aktyvumas, Naujienos

Patarimai, kaip sumažinti sėdimo darbo pasekmes

Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai per parą prasėdi iki 9,5 val. ir ilgiau. Mokslininkai nustatė, kad sėdimą darbą dirbantys žmonės sensta vidutiniškai 10 kartų greičiau. Žmogui, dirbančiam sėdimą darbą, problemos prasideda nuo kaklinės dalies įtampos, skausmų, nemalonių pojūčių. Vėliau arba tuo pat metu gali atsirasti ir juosmeninės dalies skausmai arba kelio sąnarių skausmai. Todėl labai svarbu – tinkama darbo vieta.

  1. Reikia atsisėsti tiesiai. Jei nepatogus kėdės atlošas, stengtis jo nenaudoti, darbo stalas turėtų būti maždaug alkūnių aukštyje. Būtų gerai, jei kėdė būtų aukštesnė ir jūsų keliai būtų žemiau nei klubo sąnariai.
  2. Jei nėra galimybės pasikeisti darbo vietos iš sėdimos į stovimą, sėdėjimui galite pabandyti naudoti kamuolį, tačiau svarbu, kad kamuolys atitiktų jūsų ūgį. Jei kėdė nepatogi, norint ją pritaikyti taisyklingai sėdėsenai, galima naudoti balansinę pagalvėlę.
  3. Sėdėsena gali būti pagerinama sąmoningai (stengiantis sėdėti tiesiai), stiprinant ir pratempiant atitinkamus raumenis, pritaikant ergonomišką kėdę su tinkama nugaros atrama, sureguliuojant kompiuterio aukštį.
  4. Siūloma atkreipti dėmesį į ergonominio sėdėjimo rekomendacijas, pavaizduotas paveikslėlyje.
  5. Siekiant išvengti nugaros skausmų bei netaisyklingos laikysenos grėsmės, patariama sėdimą darbą keisti su fiziniu – kas valandą daryti bent 5-10 min. pertrauką.

komp

Pertraukų metu siūloma atlikti nesudėtingus fizinius pratimus:

  • Jei yra galimybė, atsistokite, pasivaikščiokite, kelis kartu pasistiebkite ant pirštų galų ir nusileiskite, pasilenkite žemyn, rankomis apkabinkite blauzdas – išsitempkite.
  • Sėdint ant kėdės lėtai sukite galvą nuo vieno peties prie kito. Stenkitės neatlošti galvos atgal. Vėliau masažuokite sprando ir viršutinės nugaros dalies raumenis, braukdami rankomis žemyn. Po to pirštų galiukais sukamaisiais judesiai masažuokite pečius, iš pradžių stipriau, po to – švelniau.
  • Sėdint ant kėdės stipriai įtempkite viso kūno raumenis, o po to juos visiškai atpalaiduokite, nuleiskite galvą žemyn prie krūtinės, užsimerkite ir taip pabūkite 10-15 sek.
  • Akių įtampai sumažinti 3-5 sek. stipriai užsimerkite, po to 3-5 sek. laikykite akis plačiai atmerktas. Tada 15-20 sek. greitai pamirksėkite.
  • Pasidėkite po pėdomis arba tarp kelių masažinį kamuoliuką, spusčiodami ar ridendami jį šiek tiek pajudėsite, pamankštinsite raumenis.
  • Pasilenkite žemyn, tiesiomis rankomis slyskite link pėdų, atsipalaiduokite ir ramiai pabūkite, kvėpuokite ramiai.

Dirbkite saugiai ir stebėkite savo kūno siunčiamus signalus!

Informacija parengta pagal smlpc.lt

2017-02-10 | Fizinis aktyvumas, Naujienos

Mankšta kiekvienam

Mankšta kiekvienam

Fizinis aktyvumas yra labai svarbus – gerina ir stiprina žmogaus sveikatą, mažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Fiziškai aktyvi gyvensena yra ne tik sveikatą stiprinantis, bet ir bendrą organizmo savijautą gerinantis veiksnys: aktyvūs žmonės yra geresnės nuotaikos, pozityvesnės nuomonės apie gyvenimą ir darbą. Dėl fizinio aktyvumo stokos žmogus dažniau serga  lėtinėmis ligomis (ypač širdies ir kraujagyslių sistemos), mažėja jo darbingumas, gyvybingumas.

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad suaugę žmonės turi būti fiziškai aktyvūs bent 30 minučių per dieną didesnę dalį savaitės dienų, arba geriausiai – kasdien. Šis rekomenduojamas laikas gali būti padalytas į trumpesnius laiko tarpsnius (ne trumpesnius kaip po dešimt minučių), tačiau netgi mažesnės trukmės fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį sveikatai.

Mankšta teigiamai veikia:

  • Medžiagų apykaitą.
  • Judėjimo-atramos aparato sistemą.
  • Širdies ir kraujagyslių sistemą.
  • Kvėpavimo sistemą.
  • Centrinę nervų sistemą.
  • Kitas organų sistemas.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia kiekvieną gyventoją būti fiziškai aktyviu kasdien ir prisijungti prie biure vykdomų nemokamų mankštų, todėl

ir Vasario mėnesį kviečiame aktyviai dalyvauti NEMOKAMOSE mankštose.

02 kalend

 

2017-01-30 | Fizinis aktyvumas, Naujienos

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS GRUPIŲ ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMA

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo š.m. vasario 1 d. pradeda vykdyti atnaujintą ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS GRUPIŲ ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO programą.

  • Sveikatos stiprinimo programa (toliau – Programa) skirta 40–65 m. amžiaus rizikos grupių asmenims, kurie dalyvauja Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei.
  • Šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos ar vidaus ligų gydytojas (toliau – šeimos gydytojas), prie kurio rizikos grupės asmuo yra prisirašęs, privalo informuoti rizikos grupės asmenį apie jo sveikatos būklę, didelę širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto tikimybę ir motyvuotai pasiūlyti pacientui dalyvauti Programoje.
  • Programos metu išgirsite šias temas:
    • Sveika gyvensena, jos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai,
    • Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai, komplikacijos, sveikatos rodiklių supratimas,
    • Mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai,
    • Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai,
    • Streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymas.
  • Registruokitės jau dabar telefonu: 8-443-41499 arba mazeikiuvsb@gmail.com
  • Programa – NEMOKAMA
2017-01-17 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Sveika mityba

Įsivertinkite savo fizinio aktyvumo lygį

Fizinio aktyvumo lygis Fizinio aktyvumo vertinimo kriterijai
Fiziškai neaktyvus Niekada arba labai retai būnu fiziškai aktyvus.
Nepakankamai fiziškai aktyvus Būnu fiziškai aktyvus, tačiau ne kiekvieną savaitę.

Kiekvieną savaitę atlieku lengvo fizinio aktyvumo veiklas.
 

Pakankamai fiziškai aktyvus

 *Lengvo intensyvumo fizinis aktyvumas – būnu fiziškai aktyvus kiekvieną savaitę.

Fizinio aktyvumo veiklos:

–          Pasivaikščiojimas;

–          Lengva mankšta;

–          Namų ruoša.

 

*Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas – 150 minučių veikla per savaitę 3-5 kartai.

Fizinio aktyvumo veiklos:

–          Greitas ėjimas;

–          Lėtas bėgimas;

–          Aerobika, fitnesas, pilatesas;

–          Treniruotės su svarmenimis;

–          Plaukimas;

–          Šokių užsiėmimai;

–          Sodo ir daržo darbai.

 

*Didelio intensyvumo fizinis aktyvumas – 75 minučių per veikla per savaitę 3-5 kartai.

Fizinio aktyvumo veiklos:

–          Bėgimas;

–          Treniruotės su treniruokliais;

–          Tenisas, badmintonas;

–          Važiavimas dviračiu;

–          Krepšinis;

–          Futbolas;

–          Karatė;

–          Sunkus fizinis darbas (žemdirbystė, statybos, miškininkystė).

*Jei jūsų nusistatytas fizinio aktyvumo lygis atitinka fiziškai neaktyvaus arba nepakankamai fiziškai aktyvaus žmogaus lygį, rekomenduojama gerinti savo fizinio aktyvumo lygį, individualiai pasirenkant intensyvumą ir kokias veiklas atlikti, siekiant tam tikro rezultato.

*Fizinė veikla turi trukti ne mažiau 10 minučių, kad padažnėtų širdies susitraukimų dažnis, kvėpavimas, padidėtų prakaitavimas.

2016-11-17 | Fizinis aktyvumas, Naujienos

Būk saugus per kūno kultūros pamokas

lApie penktadalis visų vaikų patiriamų traumų įvyksta mokyklos aplinkoje. Mokykla yra vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Taigi ypač svarbu užtikrinti, kad joje būtų sveika ir saugi mokiniui aplinka.

Kad išvengtum traumų per kūno kultūros pamokas, tu privalai:

  • Sportuoti tik su sportine apranga ir tam skirta avalyne, kurią privalai atsinešti, apranga turi atitikti klimatines sąlygas ir metų laiką, nevaržyti judesių bei praleisti orą. Avalynė turi atitikti kojos dydį, nespausti. Nerekomenduotina guminė ir per aukšta, ar per žema pakulne avalynė. Netinka per didelė ir laisva avalynė.
  • Laikytis saugaus elgesio reikalavimų, būti atsakingam, kad nepadarytum žalos savo ir kitų sveikatai.
  • Vykdyti mokytojo reikalavimus, susijusius su ugdymo proceso organizavimu, tvarkos palaikymu.
  • Naudotis įrankiais, prietaisais bei inventoriumi tik pagal tiesioginę jų paskirtį, laikantis mokytojo nurodymų ir rekomendacijų.
  • Įeiti į sporto salę ir išeiti iš jos tik mokytojui leidus,
  • Informuoti mokytoją apie savo ar kito mokinio sveikatos pablogėjimą ar traumą.
  • Pateikti mokytojui pateisinamąjį dokumentą (gydytojo išduotą pažymą apie ligą) dėl atleidimo iš pamokų.

Tau negalima:

  • Per pamoką išeiti iš salės ar sporto aikštelės be mokytojo leidimo.
  • Pamokos metu naudotis mobiliuoju telefonu, grotuvu, ausinukais, įsinešti ir vartoti maisto produktus, gėrimus, kramtyti kramtomąją gumą ir pan.
  • Užsiiminėti pašaliniais darbais, šūkauti, stumdytis.
  • Sportuoti su papuošalais (auskarais, apyrankėmis, žiedais, laikrodžiais, grandinėlėmis, pakabukais ar kt.).
2016-11-17 | Fizinis aktyvumas, Naujienos, Traumos