Psichikos sveikata

Ar žinai kur kreiptis savižudybės krizės atveju?

Informacija VISIEMS kaip padėti sau ir kitiems savižudybės krizės atveju.
https://tuesi.lt/…

Savižudybės Lietuvoje  yra opi problema nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Pastaruosius 30 metų įvairios valstybinės ir savivaldybių įstaigos, nevyriausybinės organizacijos bei žiniasklaidos priemonės dirba, veikdamos įvairiuose prevencijos lygiuose, ir stengiasi sumažinti šią skaudžią Lietuvai problemą.

2018 metais LR Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Emocinės paramos tarnybų asociacijos ir Vilniaus bei Kauno miestų savivaldybių atstovai sutarė plėtoti vieningą savižudybių prevencijos ženklą „TuEsi“. Taip pat nuspręsta sukurti nacionalinę savižudybių prevencijos interneto svetainę Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro administruojamos svetainės „www.tuesi.lt“ pagrindu.

Ši interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje, ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu. Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą. Specialistams pateikiama išsami informacija, kaip elgtis konkrečioje situacijoje. Svetainėje taip pat publikuojamos savižudybės krizę išgyvenusiųjų istorijos.

2019-02-25 | Naujienos, Psichikos sveikata

Jei jūsų vaikas eksperimentuoja psichiką veikiančiomis medžiagomis

Kodėl jaunuoliams verta rinktis šią programą?

✅ Užsiėmimų metu atliksite ne tik įvairius pratimus, bet kartu ir įgausite daugiau žinių apie psichoaktyviąsias medžiagas.
✅ Daugiau sužinosite apie priklausomybių vystymąsi, pagrindinius veiksnius bei aspektus.
✅ Būsite supažindinti su rizikos bei apsauginiais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo veiksniais.
✅ Gausite praktinių patarimų, kaip keisti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir esant poreikiui, bus suteiktos tolimesnės pagalbos galimybės.

2019-01-21 | Naujienos, Psichikos sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas, Žalingi įpročiai

Europos Judumo savaitė baigėsi, teprasideda Europos sporto savaitė !

Pagrindinė šiemetinės Europos judumo savaitės (rugsėjo 16–22 dienomis) tema – „Transporto daugiarūšiškumas“. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras visus Mažeikių rajono gyventojus kvietė jungtis į aktyvias fizinio užsiėmimo veiklas ne tik Mažeikiuose, bet ir aplinkiniuose kaimeliuose. Su bendruomenėmis aptarėme ne tik sveikesnio gyvenimo pasirinkimo būdus, bet ir išbandėme įvairias mankštas bei šiaurietiškąjį ėjimą.

Pirmadienio rytą visi judumo savaitę pradėjo mankšta Sodų trikampio skverelyje:

Pirmadienio popietė nepastebimai prabėgo Mažeikių Senamiesčio pagrindinės mokyklos stadione:

Antradienį judėjom Melioratorių parkelyje.

Trečiadienį ryte padarėme „apšilimą“- prieš tradicinį bėgimą – mankštą „Už sveiką širdį“, o po pietų jau kilnojome kojas ir rankas Užlieknės pagrindinės mokyklos stadione.

Ketvirtadienio rytą išbandyti naujo „transporto“ – ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis, skubėjo L/d „Buratinas“ bendruomenė.

Ketvirtadienio popietę vyko bendruomeniniai pasivaikščiojimai su mankštos elementais Juodpelkio parke ir šiaurietiškasis ėjimas Tirkšlių pušyne. Ten jungėsi L/d „Giliukas“ ir Juozo Vitkaus Kazimieraičio mokyklos bendruomenės.

 

Penktadienio dieną vainikavo gausybė Olimpinės dienos, dienos be automobilio ir judumo savaitės entuziastų. Tirkšlių mokyklos stadionas dūzgė kaip bitučių avilys:

Taigi, Europos Judumo savaitė baigėsi, teprasideda Europos sporto savaitė !

2018-09-21 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Širdies kraujagyslių ligos, Taisyklingos laikysenos programos, Traumos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Europos judumo savaitės renginiai 16-22 d.

Junkitės prie Europos judumo savaitės 16-22 d.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras turi jums parengęs daug prasmingų ir aktyvių veiklų.
Junkitės į tvarios aplinkos kūrimą, pažvelkite į judumą kitaip – populiarinant tvarias transporto priemones ir skatinant sveikatingumą.

Daugiau apie Europos judumo savaitę:
https://www.youtube.com/watchv=U6LfC8Tq9FU&feature=youtu.be

2018-09-12 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Širdies kraujagyslių ligos

Vasaros atostogos – kaip atgauti jėgas po mokslų ir darbų ?

Sveikatos specialistai teigia, kad ilgai dirbant be atostogų, mažėja darbo produktyvumas, gali atsirasti sveikatos problemų. Jei visos žmogaus mintys, netgi vakarais ir savaitgaliais, sukasi tik apie darbą, jam tikrai reikia atostogų. Atostogų reikia, kai žmogui sunku susikaupti, planuoti darbus, kai darbe jis daro daug klaidų. Jei ilgai žmogus dirbs, mokysis be atostogų, gali prasidėti nemiga, galvos skausmai, atsirasti skrandžio bei virškinimo sutrikimų, chroniškas nuovargio jausmas. Viso to galime išvengti vasarą – eidami atostogauti. Taip padėsime sau atgauti jėgas, pagerinsime fizinę, psichinę ir emocinę sveikatą. Taigi keletas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos patarimų, kaip stiprinti psichinę sveikatą.

Patarimai kasdien stiprinantys psichinę sveikatą:

Įkvėpk! Šviežias oras būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Jis padeda sustiprinti atsparumą ligoms, mažina nuovargį ir palengvina viso organizmo darbą.

Judėk! Sportas išjudina ir kūną, ir nuotaiką. Net ir lengvas pasivaikščiojimas mažina streso hormonų kiekį, padeda užmiršti blogas mintis, gerina miegą.

Veik! Prisimink savo pomėgius ir skirk jiems laiko. Tai puikus būdas atsikvėpti nuo darbų, atrasti naujų kūrybinių galių ir bendraminčių.

Kalbėkis! Problemos atrodo ne tokios didelės, kai pasikalbi su kitu. Kalbantis daug lengviau rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Maitinkis sveikiau! Pilnavertis maistas gali padėti jaustis geriau. Be to, suteikia fizinės ir psichinės energijos, didina darbingumą ir padeda išvengti viršsvorio.

Išlik blaivus! Gera savijauta ir sveikata – ne pakeliui su alkoholiu. Alkoholis neigiamai veikia ne tik kepenis – jis žaloja kiekvieną žmogaus kūno ląstelę, skatina įvairias priklausomybes ir žlugdo asmenybę.

Prisimink draugus! Bendravimas nugali vienišumą. Tikra draugystė didina savivertę, stiprina ir plečia socialinius ryšius bei daro teigiamą įtaką visoms žmogaus gyvenimo sritims.

Pailsėk! 8-9 valandos miego daro stebuklus. Miego metu atsistato ir „persikrauna“ visos organizmo funkcijos, kokybiškas miegas gerina darbingumą ir gyvenimo kokybę.

2018-06-27 | Naujienos, Psichikos sveikata

KAIP ELGTIS PER EGZAMINĄ ?

Egzaminai – jau prasidėjęs šio pavasario baubas, kuriuo mokiniai pradedami gąsdinti vos išlipę iš pradinukų suolo. Pradžioje nedrąsiai, tik nurodant, kad toks išbandymas egzistuoja, vėliau vis labiau ir smarkiau, kol galų gale pasiekia apogėjų – kur pasisuksi, kur pažvelgsi, visur mirguliuoja artėjančių egzaminų šmėkla. Jautresni vaikai labai dažnai neatlaiko šito spaudimo. Susikerta laikydami savo mylimiausio dalyko egzaminą, prasideda nemiga, košmarai, o ką jau kalbėti apie nuolatinę įtampą ir nerimą, kuri tiesiogine to žodžio prasme apkartina paskutinius metus mokykloje. Tai ką gi daryti, norint įveikti atsiskaitymų/egzaminų baimę?

  • Pavalgykite sveiko ir lengvo maisto likus 1-2 val. iki atsiskaitymo. Tegul Jūsų kūnas energiją skiria galvojimui, o ne virškinimui. Tačiau prisiminkite, kad alkis taip pat trukdo susikaupti, todėl pavalgyti būtina.
  • Jei nerimaujate, nevartokite kofeino.
  • Jei įmanoma, prieš atsiskaitymą palikite galimybę pakvėpuoti grynu oru, pavyzdžiui vieną stotelę nueikite pėsčiomis. Ėjimas sumažina nerimą, pagerina kraujo apytaką, ir smegenys geriau aprūpinamos deguonimi.
  • Planuokite laiką taip, kad atvyktumėte į atsiskaitymą gerokai anksčiau laiko, nes skubėjimas ir mintys, kad galite pavėluoti, sukelia papildomo nerimo.
  • Nueikite į tualetą, kad atsiskaitymo metu nereikėtų sugaišti laiko.
  • Pasverkite, ar verta skirti laiko pokalbiams su bendramoksliais. Jei pašnekovas stipriai nerimauja, Jūs taip pat galite pradėti jausti nerimą.
  • Laiku pradėkite naudoti kvėpavimo pratimus nerimo mažinimui, jei tik pastebėsite kylantį nerimą.
  • Prisiminkite, kad atsiskaitymai patys savaime baimės nesukelia. Nerimą sukuria Jūsų mintys apie atsiskaitymą. Jei Jūs sukūrėte, Jūs galite ir valdyti savo kūrinį.
  • Planuokite laiką ir pasidėkite prieš akis laikrodį. Kai gausite užduočių lapą, suplanuokite, kiek maždaug laiko skirsite vienai užduočiai ar klausimui. Stebėkite atsiskaitymo metu, kiek užtrunkate, ar per daug neviršijate numatyto laiko limito. Pasilikite 10 proc. laiko atsakymų peržiūrėjimui, klaidų patikrinimui.
  • Kai gausite užduočių lapą, galite imtis dviejų strategijų:
  1. Peržvelgti visus klausimus ir tada

– pradėti rašyti atsakymus iš eilės arba

– pradėti nuo lengvų klausimų. Kadangi būsite peržvelgę visus klausimus, Jūsų smegenys jau ruošis sunkesnėms užduotims, nors ir specialiai apie tas užduotis        negalvosite. Be to, darant lengvesnes užduotis atsiranda pasitikėjimo jausmas.

  1. Jei manote, kad užduočių peržiūrėjimas sukels daug nerimo, tuomet geriau pradėti nuo pradžių, neperžiūrint visų užduočių. Kai dirbate ties viena užduotimi, galite uždengti kitas užduotis, kad jos neblaškytų dėmesio.
  • Ilgam neužstrikite prie vieno klausimo ar užduoties. Jei abejojate, nelabai žinote, kaip atlikti užduotį, geriau pereikite prie kitų, kur esate labiau užtikrinti dėl atsakymo teisingumo. Taip sutaupysite laiko. Juk sunkiausias užduotis galite atlikti pabaigoje. Be to, kol dirbsite prie lengvesnių užduočių, Jūsų smegenys ieškos atsakymo į sunkiąją užduotį.
  • Būkite susikaupęs/-usi tik ties savo užduotimis, nekreipkite dėmesio, kad kiti anksčiau pabaigia.
  • Jei Jums yra taip pasitaikę, kad gavę užduočių lapą staiga viską užmiršote, tuomet būtinai prie atsiskaitymą keletą kartų įsivaizduokite (vizualizuokite) situaciją, kaip Jūs pradedate rašyti atsakymus į užduočių lapą, arba kaip Jūs atsakote į dėstytojo/mokytojo klausimus (jei užduotis yra žodžiu). Taip Jūs tarsi „praminsite takelį“ realiai situacijai, kuri įvyks ir padidinsite tikimybę, kad viskas vyks sklandžiai, taip, kaip įsivaizdavote.
  • Jei atsiskaitymo metu taip nutiktų, kad galva ištuštėja ir nieko neatsimenate, ką išmokote, tuomet žinokite, kad Jūsų veiksmai mažina nerimą. Pradėkite juodraštyje rašyti bet ką ta tema. Tada tikėtina, kad pamažu atsiras mintys ir Jūs galėsite suformuluoti atsakymą.

 

Informacija parengta pagal Norvegijos finansinio mechanizmo Savigalbos programos projektą „Geros nuotaikos link“. Daugiau apie šią programą ir jaunimo sveikatos tinklą: http://www.sveikatostinklas.lt/savipagalba/gera-nuotaika/12/10

2018-05-07 | Naujienos, Psichikos sveikata

Ar darbas darže gali būti naudingas sveikatai?

Pavasaris asocijuojasi su bundančia gamta ir kartu primena apie žiemą primirštus darbus lauke. Vieniems tai – darbas, kitiems – atsipalaidavimo ir mėgstamas laisvalaikio praleidimo būdas. Bet ar žinojote, kad sodininkystė ir daržininkystė gali būti laikoma ir pačiu tikriausiu sportu, kuris atneša naudą ne tik fizinei, bet ir psichinei savijautai? Mokslininkų teigimu, darbas darže gali prilygti treniruotei, taip pat padeda deginti kalorijas ir teigiamai veikia protinę veiklą.

Vos pusvalandis darbo sode padidina žmogaus lankstumą, stiprina sąnarius bei raumenis, mažina kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat susirgimo diabetu, širdies ligomis ir osteoporoze riziką. Be to, ši veikla yra dar viena priežastis pajudėti sėdimą darbą dirbantiems žmonės, o kartu ir galimybė ne tik pravalyti mintis ar plaučius grynu oru, bet ir gauti reikiamą vitamino D kiekį, kuris yra itin reikalingas kaulams bei širdžiai.

Reguliari sodininkystė yra itin rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, nes ši veikla sumažina insulto ir širdies smūgio tikimybę 30 procentų. Vis dėlto šiai amžiaus grupei svarbu ir nepersistengti – reikia nuolat stebėti savo organizmą. Rekomenduojama pasitikrinti širdies ritmą.

Daugelio nemėgstamas ravėjimas, pasirodo, irgi naudingas deginant kalorijas! Vos pusvalandis darbo siekiant išlaisvinti savo daržą nuo piktžolių moterims leidžia atsikratyti 120, o vyrams 157 kcal. 30 minučių žemės perkasimo moterims sudegino vidutiniškai 150, vyrams – 197 kcal. Per tiek pat laiko pjaunant veją su mechanine žoliapjove atitinkamai sudeginamos 181 ir 236 kcal. Taigi, jeigu graužia sąžinė dėl neseniai sukrimsto mėsainio – nesijaudinkite. Vidutiniškai valanda darbo sode šias kalorijas kaipmat sudegins.

Sodininkystė yra bene geriausias būdas vyresniems žmonėms, norintiems kovoti su psichinių funkcijų, mąstymo ar atminties sutrikimais. Pasirodo, kad, kasdien užsiimant sodininkyste, šį negalavimo rizikos veiksnį galima sumažinti net 36 procentais! Taip yra todėl, kad tokiu būdu mes ne tik įdarbiname didžiulę dalį savo fizinių pajėgų, bet ir smegenis – ugdome problemų sprendimo įgūdžius, iš naujo mokomės mokytis, geriname kantrybę, atmintį, susikaupimą ir ugdome sąmoningumą. Taigi, sodininkystė galėtų būti puikus būdas siekiantiems malšinti stresą. Darbas sode padeda sumažinti kortizolio, streso hormono, lygį. Tai savo ruožtu taip pat gali teigiamai atsiliepti ne tik smegenų darbui, bet ir sveikatai.

Ir galiausiai, tai, ką užsiauginsime patys, valgysime su daug didesniu pasigardžiavimu negu iš parduotuvės nusipirktą maistą. Taip nėra tik todėl, kad savo jėgomis užauginti ir puoselėti pomidorai yra skanesni. Paprastai, augindami įvairias kultūras savo darže, mes žinome, kuo jos buvo tręšiamos, kokiomis sąlygomis jos augo ir kaip buvo prižiūrimos. Žmonės, auginantys daržoves ar vaisius savo sode, stengiasi kiek įmanoma mažiau joms pakenkti ir užauginti jas sveikas, sultingas ir skanias – juk dažniausiai siekiama ne maksimalaus daržovių kiekio, o kokybės.

Parengta remiantis www.WHO.int informacija

2018-04-23 | Aplinkos sveikata, Naujienos, Psichikos sveikata

„Sveikatos bangos 25-metis”

Per Lietuvą vilnija sveikatą stiprinančių mokyklų bangos renginiai. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat prisijungė prie nacionalinio renginio „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“.

2018 m. nepaprasti – švenčiame ne tik Lietuvos valstybės 100-metį, bet ir sveikatą stiprinančios mokyklos mini savo veiklos 25-metį. 1992 m. Europos Tarybos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro bendromis pastangomis pradėtas kurti Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas. Lietuva oficialiai į šį tinklą buvo priimta 1993 m. Šiuo metu Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui priklauso 430 šalies mokyklų iš 57 savivaldybių.

Šio 2018 m. renginio tikslas  – parodyti vietos bendruomenei, kad jau 25 metus egzistuoja mokyklos, kurioms svarbu ne tik akademiniai pasiekimai, bet  ir mokinių bei visos  vietos bendruomenės sveikata.

Prie renginio, kuris vykos Gabijos take prisijungė 10 Mažeikių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 250 vaikų. Visi jie darė mankštą, dalyvavo estafetėse, piešė kreidelėmis, pūtė muilo burbulus. Tikime, kad kuo anksčiau vaikai supras sveiko gyvenimo, aktyvaus laisvalaikio būdus, tuo sveikesnį, kokybiškesnį gyvenimą jie nugyvens.

 

Balandžio 11 d. 13 val. vyko Mažeikių mokyklų „sveikatos banga” Sodų trikampio skverelyje. Šiame renginyje dalyvavo 15 ugdymo įstaigų, apie 500 moksleivių, kurie šventiškai pražygiavo, atliko mankštą.

 

 

2018-04-10 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Sveikos gyvensenos tyrimas

2018-03-21 Biuro posėdžių salėje vyko pasitarimas dėl suaugusiųjų gyvensenos tyrimo atlikimo. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys savivaldybės teritoriją aptarnaujantys visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šių metų balandžio-gegužės mėnesiais Mažeikių rajone bus apklausiami 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Atsitiktiniu būdu atrinktų gyventojų bus prašoma užpildyti anketą. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrinti kartu su kitų tyrimo dalyvių atsakymais. Apibendrinti tyrimo rezultatai atskleis esamą gyvensenos situaciją Lietuvoje ir mūsų rajone, o pakartotinai atlikus tyrimą, leis stebėti gyvensenos rodiklių pokyčius.

Prašome gyventojų būti geranoriškais ir aktyviai dalyvauti apklausoje. Apklausėjus (tai bus moterys) bus galima atpažinti pagal jų aprangą, kurios dėvės šviesą atspindinčią liemenę su Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu bei vardą ir pavardę žyminčiu ženkliuku.

Daugiau informacijos apie gyvensenos tyrimo vykdymą gali suteikti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Oksana Budienė tel. 8-443-41499.

 

2018-03-21 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Stebėsena, Sveika mityba, Žalingi įpročiai

Pasitikrinkite, ar jūs ir jūsų vaikas miegojo pakankamai ?

Šiandien minima Tarptautinė miego diena. Kad jaustumėte gyvenimo džiaugsmą ir kiekvieną rytą nubustumėte gerai nusiteikę, energingi, pozityvūs būtina gerai išsimiegoti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, miegas yra vienas svarbiausių fizinės sveikatos komponentų, kurio pagrindinė funkcija – atkurti organizmo jėgas. Dėl šios priežasties miegas gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus fizinei, psichinei ir emocinei gerovei palaikyti. Esminis miegą apibūdinantis požymis yra miego kokybė. Tik visavertis ir kokybiškas miegas turi neabejotiną naudą žmogaus sveikatai. Nepakankamai miegantiems žmonėms silpnėja atmintis, suvokimo ir pažinimo gebėjimai, trukdantys mokytis ir įsisavinti naujas žinias. Žemiau pateikiame kokybiško miego laiką pagal amžiaus grupes. Pasitikrinkite.

Vaikai/kūdikiai:

  • Naujagimiai (0–3 mėn.) – 14–17 val.
  • Kūdikiai (4–11 mėn.) – 12–15 val.
  • Vaikai (1–2 metai) – 11–14 val.
  • Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3–5 metai) – 10–13 val.
  • Mokyklinio amžiaus vaikai (6–13 metų) – 9–11 val.
  • Paaugliai (14–17 metų) – 8–10 val.

Suaugusiems:

  • Jaunuoliai (18–24 metai) – 7–9 val.
  • Suaugusieji (26–64 metai) – 7–9 val.
  • Senyvo amžiaus žmonės (> 65 metai) – 7–8 val.

Viena pagrindinių sąlygų prieš naktį – išvėdinkite miegamąjį, venkite „pilno pilvo”, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, stenkitės užmigti be televizoriaus ir kompiuterio. Statistika byloja, jei sutrinka miegas, rizika susirgti širdies ligomis padidėja beveik 2,5 karto. Jei žmogus turėjo širdies ritmo sutrikimų, jų pasikartojimo rizika, esant nemigai, pakyla iki 80 procento. Insulto rizika sutrikus miegui padidėja 1,5 karto. Išsimiegokite.

2018-03-21 | Naujienos, Psichikos sveikata