Uogos gali tapti infekcijos šaltiniu

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino. Tačiau nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose gėrybėse, bei žinoti galimybes kaip šių grėsmių išvengti.

                      Per maistą plintančios infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama per 5000 per maistą plintančių infekcijų protrūkių atvejų. Dažniausiai protrūkius sukelia Salmonella bakterijos (28,6 proc.), bakterijų toksinai (14,5 proc.) bei virusai (14,1 proc.).

                      Jeigu uogos atrodo švarios, tai dar nereiškia, kad taip yra. Žmogui susirgti pakanka 400─500 bakterijų, tačiau kai kuriais atvejais užtenka ir 15–20. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Žmonės ūmiomis žarnyno infekcijomis gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar indus, per užterštus maisto produktus ar vandenį. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu. Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90°C temperatūroje.

                      Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį i sodinimo vietą (sodinti toliau nuo kelio, lauko tualetų), tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.

                      Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena. Vienas iš efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus.

                      Primename, kad dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

                      Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolių – nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė – 90–95 procentai. Parduodamos uogos turi būti nepažeistos, sveikos, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be puvinio, perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio.

                      Kokybiškos uogos yra sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Pernokusios gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios – žalios arba geltonos spalvos, rūgštaus skonio, todėl tokių uogų rinktis nereikėtų. Uogas rekomenduojama suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas. Esant reikalui, pirktas uogas perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

                      Ir nepamirškite, kad laikydamiesi asmens higienos bei tinkamai prižiūrėdami ir ruošdami maisto produktus, galime apsisaugoti nuo per maistą plintančių infekcijų!

Jonvabalių šventė

Informacija apie renginį 
Renginio metu vyks šie užsiėmimai:

  • Šaškininkų, šachmatininkų pasirodymas, varžytuvės
  • Vandenlenčių klubo pasirodymas, bandomieji norinčiųjų paplaukiojimai
  • Jonvabalių podiumas
  •  Vaikų zona kartu su VšĮ „Veiklių mamų klubas“: veidų tapyba, žaidimai ir                    linksmybės
  • Badmintonas
  • Tinklinis
  • Mažasis futboliukas su futbolo treneriu Ramūnu Daubariu
  •  Mankštos prieš bėgimus kartu su visuomenės sveikatos specialiste Ramute Jonušaite
  •  Bėgikų klubo „Penki kalnai“ bėgimai „Junkis ir bėk – kiek nori, kiek gali“ ir gyventojų konsultavimas
  • Šiaurietiškasis ėjimas su visuomenės sveikatos specialiste Martyna
  • Vainikėlių pynimo ir laivelių dirbtuvėlės kartu su „Mažeikių lamstas“
  • Zumba užsiėmimai
  • „Karštosios kėdutės“ su visuomenės sveikatos specialiste Vida
  • Treniruotės su diržais, kurias ves Lukas Petrauskas
  • KANGOO JUMPS – tai intervalinė, aerobinė treniruotė atliekama su kangoo jumps batais

Renginio metu bus renkamas ryškiausias, kūrybiškiausias 2018 metų jonvabalis.

Mažeikių rajono tarpmokyklinės pirmosios pagalbos varžybos

Birželio 6 d. Mažeikių miesto Juodpelkio parke (prie tvenkinių) Mažeikių visuomenės sveikatos biuras organizavo rajono tarpmokyklines pirmosios pagalbos varžybas „Išgelbėk draugą“. Mažeikių priešgaisrinė tarnyba surengė pasirodymą, kaip reikia elgtis pastebėjus vandenyje skęstantį žmogų. Šios varžybos skirtos traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai, kurių tikslas-formuoti mokinių humaniškąsias vertybes ugdant savitarpio supratimo, pagalbos nelaimingo atsitikimo atveju bei saugaus elgesio įgūdžius, skatinti jaunus žmones mokytis suteikti pirmąją pagalbą bei būti atsakingais už žmogaus gyvybę. Prieš tai mokyklų moksleiviai pagal aštuonių valandų programą mokėsi suteikti pagalbą žmogui susižeidus, nualpus ir kt. Komandas ruošė mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistės. Aštuonių mokyklų septintokai – aštuntokai visas varžybų užduotis sužinojo tik atvykę į varžybas, nes pirmosios pagalbos teikimas – tai netikėtumas, situacijos prognozuoti neįmanoma, nežinia, su kokiomis traumomis gali susidurti. Toliau sekė praktinės užduotys, kurios buvo išdėstytos aštuoniuose postuose, kiekviename iš jų sukurtos ekstremalios situacijos, su kuriomis moksleiviams reikėjo tiksliai ir greitai susitvarkyti, jiems teko tvarstyti, tvarkyti lūžius, žaizdas ir nudegimus. Komandos turėjo žinoti, ką daryti ištikus epilepsijos priepuoliui ar užspringus. Viską atidžiai vertino teisėjai, stebintys kiekvienos komandos darbą. Renginio pabaigoje visos komandos buvo apdovanotos padėkos raštais bei ledais. Už ledus dėkojame UAB  „Unilever Lietuva ledų gamyba“.

PASAULINĖ APLINKOS APSAUGOS DIENA – „NUGALĖKIME TARŠĄ PLASTIKU!“

Birželio 5-ąją minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Šią dieną visame pasaulyje vyksta renginiai, kurie skatina visą žmoniją prisiimti atsakomybę už savo aplinką ir aktyviai įsitraukti į mūsų žemės apsaugą. 2017 m. gruodžio 4 – 6 d. Nairobyje, Kenijoje, JT Aplinkosaugos Asamblėjoje pirmą kartą JT aplinkosaugos pasaulio lyderiai pasirašė rezoliucijas, kuriomis numatoma išvalyti mūsų orą, žemę ir vandenį. Asamblėjos metu JT valstybės narės pripažino, kad didėjančios gamybos ir vartojimo tendencijos kenkia žmonių sveikatai bei aplinkai ir skyrė ypatingą dėmesį taršai plastiku bei vandenynuose esančioms plastikinių atliekų sankaupoms. Todėl 2018 m. Pasaulinė aplinkos apsaugos dienos tema „Nugalėkime taršą plastiku!“ („Beat Plastic Pollution!“).

Į vandenyną kasmet išmetama 8 milijonai tonų įvairaus plastiko – butelių, pakuočių ir kitų plastikinių atliekų, kurios naikina ekosistemas ir patenka į mitybines grandines. Daugiau nei pusė plastiko atliekų, patenkančių į vandenynus ir jūras Europoje, sudaro buteliai, kavos išsinešimui skirti puodeliai. Apie 85 proc. paplūdimių šiukšlių pasaulyje sudaro plastikas. Todėl JT Aplinkos Programa (JTAP) skelbia, kad nekeičiant įpročių ir nemažinant dabartinės taršos, iki 2050 m. jūroje bus daugiau plastiko nei žuvų. Plastiko šiukšlės žaloja ne tik gyvūnų ir paukščių sveikatą, bet yra pavojingos ir žmogaus sveikatai dėl jame esančių cheminių medžiagų, tokių kaip bisfenolis A (BPA), ftalatai, polistirenas ir kt.

Polikarbonatas (PC) arba plastikas be specialių ženklų – pats pavojingiausias plastiko tipas. Iš jo yra gaminami buteliai vandeniui ir maisto pakuotės. Polikarbonato taroje saugoti vandenį ar maistą yra kategoriškai nerekomenduotina. Jis išskiria bisfenolį A (BPA), kuris naikina endokrininę sistemą, slopina „estrogenų“ gamybą. Ši kategorija jungia visus PC ir kitus plastikus, kuriems nėra patvirtintų perdirbimo ar antrinio naudojimo protokolų.

BPA naudojamas kaip plastiko minkštiklis ir randamas iš polikarbonatinio plastiko gaminamuose gėrimų buteliuose, kai kuriose maisto ir gėrimų skardinėse, pakuotėse ir kt. Todėl renkantis  maisto produktus ar gėrimus plastikinėse pakuotėse, būtina atkreipti dėmesį į plastikinės taros dugną. Ten visada būna informacija apie tai, iš kokio plastiko tipo jie yra pagaminti. Informacija yra labai svarbi, nes bet koks plastikas išskiria skirtingo pavojingumo chemikalus į butelio turinį. Poveikis sveikatai priklauso nuo plastiko tipo, kiek ir kaip greitai organizmas pasisavina kenksmingas medžiagas.

Ftalatai – sintetinės medžiagos, naudojamos plastikų gamyboje, skirtos padidinti plastikų lankstumą, skaidrumą bei ilgaamžiškumą. Jų galima rasti maisto produktuose (patenka pakavimo metu) ir daugelyje kosmetikos gaminių (kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake ir kt.) ir netgi vaikų žaisluose.

Polistirenas (PS) dažnai naudojamas kavos puodelių ir greitojo maisto pakuočių gamybai. Jį šildant jis išskiria pavojingus cheminius junginius, kancerogenus. Tai nebrangi, lengva ir pakankamai tvirta plastiko rūšis, kuri, deja, visiškai netinkama saugoti karštą maistą ar gėrimus.

Pasaulis siekia mažinti taršą plastiku. SMLPC Aplinkos skyrius ragina naudoti aplinką tausojančius gaminius ir prisidėti prie šios problemos sprendimo keisdami savo kasdienio gyvenimo įpročius bei taip sumažindami sunkią taršos plastiku naštą mūsų aplinkai, gamtai ir mūsų pačių sveikatai: pakeisdami plastikinį pirkinių maišelį medžiaginiu ar popieriniu maišeliu; naudodami popierines pakuotes; pirkdami stiklinėje ar nerūdijančio plieno taroje išpilstytą vandenį ir gaiviuosius gėrimus; nepirkdami karštų gėrimų plastikiniuose puodeliuose, o vietoj jų naudodami termosinius puodelius karštiems gėrimams; neteršdami aplinkos vienkartiniais indais, o vietoj jų naudodami įprastinius indus maistui; atsisakydami naudoti šiaudelius, plastmasinius virdulius, keptuves teflono paviršiumi.

Kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių ?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai, daržovių ir vaisių suvartoja gerokai mažiau. Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja tik kas trečias suaugęs gyventojas, iš kurių tik 3,1 proc. jas vartoja kelis kartus per dieną, o iš viso vidutiniškai per parą suaugusieji suvartoja tik 260 g. daržovių ir vaisių.

Vaisiai ir daržovės mūsų organizmui reikalingi dėl to, kad juose ypač gausu C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, kitų mums naudingų medžiagų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, bet beveik nėra riebalų.

  • vitamino C daugiausia yra petražolių lapuose, juoduosiuose serbentuose, kopūstuose,
  • vitamino PP – žirniuose, pupose, burokėliuose,
  • vitamino A – špinatuose, morkose, moliūguose,
  • vitamino K – pomidoruose, salotų lapuose, žemuogėse,
  • vitamino B – žirniuose, bulvėse, sojų pupelėse, o mineralinių medžiagų daugiausia yra krapuose, špinatuose, petražolių šaknyse, moliūguose, kopūstuose, ankštinėse daržovėse, bananuose, apelsinuose, braškėse.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) duomenimis, skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai suteiks mūsų organizmui skirtingų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, raudonuose pomidoruose yra nemažai likopeno – natūralaus veiksmingo antioksidanto, saugančio ląsteles nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio bei kitų aplinkos iššūkių. Geltonos bei oranžinės spalvos daržovės ir vaisiai (morkos, moliūgai, citrinos) turi beta karoteno, taip pat vitamino A, kuris gali pagerinti regėjimą, stiprinti plaukus, nagus, pagražinti odą, o baltos spalvos vaisiai ir daržovės (svogūnai, česnakai, krienai, ropės) turi antibakterinių savybių ir padeda palaikyti normalią imuninę sistemą.

Keletas patarimų, kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių

Daržoves būtina valgyti kiekvieną dieną ir kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant. Maistui gali būti vartojamos ne tik šviežios, bet ir šaldytos bei džiovintos daržovės, vaisiai, uogos, tačiau pirmenybė turi būti teikiama šviežioms. Štai keletas patarimų, kaip suvalgyti jų daugiau.

  • Pusė lėkštės – daržovėms. Pabandykite mintyse padalinti lėkštę į dvi lygias dalis ir kiekvieną kartą dėdamiesi į ją maistą, vieną pusę lėkštės pripildykite daržovėmis.
  • Valgykite ir akimis. Dažniau vartoti daržoves įprasite, jei laikysite jas matomoje vietoje – taip visada prisiminsime, kad jų reikia valgyti kasdien ir net kelis kartus per dieną.
  • Vasarą vasarinės, rudenį – rudeninės. Stenkitės valgyti daugiau sezoninių daržovių ir vaisių. Tuo metu jų galima ne tik užsiauginti ar pigiau nusipirkti, bet būtent tuo metu jų skonis ir kokybė būna geriausi.

Parengta pagal SMLPC informaciją

 

Mažeikiečiai siekė Lietuvos rekordo minėdami Pasaulinę dieną be tabako

Pasaulinė sveikatos organizacija gegužės 31 dieną yra paskelbusi Pasauline diena be tabako. Šią dieną Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (toliau Biuras) organizavo akciją-Lietuvos rekordą „Pūsk muilo burbulus, o ne tabako dūmus“. Remiantis 2016 m. Mažeikių   rajono  savivaldybės  visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita, pastebima, kad mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Mažeikių rajone sudaro net 51 proc. visų mirties atvejų. Žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio, psichoaktyvių medžiagų) vartojimo paplitimas, daro ypač didelę žalą širdies ir kraujagyslių sistemai. Atsižvelgiant į esamą situaciją, Biuras šia akcija siekia priminti apie pavojus, kuriuos žmonių sveikatai kelia rūkymas.

Vidurdienį į Mažeikių dirbtinės dangos stadioną (futbolo maniežą) siekti Lietuvos rekordo susirinko 1105 dalyviai (Mažeikių rajono ugdymo įstaigų auklėtiniai, jų tėveliai, pedagogai) ir 26 nesuinteresuoti asmenys – stebėtojai.

Nuoširdi padėka Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių Rotary klubui, Mažeikių Rotary klubui „Liberta“, Mažeikių bėgikų klubui „Penki kalnai“, Mažeikių trečiojo amžiaus universitetui, Mažeikių Gabijos būrio šauliams, „Street Workout“ gimnastams bei renginio vedėjui Donatui Vaičiurgiui.

Reikia dabar tik sulaukti Lietuvos rekordų agentūros „Factum“ išvadų ir tikėtis, kad masiškiausio burbulų pūtimo rekordas dabar priklauso Mažeikiams.

 

 

 

 

Maudyklų stebėsenos tyrimas

Šalyje maudymosi sezonas prasideda birželio 1-ą ir tęsiasi iki rugsėjo 15 dienos. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, įgyvendindamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę „Maudymosi vietų vandens taršos ir triukšmo tyliosiose zonose kontrolė“, sudarė numatomų vykdyti maudyklų vandens kokybės ir triukšmo lygio matavimo tyrimų kalendorinį grafiką. Šią informaciją Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras skelbs savo ir savivaldybės interneto svetainėse bei skleis informaciją vietinėje televizijoje, spaudoje, radijo transliacijose.

Maudyklų vandens kokybė šiemet bus stebima Plinkšių ir Sedos ežeruose, Šerkšnėnų, Renavo, Kalnijų, Laižuvos, Tulnikių tvenkiniuose, vandens telkinyje Židikuose, Varduvos upėje, Vadaksties upės maudymosi vietose ties Auksūdžio kaimu, Laižuvos pliažo ir Buknaičių kaimo maudyklose, 3 Ventos upės vietose bei Mažeikių Pavenčių paplūdimyje.

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-75 „Dėl Mažeikių rajono savivaldybės tyliųjų viešųjų zonų nustatymo“ yra nustatytos 2 tyliosios viešosios zonos – Juodpelkio parko tylioji viešoji zona (plotas – 5,3 ha) ir Sodų trikampio skvero (plotas – 2,0 ha) tylioji viešoji zona. Mažeikiuose triukšmo lygio matavimai bus atlikti 2 kartus metuose dienos, vakaro ir nakties metu.

Mažeikių rajono maudyklų stebėsenos tyrimų grafikas (Atsisiųsti)

 

 

Kaip išsirinkti aliejų

Aliejus – tai riebalai. Viena pagrindinių mitybos rekomendacijų – mažinti bendrą riebalų suvartojimą, gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais.

Sveikatai palankiausi yra aliejai, kurių sudėtyje vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra ne tik augaliniuose aliejuose (ypač gausu – rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų), bet ir riebioje žuvyje, sėklose, riešutuose. Aliejuose yra nepakeičiamų omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo) polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šių riebalų rūgščių žmogaus organizmas pats nepasigamina – jos turi būti gaunamos su maistu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad polinesočiosios riebalų rūgštys naudingos širdžiai, teigiamai veikia cholesterolio apykaitą, padeda apsisaugoti nuo kraujotakos sistemos ligų, svarbios gliukozės kiekio kraujuje kontrolei.

Rapsų, alyvuogių, sezamų sėklų aliejai pasižymi tuo, kad jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų riebalų rūgščių.

Rafinuotas ar nerafinuotas? – Tai bene svarbiausias aliejaus pasirinkimo kriterijus.

Nerafinuoti aliejai pasižymi ryškiai išreikštomis juslinėmis savybėmis, būdingomis konkretaus augalo aliejui. Nerafinuoti aliejai turi specifinį skonį, kurį vartotojai arba mėgsta ir todėl šį aliejų renkasi, arba – atvirkščiai – nemėgsta. Juose gali būti nuosėdų. Kartais nerafinuoti aliejai parduodami nefiltruoti, tačiau tokio aliejaus tinkamumo vartoti terminas yra gerokai trumpesnis. Nerafinuotas aliejus yra vertingas ne tik dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, tačiau ir dėl jo sudėtyje esančių polifenolių, fosfolipidų, fitosterolių ir kt. medžiagų.

Aliejaus rafinavimas – fizinių ir cheminių procesų seka, kurių metu aliejus išvalomas nuo priemaišų (pašalinamos rūgštinės, dažančiosios, aromatinės ir kai kurios kitos neriebalinės priemaišos) bei teršalų,  tampa šviesus ir skaidrus. Tačiau tuo pačiu aliejus netenka ir konkrečiam augalui būdingų juslinių savybių, naudingų medžiagų. Aliejų dezodoruojant, panaikinamas aliejaus kvapas. Rafinuoto aliejaus privalumai – jie atsparesni aukštesnei temperatūrai, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų praktiniai patarimai vartotojams:

  • Aliejus – tai riebalai, todėl juo negalima piktnaudžiauti. Vertingų polinesočiųjų riebalų galima gauti ir vartojant aliejingus augalus (pvz., avokadus), sėklas, riešutus, žuvį;
  • Maistui, vartojamam be terminio paruošimo, rekomenduojama rinktis nerafinuotą aliejų;
  • Veikiamas deguonies aliejus laikui bėgant apkarsta, todėl rekomenduojama pirkti tik tokio dydžio aliejaus pakuotę, kurią atidarius aliejų būtų galima suvartoti per mėnesį;
  • Nelaikyti aliejaus šviesoje, šalia viryklės, nes šviesa ir temperatūra skatina oksidaciją;
  • Aliejaus savybės skirtingos, todėl vartoti reikėtų įvairų aliejų. Puikus pasirinkimas – rapsų, alyvuogių, linų sėmenų aliejus, nes jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių;
  • Ne visi aliejai tinkami naudoti aukštoje temperatūroje, todėl aliejų kepimui rinkitės atidžiai, pasitikslinkite apie tai skaitydami produkto etiketėje pateikiamą informaciją.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis