Ar žinai, kad tu gali sirgti lytiškai plintančia liga ir to nejausti?!

Ar žinai, kad daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) žmonių nejaučia jokių simptomų. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. LPI – viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir deja, vis dar priklauso tų ligų grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibždomis. Išankstinės nuomonės susidarymas ir žinių apie infekcijas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.

LPI dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę.

Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Todėl, visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Nėštumo metu LPI galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Taigi labai svarbu, kad visos LPI būtų diagnozuojamos ir kuo skubiau gydomos. LPI užsikrečia vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.

Dažniausi pasireiškiantys LPI simptomai yra:

  • išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas),
  • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis,
  • baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje,
  • bėrimai lyties organų srityje,
  • padidėję limfmazgiai kirkšnyse,
  • skausmas kapšelyje, pilvo apačioje,
  • skausmas lytinių santykių metu,
  • kraujavimas po lytinių santykių,
  • jokių simptomų. Dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių. Taip gali būti dėl to, kad nepasireiškia jokie požymiai iš viso arba požymiai gali būti tokioje kūno vietoje, kur žmogus negali jų jausti arba matyti.

Tyrimas, LPI nustatyti, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekamas paprastai ir neskausmingai. Iš pateikto šlapimo mėginio PGR metodu nustatomi net 7-ių lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai. „Molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo“, – teigia NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.

NVSPL lytiškai plintančių infekcijų nustatymo tyrimo metu (PGR metodu) iš vieno ėminio nustato šiuos 7 infekcijų sukėlėjus:

  1. Chlamydia trachomatis
  2. Neisseria gonorrhoeae
  3. Mycoplasma genitalium
  4. Trichomonas vaginalis
  5. Mycoplasma hominis
  6. Ureaplasma urealyticum
  7. Ureaplasma parvum

Šios lytiškai plintančios infekcijos sukelia tokias ligas kaip chlamidiozės (Chlamydia trachomatis), gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae), trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai, mikoplazmos (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum), kurios sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės uždegimus, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas.

Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus užkrėsti gali, netgi neturėdamas jokių ligos požymių. LPI gydymas sėkmingas būna tada, kai kartu gydomas ir partneris. Svarbu, gydymo kursą pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti ir anksčiau. Pabaigus gydymą, rekomenduojama atvykti pasitikrinti pas gydytoją. Žmogus, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ar kita lytiškai plintančia liga negauna imuniteto ir gali užsikrėsti vėl.

 

Kviečiame pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų!

7 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymo kaina PGR metodu – tik 28,95 Eur.

NVSPL Jums suteikia galimybę visą vasario mėnesį mėginius tyrimams pristatyti Jums patogiausiame laboratorijos padalinyje:

  • Žolyno g. 36, Vilniuje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-5) 2340201

  • Gėlių g. 9, Vilniuje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-5) 2122718

  • Aušros g. 44, Kaune

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-37) 331699

  • Bijūnų g. 6, Klaipėdoje

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-46) 383113

  • Dubijos g. 40, Šiauliuose,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-41) 399879

  • Respublikos g. 13, Panevėžyje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-45) 596362

Tyrimams į laboratoriją reikia pristatyti šlapimo mėginį:

  • Šlapimas surenkamas į sterilų šlapimo indelį, neapsiplovus. Imama rytinio šlapimo pirma porcija, apie 20 ml. Mėginys į laboratoriją pristatomas, kaip įmanoma greičiau.

 

Raminta Mitkuvienė

Nacionalinė visuomenės sveikatos
priežiūros laboratorija
Klaipėdos skyriaus vedėja

Mažeikiuose skelbiama GRIPO EPIDEMIJA

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nuolatos informuoja gyventojus apie didėjantį sergamumą gripu (http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/sergamumas-gripu-ir-persalimo-ligomis-toliau-dideja_237).

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Rytoj (vasario 7 d.) įsigalioja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl gripo epidemijos: A1-264

Epidemijų metu siūloma:

  • riboti masinius renginius, neišduoti leidimų naujiems renginiams rengti;
  • nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu;
  • pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones;
  • vengti kontaktų su sergančiaisiais;
  • pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, jei yra galimybė, sergantįjį izoliuoti nuo sveikųjų;
  • jeigu nesuspėjote, dar galite pasiskiepyti nuo gripo.
  • Imunitetas gripo virusams susiformuoja po dviejų savaičių.
  •  Užkrečiamų ligų ir AIDS centras norint apsisaugoti nuo ligų rekomenduoja vengti kontaktų su sergančiais, ypač masinių susibūrimo vietų, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, neleisti sergančių vaikų į darželius ir mokyklas.

Vasaris – Burnos vėžio profilaktikos mėnuo

Statistika

  • Burnos vėžys dažnesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių.
  • Dažniau serga vyrai.
  • Nustatyta, kad rūkalių ir mėgstančių gerti alkoholį, o ypač mėgstančių ir rūkyti, ir vartoti alkoholį rizika susirgti burnos vėžiu nepalyginamai didesnė, nei nerūkančių ir nepiktnaudžiaujančių alkoholiu.

Rizikos veiksniai:

  • Vėžiui burnoje išsivystyti reikšmės turi nevisavertė mityba,
  • vitaminų, ypač A ir E stoka maiste,
  • bloga burnos ertmės ir dantų higiena,
  • netinkami, dantenas spaudžiantys dantų protezai,
  • persirgtos virusinės ligos.

Navikinis procesas gali išsivystyti bet kurioje burnos vietoje: skruostų, dantenų, burnos dugno (po liežuviu), kietojo bei minkštojo gomurio, žiočių lanko, tonzilių, liežuvio gleivinėje.

Gyventojai kviečiami nemokamai pasitikrinti dėl burnos vėžio. Daugiau info: http://sam.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciame-nemokamai-pasitikrinti-del-burnos-vezio

 

Simptomai

  • Liga prasideda nedideliu neskausmingu gleivinės sukietėjimu ar opele, kurie laikui bėgant ne užgyja, bet vis didėja. Pasitaiko, kad tokius pakitimus burnoje pirmasis aptinka dantų gydytojas. Didėdamas navikas įauga į po gleivine esančius raumenis, ima trukdyti kramtyti maistą, kalbėti, ryti, plačiau išsižioti. Vėžiui plintant, iš burnos sklinda nemalonus kvapas, kartais navikas ima kraujuoti.
  • Kitas svarbus burnos vėžio simptomas – padidėję pažandžių ar kaklo limfmazgiai. Į šiuos limfmazgius, esančius arčiausiai šalia burnos, pirmiausia ir metastazuoja burnos vėžys. Kartais padidėję limfmazgiai kakle ar pažandėse pastebimi anksčiau nei pats navikas burnoje. Tačiau padidėję limfmazgiai nebūtinai yra vėžio simptomas: tai gali būti ir infekcijos padarinys, pavyzdžiui, dėl nesveikų dantų.

Burnos vėžys gydomas šiais būdais:·

– chirurginiu. Jei naviką įmanoma pašalinti operaciniu būdu, bus siūloma operacija.

– spinduline terapija (radioterapija). Galimas ir plačiai naudojamas spindulinis burnos navikų gydymas. Radioterapija, kaip savarankiškas gydymas, skiriama, kai navikas yra sunkiai prieinamoje operuoti vietoje, pavyzdžiui, burnos gilumoje, ar yra išplitęs, apėmęs ir šalia esančius organus, pavyzdžiui, iš burnos dugno procesas išplitęs į liežuvį bei apatines dantenas. Ji skiriama, kai operuoti negalima dėl kitų sveikatos sutrikimų arba jei pacientas operuotis nesutinka. Radioterapija gali būti atliekama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko apimtį, kad operacija būtų sėkmingesnė. Kartais, kai manoma, jog operacija nebuvo pakankamai radikali, t. y. galėjo likti nepašalintų navikinių ląstelių, spindulinis gydymas skiriamas jau po jos.

– kombinuotu, kai prieš ar po operacijos skiriama radioterapija, kartais ir chemoterapija.

 

Parengta pagal Nacionalinio vėžio instituto duomenis

Gimdos kaklelio vėžys – ką apie jį žinome?

Pasaulyje gimdos kaklelio vėžys užima ketvirtą vietą tarp dažniausiai pasitaikančių vėžio formų ir sudaro 12 proc. visų moterų vėžinių susirgimų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. pasaulyje gimdos kaklelio vėžiu sirgo apie 530 000 moterų. Europoje gimdos kaklelio vėžys yra antroje vietoje po krūties vėžio ir kasmet registruojama apie 33 000 susirgimo atvejų…

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus, prof. dr. S. Čaplinsko, gimdos kaklelio vėžio galima išvengti. Svarbu dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje – reguliariai dalyvauti profilaktinėse patikrose. Taip pat, viena iš svarbiausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos.
ŽPV infekcija plinta lytiniu keliu, užsikrėtusiems asmenims dažnai nebūna jokių simptomų, tačiau jie virusą gali perduoti kitiems. Per savo gyvenimą ŽPV užsikrečia 70-80 proc. lytiškai aktyvių asmenų, net ir tie, kurie turėjo tik vieną lytinį partnerį. Apie 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio* atvejų lemia 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija.

Simptomai

Ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai paprastai nesukelia skausmo. Dažniausiai jie apskritai nepasireiškia jokiais simptomais ir nėra nustatomi, jei moteriai neatliekamas PAP testas ir neapžiūrimas dubuo. Simptomų atsiranda tada, kai ikivėžiniai pokyčiai virsta invaziniu vėžiu. Būdingiausias iš jų – aciklinis kraujavimas.

  • Kraujavimas būna tarp reguliarių menstruacijų ar po lytinių santykių, dušo ar dubens apžiūros.
  • Menstruacinis kraujavimas, kuris tęsiasi ilgiau ir yra stipresnis nei įprasta, taip pat kraujavimas po menopauzės – galimi gimdos kaklelio vėžio simptomai.
  • Pagausėjusios išskyros iš makšties.

Labai svarbu, kad moteris, pastebėjusi nors vieną iš minėtų simptomų, nedelsdama apsilankytų gydymo įstaigoje.

 

Primename, kad Lietuvoje nuo 2016 m. rugsėjo visos 11 metų mergaitės nemokamai skiepijamos nuo ŽPV infekcijos. Vakcinacijos schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnė kaip 6 mėn. pertrauka. Skiepijant ŽPV vakcinomis, galima išvengti iki 75 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai nuo ŽPV infekcijos pirma doze buvo paskiepytos 9 765 mergaitės, antra – 5 441. Skiepai nuo ŽPV infekcijos taip pat apsaugo ir nuo lytinių organų karpų bei kitų lytinių organų vėžio. Dėl nemokamos vakcinacijos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vyresni asmenys nuo ŽPV gali pasiskiepyti savo lėšomis.
Daugiau info:

Nacionalinio vėžio centro išleistoje knygelėje: http://www.nvi.lt/wp-content/uploads/2016/01/Apiegimdosvezi.pdf

http://www.ulac.lt/lt/ulac-informacija-zpv-vakcinos-klausimais

http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/europos-gimdos-kaklelio-vezio-prevencijos-savaite-sumazink-savo-rizika

Užkrečiamųjų ligų profilaktika ugdynmo įstaigose

Užkrečiamųjų ligų profilaktika –  pagrindinė sausio mėnesio tema ugdymo įstaigose. Svarbu supažindinti, pakartoti ir prisiminti apie asmens higieną, rankų plovimo naudą, čiaudėjimo ir kosėjimo „kultūrą”, padalinti lankstinukus, atmintines ne tik vaikams, bet ir TAMO pagalba – informuoti tėvus apie užkrečiamas ligas ir jų išvengimo būdus.

Mažeikių l/d „Gintarėlis” vaikai minėjo „Česnako savaitę”

L/d ,,Liepaitė” įvyko pamokėlės tema ,,Vaikų sloga”

Sodų pagrindinėje mokykloje 7 – 8 kl. mokiniams pravestos sveikatos ugdymo valandėlės „Peršalimas. Gripas. Kaip išvengti?“ ir „Rankų higiena“
Politechnikos mokykloje mokiniai supažindinti su peršalimo ligų ir gripo požymiais, skirtumais, profilaktikos būdais
Pavasario pagrindinėje mokykloje asmens higienos pamokėlės

MEZGIMO NAUDA SVEIKATAI

Mes visi turime pomėgių. Užsiimdami mėgstama veikla, atsipalaiduojame ir nustumiame stresą į šoną. Jei niekada nebandėte megzti, tyrimo, kurį pristatysime, rezultatai gali būti pakankama priežastis to išmokti.

                 Tyrimai rodo, kad po mezgimo absoliuti dauguma žmonių jaučiasi labai laimingi. Daugelis jų teigė, jog mezga tiesiog tam, kad atsipalaiduotų ir atsikratytų įtampos. Be to, tie, kurie virbalus į rankas ima dažniau, daugiau kalbėjo apie  protinį ir emocinį palengvėjimą nei tie, kurie mezga rečiau. Mezgantieji teigė besijaučiantys ramesni, laimingesni, mažiau liūdintys, nerimaujantys ir labiau pasitikintys savimi.

                 Mezgimas su draugais gali padėti gerinti problemų sprendimą ir atidumą bei rankų judesių koordinaciją ir erdvinį suvokimą. Jis taip pat gali suteikti jums pasididžiavimo ir pasiekimo jausmą, ugdyti kantrybę, atkaklumą, kūrybingumą, teigiamai veikia atmintį.

                 Tyrėjai padarė išvadą, kad „mezgimas turi didelę psichologinę ir socialinę naudą, kuri gali prisidėti prie žmogaus gerovės ir gyvenimo kokybės.“ Įdomi ir kita tyrimo išvada: žmonės, kurie mezgė grupėmis, buvo dar laimingesni nei mezgusieji vieni.

                 Tyrimo autoriai aiškina: „Mezgant galima pasiekti meditacinę būseną, ši veikla gali suteikti tokią pat naudą kaip meditacija. Vadinasi, netgi nebūtina mokytis meditacijos subtilybių ar užsiimti specialia praktika, nes tą patį efektą galima pasiekti paprastai − mezgant. Kai kurie netgi nurodo mezgimą pasitelkti vietoje jogos.“

                 Tyrimai rodo, kad mezgimas labai susijęs su atidumu bei meditacija ir tai turi didelę įtaką protui. Kai užsiimame kūryba, mūsų smegenys išskiria dopamino, kuris yra natūralus antidepresantas. Daugelis mokslininkų mano, kad kūrybinė veikla  mažina įvairius sveikatos sutrikimus ir stabdo organizmo senėjimą, gerina smegenų veiklą. Kūryba  padeda sumažinti depresiją.

Parengta remiantis www.lietuvė.lt informacija

Maistas saugantis mus žiemą

Apie vitaminus, riebesnę mėsą ar žuvį pradedame kalbėti, kai žiemos šaltis stingdo ne tik rankas, kojas, bet ir visą kūną. Primename, kad nepamirštumėte pagrindinių produktų, padedančių sušilti ir apsisaugoti nuo įvairių ore cirkuliuojančių virusų.

Sąrašą tikrai galėtume papildyti, galite rašyti komentarus ir taip praplėsime produktų asortimentą.

  • Geriausiai tinka baltymingas maistas, kuris yra lengviau virškinamas. Tai gali būti mėsa, pieno produktai, ankštiniai. Organizmas juos greitai perdirba, spartėja medžiagų apykaitos procesai, kurie ir sušildo. Visa gudrybė – mėsą ne kepti, o išvirti.
  •  Grūdai priskiriami prie sudėtingųjų angliavandenių, kurie yra ilgai virškinami, taigi organizmas ilgą laiką gauna šilumos ir energijos. Puikūs pusryčiai žvarbią dieną – košė su riešutais, džiovintais vaisiais ir medumi.
  • Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vitaminai ziema“
  • Parėjus namo iš šalčio tinka susišildyti karšta arbata su citrina, tradiciniu tonizuojančiu gėrimu, suteikiančiu šilumos iš vidaus.
  • Puikus pasirinkimas, saugantis nuo peršalimo – medus.
  •  

    Labai daug vitaminų turi imbieras. Jis pasižymi antivirusiniu poveikiu. Arbata su gabalėliu imbiero ne tik sušildys, bet ir stiprins imunitetą.

  •  

    Spanguolės ir putino uogos – naudingiausios. Jos ir sušaldytos nepraranda vitaminų ir kitų naudingųjų elementų. Taigi arbata su putinu arba spanguolėmis – pirmasis pasirinkimas parėjus iš šalčio.

     

  • Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vitaminai ziema“
  •  

    Sultinys. Iš riebaus paukščio arba mėsos išvirtas sultinys puikiai sušildys ir numalšins alkį.

  • Ar pamenate, kad močiutės mums visada duodavo šilto pieno su medumi? Išgėrę stiklinę pieno greitai sušilsite, o iš prieskonių gausite vitaminų ir papildomos šilumos. Galite pieną pabandyti pagardinti  cinamonu, muskato riešutu, šafranu.
  • Nepamirškime nosies riečiančio karaliaus česnako. Jis stiprina imunitetą – jame esantys baltymai suaktyvina antikūnių, saugančių nuo neigiamų išorės veiksnių, gamybą. Labiausiai imunitetą stiprina česnakuose esanti medžiaga alicinas, kuri stabdo virusų plitimą.

Kaip išvengti traumų žiemą ?

Šiomis saulėtomis, šaltomis, žvarbiomis žiemos dienomis turime informuoti ne tik apie nušalimo pavojų, bet ir apie traumas šaltuoju metų laikų. „Populiariausios” jų – paslidymai, kurie neretai baigiasi riešo, čiurnos sąnarių, žąstikaulio ir kaklo kaulų, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelio lūžiais.

Taigi, keletas trumpų patarimų, kaip išvengti paslydimų:

  • Būkite dėmesingi ir atidūs lipdami laiptais, laikykitės už turėklų.
  • Būkite atidūs išeidami iš pastatų į lauką.
  • Neskubėkite!
  • Avėkite tinkamus batus grubaus reljefo padu, venkite aukštakulnių. Patariama naudoti batų apkaustus.

  • Geriau eikite sniegu, o ne slidžiais šaligatviais.
  • Tamsiuoju paros metu būtinai dėvėkite atšvaitus. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai labai svarbu, kadangi slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis.

Jeigu visgi paslydote ir krentate, reikia mokėti kristi taisyklingai. Patariama atsipalaiduoti, kadangi tuomet raumenys neįtempti ir kritimo smūgis švelnesnis.

  • Jei paviršius, kuriuo einate, labai slidus, išskleiskite rankas į šonus ir šliuožkite kojomis tarsi slidininkas.
  • Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį.
  • Viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis – sekite mūsų mankštų grafiką ir ateikite jau šiandien 14 val. į nugaros stiprinimo mankštą.

NUŠALIMO PAVOJAI

Nušalimas atsiranda dėl šalčio poveikio. Jis priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės, vėjuotumo, laiko, kurį žmogus praleidžia šaltyje. Dažniausiai nušąlama, jeigu oras yra šaltas, drėgnas ir vėjuotas. Paprastai nušalimo galima išvengti – tereikia laikytis keleto paprastų taisyklių.

Pagrindinės nušalimo priežastys:

  • temperatūra, drėgmė, krituliai, vėjas ir ypač drėgni drabužiai padidina sušalimo tikimybę;
  • jeigu žmogus priverstas nejudėti tam tikrą laiką (pavyzdžiui, važiuoja nešildoma arba atvira transporto priemone);
  • jeigu liečiasi prie žemės (guli, sėdi, šliaužia ir pan.);
  • jeigu turi išbūti šaltyje kelias dienas ir neturi galimybės sušilti;
  • jeigu negauna pakankamai maisto ir nepailsi;
  • daug greičiau nušąla žmonės, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, yra                vyresnio       amžiaus,       vilki               plonus drabužius, yra pavargę, išsekę, neblaivūs ar apsvaigę.

Nušalimas – tai odos audinių pažeidimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba. Nušalimą sukelia buvimas šaltoje, paprastai minusinėje temperatūroje. Be to, jis priklauso nuo vėjo, buvimo tokioje aplinkoje laiko ir aprangos.

Dažniausiai nušąla skruostai, nosis, ausys, smakras, kakta, riešai, rankos ir pėdos. Paprastas būdas išvengti rankų šalimo – reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau iš peties. Tada kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų judesių, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti – padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus esant galimybei pirštines ir batus geriau nusimauti. Tada galūnes galima judinti greičiau, tad jos greičiau sušils.

Nušalimas gali pažeisti odą (paviršinis) arba gilesnius audinius (gilus). Gilus nušalimas – labai rimtas pažeidimas ir tik tinkama pirmoji pagalba padės išvengti rankų ir kojų pirštų, plaštakų, pėdų ar jų dalių netekimo.

 

                             Nušalimo požymiai:

  • kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas);
  • staigus odos pabalimas, virpėjimas;
  • odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių);
  • pūslės;
  • tinimas arba jautrumas;
  • pažeistų vietų nejautrumas skausmui;  išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda;
  • kietai sušalę audiniai.

Pirmoji pagalba

  • šildykite pažeistą vietą spausdami delnu, laikykite pažastyse arba priglaudę prie kitų šiltų kūno vietų;
  • ant veido, ausų, nosies uždėkite paties nukentėjusiojo arba kito žmogaus delnus;
  • jei nušalo rankos, atsekite nukentėjusiojo megztinį ir jo rankas priglauskite prie kūno, po to užsekite megztinį, kad jis neprarastų šilumos;
  • jei nušalo pėdos, nuaukite nukentėjusiojo batus ir kojines, jo pėdas padėkite ant kito asmens kūno;
  • atlaisvinkite arba nuvilkite veržiančius drabužius ir nuimkite bet kokius papuošalus;
  • uždenkite nukentėjusįjį apklotu ar kitokia sausa medžiaga;
  • kuo daugiau mankštinkite jį, tačiau stenkitės, kad pažeistų vietų nepažeistumėte dar labiau;
  • pamerkite nušalusią kūno dalį į kambario temperatūros vandenį, nukentėjusiajam duokite gerti karštos arbatos ar kavos;
  • atsargiai nusausinkite ir uždėkite tvarstį;
  • organizuokite gabenimą į gydymo įstaigą.

PAVOJAI

Gilus nušalimas yra labai rimtas pažeidimas ir tik laiku suteikta pirmoji pagalba ir tinkamas gydymas padės išsaugoti nušalusias kūno dalis Negalima: 

  • šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant;
  • laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti;
  • trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje;
  • tepti tepalu, duoti gerti alkoholio arba rūkyti, nes tai mažina kūno atsparumą šalčiui.

Kaip elgtis, jei lauke labai šąla ir pučia stiprus vėjas?

  • Svarbiausia – šiltai ir patogiai apsirenkite. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką (šis turi dengti burną). Venkite pirštuotų pirštinių (geriau kumštinės). Stenkitės itin gerai apsaugoti tas vietas, kurios kažkada jau buvo nušalusios. Geriausi drabužiai – ne sintetiniai, o iš vilnos ar šilko. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Jei jaučiate, kad per šilta, nusivilkite vieną drabužių sluoksnį.
  • Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti.
  • Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines (geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones).
  • Valgykite kaloringesnį maistą negu vasarą ir nesilaikykite dietų. Dažnai gerkite ar valgykite ką nors karšto, tai padeda palaikyti kūno temperatūrą.
  • Negerkite alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujotaką, o tai gali lemti greitesnį galūnių nušalimą.
  • Vakare patepkite veidą ir rankas riebiu kremu. Esant reikalui ir ryte prieš eidami į lauką veidą ir rankas pasitepkite riebiu kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
  • Prieš išeidami į šaltį, patrinkite rankas, veidą ir ausis.
  • Pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas (mankštinkite veido raumenis).
  • Šaltyje nedirbkite sunkių darbų ir venkite didelio fizinio krūvio, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį. Jei reikia dirbti lauke, privalote šiltai apsirengti.
  • Šaltyje negalima ramiai stovėti ar sėdėti, stenkitės kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti.
  • Lauke stenkitės būti kuo trumpiau, nesileiskite į kelionę vienas.

Parengta pagal SMLPC informaciją

Ko nežinojote apie „skrandžio gripą“ ir kitas virusines nešvarių rankų ligas ?

Norovirusai ir rotavirusai gali būti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio (slaptojo) periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „žiemos vėmimų liga“ ar „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie dešimtadalis susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami. Naujagimiams rotavirusinė ir norovirusinė infekcija gali būti siejama su nekrozuojančiu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims – su užsitęsusia diarėja ir dirgliosios žarnos sindromu. Trečdalis rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus.

Norovirusai ir rotavirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burną patenka su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas. Nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios virusų padermės žmogui nepavojingos.

Gydymas antibiotikais šių ligų atveju negalimas, kadangi pastarieji neveikia virusinių infekcijų. Norint išvengti dehidratacijos, privaloma laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos. Kartais gydytojas gali skirti ir specialius gėrimus, kurie atstato skysčių balansą, jei ligonis gausiai viduriuoja daugiau nei 2 – 3 dienas. Pediatrai taip pat rekomenduoja vakcinas, kurios apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams.

Specifinės profilaktikos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra, todėl rankų higiena – viena pagrindinių ir efektyviausių profilaktikos priemonių. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

„Nešvarių rankų“ ligų yra ir daugiau. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik rotovirusine bei norovirusine infekcija bet ir salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis: gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais. Ypač, kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Rankų plovimo technika pavaizduota paveiksle: