Apsinuodijimas grybais

Gydytojai, gydantis ūmius apsinuodijimus, grybus skirsto į mirtinai pavojingus ir tokius, kurie sukelia lengvesnį apsinuodijimą.

  • Suvalgius grybų, kurie gali sukelti mirtiną apsinuodijimą, pirmieji simptomai išryškėja ne anksčiau nei po 5 val., t. y., pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
  • Suvalgius ne mirtinai nuodingų grybų, pirmieji apsinuodijimo požymiai kaip pykinimas, vėmimas ir viduriavimas išryškėja nuo 15 minučių iki 2 val.

Bet kuriuo atveju, įtarus apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į gydytojus – pirmiausia toksikologus. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad tai sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (t.y., daugiau kaip 5 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vykite į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 kartus įpūskite per burną oro.

Rekomendacijos dėl vaikų maitinimo

Rugsėjo 1 d. įsigalioja naujos rekomendacijos dėl vaikų maitinimo organizavimo. Viena iš jų – vaikams rekomenduojama neštis sveikus užkandžius į mokyklas ar darželius (įskaitant šventes ir gimtadienius) ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose.

Tyrimai, atlikti Lietuvoje rodo, kad pvz., cukraus vaikai suvartoja net 4 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO normos. Akivaizdu, kad tokia mityba yra viena iš svarbiausių spartaus cukrinio diabeto, nutukimo ir kitų ligų plitimo šalyje priežasčių. Saugant vaikų sveikatą svarbu mažinti kai kurių nepageidaujamų medžiagų kiekius maisto produktuose. Tą daro visos ES šalys, taip elgtis rekomenduoja PSO ir Europos institucijos, atsakingos už sveikatą. Tėvų ir pedagogų pareiga – ugdyti vaikus maitintis sveikiau.

LR Sveikatos apsaugos ministerija į mokyklą rekomenduoja neštis:

• daržovės, šakniavaisiai, vaisiai, uogos ir jų nesaldinti gaminiai;

• ankštinių, sėklų, kruopų, riešutų nesaldinti ir nesūdyti gaminiai, pusryčių dribsniai;

• pienas ir nesaldinti, neriebūs jo gaminiai (varškė, kefyras, pasukos, jogurtai ir pan.);

• kiaušiniai, nerūkyta, liesa, balta mėsa, žuvis ir jų nesūrūs gaminiai;

• nesaldūs pyragai su vaisiais, uogomis, žele ar mėsa;

• rupių, visagrūdžių miltų duona, kiti gaminiai ir kepiniai;

• geriamasis vanduo, nesaldintos žolelių arbatos, nesaldžios sultys;

• visi produktai, kurie paženklinti „Rakto skylutės“ simboliu;

Svarbu − produktų įvairovė!

Draudžiamų darželiuose ir nepageidaujamų mokyklose produktų sąrašas:

  • bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai;
  • saldainiai; šokoladas ir šokolado gaminiai;
  • valgomieji ledai;
  • pieno produktai ir konditerijos gaminiai su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu;
  • kramtomoji guma;
  • gazuoti gėrimai; energiniai gėrimai; nealkoholinis alus, sidras ir vynas;
  • gėrimai ir maisto produktai, pagaminti iš (arba kurių sudėtyje yra) kavamedžio pupelių kavos ar jų ekstrakto; cikorijos, gilių ar grūdų gėrimai (kavos pakaitalai);
  • kisieliai;
  • sultinių, padažų koncentratai;
  • padažai su spirgučiais;
  • šaltai, karštai, mažai rūkyti mėsos gaminiai ir mėsos gaminiai, kurių gamyboje buvo naudojamos rūkymo kvapiosios medžiagos; rūkyta žuvis;
  • konservuoti mėsos ir žuvies gaminiai; strimelė (silkė), pagauta Baltijos jūroje;
  • nepramoninės gamybos konservuoti gaminiai;
  • mechaniškai atskirta mėsa, žuvis ir maisto produktai, į kurių sudėtį įeina mechaniškai atskirta mėsa ar žuvis; subproduktai ir jų gaminiai (išskyrus liežuvius ir kepenis);
  • džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai;
  • maisto papildai;
  • maisto produktai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO), arba maisto produktai, į kurių sudėtį įeina GMO;
  • maisto produktai, į kurių sudėtį įeina iš dalies hidrinti augaliniai riebalai;
  • maisto produktai ir patiekalai, neatitinkantys Tvarkos aprašo 3‒5 prieduose nustatytų reikalavimų.

Pakeitimą Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo galite rasti paspaudę nuorodą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/558922c146d111e88151f16ae94c33e2/InYptbhOqN

Uogos gali tapti infekcijos šaltiniu

Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino. Tačiau nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose gėrybėse, bei žinoti galimybes kaip šių grėsmių išvengti.

                      Per maistą plintančios infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama per 5000 per maistą plintančių infekcijų protrūkių atvejų. Dažniausiai protrūkius sukelia Salmonella bakterijos (28,6 proc.), bakterijų toksinai (14,5 proc.) bei virusai (14,1 proc.).

                      Jeigu uogos atrodo švarios, tai dar nereiškia, kad taip yra. Žmogui susirgti pakanka 400─500 bakterijų, tačiau kai kuriais atvejais užtenka ir 15–20. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Žmonės ūmiomis žarnyno infekcijomis gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar indus, per užterštus maisto produktus ar vandenį. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu. Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90°C temperatūroje.

                      Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį i sodinimo vietą (sodinti toliau nuo kelio, lauko tualetų), tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.

                      Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena. Vienas iš efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus.

                      Primename, kad dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

                      Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolių – nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė – 90–95 procentai. Parduodamos uogos turi būti nepažeistos, sveikos, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be puvinio, perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio.

                      Kokybiškos uogos yra sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Pernokusios gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios – žalios arba geltonos spalvos, rūgštaus skonio, todėl tokių uogų rinktis nereikėtų. Uogas rekomenduojama suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas. Esant reikalui, pirktas uogas perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

                      Ir nepamirškite, kad laikydamiesi asmens higienos bei tinkamai prižiūrėdami ir ruošdami maisto produktus, galime apsisaugoti nuo per maistą plintančių infekcijų!

Kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių ?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai, daržovių ir vaisių suvartoja gerokai mažiau. Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja tik kas trečias suaugęs gyventojas, iš kurių tik 3,1 proc. jas vartoja kelis kartus per dieną, o iš viso vidutiniškai per parą suaugusieji suvartoja tik 260 g. daržovių ir vaisių.

Vaisiai ir daržovės mūsų organizmui reikalingi dėl to, kad juose ypač gausu C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, kitų mums naudingų medžiagų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, bet beveik nėra riebalų.

  • vitamino C daugiausia yra petražolių lapuose, juoduosiuose serbentuose, kopūstuose,
  • vitamino PP – žirniuose, pupose, burokėliuose,
  • vitamino A – špinatuose, morkose, moliūguose,
  • vitamino K – pomidoruose, salotų lapuose, žemuogėse,
  • vitamino B – žirniuose, bulvėse, sojų pupelėse, o mineralinių medžiagų daugiausia yra krapuose, špinatuose, petražolių šaknyse, moliūguose, kopūstuose, ankštinėse daržovėse, bananuose, apelsinuose, braškėse.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) duomenimis, skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai suteiks mūsų organizmui skirtingų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, raudonuose pomidoruose yra nemažai likopeno – natūralaus veiksmingo antioksidanto, saugančio ląsteles nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio bei kitų aplinkos iššūkių. Geltonos bei oranžinės spalvos daržovės ir vaisiai (morkos, moliūgai, citrinos) turi beta karoteno, taip pat vitamino A, kuris gali pagerinti regėjimą, stiprinti plaukus, nagus, pagražinti odą, o baltos spalvos vaisiai ir daržovės (svogūnai, česnakai, krienai, ropės) turi antibakterinių savybių ir padeda palaikyti normalią imuninę sistemą.

Keletas patarimų, kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių

Daržoves būtina valgyti kiekvieną dieną ir kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant. Maistui gali būti vartojamos ne tik šviežios, bet ir šaldytos bei džiovintos daržovės, vaisiai, uogos, tačiau pirmenybė turi būti teikiama šviežioms. Štai keletas patarimų, kaip suvalgyti jų daugiau.

  • Pusė lėkštės – daržovėms. Pabandykite mintyse padalinti lėkštę į dvi lygias dalis ir kiekvieną kartą dėdamiesi į ją maistą, vieną pusę lėkštės pripildykite daržovėmis.
  • Valgykite ir akimis. Dažniau vartoti daržoves įprasite, jei laikysite jas matomoje vietoje – taip visada prisiminsime, kad jų reikia valgyti kasdien ir net kelis kartus per dieną.
  • Vasarą vasarinės, rudenį – rudeninės. Stenkitės valgyti daugiau sezoninių daržovių ir vaisių. Tuo metu jų galima ne tik užsiauginti ar pigiau nusipirkti, bet būtent tuo metu jų skonis ir kokybė būna geriausi.

Parengta pagal SMLPC informaciją

 

Kaip išsirinkti aliejų

Aliejus – tai riebalai. Viena pagrindinių mitybos rekomendacijų – mažinti bendrą riebalų suvartojimą, gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais.

Sveikatai palankiausi yra aliejai, kurių sudėtyje vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra ne tik augaliniuose aliejuose (ypač gausu – rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų), bet ir riebioje žuvyje, sėklose, riešutuose. Aliejuose yra nepakeičiamų omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo) polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šių riebalų rūgščių žmogaus organizmas pats nepasigamina – jos turi būti gaunamos su maistu.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad polinesočiosios riebalų rūgštys naudingos širdžiai, teigiamai veikia cholesterolio apykaitą, padeda apsisaugoti nuo kraujotakos sistemos ligų, svarbios gliukozės kiekio kraujuje kontrolei.

Rapsų, alyvuogių, sezamų sėklų aliejai pasižymi tuo, kad jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų riebalų rūgščių.

Rafinuotas ar nerafinuotas? – Tai bene svarbiausias aliejaus pasirinkimo kriterijus.

Nerafinuoti aliejai pasižymi ryškiai išreikštomis juslinėmis savybėmis, būdingomis konkretaus augalo aliejui. Nerafinuoti aliejai turi specifinį skonį, kurį vartotojai arba mėgsta ir todėl šį aliejų renkasi, arba – atvirkščiai – nemėgsta. Juose gali būti nuosėdų. Kartais nerafinuoti aliejai parduodami nefiltruoti, tačiau tokio aliejaus tinkamumo vartoti terminas yra gerokai trumpesnis. Nerafinuotas aliejus yra vertingas ne tik dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, tačiau ir dėl jo sudėtyje esančių polifenolių, fosfolipidų, fitosterolių ir kt. medžiagų.

Aliejaus rafinavimas – fizinių ir cheminių procesų seka, kurių metu aliejus išvalomas nuo priemaišų (pašalinamos rūgštinės, dažančiosios, aromatinės ir kai kurios kitos neriebalinės priemaišos) bei teršalų,  tampa šviesus ir skaidrus. Tačiau tuo pačiu aliejus netenka ir konkrečiam augalui būdingų juslinių savybių, naudingų medžiagų. Aliejų dezodoruojant, panaikinamas aliejaus kvapas. Rafinuoto aliejaus privalumai – jie atsparesni aukštesnei temperatūrai, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų praktiniai patarimai vartotojams:

  • Aliejus – tai riebalai, todėl juo negalima piktnaudžiauti. Vertingų polinesočiųjų riebalų galima gauti ir vartojant aliejingus augalus (pvz., avokadus), sėklas, riešutus, žuvį;
  • Maistui, vartojamam be terminio paruošimo, rekomenduojama rinktis nerafinuotą aliejų;
  • Veikiamas deguonies aliejus laikui bėgant apkarsta, todėl rekomenduojama pirkti tik tokio dydžio aliejaus pakuotę, kurią atidarius aliejų būtų galima suvartoti per mėnesį;
  • Nelaikyti aliejaus šviesoje, šalia viryklės, nes šviesa ir temperatūra skatina oksidaciją;
  • Aliejaus savybės skirtingos, todėl vartoti reikėtų įvairų aliejų. Puikus pasirinkimas – rapsų, alyvuogių, linų sėmenų aliejus, nes jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių;
  • Ne visi aliejai tinkami naudoti aukštoje temperatūroje, todėl aliejų kepimui rinkitės atidžiai, pasitikslinkite apie tai skaitydami produkto etiketėje pateikiamą informaciją.

Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis

MITYBOS REKOMENDACIJOS SERGANT KEPENŲ LIGOMIS

Pagrindinė kepenų funkcija – filtruoti tai, ką suvalgome. Jos apsaugo organizmą nuo infekcijų, iš kraujo pašalina bakterijas ir kitas toksines medžiagas. Kepenyse saugomi energijos ištekliai, kurių reikia raumenims, taip pat jos svarbios reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.

Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi, arba jie yra nežymūs ar atrodo ne tokie reikšmingi (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, skysčių susilaikymas, lengvai atsirandančios mėlynės, nagų, odos pokyčiai), ir todėl nesikreipiama į gydytojus. Tik išgirdus gydytojo verdiktą „hepatitas, kepenų fibrozė, suriebėjimas ir pan.“ ne vienam nusvyra rankos ir linksta keliai. Neretai prie šių susirgimų gydymo medikamentais rekomenduojama ir dietinė mityba. Tad, ką derėtų rinktis?

Produktai
(patiekalai)
Rekomenduojama Nerekomenduojama
Riebalai Sviestas, augalinis aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų). Gyvulinės kilmės riebalai, lašiniai, taukai, margarinas.
Sriubos Vegetariškos daržovių, kruopų, lakštinių, pieniškos, vaisių. Mėsos, žuvies, grybų sultinys, rūgščios ir riebios kopūstienė, barsčių  .
Mėsa Neriebios mėsos (jautiena, veršiena, triušiena) maltiniai,  suflė.
Dešra: dietinė, daktariška. Dešrelės iš jautienos.
Riebi mėsa: kiauliena, kumpis, riebi dešra, kiaulienos sardelės, dešrelės. Mėsos konservai.
Žuvis Neriebi: menkė, karpis Riebi: eršketas, šamas ir kt.
Pieno produktai Švieži varškė (geriau neriebi, namų gamybos). Kefyras, rūgpienis, acidofilinis (nerūgštus) pienas, ne daugiau 2,5 % riebumo pienas. Grietinė – tik pagardinti patiekalą. Grietinėlė, riebus padažai. Aštrūs sūriai.
Kiaušiniai Daugiausia patiekalams gaminti. Baltyminis omletas, minkštai išvirtas kiaušinis (ne daugiau 1 vnt. per dieną). Kietai virti ir žali kiaušiniai. Kiaušinienė.
Daržovės ir žalumynai Šviežios, žalios (morkos, kopūstai, agurkai, pomidorai); virtos (bulvių košė, tarkuoti burokėliai, žalieji žirneliai, žiediniai kopūstai, agurotis). Svogūnai – tik virti. Rauginti, sūdyti ir marinuoti vaisiai, daržovės, pupos, žirneliai, pupelės, lęšiai. Rūgštynės. Turtingi eteriniais aliejais česnakai, ridikai, ridikėliai.
Vaisiai Saldūs, prinokę. Salotos iš vaisių. Želė, padažai. Džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, razinos (be kauliukų). Rūgštūs, neprinokę.
Riešutai, migdolai.
Saldumynai Medus, uogienė, pastilė, marmeladas. Sausainiai iš nepagardintos tešlos. Šokoladas, saldainiai su šokolado įdarų, tortai, pyragaičiai, ledai.
Užkandžiai Mišrainės, salotos, žuvis drebučiuose, nesūri silkė (kartais) Aštrūs prieskoniai (pipirai, garstyčios, actas, krienai, majonezas). Rūkyta mėsa, grybai.
Košės Grikių, avižų, ryžių, manų ir kt. skystos.

Skaidulinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui

Skaidulinės medžiagos, kartais vadinamos maistinėmis skaidulomis ar ląsteliena, – tai angliavandeniai, kurie nėra nei virškinami, nei absorbuojami žmogaus plonojoje žarnoje, bet jas gali skaldyti storosios žarnos mikroflora. Skaidulinės medžiagos skirstomos į tirpias vandenyje  (pektinai, beta gliukanai, guaro guma, inulinas ir kt.) ir netirpias (celiuliozė, hemiceliuliozė, ligninas, protopektinai ir kt.). Jų fiziologinis poveikis žmogaus organizmui taip pat skirtingas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų, didėja širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, storosios žarnos vėžio atsiradimo rizika, todėl sveikos mitybos specialistai ragina gyventojus vartoti daugiau šių medžiagų turinčius maisto produktus.

Suaugusiesiems per parą rekomenduojama suvartoti 25–35 g skaidulinių medžiagų. Jei jūs per parą su maistu gaunate 2000 kcal, tai tame maiste turi būti ne mažiau kaip 25 g skaidulinių medžiagų.

Skaidulinių medžiagų šaltiniai – viso grūdo dalių turintys duonos gaminiai, ankštiniai, riešutai, sėklos, dauguma daržovių, vaisiai, uogos,  kviečių bei avižų sėlenos, džiovintos slyvos.

Nors nemažai vaisių, pvz., bananai, apelsinai, mandarinai, mangai, ananasai, kriaušės, arbūzai ir kiti turi skaidulinių medžiagų, jie nėra tokie palankūs sveikatai, kadangi juose yra ir gana daug cukrų. Įsidėmėkite,  gyvūninės kilmės produktai skaidulinių medžiagų neturi.

Skaidulinių medžiagų poveikis žmogaus organizmui:

  • apsaugo nuo vidurių užkietėjimo;
  • padeda greitinti maisto judėjimą žarnyne (ypač netirpios skaidulinės medžiagos, kurių daug yra kviečių sėlenose);
  • padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje bei mažinti padidėjusią gliukozės koncentraciją kraujyje iš karto pavalgius (ypač esančios avižų ir miežių sėlenose tirpios skaidulinės medžiagos);
  • mažina širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto bei storosios žarnos vėžio atsiradimo riziką.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis

Kur kiek cukraus įdėta

 Mokslininkai gausų įvairių cukrų vartojimą sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis, sumažėjusiu imunitetu, vėžiu, smegenų insultu, diabetu, antsvoriu, virškinimo sutrikimais, dantų ėduonimi, todėl sveikos mitybos specialistai rekomenduoja kuo mažiau vartoti daug cukrų turinčių produktų.

Su maistu per parą turėtume gauti ne daugiau kaip 50 g cukrų, arba ne daugiau kaip 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės, o Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja siekti, kad šis kiekis sumažėtų perpus ir neviršytų 25 g arba 5 arbatinių šaukštelių per parą, įskaitant esantį visuose produktuose.

1 saldainis gali turėti vidutiniškai 7–8 g arba apie 1,5 arbatinio šaukštelio cukrų, o kadangi jo yra ir kitur, nepastebėsite kaip pasieksite ir viršysite paros normą, jei negyvensite aktyviai.

Dauguma vaisių, uogų bei daržovių turi nemažai cukrų, bet jie nedaro žalos organizmui, nes šie produktai turi daug skaidulinių medžiagų, kurių dėka lėčiau vyksta cukrų įsisavinimas ir organizmui neprireikia jų versti riebalais. Be to, juose yra vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Tačiau kadangi vaisių sultys skaidulinių medžiagų praktiškai neturi ir cukrūs iš jų greit patenka į kraują bei verčiami riebalais, jos nelaikomos tokiomis naudingomis kaip vaisiai. Todėl sulčių verčiau negerti kartu su kitu maistu.

Norint sužinoti, ar į maisto produktą papildomai įdėta cukraus arba kiek jame iš viso yra cukrų, reikėtų skaityti maisto produktų etiketes ir žiūrėti, ar sudedamųjų dalių sąraše įrašyta ,,cukrus“, ,,gliukozė“, ,,fruktozė“, ,,gliukozės sirupas“ ir pan., ir kiek cukrų yra 100 g produkto.

„Jei maisto produkto etiketėje užrašyta ,,mažai cukrų“, vadinasi, 100 g kieto produkto yra ne daugiau kaip 5 g arba 100 ml skysto produkto yra ne daugiau 2,5 g cukrų, o jei į produktą nebuvo įdėta jokių cukrų, taip ir rašoma – ,,nepridėta cukrų“. Tačiau, jei maisto produkte natūraliai yra cukrų, šalia gali būti nurodyta „produkto sudėtyje yra natūralių cukrų.

SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) bei SMLPC (Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras) rekomenduoja rinktis maisto produktus, pažymėtus ,,Rakto skylutės” simboliu. Juose yra įdėta mažiau cukrų (taip pat druskos ir riebalų), lyginant su kitais  tos pačios grupės maisto produktais.

Saugus šv. Velykų vaišių stalas

Velykos – ne tik Kristaus prisikėlimo šventė, bet ir gausaus vaišėmis nukloto stalo tradicija. Būna, kad ne visus šventinis laikotarpis džiugina. Dažnai pasitaikančios virškinamojo trakto, apsinuodojimo sugedusiu maistu pasekmės sugadina ne vienam šventę ar pošventinį laikotarpį. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad Jei naudojami sintetiniai kiaušinių dažai, būtina laikytis nurodytų naudojimo instrukcijų, nevalgyti kiaušinių, kurių lukštas suskilęs, o baltymas  nusidažęs. Patartina naudoti natūralius kiaušinių dažus, t. y. svogūnų lukštus, ąžuolo žievę ir kt.

Šviežių kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos. Juos reikia laikyti šaldytuve ir nuplauti tik prieš vartojimą.

Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo.

Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti.

Jei po savaitės per Atvelykį norite papuošti stalą margučiais, nudažykite keletą šviežių kiaušinių.

Jei nenorite, kad šventės apkarstų, pirkite tik paženklintus maistui skirtus kiaušinius.

Susijęs vaizdas

Taigi ULAC medikai rekomenduoja tinkamai tvarkyti maistą ir nepamiršti asmens higienos:

Laikytis švaros

  • Maistą ruošti tik švariomis rankomis. Jas būtina nusiplauti su muilu pasinaudojus tualetu, prieš valgį, maisto tvarkymą.
  • Ruošiant maistą neliesti plaukų, vengti kosėti, čiaudėti, pūsti nosį.
  • Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu.
  • Pagaminus maistą, kruopščiai nuvalyti visus virtuvės paviršius, išplauti įrankius ir indus. Kempinėles, šluostes nuolat nukenksminti virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.
  • Neruošti maisto kitiems, jei turite žarnyno funkcijos sutrikimų.

Atskirti žaliavą nuo vartojimui paruošto maisto

  • Termiškai neapdorotą ir vartojimui paruoštą maistą pjaustyti ant atskirų lentelių.
  • Kaskart kruopščiai plauti rankas palietus bet kokį gyvūninį termiškai neapdorotą maistą.
  • Atskirti šaldytuve laikomą maistą.

Gerai išvirti ar iškepti gyvūninį maistą (mėsą, kiaušinius, žuvį ir kt.)

  • Ligas sukeliančios bakterijos žūva jas veikiant aukštesnei nei 70°C temperatūrai.
  • Iš gerai termiškai paruoštos mėsos besiskiriantis skystis yra skaidrus, bet ne rausvas.
  • Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus.

Tinkamai laikyti maistą

  • Nepalikti paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas, nes per tą laiką galimai maiste esančios patogeninės bakterijos gali pasidauginti.
  • Nelaikyti maisto ilgai, net šaldytuve, ilgiau laikytą, prieš vartojimą pakaitinti.
  • Užšaldytą maistą atitirpinti šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.

Rinktis  šviežią maistą

  • Nevartoti maisto, kurio galiojimo terminas pasibaigęs.

Linkime Jums saugių šv. Velykų !

Pasaulinės vandens dienos paminėjimas ugdymo įstaigose

Pasaulinė vandens diena Gabijos gimnazijoje paminėta akcija „Mėgaukimės vandeniu“, kurios tikslas- priminti vandens svarbą ir naudą žmogaus organizmui. Vanduo – tai gyvybės pagrindas. Vanduo mūsų organizme atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas. Kasdien mums reikia išgerti 8 stiklines arba 1,5 – 2 litrus vandens. Kiekvienas asmeniškai gali pasiskaičiuoti geriamojo vandens kiekį žmogaus organizmui pagal formulę: Kg x 0,0 = VANDUO. Akcijos metu mokiniai teisingai atsakę į pateiktus klausimus gavo dovanų – šaltinio vandens buteliuką.

„Žiburėlio“pradinės mokyklos pirmų klasių mokiniai dalyvavo pamokose „Vanduo – sveikatos šaltinis“.  Tikslas – atkreipti mokinių dėmesį į vandens svarbą žmogaus sveikatai. Mokiniai sužinojo, kodėl reikia gerti vandens kiekvieną dieną, kiek jo netenkame kasdien. Vanduo organizme perneša maistines medžiagas, reguliuoja kūno temperatūrą ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Vandens trūkumas gali pakenkti sveikatai ir sukelti grėsmę gyvybei. Mokiniams paaiškinta, kad atsigėrus saldžiųjų gėrimų troškulio jausmas neišnyksta. Pamokų metu vyko vandens degustacija. Mokiniams labai patiko vanduo prisotintas vaisių (citrinų, apelsinų, spanguolių).  Pamoks užbaigėmė pasaka „Vandens lašelis“.

 

cof

L.d. ,,Berželio,, vaikai:

Gerkime vandenį ir būkime sveiki!