Pasaulinės vandens dienos proga medikai įspėja apie per vandenį plintančias infekcijas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad kovo 22-ąją tarptautinė bendruomenė mini Pasaulinę vandens dieną. Šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija sutelkia dėmesį į gėlo vandens svarbą, nes dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos.

Per vandenį plinta ligos
Dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Būtina ištirti šulinių vandenį
Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis  bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis.  Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.
Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

ULAC medikai primena žmonėms, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Toks užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.

Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure taip pat galite atlikti vandens ištyrimą. Išsamesnė informacija tel.: 8-443-41499

Daugiau informacijos apie vandenį ir per vandenį plintančias infekcijas rasite čia.

„SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2016“

Sveikatos dienos Mažeikiuose tampa kasmetiniu tradiciniu Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro renginiu. Didžiuojamės, kad kiekvienais metais mes galime pasiūlyti vis daugiau įvairesnių užsiėmimų rajono gyventojams. Šių metų renginyje „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2016“ , kuris vyks balandžio 4-8 dienomis turėsime net 22 užsiėmimus/paskaitas. Kiekvieną dieną – vis kita tema. Pirmadienį (balandžio 4 d.) 10 val. „startuosime“ su Savivaldybės atstovų gražiu sveikinimo žodžiu, kurį palydės gongų muzika. Visus kviečiame pasiklausyti sparčiai populiarėjančios gongų muzikos, kuri žmogų veikia raminančiai ir padeda suvaldyti stresines situacijas. Po pietų (15 val.) turėsime svečią – gydytoją Juozą Sperauską, kuris kalbės apie „Streso chemiją“.

Balandžio 5 d. – fizinio aktyvumo diena. 17:30 val. Kviečiame visus į visuotinę mankštą LAUKE. Padarius apšilimą – galėsite nemokamai išbandyti Šiaurietiškąjį ėjimą (būtina išankstinė registracija 8-443-41499).

Balandžio 6 d. – sveikos mitybos diena. Nuo 10 iki 12 val. galėsite NEMOKAMAI išbandyti kūno sudėties analizatorių, kurio pagalba išsiaiškinsite savo kūno masės indeksą, riebalų/raumenų pasiskirstymą jūsų kūne, vandens kiekį jūsų organizme, metabolinį amžių ir kt. rodiklius. Šios dienos „vinimi“ taps – garsaus vaistininko Lietuvoje Virgilijaus Skirkevičiaus paskaita (16:30 val.), reikalinga išankstinė registracija, nes Biuro salėje vietų skaičius ribotas.

Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną turėsime daug svečių, su kuriais palaikome stiprius partnerystės ryšius (kas jie – tegul išlieka intriga).

Balandžio 8 d. – paskutinė „sveikatos dienų“ diena, skirta psichikos sveikatos stiprinimui. Rytą (10 val.) pradėsime arbata ir meditatyvia muzika. 13:30 val. pakartosime pernai metais labai visiems patikusią – meno terapiją (geriau užsiregistruokite iš anksto). Dienos „vinimi“ taps garsios psichologės Virginijos Servutienės paskaita „Gyvenu taikoje su savimi“ (būtina išankstinė registracija tel. 8-443-41499). Na, o po šios paskaitos laukia įdomus susitikimas su lengvosios atletikos treneriu, išugdžiusiu olimpietę bėgikę Remaldą Kergytę, Dainiumi Šaučikovu. Jis pasiruošęs atsakyti į visus Jūsų klausimus: „Nuo bėgimo pradžiamokslio iki klausimų apie maratoną“. Kviečiame į susitikimą registruotis iš anksto telefonu.

Taigi laukiame Jūsų visų aktyvaus dalyvavimo mūsų renginiuose !

PROGRAMA

 

Maisto ženklinimas

Neretai tenka išgirsti žmones sakant, kad maisto produktų pakuočių neįmanoma perskaityti:  šriftas per mažas, pateikta informacija neaiški. Taigi, pabandykime išsiaiškinti visas maisto ženklinimo vingrybes.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 nustato bendruosius principus apie  informacijos pateikimą vartotojui apie maistą ar maisto produktą, jo ženklinimą, reikalavimus ir atsakomybes. Europos Sąjungos reglamentas taikomas visiems maisto verslo operatoriams visiems galutiniam vartotojui skirtiems maisto produktams, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų tiekiamus maisto produktus ir viešojo maitinimo įstaigoms tiekti skirtus maisto produktus.

Viena iš PRIVALOMOS INFORMACIJOS apie maistą dalių yra – MAISTINGUMO DEKLARACIJA. Privalomojoje maistingumo deklaracijoje nurodoma energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukraus, baltymų, druskos kiekiai. Jie gali  būti nurodomi vienai porcijai ir (arba) produkto matavimo vienetui.  Dažniausiai minėti parametrai išreiškiami 100 g arba 100 ml produkto.

Privalomas maistingumo deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant vienos ar kelių medžiagų – skaidulinių medžiagų, mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, kiekius. Papildomai gali būti deklaruojami vitaminai ir mineralinės medžiagos, jeigu jų kiekiai yra dideli lyginant su referenciniais šių medžiagų vartojimo kiekiais per parą.

Maisto produktai, kuriems netaikomas reikalavimas pateikti privalomą maistingumo deklaraciją yra: neperdirbti produktai, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių; produktai, perdirbti atliekant tik vieną perdirbimo operaciją – brandinant, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių; žmonėms vartoti skirtas vanduo, įskaitant vandenį, į kurį įdėta tik anglies dioksido ir (arba) kvapiųjų medžiagų; prieskoninis augalas, prieskonis arba jų mišinys; druska ir druskos pakaitalai; saldikliai; nemaltos arba maltos kavos pupelės ir nemaltos arba maltos kavos pupelės be kofeino; žolelių ir vaisių užpilas, arbata; fermentuotas actas ir jo pakaitalai; kvapiosios medžiagos; maisto priedai; pagalbinės perdirbimo medžiagos; maisto fermentai; želatina; uogienės tirštinimo mišiniai; mielės; kramtomosios gumos; maisto produktai pakuotėse arba taroje, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 25 kv.cm; maisto produktai, įskaitant rankų darbo maisto produktus, kuriuos gamintojas nedideliais kiekiais tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninėms įmonėms, kurios  juos tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui.

Parengta remiantis VMVT ir NVSPL informacija

KIAUŠINIŲ ŽENKLINIMAS

KIAUŠINIŲ ŽENKLINIMAS

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių maisto produktų,  naudojamų kasdieniniame maiste  bei  ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius.

Kiaušinių kokybė ir maistinė vertė nevienoda. Ji priklauso nuo vištų veislės, lesalo, laikymo būdo, metų laiko, pvz., laisvai laikomų vištų  kiaušinių  skonis bei kitos savybės geresni negu laikomų  narvuose vištų kiaušinių. Vieno kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos ar 200 g pieno.

Lukšto spalva priklauso nuo vištų veislės ir būna baltos arba šviesiai rudos spalvos. Iš rudų kiaušinių lėčiau išgaruoja drėgmė, jie ne taip laidūs šviesai. Šviežių kiaušinių lukštas matinis, neblizgantis. Lukštas apsaugo kiaušinio vidų nuo mikrobinės taršos, todėl svarbu, kad jis nebūtų įskilęs.

Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse, siekiant įgyvendinti vienodus aukštus kokybės bei saugos reikalavimus, užtikrinti atsekamumą nuo vartotojo stalo iki gamintojo, o kilus būtinybei  – identifikuoti gamintoją bei produkto kilmę, nustatytos vieningos kiaušinių ženklinimo ir pateikimo į rinką taisyklės.

Nuo 2004 metų parduodami tik A klasės kiaušiniai, o B klasės kiaušiniai gali būti naudojami tik pramonėje.

Visi tiekiami į rinką A klasės  kiaušiniai turi būti paženklinti. Ženklinami patys kiaušiniai ir pakuotės.

Ant kiekvieno kiaušinio nenuplaunamais, virimui atspariais dažais, kuriais galima ženklinti žmonių maistui skirtus produktus, nurodomas  specialus gamintojo skiriamasis numeris, kurį sudaro:

1)                         vištų laikymo būdo kodas:

laisvai laikomų vištų kodas – 1, ant kraiko laikomų vištų kodas – 2, narvuose laikomų vištų kodas – 3, ekologinis ūkininkavimas – 0.

2)                         valstybės, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta, kodas. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT;

3)                         gamintojo ūkio (paukštyno) veterinarinio patvirtinimo numeris, kurį ūkiui suteikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra veterinarijos tarnybos kontroliuojama.

Parduotuvių lentynose neturi būti neženklintų kiaušinių. Neženklinti kiaušiniai nėra skirti tiesioginiam žmonių vartojimui.

Jei kiaušiniai nepaženklinti, jie greičiausiai yra skirti perdirbimui.

Ant kiekvienos kiaušinių pakuotės etiketėje  turi būti nurodyta:

  • produkto pavadinimas – “vištų kiaušiniai”;
  • kiaušinių svorio kategorija:

XL – labai dideli  (73 g ir daugiau),

L – dideli  (63-73) g,

M – vidutiniai (53-63) g,

S – maži (iki 53 g).

  • kiaušinių kiekis pakuotėje;
  • tinkamumo vartoti terminas “Geriausi iki …” (tinkamumo vartoti terminas neturi viršyti 28 d.);
  • laikymo sąlygos;
  • pakavimo centro pavadinimas, adresas;
  • pakavimo centro veterinarinio patvirtinimo numeris;
  • kilmės nuoroda. (tais atvejais, jei pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios kiaušinių kilmės). Ant A klasės kiaušinių pakuočių gali būti nuoroda “ekstra” arba “ekstra švieži”:
  • jeigu nurodyta pakavimo data, užrašoma: “Ekstra (ekstra švieži) iki septintosios dienos nuo pakavimo”,
  • jeigu nurodyta padėjimo data., užrašoma: “Ekstra (ekstra švieži) iki devintosios dienos nuo padėjimo”,

Šie žodžiai išspausdinami ant juostelės arba etiketės, kuri nuimama nuo pakuočių ir sunaikinama ne vėliau kaip septintą dieną po įpakavimo arba devintą dieną po kiaušinių padėjimo.

Ant ekologiškų kiaušinių pakuočių  papildomai pateikiamas užrašas “ekologiškas produktas” ir nurodomas kontrolės įstaigos pavadinimas ir jos registruotas ženklas. Greta šio ženklo gali būti Europos Sąjungos ekologinio žemės ūkio ženklas.

Gamintojas gali papildomai nurodyti:

  • datas, kuriomis siekiama suteikti vartotojui papildomos informacijos: padėjimo datą, pakavimo datą, siūlomą galutinę pardavimo datą “Parduoti iki…”, kuri neturi viršyti 21 d;
  • nuorodą apie vištų lesinimą;
  • kiaušinių pardavimą skatinančias formuluotes ar simbolius, jeigu šios formuluotės arba simboliai neklaidina vartotojo, bei kitą informaciją.

Kiaušinių, kuriuos gamintojas parduoda savo ūkyje tiesiogiai vartotojui jo asmeninėms reikmėms arba pristato jam į namus, ženklinti nereikia. Šiuo atveju  (pvz., vartotojui susirgus) ir taip aišku iš kokio ūkio jis pirko kiaušinius.

Smulkūs gamintojai (turintys ne daugiau kaip 50 dedeklių vištų) gali pardavinėti turguje nepaženklintus kiaušinius, tačiau pardavimo vietoje turi būti nurodytas ūkio pavadinimas ir adresas.

Patarimai vartotojams:

  • Pirkite tik paženklintus kiaušinius;
  • Atkreipkite dėmesį į tinkamumo vartoti terminą;
  • Kiaušinius laikykite šaldytuve ar švariose, sausose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių patalpose, kuriose nėra pašalinių kvapų (pvz. svogūnų, plovimo priemonių ir pan.). Tinkamiausia laikymo temperatūra – nuo  5  °C iki  17 °C. Venkite didesnių  temperatūros svyravimų;
  • Laikydami kiaušinius dėkite smailu galu žemyn, kad oro tarpas būtų viršuje ir ilgiau laikomų kiaušinių tryniai nepridžiūtų prie lukšto;
  • Plaukite kiaušinius tik prieš vartojimą. Nuplovę tik nupirktus kiaušinius labai sutrumpinsite tinkamumo vartoti terminą, kadangi kiaušinius plaunant pašalinama lukštą dengianti plėvelė, kuri dalinai apsaugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Pastaruoju metu pavojingiausiomis laikomos salmonelės, sukeliančios rimtą infekcinį susirgimą – salmoneliozę;
  • Atminkite, kad įskilę kiaušiniai kelia didesnį pavojų dėl galimo mikrobinio užterštumo, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min.);
  • Įsitikinkite kiaušinio šviežumu prieš jį vartojant – kiekvieną kiaušinį įmuškite į atskirą indelį ir, įsitikinus, kad jis geras, pilkite į bendrą indą;
  • Kiaušinių šviežumą galite patikrinti namų sąlygomis, įmerkiant juos į valgomosios druskos tirpalą (trys šaukštai druskos 0,5 l vandens) – švieži kiaušiniai grimzta iki dugno, maždaug 8 savaičių laikymo kiaušiniai vandenyje plūduriuoja kiek įžambiai, seni ar sugedę – plūduriuoja paviršiuje. Sugedę kiaušiniai plūduriuoja net gėlo vandens paviršiuje.

Kovo 8-oji – galimybė išgelbėti gyvybę

                        MIELI MAŽEIKIŠKIAI,

KOVO 8 d. (ANTRADIENĮ) nuo10 iki 14 val.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (Naftininkų g. 9, IV aukštas) 

VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo medikai labai kviečia visus sveikus žmones tapti kraujo donorais!

Nemokamai bus atlikti kraujo tyrimai dėl pavojingų hepatitų B, C virusų, sifilio ir ŽIV.

Dovanojusiųjų kraujo laukia malonios dovanėlės.

Jūsų pagalba labai reikalinga sergantiesiems!

                             

             

                                              

             

Gripas. Ką turėtume žinoti?

Gripas. Ką mes turėtume žinoti?

Gripas – tai virusinė liga, kuriai būdingas trumpas karščiavimas, bendras organizmo išsekimas ir kvėpavimo takų uždegimas. Ligos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gripper” arba vokiško „greifen”‘, reiškiančio griebti, sučiupti.

Gripas kiekvienais metais nusineša nemažai žmonių gyvybių, komplikuojasi į:

  • virusinę pneumoniją,
  • virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
  • širdies raumens uždegimą (miokarditą),
  • virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
  • virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Todėl labai svarbu laiku suprasti svarbiausius gripo infekcijos požymius ir apsaugoti save ir savo šeimą.

Nuo kokių gripo virusų šiais metais saugo gripo vakcina?

Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie mokslininkų numatomi, cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. Šiandien aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja šie trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Kiekvienais metais, viena ar dvi gripo virusų rūšys yra naudojamos gripo vakcinai pagaminti.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Ką turėčiau padaryti norėdamas apsisaugoti nuo šios infekcijos?

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama KASMET visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

 Mažeikiuose pasiskiepyti galima visose gydymo įstaigose, atėjus pas savo šeimos gydytoją.. O taip pat primename, kad yra ir nemokama gripo vakcina skirta rizikos grupėms:  

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
  • dirbantiems medicinos įstaigose;
  • asmenims, gyvenantiems socialinėse globos ir slaugos įstaigose;
  • nėščiosioms.

Kada man būtų geriausia pasiskiepyti gripo vakcina?

Skiepytis šiuolaikiška vakcina nepavojinga, net jei žmogus jau yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

Kodėl gripo vakcina svarbu skiepytis kiekvienais metais?

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

Kiek efektyvi yra gripo vakcina?

Inaktyvuotos gripo vakcinos efektyvumas gali būti skirtingas lyginant pagal sezonus ir nevienodas tarp įvairaus amžiaus asmenų ir asmenų, priklausančių rizikos grupėms – svarbu ir skiepijamo asmens amžius ir asmens sveikatos būklė (pvz. lėtinės, persirgtos ligos).

Ar gali gripo vakcina apsaugoti, jeigu jos sudėtyje esančios gripo dalelės yra kitokios nei aplinkoje cirkuliuojantys gripo virusai?

Taip. Tokia apsauga nuo gripo viruso yra žymiai mažesnė, tačiau suteikia tam tikrą apsaugą. Be to, svarbu nepamiršti, kad gripo vakciną sudaro trijų ar keturių virusų komponentai (priklausomai nuo vakcinos tipo), todėl net ir esant mažesniam efektyvumui nuo vieno viruso tipo, nuo kitų tipų apsauga išsilaikys maksimali. Dėl šių priežasčių rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu. Gripo vakcina yra ypač svarbi žmonėms ir jų artimiesiems, kuriems yra didelė rizika išsivystyti rimtoms gripo komplikacijoms.

Ar pasiskiepijęs gripo vakcina, vis tiek galiu susirgti gripu?

Taip, yra galimybė susirgti gripu, net jei buvote paskiepytas sezoninio gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl šių priežasčių:

  • Jūs jau galite būti užsikrėtęs gripo virusu prieš tai, kai pasiskiepijote. Jūsų imuninė sistema nespėjo pagaminti antikūnių prieš gripo virusą. Pakankamam imunitetui susidaryti po vakcinacijos, reikalingos apie 2 savaitės.
  • Jūs užsikrėtėte gripo virusu, kurio dalelių nėra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje. Visuomenėje cirkuliuoja daugybė įvairių gripo virusų. Kasmet gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo trijų gripo virusų, kurie kaip tyrimai rodo, bus labiausiai paplitę artėjantį gripo sezoną.
  • Deja, kai kurie žmonės gali vis tiek užsikrėsti gripo virusu, nepaisant to, kad buvo skiepyti gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl skirtingų žmonių organizmo savybių, amžiaus ypatumų, bendros sveikatos būklės.

Kaip gydytis, jeigu susirgau gripu?

Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai (NE ANTIBIOTIKAI), kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo rimtų gripo komplikacijų.

Piešinių konkursas „Mano šeimos gydytojas“

VALSTYBINĖ LIGONIŲ KASA PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS PRANEŠIMAS

2016 m. sausio 29 d.

Ligonių kasos kviečia pradinukus: pieškite ir laimėkite vertingų prizų! Ligonių kasos skelbia vaikų piešinių konkursą „Mano šeimos gydytojas“, kuriame kviečiami dalyvauti visi šalies pradinių klasių mokiniai. Konkursas vyks nuo vasario 1 iki kovo 31 dienos. Tereikia ant balto lapo nupiešti savo šeimos gydytoją ir pavaizduoti, kaip jis gydo mamą, tėtį, brolį, sesę, močiutę, senelį, tetą ar dėdę…

Piešinius prašome siųsti ar atnešti į teritorinę ligonių kasą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje (adresai nurodyti žemiau). Viename voke gali būti ir vieno pradinuko, ir visos klasės, ir net visos mokyklos pradinukų darbeliai, o kiekvieno piešinio kitoje pusėje būtinai reikia užrašyti jo autoriaus vardą, pavardę, klasę ir mokyklos pavadinimą bei adresą. Darbus vertins atrankos komisijos, o nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti: 5 prizininkams bus įteikti specialieji ligonių kasų prizai ir net 60 nugalėtojų (po 1 iš kiekvienos savivaldybės) bus paskatinti dovanomis.

5 prizininkai galės pasijusti tikrais dailininkais – jų darbeliai bus atspausdinti spaustuvėje, kur pavirs atvirlaiškiais. Šie atvirlaiškiai primins visiems mums – sveikiems ir sergantiems – apie tai, koks svarbus kiekvienos šeimos sveikatai ir gerovei yra šeimos gydytojas. Atvirlaiškiai pakvies tėvelius ir mamytes, močiutes ir senelius, dėdes ir tetas, broliukus ir sesutes, pusseseres ir pusbrolius apsilankyti pas šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą. Tokiu būdu informacija apie nemokamas šeimos gydytojo ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas bei ligų prevencijos programas pasieks daugelį šeimų.

Ligonių kasos kviečia tėvelius ir pradinukų mokytojus: paraginkite mažuosius dalyvauti piešinių konkurse „Mano šeimos gydytojas“!

Pasak Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pareigas einančio Gintaro Kacevičiaus, vaikų piešinių konkurso organizatoriai tikisi, kad nuoširdus vaikų priminimas laiku nueiti pas šeimos gydytoją sulauks geranoriško jų šeimos narių atsako.

„Manau, kiekvienas, gavęs vaiko pieštą atvirutę, kurioje kviečiama labiau pasirūpinti savo sveikata, bus sujaudintas tokio mažųjų dėmesio. Socialine akcija „Sveika šeima“, kurios metu organizuojamas šis vaikų piešinių konkursas, kviečiame žmones aktyviau naudotis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamomis prevencinių programų paslaugomis, raginame nenumoti ranka į sveikatos profilaktiką, šeimos sveikatą. Juk šeima yra pamatas, ant kurio statomas bendruomenės ir valstybės gerovės rūmas, o šeimos gydytojas yra atsakingas šeimos partneris“, – teigė G. Kacevičius.

Vaikų piešinių konkursas „Mano šeimos gydytojas“ yra ligonių kasų socialinės akcijos „Sveika šeima“, skirtos Tarptautinei šeimos dienai paminėti, dalis. Ši diena minima gegužės 15 dieną, tad gražiausių darbų autoriai bus apdovanojami šventės išvakarėse – antrąją gegužės savaitę. Piešinių konkurse pradinių klasių mokiniai per dailę išreikš supratimą apie sveiką šeimą, taip pat atkreips visuomenės dėmesį į šeimos gydytoją kaip į visiems šeimos nariams svarbiausią mediką, pas kurį skubama ne tik susirgus, bet ir pasitikrinti, siekiant išvengti ligos. Pradinukai primins, kad už apdraustiesiems Lietuvoje teikiamas šeimos gydytojo paslaugas mokėti iš savo kišenės nereikia – už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Vaikų piešinių konkurso taisyklės skelbiamos čia: www.vlk.lt/

Kviečiame dalyvauti!

Kontaktai žiniasklaidai:

VLK Ryšių su visuomene skyrius Tel. (8 5) 237 07 14, (8 5) 236 41 68, (8 5) 248 76 27

Kontaktai konkurso dalyviams – pradinių klasių moksleiviams, jų tėveliams ir pradinių klasių mokytojams:

Vilniaus TLK: Eglė Matikiūnaitė, tel. (8 5) 201 0056, el. p. egle.matikiunaite@vlk.lt

Kauno TLK: Virginija Juciuvienė, tel. (8 37) 323 305, el. p. virginija.juciuviene@vlk.lt

Klaipėdos TLK: Virginija Gaubienė, tel. (8 46) 380 738, el. p. virginija.gaubiene@vlk.lt ir Virginija Žemaitienė, el. p. virginija.zemaitiene@vlk.lt

Šiaulių TLK: Irena Budrienė, tel. (8 41) 596 139, el. p. irena.budriene@vlk.lt

Panevėžio TLK: Angelė Valentinavičienė, tel. (8 45) 526 911, el. p. angele.valentinaviciene@vlk.lt