Naujienos

PASAULINĖ APLINKOS APSAUGOS DIENA – „NUGALĖKIME TARŠĄ PLASTIKU!“

Birželio 5-ąją minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Šią dieną visame pasaulyje vyksta renginiai, kurie skatina visą žmoniją prisiimti atsakomybę už savo aplinką ir aktyviai įsitraukti į mūsų žemės apsaugą. 2017 m. gruodžio 4 – 6 d. Nairobyje, Kenijoje, JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pirmą kartą JT aplinkosaugos pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. Asamblėjos metu JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai bei aplinkai ir skyrė ypatingą dėmesį taršai plastiku bei vandenynuose esančioms plastikinių atliekų sankaupoms. Todėl 2018 m. Pasaulinė aplinkos apsaugos dienos tema „Nugalėkime taršą plastiku!“ („Beat Plastic Pollution!“).

Į vandenyną kasmet išmetama 8 milijonai tonų įvairaus plastiko – butelių, pakuočių ir kitų plastikinių atliekų, kurios naikina ekosistemas ir patenka į mitybines grandines. Daugiau nei pusė plastiko atliekų, patenkančių į vandenynus ir jūras Europoje, sudaro buteliai, kavos išsinešimui skirti puodeliai. Apie 85 proc. paplūdimių šiukšlių pasaulyje sudaro plastikas. Todėl JT Aplinkos Programa (JTAP) skelbia, kad nekeičiant įpročių ir nemažinant dabartinės taršos, iki 2050 m. jūroje bus daugiau plastiko nei žuvų. Plastiko šiukšlės žaloja ne tik gyvūnų ir paukščių sveikatą, bet yra pavojingos ir žmogaus sveikatai dėl jame esančių cheminių medžiagų, tokių kaip bisfenolis A (BPA), ftalatai, polistirenas ir kt.

Polikarbonatas (PC) arba plastikas be specialių ženklų – pats pavojingiausias plastiko tipas. Iš jo yra gaminami buteliai vandeniui ir maisto pakuotės. Polikarbonato taroje saugoti vandenį ar maistą yra kategoriškai nerekomenduotina. Jis išskiria bisfenolį A (BPA), kuris naikina endokrininę sistemą, slopina „estrogenų“ gamybą. Ši kategorija jungia visus PC ir kitus plastikus, kuriems nėra patvirtintų perdirbimo ar antrinio naudojimo protokolų.

BPA naudojamas kaip plastiko minkštiklis ir randamas iš polikarbonatinio plastiko gaminamuose gėrimų buteliuose, kai kuriose maisto ir gėrimų skardinėse, pakuotėse ir kt. Todėl renkantis  maisto produktus ar gėrimus plastikinėse pakuotėse, būtina atkreipti dėmesį į plastikinės taros dugną. Ten visada būna informacija apie tai, iš kokio plastiko tipo jie yra pagaminti. Informacija yra labai svarbi, nes bet koks plastikas išskiria skirtingo pavojingumo chemikalus į butelio turinį. Poveikis sveikatai priklauso nuo plastiko tipo, kiek ir kaip greitai organizmas pasisavina kenksmingas medžiagas.

Ftalatai – sintetinės medžiagos, naudojamos plastikų gamyboje, skirtos padidinti plastikų lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą. Jų galima rasti maisto produktuose (patenka pakavimo metu) ir daugelyje kosmetikos gaminių (kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake ir kt.) ir netgi vaikų žaisluose.

Polistirenas (PS) dažnai naudojamas kavos puodelių ir greitojo maisto pakuočių gamybai. Jį šildant jis išskiria pavojingus cheminius junginius, kancerogenus. Tai nebrangi, lengva ir pakankamai tvirta plastiko rūšis, kuri, deja, visiškai netinkama saugoti karštą maistą ar gėrimus.

Pasaulis siekia mažinti taršą plastiku. SMLPC Aplinkos skyrius ragina naudoti aplinką tausojančius gaminius ir prisidėti prie šios problemos sprendimo keisdami savo kasdienio gyvenimo įpročius bei taip sumažindami sunkią taršos plastiku naštą mūsų aplinkai, gamtai ir mūsų pačių sveikatai: pakeisdami plastikinį pirkinių maišelį medžiaginiu ar popieriniu maišeliu; naudodami popierines pakuotes; pirkdami stiklinėje ar nerūdijančio plieno taroje išpilstytą vandenį ir gaiviuosius gėrimus; nepirkdami karštų gėrimų plastikiniuose puodeliuose, o vietoj jų naudodami termosinius puodelius karštiems gėrimams; neteršdami aplinkos vienkartiniais indais, o vietoj jų naudodami įprastinius indus maistui; atsisakydami naudoti šiaudelius, plastmasinius virdulius, keptuves teflono paviršiumi.

2018-06-05 | Aplinkos sveikata, Naujienos

Kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių ?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai, daržovių ir vaisių suvartoja gerokai mažiau. Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja tik kas trečias suaugęs gyventojas, iš kurių tik 3,1 proc. jas vartoja kelis kartus per dieną, o iš viso vidutiniškai per parą suaugusieji suvartoja tik 260 g. daržovių ir vaisių.

Vaisiai ir daržovės mūsų organizmui reikalingi dėl to, kad juose ypač gausu C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, kitų mums naudingų medžiagų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, bet beveik nėra riebalų.

  • vitamino C daugiausia yra petražolių lapuose, juoduosiuose serbentuose, kopūstuose,
  • vitamino PP – žirniuose, pupose, burokėliuose,
  • vitamino A – špinatuose, morkose, moliūguose,
  • vitamino K – pomidoruose, salotų lapuose, žemuogėse,
  • vitamino B – žirniuose, bulvėse, sojų pupelėse, o mineralinių medžiagų daugiausia yra krapuose, špinatuose, petražolių šaknyse, moliūguose, kopūstuose, ankštinėse daržovėse, bananuose, apelsinuose, braškėse.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) duomenimis, skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai suteiks mūsų organizmui skirtingų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, raudonuose pomidoruose yra nemažai likopeno – natūralaus veiksmingo antioksidanto, saugančio ląsteles nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio bei kitų aplinkos iššūkių. Geltonos bei oranžinės spalvos daržovės ir vaisiai (morkos, moliūgai, citrinos) turi beta karoteno, taip pat vitamino A, kuris gali pagerinti regėjimą, stiprinti plaukus, nagus, pagražinti odą, o baltos spalvos vaisiai ir daržovės (svogūnai, česnakai, krienai, ropės) turi antibakterinių savybių ir padeda palaikyti normalią imuninę sistemą.

Keletas patarimų, kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių

Daržoves būtina valgyti kiekvieną dieną ir kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant. Maistui gali būti vartojamos ne tik šviežios, bet ir šaldytos bei džiovintos daržovės, vaisiai, uogos, tačiau pirmenybė turi būti teikiama šviežioms. Štai keletas patarimų, kaip suvalgyti jų daugiau.

  • Pusė lėkštės – daržovėms. Pabandykite mintyse padalinti lėkštę į dvi lygias dalis ir kiekvieną kartą dėdamiesi į ją maistą, vieną pusę lėkštės pripildykite daržovėmis.
  • Valgykite ir akimis. Dažniau vartoti daržoves įprasite, jei laikysite jas matomoje vietoje – taip visada prisiminsime, kad jų reikia valgyti kasdien ir net kelis kartus per dieną.
  • Vasarą vasarinės, rudenį – rudeninės. Stenkitės valgyti daugiau sezoninių daržovių ir vaisių. Tuo metu jų galima ne tik užsiauginti ar pigiau nusipirkti, bet būtent tuo metu jų skonis ir kokybė būna geriausi.

Parengta pagal SMLPC informaciją

 

2018-06-01 | Naujienos, Sveika mityba

Mažeikiečiai siekė Lietuvos rekordo minėdami Pasaulinę dieną be tabako

Pasaulinė sveikatos organizacija gegužės 31 dieną yra paskelbusi Pasauline diena be tabako. Šią dieną Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau Biuras) organizavo akciją-Lietuvos rekordą „Pūsk muilo burbulus, o ne tabako dūmus“. Remiantis 2016 m. Mažeikių   rajono  savivaldybės  visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, pastebima, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Mažeikių rajone sudaro net 51 proc. visų mirties atvejų. Žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, psichoaktyvių medžiagų) vartojimo paplitimas, daro ypač didelę žalą širdies ir kraujagyslių sistemai. Atsižvelgiant į esamą situaciją, Biuras šia akcija siekia priminti apie pavojus, kuriuos žmonių sveikatai kelia rūkymas.

Vidurdienį į Mažeikių dirbtinės dangos stadioną (futbolo maniežą) siekti Lietuvos rekordo susirinko 1105 dalyviai (Mažeikių rajono ugdymo įstaigų auklėtiniai, jų tėveliai, pedagogai) ir 26 nesuinteresuoti asmenys – stebėtojai.

Nuoširdi padėka Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių Rotary klubui, Mažeikių Rotary klubui „Liberta“, Mažeikių bėgikų klubui „Penki kalnai“, Mažeikių trečiojo amžiaus universitetui, Mažeikių Gabijos būrio šauliams, „Street Workout“ gimnastams bei renginio vedėjui Donatui Vaičiurgiui.

Reikia dabar tik sulaukti Lietuvos rekordų agentūros „Factum” išvadų ir tikėtis, kad masiškiausio burbulų pūtimo rekordas dabar priklauso Mažeikiams.

 

 

 

 

2018-05-31 | Naujienos, Žalingi įpročiai

Maudymosi vietų vandens stebėsenos tyrimai ir triukšmo lygio matavimai tyliosiose zonose

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ą ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, sudarė numatomų vykdyti maudymosi vietų vandens kokybės ir triukšmo lygio matavimo tyrimų kalendorinį grafiką. Šią informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse bei skleis informaciją vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras numato atlikti Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus tyliosiose zonose

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, nuo gegužės 28 d. iki spalio 11 d. organizuos Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens kokybės tyrimus ir triukšmo lygio matavimus.

Triukšmo lygio matavimai bus atlikti gegužės 28 d. ir spalio 11 d., dienos, vakaro ir nakties metu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-75 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo“ nustatytose 2-jose tyliosiose viešosiose zonose – Juodpelkio parke ir Sodų trikampio skvere.

Maudymosi vietų vandens kokybė bus stebima 18-oje gyventojų pamėgtose maudymosi vietose: Plinkšių ir Sedos ežeruose, Šerkšnėnų, Renavo, Kalnijų, Laižuvos, Tulnikių tvenkiniuose, vandens telkinyje Židikuose, Varduvos upėje, Vadaksties upės maudymosi vietose ties Auksūdžio kaimu, Laižuvos pliažo ir Buknaičių kaimo maudymosi vietose, 3-jose Ventos upės vietose bei Mažeikių Pavenčių paplūdimyje. Tyrimai bus atliekami 7 kartus per maudymosi sezoną, pradedant nuo gegužės mėnesio galo, kartojant kas dvi savaites iki rugsėjo 4 d. Vandens kokybė bus vertinama pagal mikrobiologinius parametrus – žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Greta maudymosi vietų bus tiriamas ir maudyklų smėlis. Parazitologiniai tyrimai dėl kirminų kiaušinėlių ir lervų nustatymo bus atliekami 4 kartus (gegužės – rugpjūčio mėn.). Tyrimui bus naudojamas smėlis iš maudymosi vietų arba iš žaidimo aikštelių (dirvožemis, dumblas, smėlis).

Tyrimų informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse. Tyrimų rezultatai bus viešinami vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Numatomų vykdyti maudyklų vandens tyrimų kalendorinį grafiką galima rasti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainės skiltyje „Aplinkos sveikata – Maudyklos – Maudyklų stebėsenos tyrimų grafikas“.

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TRIUKŠMO TYLIOSIOSE ZONOSE IR MAUDYMOSI VIETŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS ATASKAITA 2018 M.

 

2018-05-30 | Aplinkos sveikata

Kaip išsirinkti aliejų

Aliejus – tai riebalai. Viena pagrindinių mitybos rekomendacijų – mažinti bendrą riebalų suvartojimą, gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais.

Sveikatai palankiausi yra aliejai, kurių sudėtyje vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra ne tik augaliniuose aliejuose (ypač gausu – rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų), bet ir riebioje žuvyje, sėklose, riešutuose. Aliejuose yra nepakeičiamų omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo) polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šių riebalų rūgščių žmogaus organizmas pats nepasigamina – jos turi būti gaunamos su maistu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad polinesočiosios riebalų rūgštys naudingos širdžiai, teigiamai veikia cholesterolio apykaitą, padeda apsisaugoti nuo kraujotakos sistemos ligų, svarbios gliukozės kiekio kraujuje kontrolei.

Rapsų, alyvuogių, sezamų sėklų aliejai pasižymi tuo, kad jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų riebalų rūgščių.

Rafinuotas ar nerafinuotas? – Tai bene svarbiausias aliejaus pasirinkimo kriterijus.

Nerafinuoti aliejai pasižymi ryškiai išreikštomis juslinėmis savybėmis, būdingomis konkretaus augalo aliejui. Nerafinuoti aliejai turi specifinį skonį, kurį vartotojai arba mėgsta ir todėl šį aliejų renkasi, arba – atvirkščiai – nemėgsta. Juose gali būti nuosėdų. Kartais nerafinuoti aliejai parduodami nefiltruoti, tačiau tokio aliejaus tinkamumo vartoti terminas yra gerokai trumpesnis. Nerafinuotas aliejus yra vertingas ne tik dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, tačiau ir dėl jo sudėtyje esančių polifenolių, fosfolipidų, fitosterolių ir kt. medžiagų.

Aliejaus rafinavimas – fizinių ir cheminių procesų seka, kurių metu aliejus išvalomas nuo priemaišų (pašalinamos rūgštinės, dažančiosios, aromatinės ir kai kurios kitos neriebalinės priemaišos) bei teršalų,  tampa šviesus ir skaidrus. Tačiau tuo pačiu aliejus netenka ir konkrečiam augalui būdingų juslinių savybių, naudingų medžiagų. Aliejų dezodoruojant, panaikinamas aliejaus kvapas. Rafinuoto aliejaus privalumai – jie atsparesni aukštesnei temperatūrai, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų praktiniai patarimai vartotojams:

  • Aliejus – tai riebalai, todėl juo negalima piktnaudžiauti. Vertingų polinesočiųjų riebalų galima gauti ir vartojant aliejingus augalus (pvz., avokadus), sėklas, riešutus, žuvį;
  • Maistui, vartojamam be terminio paruošimo, rekomenduojama rinktis nerafinuotą aliejų;
  • Veikiamas deguonies aliejus laikui bėgant apkarsta, todėl rekomenduojama pirkti tik tokio dydžio aliejaus pakuotę, kurią atidarius aliejų būtų galima suvartoti per mėnesį;
  • Nelaikyti aliejaus šviesoje, šalia viryklės, nes šviesa ir temperatūra skatina oksidaciją;
  • Aliejaus savybės skirtingos, todėl vartoti reikėtų įvairų aliejų. Puikus pasirinkimas – rapsų, alyvuogių, linų sėmenų aliejus, nes jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių;
  • Ne visi aliejai tinkami naudoti aukštoje temperatūroje, todėl aliejų kepimui rinkitės atidžiai, pasitikslinkite apie tai skaitydami produkto etiketėje pateikiamą informaciją.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis

2018-05-25 | Naujienos, Sveika mityba

MITYBOS REKOMENDACIJOS SERGANT KEPENŲ LIGOMIS

Pagrindinė kepenų funkcija – filtruoti tai, ką suvalgome. Jos apsaugo organizmą nuo infekcijų, iš kraujo pašalina bakterijas ir kitas toksines medžiagas. Kepenyse saugomi energijos ištekliai, kurių reikia raumenims, taip pat jos svarbios reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.

Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi, arba jie yra nežymūs ar atrodo ne tokie reikšmingi (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, skysčių susilaikymas, lengvai atsirandančios mėlynės, nagų, odos pokyčiai), ir todėl nesikreipiama į gydytojus. Tik išgirdus gydytojo verdiktą „hepatitas, kepenų fibrozė, suriebėjimas ir pan.“ ne vienam nusvyra rankos ir linksta keliai. Neretai prie šių susirgimų gydymo medikamentais rekomenduojama ir dietinė mityba. Tad, ką derėtų rinktis?

Produktai
(patiekalai)		 Rekomenduojama Nerekomenduojama
Riebalai Sviestas, augalinis aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų). Gyvulinės kilmės riebalai, lašiniai, taukai, margarinas.
Sriubos Vegetariškos daržovių, kruopų, lakštinių, pieniškos, vaisių. Mėsos, žuvies, grybų sultinys, rūgščios ir riebios kopūstienė, barsčių  .
Mėsa Neriebios mėsos (jautiena, veršiena, triušiena) maltiniai,  suflė.
Dešra: dietinė, daktariška. Dešrelės iš jautienos.		 Riebi mėsa: kiauliena, kumpis, riebi dešra, kiaulienos sardelės, dešrelės. Mėsos konservai.
Žuvis Neriebi: menkė, karpis Riebi: eršketas, šamas ir kt.
Pieno produktai Švieži varškė (geriau neriebi, namų gamybos). Kefyras, rūgpienis, acidofilinis (nerūgštus) pienas, ne daugiau 2,5 % riebumo pienas. Grietinė – tik pagardinti patiekalą. Grietinėlė, riebus padažai. Aštrūs sūriai.
Kiaušiniai Daugiausia patiekalams gaminti. Baltyminis omletas, minkštai išvirtas kiaušinis (ne daugiau 1 vnt. per dieną). Kietai virti ir žali kiaušiniai. Kiaušinienė.
Daržovės ir žalumynai Šviežios, žalios (morkos, kopūstai, agurkai, pomidorai); virtos (bulvių košė, tarkuoti burokėliai, žalieji žirneliai, žiediniai kopūstai, agurotis). Svogūnai – tik virti. Rauginti, sūdyti ir marinuoti vaisiai, daržovės, pupos, žirneliai, pupelės, lęšiai. Rūgštynės. Turtingi eteriniais aliejais česnakai, ridikai, ridikėliai.
Vaisiai Saldūs, prinokę. Salotos iš vaisių. Želė, padažai. Džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, razinos (be kauliukų). Rūgštūs, neprinokę.
Riešutai, migdolai.
Saldumynai Medus, uogienė, pastilė, marmeladas. Sausainiai iš nepagardintos tešlos. Šokoladas, saldainiai su šokolado įdarų, tortai, pyragaičiai, ledai.
Užkandžiai Mišrainės, salotos, žuvis drebučiuose, nesūri silkė (kartais) Aštrūs prieskoniai (pipirai, garstyčios, actas, krienai, majonezas). Rūkyta mėsa, grybai.
Košės Grikių, avižų, ryžių, manų ir kt. skystos.
2018-05-25 | Naujienos, Sveika mityba

APIE GIRTAS VASAROS ATOSTOGAS

 

Piktnaudžiaujant alkoholiu apkraunamas ir pažeidžiamas visas organizmas. Tačiau atostogaujama kaip tik priešingais tikslais. Tas žmogus, kuris besiilsėdamas nori atsigauti, „vėl ant kojų pastatyti“ savo skrandį, žarnyną ir kepenis, sumažinti stresą, sustiprinti natūralias gynybines organizmo jėgas turėtų išvis atsisakyti alkoholio. Mažos alkoholio dozės slopina smegenų žievės centrus, todėl iš pradžių žmogus paprastai daug kalba, nori judėti, nors dėl alkoholio poveikio smegenims pradeda trikti koordinacija. Alkoholį organizmas per karščius pasisavina greičiau, nes tuomet greitėja medžiagų apykaita, net mažai išgėręs žmogus greičiau apgirsta, praranda alkoholio dozės kontrolę. Pasikeičia jo elgesys, gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekuomet nedarytų. Žmogaus organizme 0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje veikia jausmus ir nuotaiką. 0,5 promilės alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. Nuo šios alkoholio dozės žmogus gali prarasti gebėjimą sveikai protauti, taip pat susilpnėja ir jo koordinuoti judėjimo įgūdžiai. 0,8 promilės alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius. Gali imti virpėti, o vėliau lyg sustingti veidas, rankos ir kojos. 1,0 promilės alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje veikia žmogaus judesius, jie tampa gremėzdiški ir nekoordinuojami, sparčiai silpsta žmogaus gebėjimas racionaliai protauti, įsiminti. 1,5 promilės alkoholio sukelia žmoguje neatsakingą elgesį, euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti. 2 promilės alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4 promilės alkoholio kraujyje dažniausiai žmogus praranda sąmonę, o nuo 4,5 promilės alkoholio sulėtėja, vėliau visiškai sutrinka žmogaus kvėpavimas. Paprastai nuo 5 promilių alkoholio koncentracijos kraujyje žmogus miršta. Kiekvienas žmogus į alkoholį reaguoja skirtingai. Priklausomai nuo žmogaus kūno svorio ir esant gerai medžiagų apykaitai, pvz., bokalas alaus (500 ml) gali sukelti (nuo 0,41 iki 1,5 promilės ) – lengvą girtumo laipsnį, taurė vyno (200 ml) – vidutinio girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), taurė degtinės (100 ml) – daugiau kaip 2,51 promilės sukelia sunkaus girtumo laipsnį.

Taigi, kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą?

ALKOHOLIS IR ŠIRDIS. Patekęs į kraują, alkoholis pasklinda po visas sistemas ir organus. Iš organizmo pašalinama ne daugiau nei 10 proc. alkoholio, o visa kita „verda“ viduje. Dažnai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais, net ir alumi, pažeidžiamas širdies veiklos ir kraujagyslių darbas. Vargina galvos skausmai, gali pakilti kraujospūdis. Kyla insulto ar infarkto grėsmė.  Mėgstančių dažnai išgerti širdies raumuo netenka svarbių mikroelementų – kalio ir magnio. Dėl to sutrinka širdies ritmas, vargina nemalonūs jutimai širdies plote, galūnes ima traukti mėšlungis.

ALKOHOLIS IR KASA. Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių pankreatito, kitaip vadinamo kasos uždegimu, susirgimo priežasčių. Dėl lėtinio pankreatito žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas. Ilgai negydomas šis uždegimas gali išsivystyti į cukrinį diabetą ar kasos vėžį.

ALKOHOLIS IR SKRANDIS. Dėl alkoholio skrandyje esančios ląstelės pradeda gaminti per didelį kiekį skrandžio rūgščių, kurios gali dirginti skrandį. Alkoholis aktyviai stimuliuoja fermentų gamybą. Fermentai, kartu su spiritu, aktyviai ardo skrandžio gleivinę, ir sieneles. To rezultatas – skrandis virškina pats save, o virškinimo procesas virsta puvimo procesu. Pasekmės – gastritas opa, skrandžio vėžys…

ALKOHOLIS IR KEPENYS. Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo žmogaus kepenyse gali pradėti kauptis riebalai, kurie po kurio laiko sukelia kepenų uždegimą. Alkoholis taip pat gali sukelti kepenų cirozę, būklę, kai kepenų ląstelės būna tokios pažeistos, kad nebegali regeneruotis, kol galiausiai žmogų ištinka kepenų nepakankamumas.

ALKOHOLIS IR KRAUJO SPAUDIMAS. Netgi ir saikingas alkoholio vartojimas (ypač jeigu alkoholis geriamas nieko prieš tai nepavalgius) padidina kraujospūdį, kuris yra viena dažniausių miokardo infarkto ar insulto rizikos faktorių.

  • Reikėtų nepamiršti, kad alkoholis atostogaujantiems padeda „užsiauginti lašinius“, mat jame daug kalorijų. Jeigu iš atostogų norite grįžti liekni ar sulieknėję arba bent jau nenorėtumėte priaugti pernelyg daug svorio, reikėtų atsisakyti alaus, vyno ir kitų alkoholinių gėrimų arba labai kontroliuoti jų vartojimą.
  • Alkoholio gėrimas atostogaujant – svarbi didesnio nelaimingų atsitikimų skaičiaus plaukiojant ar laisvalaikiu sportuojant priežastis. Negalima eiti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Kiekvienais metais alkoholis tampa daugelio mirčių ir traumų priežastimi.
  • Ypač pavojingas alkoholis gali būti deginantis paplūdimyje. Jeigu alkoholis geriamas kaitinant saulei, labai padidėja sunkaus kraujotakos sutrikimo ar karščio sukelto kolapso pavojus. Dėl alkoholio poveikio kraujagyslės dar labiau išsiplečia, jomis prateka dar daugiau kraujo. Žmogus ima labiau prakaituoti, organizmas nebegali „susidoroti“ su tokiu didžiuliu karščiu. Jeigu jau taip atsitiko, reikia tučtuojau skubėti į pavėsį ir išgerti mineralinio vandens.

Alkoholis pavojingas visiems, tik kiekvienam skirtingai. Jeigu vartojame alkoholį, neišvengiamai patiriame ir jo poveikį – net jei to ir nejaučiame.

LINKIME SMAGIOS, AKTYVIOS VASAROS, SAUGAUS POILSIO BE SVAIGALŲ!

 

2018-05-21 | Naujienos, Žalingi įpročiai

Gimnazistai artėjančią vasarą pasitinka atnaujindami pirmosios pagalbos žinias

Gegužės 18 d. Mažeikių Gabijos gimnazistai klausėsi pirmosios pagalbos instruktažo, aktyviai dalyvavo atsakinėdami į klausimus, moderavo situacijas ir sprendė įvairias ekstremalias situacijų užduotis. Artėjant vasarai – maudynių, aktyvaus poilsio laikui – būtina traumų prevencija. Labai svarbu, kad pirmosios pagalbos įgūdžius primiršus, mokymus atnaujinti. Dažniausiai žmonėms prireikia žinių, kokią pagalbą suteikti šalia esančiam žmogui užspringus, patyrus širdies smūgį, stipriai kraujuojant, netekus sąmonės ar sutrikus kvėpavimui. Skaičiuojama, jog netikėtą širdies smūgį patyrusiam žmogui efektyvus širdies masažas šansus išgyventi padvigubina ar net patrigubina.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras džiaugiasi šių jaunuolių sąmoningumu, žingeidumu ne tik atnaujinti žinias, bet ir drąsa dalyvauti pratybose. Beje, tai puiki „pamoka” prieš birželio mėnesį vykstantį rajoninį pirmosios pagalbos renginį.

 

2018-05-18 | Naujienos, Traumos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

„Ventos ” progimnazijoje vyko renginukas „Mažoji olimpiada”

Gegužės 14 dieną „Ventos ” progimnazijoje vyko renginukas „Mažoji olimpiada” skirta Pasaulinei judėjimo sveikatos labui dienai paminėti. Dalvavo pirmos klasės.
Visi pasimankštinome. Kūno kultūros mokytoja padėjo paruošti linksmas estafetes , nugalėjo draugystė. Su mokiniais prieš tai kalbėjome, kad kasdienis fizinis aktyvumas gerina jų savijautą, tai sveikos gyvensenos vienas iš veiksnių.
2018-05-15 | Naujienos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas