Jei jūsų vaikas eksperimentuoja psichiką veikiančiomis medžiagomis

Kodėl jaunuoliams verta rinktis šią programą?

 Užsiėmimų metu atliksite ne tik įvairius pratimus, bet kartu ir įgausite daugiau žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas.
 Daugiau sužinosite apie priklausomybių vystymąsi, pagrindinius veiksnius bei aspektus.
 Būsite supažindinti su rizikos bei apsauginiais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo veiksniais.
 Gausite praktinių patarimų, kaip keisti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir esant poreikiui, bus suteiktos tolimesnės pagalbos galimybės.

Atsparumas antibiotikams – kas tai?

Pagrindiniai faktai:

•    Atsparumas antibiotikams šiuo metu yra  viena iš didžiausių grėsmių sveikatai pasauliniu mastu.
•    Atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą.
•    Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
•    Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.

Kaip gali prisidėti plačioji visuomenė
•   Trukdyti plisti infekcijoms reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.
•    Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu.
•    Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.
•    Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
•    Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.

Parengta pagal Higienos instituto rekomendacijas

KAIP PER DIENĄ SUVARTOTI KUO DAUGIAU IR KUO ĮVAIRESNIŲ DARŽOVIŲ ???

Daržovėse ir vaisiuose yra nemažai medžiagų, apsaugančių nuo onkologinių ligų atsiradimo, todėl gausiai valgant daržovių ir vaisių galima išvengti daugiau nei dešimties vėžio lokalizacijų. Nustatyta, kad didesnis kryžmažiedžių daržovių (brokoliai, lapiniai kopūstai, kininiai kopūstai, žiediniai kopūstai, ropės, briuselio kopūstai) vartojimas gali sumažina žarnyno, skydliaukės, kasos ir plaučių vėžio riziką, o vartojant žaliąsias lapines daržoves galima apsisaugoti nuo plaučių vėžio. Organizme maistinių skaidulų dalinio skaldymo metu žarnyne atsiranda trumpų grandinių riebalų rūgščių, iš kurių susidaro medžiagos – butiratai, veikiantys kaip vėžinių ląstelių proliferacijos inhibitoriai, galintys apsaugoti nuo metastazių.
  • Daržoves būtina valgyti kiekvieną dieną ir kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant.
  • Pabandykime kiekvieno valgio metu užpildyti apie pusę maisto lėkštės daržovėmis.
  • Įvairovė yra raktas į sveiką mitybą, todėl eksperimentuokime, kiekvieną kartą valgydami vis kitokių daržovių, t. y. įvairių atspalvių – žalių, geltonų, oranžinių, raudonų; šviežių, virtų, šaldytų, troškintų ir pan.
  • Dar vienas paprastas patarimas, galintis padėti dažniau vartoti daržoves – laikykime jas matomoje vietoje ir visada prisiminsime, kad jų reikia valgyti kiekvieną dieną kelis kartus per dieną.
  • Reikėtų stengtis valgyti daugiau sezonines daržoves, kai jų galima daugiausiai užauginti ar nusipirkti, o jų skonis ir kokybė – pats geriausias.
  • Rekomenduojama valgyti ekologiškai užaugintas daržoves.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijas

SUKRĖSTO VAIKO SINDROMAS

Terminas „sukrėsto vaiko sindromas“ apibūdina pasekmes, kurios pasireiškia po to, kai mažo vaiko galva yra purtoma pirmyn ir atgal. Kūdikių ir mažų vaikų kaklo raumenys yra labai silpni, jie stiprėja pamažu, o kartu auga ir jėga, kontroliuojanti jų santykinai sunkias galvas. Jei vaikas yra purtomas, jo galva staigiai juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti smegenų kraujosruvas.

Vaikai iki 5 metų amžiaus yra itin jautrūs galvos traumoms, o jų purtymas gali sukelti smegenų pažeidimus, dalinį arba visišką apakimą, kurtumą, mokymosi problemas, protinį atsilikimą, cerebrinį paralyžių, traukulius, kalbos sutrikimus ar mirtį.

Vaikai dažniausiai yra purtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Kai kurie kūdikiai yra linkę daug verkti, ypač jei jie alkani, pavargę, prisišlapinę ar išsituštinę į sauskelnes ar tiesiog nori atkreipti dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu. Jų pamaitinimas ar pervystymas gali sustabdyti verkimą, tačiau kai kuriais atvejais net tai gali nenuraminti mažylio.

Daugelis suaugusiųjų mėgsta vaikus mėtyti ore, klaidingai painiodami vaiko krykštavimą su jauduliu ir nerimu. Toks vaikų mėtymas, netgi švelnus, gali būti kenksmingas ir vėliau sukelti rimtų sveikatos problemų.

Vaiko purtymo padariniai gali būti nepastebimi ilgus metus. Kartais jie gali pasirodyti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Sukrėsto vaiko sindromo prevencija

  • Niekuomet nepurtykite vaiko – nei iš pykčio, nei iš gerų paskatų. Nesvarbu, kaip beviltiškai jaučiatės, kad esate išvestas iš kantrybės – vaiko purtyti negalima.
  • Nemėtykite vaiko į orą žaisdami.
  • Jei jūsų prižiūrimas vaikas daug verkia, pabandykite:
    • lėtai pamaitinti vaiką ir padėti jam atsirūgti;
    • jei vaikas mėgsta čiulptuką, pasiūlyti jį;
    • paimti vaiką ant rankų ir pasivaikščioti ar pasūpuoti;
    • pavažinėti vežimėlyje ar automobiliu, pasupti vaikiškose sūpynėse.

Stenkitės išlikti kantrūs. Jei jaučiate, kad negalite ramiai reaguoti į kūdikio verkimą, kad sunkiai sekasi valdyti savo pyktį, padarykite pertrauką – paprašykite kieno nors pagalbos arba padėkite vaiką į saugią vietą ir leiskite jam išsiverkti.

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodines rekomendacijas

 

Nepamirškite dalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje

Ši programa yra skirta  50-75  metų amžiaus asmenims, kuriems vieną kartą per 2 metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo testas.

  • Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas,
  • Jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Kolonoskopija ir, prireikus, biopsija yra būdai objektyviai patvirtinti storosios žarnos vėžio diagnozę.

Saugus elgesys su pirotechnikos priemonėmis

Kasmet artėjant Kalėdoms ir Naujųjų metų šventėms rūpestį kelia pirotechnikos priemonių naudojimas. Dauguma traumų naudojant pirotechninius gaminius įvyksta dėl neteisingo ir neatsargaus elgesio su jais, pažeidžiant elementarias saugos taisykles, arba naudojant juos ne pagal paskirtį. Nenorint sugadinti šventės sau ir šalia esantiems būtina tiksliai laikytis naudojimo instrukcijų, kurios būtinai turi būti nurodytos ant visų pirotechnikos gaminių.

  • Pirkdami pirotechniką būtinai atkreipkite dėmesį į prekės išorės būklę. Ji neturi būti sulankstyta, sudrėkusi, turėti įskilimų ar kitokių korpuso, degiklio pažeidimų.
  • Naudojant pirotechnikos gaminius iš pakuotės išimkite tik dalį petardų. Paketą tuojau pat uždarykite.
  • Fejerverkus uždekite kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių.
  • Naudojant fejerverkus niekada nenukreipkite jų į žmones. Pavojinga uždegant fejerverko degiklį lenktis prie jo. Fejerverkas gali atsitiktinai užsidegti ir traumuoti veidą ir rankas. Reikia pritūpti ir degiklį  uždegti ištiestos rankos atstumu.
  • Traumuoti gali ir laikomas rankoje uždegtas fejerverkas. Dažnai nelaimės įvyksta todėl, kad degiklis sudega greičiau nei to laukiama ir fejerverkas sprogsta rankose. Tai gali įvykti ir su iš pažiūros saugia pirotechnika.
  • Nenaudokite fejerverkų su pasibaigusiu jų naudojimo terminu. Nors fejerverkas gali gerai laikytis keletą metų, tačiau bet koks jo kilnojimas, perdėliojimas gali sukelti dalinį parako išbyrėjimą. Dėl tos priežasties fejerverke susidaro oro ertmės, kurios po to suveikia kaip mažos degimo kameros, iššaukdamos nenumatytą sprogimą.
  • Dažnai fejerverkams būdingas defektas – degiklio smilkimas. Stebint iš šono gali atrodyti, kad jis užgeso ar neužsidegė, todėl žmogus prieina prie jo, tačiau smilkstantis degiklis gali bet kada vėl užsidegti, ir pačiu netinkamiausiu momentu sprogti sužeisdamas šalia esančius žmones.
  • Pirotechnika labai pavojinga pradedančiųjų rankose. Paprastai tokie žmonės skubėdami pradeda „pažintį“ su pačiais galingiausiais ir, kaip taisyklė, jiems nepažįstamais gaminiais. Būtent tokie fejerverkai dažniausiai baigiasi netikėtais ir nemaloniais siurprizais.

Baterijas, raketas statykite tik vertikaliai ant lygaus, nedegaus paviršiaus. Sprogdindami raketas, vulkanus, fontanus, nukreipkite juos į viršų. Neardykite sprogmenų, nes tai pavojinga ne tik jums, bet ir aplinkiniams. Pirotechnikos  gaminius pirkite tik jų pardavimo vietose. Negaminkite patys ir nepirkite savadarbių pirotechnikos gaminių, arba iš atsitiktinių prekeivių turguose, ar gatvėje.  Naujųjų metų naktį gyvenamųjų būstų balkonuose nepalikite degių, staigiai užsiliepsnoti galinčių medžiagų. Kilus gaisrui dėl neatsargiai paleistų sprogmenų, nedelsdami kvieskite ugniagesius. Nuo pirotechninių gaminių užsiliepsnojusius daiktus, jei tai ne prietaisas su elektros įtampa, geriausia gesinti vandeniu arba naudojant gesinimui tinkamą audinį, pavyzdžiui, veltinį arba specialų audeklą. Nepatikėkite pirotechnikos priemonių naudojimo vaikams ir neblaiviems asmenims. Jeigu fejerverkas skirtas naudoti lauke, nebandykite naudoti patalpoje.

Pirotechninius gaminius draudžiama naudoti prie ligoninių, mokymo įstaigų, vaikų darželių, bažnyčių. Jų negalima sprogdinti nuo 22 iki 8 valandos, išskyrus švenčių dienas. Draudžiama naudoti civilines pirotechnikos priemones (išskyrus I kategorijos fejerverkus) arčiau kaip 30 metrų nuo mokyklų, gydymo ir reabilitacijos įstaigų, kulto, šarvojimo patalpų, jeigu tai nesuderinta su pastatų (statinių) ar patalpų valdytojais. Civilinės paskirties pirotechnikos priemonių skirstymą, jų apyvartos teisinius pagrindus ir kontrolę, saugos kontrolės tvarką, licencijavimą, organizacijų, kurių veikla susijusi su civilinėmis pirotechnikos priemonėmis, teises ir pareigas nustato Lietuvos respublikos Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas.

Linkime saugių ir linksmų Šv. Kalėdų bei Naujųjų metų.

Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM rekomendacijas

 

„Pagavai zuikį, vaikeli ?“

Vaikui susipažįstant su supančia aplinka, neįmanoma išvengti lengvų traumų. Suklupti ar pargriūti yra natūralus savo galimybių pažinimo procesas. Nors daugelis nukritimų baigiasi tiesiog nestipriais nubrozdinimais ar lengvais sumušimais, tačiau galima patirti ir sunkių traumų: stiprų kraujavimą, kaulų lūžius, galvos ar akių sumušimus, kurie gali būti pavojingi gyvybei ar turėti ilgalaikių pasekmių. Pačios pavojingiausios yra galvos traumos – jos netgi gali baigtis mirtimi.

Vien 2017 m. Lietuvoje dėl nukritus patirtų sužalojimų ambulatoriškai buvo gydyta beveik 35 tūkst. vaikų, 3132 patyrė sunkesnes traumas ir gydyti stacionare. Dažniausiai pasitaikanti trauma nukritus yra rankų ir pečių lanko lūžiai. Nuo jų mažai atsilieka galvos traumos.

5–14 metų amžiaus vaikai dažnai susižeidžia ir šokinėdami ant batutų – nukritę ant po batutais esančio paviršiaus jie patiria galvos ir stuburo traumas.

Kad būtų maksimaliai sumažinta kūdikių, vyresnių vaikų ir paauglių nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:

  • Naudoti tik nesulūžusią, tvarkingą kūdikiams skirtą priežiūros įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
  • Pasirūpinti, kad visi vaikų priežiūros baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
  • Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
  • Atsisakyti vaikštynių. Vaikštynės kelia didelį pavojų, ypač, jei gyvenamojoje aplinkoje yra laiptų, skirtingo lygio grindų. Apvirtus vaikštynei, kūdikis visada krinta ant galvos!
  • Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais. Ten, kur saugos diržų nėra, pavyzdžiui, ant vystymo stalo, niekuomet nepalikti vaiko be priežiūros. Net trumpam nusisukus, prilaikyti vaiką ranka.
  • Nepalikti kūdikių ir mažų vaikų be priežiūros ant sofų, lovų, žaidimų aikštelėse ar kitose aukštose vietose.
  • Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją pastačius ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
  • Naudoti apsaugos priemones: apsauginius vartelius laiptų viršuje ir apačioje, langų apsaugas, groteles, langų fiksatorius ir kt. Apsauginiai langų tinkleliai nuo uodų nėra tinkama apsauga nuo iškritimo! Jie gali neatlaikyti vaiko svorio.
  • Ant grindų, ypač laiptų, neturėtų būti pašalinių daiktų, nesimėtyti žaislai, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi. Reikėtų vengti slidžios grindų dangos.
  • Akylai prižiūrėti vaiką, esantį ant slidaus paviršiaus: stovintį vonioje, ant šlapių plytelių ir t. t.
  • Gerai apšviesti erdves, kuriose būna vaikai.
  • Pritvirtinti kilimus. Naudoti neslystančius kilimėlius.
  • Nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose. Baldai turėtų būti toliau nuo langų.
  • Nesodinti mažų vaikų į tam nepritaikytus prekių vežimėlius parduotuvėse, neleisti vaikams išdykauti ir važinėtis jais.
  • Neleisti vaikams lipti ant baldų, kėdžių, kopėčių ir kt. aukštų vietų. Pritvirtinti nestabilius baldus prie sienos.
  • Neleisti vaikams lakstyti potencialiai pavojingose vietose.
  • Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga – smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
  • Rekomenduojama, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtų žaidimų aikštelių įrenginiai nebūtų aukštesni nei 1,5 m aukščio, vyresniems vaikams – ne aukštesni nei 2,5 m aukščio.
  • Batutai kelia ypač didelį pavojų! Reikėtų naudoti tvarkingus, vaikų svorį atitinkančius, tik su šonų apsauga batutus. Pasirūpinti, kad vienu metu ant batuto pramogautų ne daugiau vaikų, nei rekomenduojama instrukcijoje.
  • Svarbus tinkamų veiklų pasirinkimas. Fizinio aktyvumo rūšis turėtų būti pasirinkta priklausomai nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, fizinių duomenų, įgūdžių ir gebėjimų. Užsiimant didesnės rizikos veiklomis turi būti taikoma aktyvi suaugusiųjų priežiūra, apsaugos priemonės ir mokymo programos.
  • Pasirūpinti tinkama apranga ir įranga. Apranga turi atitikti fizinės veiklos pobūdį ir oro sąlygas. Šalmai rekomenduojami važiuojant dviračiu, riedučiais ir kitomis priemonėmis, taip pat užsiimant žiemos sportu – slidinėjant, žaidžiant ledo ritulį ir kt. Šalmas turi būti parinktas pagal sporto rūšį ir galvos dydį.
  • Mažiems ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams suaugusiųjų priežiūra žaidimų ir sporto metu yra būtina. Jie turėtų užtikrinti rizikingo elgesio kontrolę bei vaikų, naudojančių įrangą tuo pačiu metu, ribojimą.
  • Fizinę veiklą organizuojantys suaugusieji turi išmanyti atitinkamą sporto šaką, mokėti suteikti pirmąją pagalbą. Svarbu vaikams nustatyti žaidimo taisykles ir skatinti sąžiningą žaidimą.
  • Mokykite vaikus žaisti saugiai. Vyresnio amžiaus vaikams mokymas yra viena pagrindinių prevencijos priemonių!

Pirmoji pagalba įvykus nukritimui

Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:

  • Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
  • Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
  • Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
  • Vaikui sunku kvėpuoti.
  • Pasireiškia traukuliai.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijas

Kaip saugotės nuo peršalimo?

Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Padidėjo žmonių skaičius, kurie kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą. Tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas informuoja, kad Telšių apskrityje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) auga kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje. 2018 m. 48 savaitę (2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 2 d.) Telšių apskrityje registruoti 5 klinikiniai gripo atvejai iš kurių 3 vaikai (4 atv. Telšių rajone ir 1 atv. Mažeikių rajone). 2018 m. 48 savaitę didžiausias sergamumo rodiklis 85,05 atv./10 tūkst. gyventojų gripu ir ŪVKTI buvo Mažeikių rajono savivaldybėje. Telšių rajono savivaldybės sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI siekė – 76,37 atv./10 tūkst. gyventojų, Plungės rajono savivaldybėje sergamumo rodiklis buvo 72,3 atv./10 tūkst. gyventojų, o Rietavo savivaldybėje sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI buvo mažiausias 51,64 atv./10 tūkst. gyventojų.

Didėjant sergamumui peršalimo ligomis, dažnai griebiamės medikamentų, pamiršę prevencines priemones. Prisiminkite, ar išnaudojate visas galimybes saugoti ir stiprinti savo sveikatą šaltuoju metų laiku?

Dar ne vėlu skiepytis nuo gripo Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Pasiskiepijimas būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.

Imuniteto stiprinimas Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.

Organizmo grūdinimas Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.

Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.

Geras patalpų mikroklimatas Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22ºC, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19ºC. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.

Tinkama apranga Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.

Asmens higiena Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Kosint ar čiaudint burną ar nosį būtina prisidengti, o saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.