Saugus šv. Velykų vaišių stalas

Velykos – ne tik Kristaus prisikėlimo šventė, bet ir gausaus vaišėmis nukloto stalo tradicija. Būna, kad ne visus šventinis laikotarpis džiugina. Dažnai pasitaikančios virškinamojo trakto, apsinuodojimo sugedusiu maistu pasekmės sugadina ne vienam šventę ar pošventinį laikotarpį. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad Jei naudojami sintetiniai kiaušinių dažai, būtina laikytis nurodytų naudojimo instrukcijų, nevalgyti kiaušinių, kurių lukštas suskilęs, o baltymas  nusidažęs. Patartina naudoti natūralius kiaušinių dažus, t. y. svogūnų lukštus, ąžuolo žievę ir kt.

Šviežių kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos. Juos reikia laikyti šaldytuve ir nuplauti tik prieš vartojimą.

Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti.

Jei po savaitės per Atvelykį norite papuošti stalą margučiais, nudažykite keletą šviežių kiaušinių.

Jei nenorite, kad šventės apkarstų, pirkite tik paženklintus maistui skirtus kiaušinius.

Susijęs vaizdas

Taigi ULAC medikai rekomenduoja tinkamai tvarkyti maistą ir nepamiršti asmens higienos:

Laikytis švaros

  • Maistą ruošti tik švariomis rankomis. Jas būtina nusiplauti su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, maisto tvarkymą.
  • Ruošiant maistą neliesti plaukų, vengti kosėti, čiaudėti, pūsti nosį.
  • Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.
  • Pagaminus maistą, kruopščiai nuvalyti visus virtuvės paviršius, išplauti įrankius ir indus. Kempinėles, šluostes nuolat nukenksminti virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
  • Neruošti maisto kitiems, jei turite žarnyno funkcijos sutrikimų.

Atskirti žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto

  • Termiškai neapdorotą ir vartojimui paruoštą maistą pjaustyti ant atskirų lentelių.
  • Kaskart kruopščiai plauti rankas palietus bet kokį gyvūninį termiškai neapdorotą maistą.
  • Atskirti šaldytuve laikomą maistą.

Gerai išvirti ar iškepti gyvūninį maistą (mėsą, kiaušinius, žuvį ir kt.)

  • Ligas sukeliančios bakterijos žūva jas veikiant aukštesnei nei 70°C temperatūrai.
  • Iš gerai termiškai paruoštos mėsos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.
  • Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus.

Tinkamai laikyti maistą

  • Nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, nes per tą laiką galimai maiste esančios patogeninės bakterijos gali pasidauginti.
  • Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve, ilgiau laikytą, prieš vartojimą pakaitinti.
  • Užšaldytą maistą atitirpinti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Rinktis  šviežią maistą

  • Nevartoti maisto, kurio galiojimo terminas pasibaigęs.

Linkime Jums saugių šv. Velykų !

Pasaulinės vandens dienos paminėjimas ugdymo įstaigose

Pasaulinė vandens diena Gabijos gimnazijoje paminėta akcija „Mėgaukimės vandeniu“, kurios tikslas- priminti vandens svarbą ir naudą žmogaus organizmui. Vanduo – tai gyvybės pagrindas. Vanduo mūsų organizme atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas. Kasdien mums reikia išgerti 8 stiklines arba 1,5 – 2 litrus vandens. Kiekvienas asmeniškai gali pasiskaičiuoti geriamojo vandens kiekį žmogaus organizmui pagal formulę: Kg x 0,0 = VANDUO. Akcijos metu mokiniai teisingai atsakę į pateiktus klausimus gavo dovanų – šaltinio vandens buteliuką.

„Žiburėlio“pradinės mokyklos pirmų klasių mokiniai dalyvavo pamokose „Vanduo – sveikatos šaltinis“.  Tikslas – atkreipti mokinių dėmesį į vandens svarbą žmogaus sveikatai. Mokiniai sužinojo, kodėl reikia gerti vandens kiekvieną dieną, kiek jo netenkame kasdien. Vanduo organizme perneša maistines medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Vandens trūkumas gali pakenkti sveikatai ir sukelti grėsmę gyvybei. Mokiniams paaiškinta, kad atsigėrus saldžiųjų gėrimų troškulio jausmas neišnyksta. Pamokų metu vyko vandens degustacija. Mokiniams labai patiko vanduo prisotintas vaisių (citrinų, apelsinų, spanguolių).  Pamoks užbaigėmė pasaka „Vandens lašelis“.

 

cof

L.d. ,,Berželio,, vaikai:

Gerkime vandenį ir būkime sveiki!

Kovo 22 d. – Pasaulinė vandens diena

Kovo 22 d. tapo kasmetiniu įvykiu, kuris skatina milijonus žmonių susimastyti apie savo egzistavimą ir tausojantį išteklių naudojimą. Žmonės turi žinoti, kad jie patys gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas švarus vanduo ir gera sveikata. Minėdami Pasaulinę vandens dieną, prisiminkime, kad vanduo būtinas mūsų sveikatai.  Švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Gamta ir vanduo“. Gamta ir vanduo yra du neatskiriami dalykai. Vanduo būtinas mūsų sveikatai, švarios upės, ežerai, jūros ir vandenynai svarbūs poilsiui ir verslui. Naudodamiesi sprendimais, kuriuos jau randame gamtoje, mes galime sumažinti potvynius, sausras ir vandens taršą. Atkurdami miškus, pievas ir natūralias šlapžemes, sukurdami augmenijos buferius palei vandens telkinius ir taikydami kitus panašius gamtos sprendimus, galime valdyti vandens prieinamumą ir kokybę. Vanduo reikalingas ne tik mūsų organizmui, bet ir viskam, ką apima žmonių veikla: sanitarijai, žemės ūkiui ir pramonei. Bet kiek mes jo turime ir kiek gi iš tikrųjų mums jo reikia?

Nepamirškite ir keletos taisyklių, kaip mums, siekiantiems būti sveikais ir ilgaamžiams, tinkamai vartoti vandenį kasdieniame gyvenime. Pravartu laikytis kelių taisyklių:

  • Pirmiausia, negalima gerti valgio metu, kadangi vanduo iš organizmo pasišalina per 10 minučių, o su juo pašalinamos ir praskiestos skrandžio sultys, o tai lėtina maisto virškinimą. Nors ir sakoma, kad vanduo, išgertas valgant, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir taip gerina virškinimą, tai yra netiesa. Be anksčiau minėto skrandžio sulčių pašalinimo, valgymo metu išgertas vanduo daro blogą įtaką maisto sukramtymui, kadangi vietoje to, kad maistas būtų sukramtytas ir suvilgytas seilėmis, užsigeriantis jį vandeniu žmogus tiesiog išmoksta maistą nuryti suvilgytą ir ne iki galo sukramtytą.
  • Geriausia vandenį gerti likus 10 – 15 minučių iki valgio. Suvalgius vaisių, gerti patartina tik praėjus 30 minučių, suvartojus krakmolingo maisto – ne anksčiau kaip po 2 valandų, o baltymų – po 4 valandų.
  • Kad žinotume, kokia mūsų individuali vandens paros normos formulė, apskaičiuokite ją:
    • Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų jūsų dienos teorinė (toks kiekis vandens rekomenduojamas fiziškai mažai aktyviems suaugusiems žmonėms. Sportuojantiems ir vaikams galioja kitos normos)
      Jei sergate širdies nepakankamumu, inkstų ar kitomis sunkiomis ligomis – dėl skysčių kiekio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Svarbu žinoti, kad troškulys nėra dehidratacijos požymis. Jis atsiranda tik tada, kai trūksta 0.5-1 litro vandens. Jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga. Faktinė kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo jo valgomo maisto (kiek valgo šviežių daržovių, vaisių, kiek kepto maisto ir pan.), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės bei aplinkos veiksnių. Taigi norma – individuali.

Būkite sveiki ir eikite dabar atsigerti vandens 🙂

Parengta pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro – www.smlpc.lt

 

Sveikos gyvensenos tyrimas

2018-03-21 Biuro posėdžių salėje vyko pasitarimas dėl suaugusiųjų gyvensenos tyrimo atlikimo. Šiems tyrimams metodiškai vadovauja Higienos institutas, o juos organizuos ir vykdys savivaldybės teritoriją aptarnaujantys visuomenės sveikatos biuro specialistai.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad šių metų balandžio-gegužės mėnesiais Mažeikių rajone bus apklausiami 18 metų amžiaus ir vyresni gyventojai. Atsitiktiniu būdu atrinktų gyventojų bus prašoma užpildyti anketą. Apklausa anoniminė, duomenys bus panaudoti tik apibendrinti kartu su kitų tyrimo dalyvių atsakymais. Apibendrinti tyrimo rezultatai atskleis esamą gyvensenos situaciją Lietuvoje ir mūsų rajone, o pakartotinai atlikus tyrimą, leis stebėti gyvensenos rodiklių pokyčius.

Prašome gyventojų būti geranoriškais ir aktyviai dalyvauti apklausoje. Apklausėjus (tai bus moterys) bus galima atpažinti pagal jų aprangą, kurios dėvės šviesą atspindinčią liemenę su Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu bei vardą ir pavardę žyminčiu ženkliuku.

Daugiau informacijos apie gyvensenos tyrimo vykdymą gali suteikti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Oksana Budienė tel. 8-443-41499.

 

Maistas saugantis mus žiemą

Apie vitaminus, riebesnę mėsą ar žuvį pradedame kalbėti, kai žiemos šaltis stingdo ne tik rankas, kojas, bet ir visą kūną. Primename, kad nepamirštumėte pagrindinių produktų, padedančių sušilti ir apsisaugoti nuo įvairių ore cirkuliuojančių virusų.

Sąrašą tikrai galėtume papildyti, galite rašyti komentarus ir taip praplėsime produktų asortimentą.

  • Geriausiai tinka baltymingas maistas, kuris yra lengviau virškinamas. Tai gali būti mėsa, pieno produktai, ankštiniai. Organizmas juos greitai perdirba, spartėja medžiagų apykaitos procesai, kurie ir sušildo. Visa gudrybė – mėsą ne kepti, o išvirti.
  •  Grūdai priskiriami prie sudėtingųjų angliavandenių, kurie yra ilgai virškinami, taigi organizmas ilgą laiką gauna šilumos ir energijos. Puikūs pusryčiai žvarbią dieną – košė su riešutais, džiovintais vaisiais ir medumi.
  • Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vitaminai ziema“
  • Parėjus namo iš šalčio tinka susišildyti karšta arbata su citrina, tradiciniu tonizuojančiu gėrimu, suteikiančiu šilumos iš vidaus.
  • Puikus pasirinkimas, saugantis nuo peršalimo – medus.
  •  

    Labai daug vitaminų turi imbieras. Jis pasižymi antivirusiniu poveikiu. Arbata su gabalėliu imbiero ne tik sušildys, bet ir stiprins imunitetą.

  •  

    Spanguolės ir putino uogos – naudingiausios. Jos ir sušaldytos nepraranda vitaminų ir kitų naudingųjų elementų. Taigi arbata su putinu arba spanguolėmis – pirmasis pasirinkimas parėjus iš šalčio.

     

  • Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vitaminai ziema“
  •  

    Sultinys. Iš riebaus paukščio arba mėsos išvirtas sultinys puikiai sušildys ir numalšins alkį.

  • Ar pamenate, kad močiutės mums visada duodavo šilto pieno su medumi? Išgėrę stiklinę pieno greitai sušilsite, o iš prieskonių gausite vitaminų ir papildomos šilumos. Galite pieną pabandyti pagardinti  cinamonu, muskato riešutu, šafranu.
  • Nepamirškime nosies riečiančio karaliaus česnako. Jis stiprina imunitetą – jame esantys baltymai suaktyvina antikūnių, saugančių nuo neigiamų išorės veiksnių, gamybą. Labiausiai imunitetą stiprina česnakuose esanti medžiaga alicinas, kuri stabdo virusų plitimą.

Europos sveikos mitybos diena – AR VALGĖTE ŠĮRYT PUSRYČIUS IR JŪS ?

Lapkričio 8 d. – Sveikos mitybos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama sveikai maitintis, žmonės raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mūsų sveikatą net 25–30 proc. lemia mitybos įpročiai.

Įrodyta, kad netinkama mityba lemia nutukimą, kraujotakos sistemos ligas, cukrinį diabetą, onkologines, virškinamojo trakto ligas. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, didelė dalis gyventojų vartoja per daug riebalų ir cukraus turinčio maisto, per mažai vaisių ir daržovių, dėl to daugėja antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių. Su maistu organizmas turi gauti tiek energijos, kiek jos išeikvoja per dieną. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebių produktų kiekį.

Šia proga, Biuras iniciavo „žaibinę“ apklausą žodžiu, kurios metu Mažeikių rajono ugdymo įstaigų auklėtinių buvo klausiama: „Ar valgėte šįryt pusryčius ?“ Atsakymai jus nustebins: iš 2622 apklaustų vaikų – pusryčius valgė 1564 vaikai (tai sudaro 60 proc.). Žinoma, didesnis procentas – labiau džiugintų visus, bet savo darbu ir skleidžiamomis žiniomis mes ir toliau sieksime, kad skaičius – didėtų.

Taigi, sveikos mitybos dienai paminėti organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai: viktorinos, protmūšiai, degustacijos, paskaitėlės. Taip pat Mažeikių  sutrikusio intelekto žmonių bendruomenėje „Viltis“ šiandien 14 val. organizuojama kūno sudėties analizė bei praktinė paskaita „Nepasiklyskime produktų labirinte“.

Fotoreportažai iš ugdymo įstaigų:

  

Būkite atsargūs skanaudami miško gėrybių. Galimi apsinuodijimai !

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių – kiti menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingos, iš jų 20 – 30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei. Taigi svarbu išmokti pažinti valgomuosius grybus ir rinkti tik tinkamus vartojimui.
Apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai dažnai būna panašūs: pirmiausia, prasideda stiprūs raižantys pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau apima bendras silpnumas, mieguistumas, centrinės nervų sistemos slopinimas. Sunkių apsinuodijimo amatoksino turinčiais grybais komplikacijų galima išvengti, jei pacientas laiku kreipiasi profesionalios medicininės pagalbos.
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad tai sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (t.y., daugiau kaip 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vykite į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja.
Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 kartus įpūskite per burną oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

KOKIA JŪSŲ DIENOS KALORIJŲ NORMA ?

Kai taip populiaru skaičiuoti kalorijas ir sveikai maitintis, labai pravartu žinoti, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti būtent jums?

Pasinaudokite klasikine formule. Asmeninė skaičiuoklė vyrams ir moterims, kurie nesportuoja:

  • Suaugęs vyras
    5 + (13.75 x kūno svoris kilogramais) + (5.003 x ūgis centimetrais) – (6.755 x amžius) = jums reikalingų dienos kalorijų norma
  • Suagusi moteris
    1 + (9.563 x kūno svoris kilogramais) + (1.850 x ūgis centimetrais) – (4.676 x amžius) =  jums reikalingų dienos kalorijų norma

Tačiau jeigu sportuojate, gautą rezultatą būtina padauginti iš jūsų fizinio aktyvumo lygmens.

Fizinio aktyvumo lygiai:

Sėslus gyvenimo būdas – jeigu jūs sportuojate labai minimaliai arba visai nesportuojate, gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.2

Lengvai aktyvus gyvenimo būdas – jeigu lengvai pasportuojate tarp vieno ar trijų kartų per savaitę, gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.375

Vidutiniškai aktyvus gyvenimo būdas – jeigu atliekate vidutinio sunkumo pratimus nuo trijų iki penkių kartų per savaitę, jūsų gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.55

Aktyvus gyvenimo būdas – jeigu atliekate sunkias treniruote 6-7 dienas per savaitę, jūsų gautą rezultatą reiktų padauginti iš x 1.725

Labai aktyvus gyvenimo būdas – Jeigu atliekate ypatingai sunkius pratimus dukart per dieną, jūsų gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.9

Parengta pagal http://foodbase.azurewebsites.net/

Saugi vasara – maisto higiena

Vasara – kelionių, iškylų lauke metas. Ar tikrai pasirūpinate, kad gamtoje skanaujami patiekalai būtų saugūs jūsų sveikatai?

Ar žinote, kad valgydami užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota, vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami nenuplautas daržoves, vaisius, uogas,  per užterštas rankas ar kitus aplinkos objektus, galite susirgti taksoplazmoze? Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos (Toxoplasma gondii). Įprotis valgyti žalią arba tik pavirtą (iki 60°C temperatūros) mėsą yra pagrindinis toksoplazmozės infekcijos perdavimo veiksnys (iki 70 proc. atvejų), o užsikrėtimas kontaktuojant su užterštu dirvožemiu sudaro iki 17 proc. atvejų.

Ar žinote, kad vaisiai ir daržovės derliaus ėmimo metu gali būti laistyti užterštu salmonelėmis vandeniu? Užterštumas gali pasitaikyti ir virtuvėje, kai žalios mėsos ar paukštienos skysčiai patenka ant maisto produktų, kurie nėra termiškai apdorojami prieš valgant, pavyzdžiui, salotos.
Žmonės po naudojimosi tualetu ar pakeitę vystyklus ir kruopščiai nenusiplovę rankų užteršia maistą jį gamindami. Infekcija į organizmą gali patekti, net jei jūs paliečiat ką nors kas yra užkrėstas bakterijomis, įskaitant naminius gyvūnėlius, ypač paukščius ir roplius, o po to įsikišate savo pirštus į burną. O jau tada – ne tik sugadintos vasaros atostogos, bet ir rimti sveikatos sutrikdymai, virškinamojo trakto skausmai, įvairūs skrandžio ir  žarnyno sutrikimai.

Todėl labai svarbu laikytis asmens ir maisto higienos, užtikrinti tinkamą temperatūrą maisto gaminimo proceso metu, kuo dažniau plauti rankas ir

Maisto higiena

  • Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Dažniausiai užsikrečiama, vartojant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus).
  • Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos infekuotumą, bet sukėlėjų visiškai nesunaikina.
  • Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno.
  • Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat jo nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti.
  • Maistą saugoti nuo musių, tarakonų, dulkių.

Asmens higiena

  • Kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas prieš valgį, taip pat lietus žalią mėsą, neplautas daržoves.
  • Mūvėti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankas po darbo.
  • Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
  • Plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro, dezinfekuoti stalo ar kitus paviršius po sąlyčio su žalia mėsa.

 

 

Parengta pagal www.ulac.lt

20 patarimų, kaip ir ką valgyti, kad nesigailėtume:

  1. Valgyk, kad numalšintum alkį, bet neprisikimšk. Valgyk, kol pasijusi 80 proc. sotus. Atsiplėšk nuo stalo dar jausdamas nedidelį alkį. Mūsų pilvas lėtapėdis, jo receptoriams prireikia 20 minučių, kad susiprastų.
  2. Valgyk atsipalaidavęs, patogiai, ne stačiomis. Sumuštinis bėgte yra tiesus kelias į virškinimo streiką. Kava išsinešimui? Tu rimtai?! Keturi peiliai – skrandžiui, skoniui, pagarbai kavai ir ekologijai.
  3. Maistu nekamšyk streso ar liūdesio. Stresas kelia sumaištį ne tik sieloje, bet ir galvoje. Veikiami streso mes darome keistus pasirinkimus, dėl kurių vėliau gailimės. Valgymo sutrikimų ekspertai perspėja: moterys turi polinkį persivalgyti streso būsenos.
  4. Nevalgyk iš nuobodulio. Yra du patikimi būdai, norint nuslopinti įprotį valgyti iš nuobodulio. Vienas – prieš valgant atsigerti. Geriau ne sulčių ar vyno, o vandens arba arbatos be cukraus. Antras – pradėti rašyti mitybos dienoraštį, kuriame sąžiningai susirašytumėte savo kiekvieną kąsnį.
  5. Valgyk lėtai, mažomis porcijomis. Bent 10–20 (iki 32) kartų sukramtyk prieš nurydamas. Lėtai valgydamas sąmoningiau jausi, kada dar esi alkanas, o kada šiaip kemši. Kuo smulkiau sukramtytas maistas, tuo jį lengviau virškinti ir įsisavinsi maistines medžiagas bei energiją.
  6. Susilaikyk nuo užkandžių. Laukis save apgaudinėjęs, kad užkandžiaudamas suvalgysi mažiau. Pasiskaičiuok kalorijas ir pats įsitikinsi. O jeigu vesi maisto dienoraštį, pamatysi, kad užkandžiavimas ir nuobodulys yra tos sesutės per kalnelį, kurios ne tik susieina, bet dar ir prisidirba.
  7. Valgyk tris kartus per dieną. Savo mitybos plano laikykis griežtai, nieko neankstindamas ir nevėlindamas. Ir tegu pagrindinis patiekalas būna vidurdienio (nuo 11 val. iki 14 val.), kai mūsų virškinimas pats aktyviausias. Valgydami reguliariai mes siunčiame signalus savo kūnui: „Nestresuok, bus to maisto, nebadausim.“
  8. Tegu 50 proc. maisto sudaro daržovės. Daržovės turi mažiau kalorijų. Augalinį maistą kramtome ilgiau, jis sočiau užkemša skrandžio tūrį. Tačiau daržovė daržovei nelygi. Jei nori geriau jaustis ar numesti svorio, atsisakyk bulvių ir šakninių daržovių, nes jos turi daug krakmolo.
  9. Niekada nesakyk „niekada“. Tarkim, tau patinka saldumynai ar kepiniai, bet tu žinai, kad jie kenkia tavo formoms. Laikykis savo mitybos plano su išlygomis, mažytėmis nuodėmėmis. Penkias dienas per savaitę būk pavyzdingas, savaitgalį save palepink. Ir lepindamas niekada nesigraužk. Kirsk su malonumu tai, kas teikia malonumą.
  10. Išsimiegok.Kiekvieną rytą kelkis tuo pačiu laiku, o vakare eik miegoti iki vidurnakčio (idealiausia – iki 23 val.). Jeigu vakare alkio jausmas trukdo užmigti, nesikankink, suvalgyk kuklią porciją baltyminio maisto. Ir jau savo labui pasirūpink, kad porcija tikrai būtų maža.
  11. Judėk, netingėk. Nesakau – bėgiok, nes manau, kad bėgimas labiau tinka arkliams, nes jų stuburas horizontalus. Vaikščiok, lengvai mankštinkis, dvi dienas per savaitę aktyviai sportuok, nepamiršk jėgos pratimų. Neturi laiko? Tik nereikia! Atsikelk penkiolika minučių anksčiau, pradėk kad ir nuo 15 minučių trukmės ryto tempimų. Žiūrėk – gal sportavimo apetitas ims ir pabus.
  12. Naudok omega-3 riebalų rūgštis. Šis papildas apsaugos tavo kepenis, kurios kenčia nuo persivalgymo ar cukraus pertekliaus. Be to, geriau miegosi, oda taps švelnesnė, kraujospūdis sumažės, atmintis pagerės.
  13. Gerk vandenį. Mūsų kūną vidutiniškai 60 proc. sudaro vanduo. Kūdikystėje vandens yra kur kas daugiau – iki 75 proc. Senstant vandens atsargos senka, sudaro vos 50 proc. Kuo kūnas raumeningesnis, tuo jame daugiau vandens. Ir priešingai – kuo daugiau riebalų, tuo mažiau vandens. Nori gražaus kūno? Gerk vandenį, kad ląstelės normaliai funkcionuotų ir nesiliautų savaiminė organizmo detoksikacija.
  14. Nebijok kavos. Kava prieš sportavimą netgi gali paspartinti riebalų skaidymą. Vienas puodelis kavos per dieną tikrai nepakenks, tačiau jeigu kava piktnaudžiausime – galime turėti atvirkštinį poveikį.
  15. Šokoladas gerai ne tik laimei, bet ir virškinimui.Kakava mažina cholesterolį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kakavos sudėtyje esantis antioksidantas polifenolis gali pasitarnauti kaip puiki prevencinė priemonė nuo kraujagyslių ir onkologinių ligų.
  16. Kokosų aliejus. Kokosų aliejus organizmo sistemą natūraliai aprūpina vidurinės grandies sočiosiomis rūgštimis (trigliceridais) ir savo maistinėmis savybėmis toli lenkia palmių aliejų, motinos pieną ir neapdorotą karvės pieną. Šios rūgštys, patekusios į mūsų kepenis, virsta energijos bomba, kuri padeda deginti riebalų perteklių. Dar viena geroji kokosų aliejaus savybė – gerai malšina alkį.
  17. Aitrioji paprika, bet ne pica. Aitriosios paprikos aktyvusis komponentas kapsaicinas (alkaloidas) žadina energiją ir metabolizmą. Tačiau geriau vartoti nepersistengiant, ribotais kiekiais. Žalioji arbata. Priskiriama prie energinių gėrimų, plius greitina riebalų skaidymą. Ir už šį poveikį turėtume dėkoti ne kofeinui, o teaninui, amino rūgščiai, kuri padeda subalansuoti smegenų veiklą, slopina nerimą, žadina fizinę ir mentalinę energiją.
  18. Ispaninio šalavijo sėklos.Šios skaidalų ir ląstelienos karalienės pranoksta bet kurį kitą maisto produktą omega-3 rūgščių kiekiu. Ispaninio šalavijo sėklos stimuliuoja ir nepriekaištingai reguliuoja virškinimą.
  19. Saikingas baltymų vartojimas gali pagreitinti kilogramų tirpimą. Tačiau gyvulinius baltymus žmogaus organizmui skaidyti nėra lengva, jie gali išprovokuoti nepageidaujamą stresą.
  20. Vertingiausias baltymų šaltinis ­– tai gėlavandenis mikroskopinis dumblis spirulina. Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų, reikalingų organizmui.
  21. Juodieji perlai – acai uogos. Šias uogas nokina Amazonės džiunglių kopūstpalmės. Tai vienas iš populiariausių papildų. Jų sudėtyje yra natūraliai stiprių antioksidantų ir medžiagų apykaitą bei ląstelių atsinaujinimą skatinančių elementų. Acai uogos vadinamos supermaistu – padeda mesti svorį, gydo sąnarių uždegimus, valo organizmą ir stiprina sveikatą.

Parengta pagal: www.psichika.eu