Europos sveikos mitybos diena – AR VALGĖTE ŠĮRYT PUSRYČIUS IR JŪS ?

Lapkričio 8 d. – Sveikos mitybos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama sveikai maitintis, žmonės raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai. Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, mūsų sveikatą net 25–30 proc. lemia mitybos įpročiai.

Įrodyta, kad netinkama mityba lemia nutukimą, kraujotakos sistemos ligas, cukrinį diabetą, onkologines, virškinamojo trakto ligas. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, didelė dalis gyventojų vartoja per daug riebalų ir cukraus turinčio maisto, per mažai vaisių ir daržovių, dėl to daugėja antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių. Su maistu organizmas turi gauti tiek energijos, kiek jos išeikvoja per dieną. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebių produktų kiekį.

Šia proga, Biuras iniciavo „žaibinę“ apklausą žodžiu, kurios metu Mažeikių rajono ugdymo įstaigų auklėtinių buvo klausiama: „Ar valgėte šįryt pusryčius ?“ Atsakymai jus nustebins: iš 2622 apklaustų vaikų – pusryčius valgė 1564 vaikai (tai sudaro 60 proc.). Žinoma, didesnis procentas – labiau džiugintų visus, bet savo darbu ir skleidžiamomis žiniomis mes ir toliau sieksime, kad skaičius – didėtų.

Taigi, sveikos mitybos dienai paminėti organizuojami įvairūs edukaciniai renginiai: viktorinos, protmūšiai, degustacijos, paskaitėlės. Taip pat Mažeikių  sutrikusio intelekto žmonių bendruomenėje „Viltis“ šiandien 14 val. organizuojama kūno sudėties analizė bei praktinė paskaita „Nepasiklyskime produktų labirinte“.

Fotoreportažai iš ugdymo įstaigų:

  

Būkite atsargūs skanaudami miško gėrybių. Galimi apsinuodijimai !

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių – kiti menkaverčiai. Daugiau nei 100 rūšių yra nuodingos, iš jų 20 – 30 – labai pavojingų žmogaus gyvybei. Taigi svarbu išmokti pažinti valgomuosius grybus ir rinkti tik tinkamus vartojimui.
Apsinuodijimo nuodingais grybais požymiai dažnai būna panašūs: pirmiausia, prasideda stiprūs raižantys pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vėliau apima bendras silpnumas, mieguistumas, centrinės nervų sistemos slopinimas. Sunkių apsinuodijimo amatoksino turinčiais grybais komplikacijų galima išvengti, jei pacientas laiku kreipiasi profesionalios medicininės pagalbos.
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad tai sukeltų vėmimą. Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (t.y., daugiau kaip 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vykite į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja.
Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 kartus įpūskite per burną oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

KOKIA JŪSŲ DIENOS KALORIJŲ NORMA ?

Kai taip populiaru skaičiuoti kalorijas ir sveikai maitintis, labai pravartu žinoti, kiek kalorijų per dieną reikia suvartoti būtent jums?

Pasinaudokite klasikine formule. Asmeninė skaičiuoklė vyrams ir moterims, kurie nesportuoja:

  • Suaugęs vyras
    5 + (13.75 x kūno svoris kilogramais) + (5.003 x ūgis centimetrais) – (6.755 x amžius) = jums reikalingų dienos kalorijų norma
  • Suagusi moteris
    1 + (9.563 x kūno svoris kilogramais) + (1.850 x ūgis centimetrais) – (4.676 x amžius) =  jums reikalingų dienos kalorijų norma

Tačiau jeigu sportuojate, gautą rezultatą būtina padauginti iš jūsų fizinio aktyvumo lygmens.

Fizinio aktyvumo lygiai:

Sėslus gyvenimo būdas – jeigu jūs sportuojate labai minimaliai arba visai nesportuojate, gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.2

Lengvai aktyvus gyvenimo būdas – jeigu lengvai pasportuojate tarp vieno ar trijų kartų per savaitę, gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.375

Vidutiniškai aktyvus gyvenimo būdas – jeigu atliekate vidutinio sunkumo pratimus nuo trijų iki penkių kartų per savaitę, jūsų gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.55

Aktyvus gyvenimo būdas – jeigu atliekate sunkias treniruote 6-7 dienas per savaitę, jūsų gautą rezultatą reiktų padauginti iš x 1.725

Labai aktyvus gyvenimo būdas – Jeigu atliekate ypatingai sunkius pratimus dukart per dieną, jūsų gautą rezultatą reikia padauginti iš x 1.9

Parengta pagal http://foodbase.azurewebsites.net/

Saugi vasara – maisto higiena

Vasara – kelionių, iškylų lauke metas. Ar tikrai pasirūpinate, kad gamtoje skanaujami patiekalai būtų saugūs jūsų sveikatai?

Ar žinote, kad valgydami užsikrėtusių toksoplazmoze kiaulių, avių, galvijų mėsą, kuri buvo nepakankamai termiškai apdorota, vartodami užterštą vandenį, pieną, valgydami nenuplautas daržoves, vaisius, uogas,  per užterštas rankas ar kitus aplinkos objektus, galite susirgti taksoplazmoze? Toksoplazmozė yra žmogaus ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos (Toxoplasma gondii). Įprotis valgyti žalią arba tik pavirtą (iki 60°C temperatūros) mėsą yra pagrindinis toksoplazmozės infekcijos perdavimo veiksnys (iki 70 proc. atvejų), o užsikrėtimas kontaktuojant su užterštu dirvožemiu sudaro iki 17 proc. atvejų.

Ar žinote, kad vaisiai ir daržovės derliaus ėmimo metu gali būti laistyti užterštu salmonelėmis vandeniu? Užterštumas gali pasitaikyti ir virtuvėje, kai žalios mėsos ar paukštienos skysčiai patenka ant maisto produktų, kurie nėra termiškai apdorojami prieš valgant, pavyzdžiui, salotos.
Žmonės po naudojimosi tualetu ar pakeitę vystyklus ir kruopščiai nenusiplovę rankų užteršia maistą jį gamindami. Infekcija į organizmą gali patekti, net jei jūs paliečiat ką nors kas yra užkrėstas bakterijomis, įskaitant naminius gyvūnėlius, ypač paukščius ir roplius, o po to įsikišate savo pirštus į burną. O jau tada – ne tik sugadintos vasaros atostogos, bet ir rimti sveikatos sutrikdymai, virškinamojo trakto skausmai, įvairūs skrandžio ir  žarnyno sutrikimai.

Todėl labai svarbu laikytis asmens ir maisto higienos, užtikrinti tinkamą temperatūrą maisto gaminimo proceso metu, kuo dažniau plauti rankas ir

Maisto higiena

  • Valgyti tik gerai išvirtą ir iškeptą mėsą. Dažniausiai užsikrečiama, vartojant žalią ar nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) paruoštą mėsą (pvz.: faršą, šašlykus).
  • Užšaldymas, marinavimas, rūkymas sumažina mėsos infekuotumą, bet sukėlėjų visiškai nesunaikina.
  • Nevartoti žalių kiaušinių ir negerti nepasterizuoto pieno.
  • Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat jo nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti.
  • Maistą saugoti nuo musių, tarakonų, dulkių.

Asmens higiena

  • Kruopščiai tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas prieš valgį, taip pat lietus žalią mėsą, neplautas daržoves.
  • Mūvėti pirštines dirbant sode, darže ir plauti rankas po darbo.
  • Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
  • Plovikliais, turinčiais aktyviojo chloro, dezinfekuoti stalo ar kitus paviršius po sąlyčio su žalia mėsa.

 

 

Parengta pagal www.ulac.lt

20 patarimų, kaip ir ką valgyti, kad nesigailėtume:

  1. Valgyk, kad numalšintum alkį, bet neprisikimšk. Valgyk, kol pasijusi 80 proc. sotus. Atsiplėšk nuo stalo dar jausdamas nedidelį alkį. Mūsų pilvas lėtapėdis, jo receptoriams prireikia 20 minučių, kad susiprastų.
  2. Valgyk atsipalaidavęs, patogiai, ne stačiomis. Sumuštinis bėgte yra tiesus kelias į virškinimo streiką. Kava išsinešimui? Tu rimtai?! Keturi peiliai – skrandžiui, skoniui, pagarbai kavai ir ekologijai.
  3. Maistu nekamšyk streso ar liūdesio. Stresas kelia sumaištį ne tik sieloje, bet ir galvoje. Veikiami streso mes darome keistus pasirinkimus, dėl kurių vėliau gailimės. Valgymo sutrikimų ekspertai perspėja: moterys turi polinkį persivalgyti streso būsenos.
  4. Nevalgyk iš nuobodulio. Yra du patikimi būdai, norint nuslopinti įprotį valgyti iš nuobodulio. Vienas – prieš valgant atsigerti. Geriau ne sulčių ar vyno, o vandens arba arbatos be cukraus. Antras – pradėti rašyti mitybos dienoraštį, kuriame sąžiningai susirašytumėte savo kiekvieną kąsnį.
  5. Valgyk lėtai, mažomis porcijomis. Bent 10–20 (iki 32) kartų sukramtyk prieš nurydamas. Lėtai valgydamas sąmoningiau jausi, kada dar esi alkanas, o kada šiaip kemši. Kuo smulkiau sukramtytas maistas, tuo jį lengviau virškinti ir įsisavinsi maistines medžiagas bei energiją.
  6. Susilaikyk nuo užkandžių. Laukis save apgaudinėjęs, kad užkandžiaudamas suvalgysi mažiau. Pasiskaičiuok kalorijas ir pats įsitikinsi. O jeigu vesi maisto dienoraštį, pamatysi, kad užkandžiavimas ir nuobodulys yra tos sesutės per kalnelį, kurios ne tik susieina, bet dar ir prisidirba.
  7. Valgyk tris kartus per dieną. Savo mitybos plano laikykis griežtai, nieko neankstindamas ir nevėlindamas. Ir tegu pagrindinis patiekalas būna vidurdienio (nuo 11 val. iki 14 val.), kai mūsų virškinimas pats aktyviausias. Valgydami reguliariai mes siunčiame signalus savo kūnui: „Nestresuok, bus to maisto, nebadausim.“
  8. Tegu 50 proc. maisto sudaro daržovės. Daržovės turi mažiau kalorijų. Augalinį maistą kramtome ilgiau, jis sočiau užkemša skrandžio tūrį. Tačiau daržovė daržovei nelygi. Jei nori geriau jaustis ar numesti svorio, atsisakyk bulvių ir šakninių daržovių, nes jos turi daug krakmolo.
  9. Niekada nesakyk „niekada“. Tarkim, tau patinka saldumynai ar kepiniai, bet tu žinai, kad jie kenkia tavo formoms. Laikykis savo mitybos plano su išlygomis, mažytėmis nuodėmėmis. Penkias dienas per savaitę būk pavyzdingas, savaitgalį save palepink. Ir lepindamas niekada nesigraužk. Kirsk su malonumu tai, kas teikia malonumą.
  10. Išsimiegok.Kiekvieną rytą kelkis tuo pačiu laiku, o vakare eik miegoti iki vidurnakčio (idealiausia – iki 23 val.). Jeigu vakare alkio jausmas trukdo užmigti, nesikankink, suvalgyk kuklią porciją baltyminio maisto. Ir jau savo labui pasirūpink, kad porcija tikrai būtų maža.
  11. Judėk, netingėk. Nesakau – bėgiok, nes manau, kad bėgimas labiau tinka arkliams, nes jų stuburas horizontalus. Vaikščiok, lengvai mankštinkis, dvi dienas per savaitę aktyviai sportuok, nepamiršk jėgos pratimų. Neturi laiko? Tik nereikia! Atsikelk penkiolika minučių anksčiau, pradėk kad ir nuo 15 minučių trukmės ryto tempimų. Žiūrėk – gal sportavimo apetitas ims ir pabus.
  12. Naudok omega-3 riebalų rūgštis. Šis papildas apsaugos tavo kepenis, kurios kenčia nuo persivalgymo ar cukraus pertekliaus. Be to, geriau miegosi, oda taps švelnesnė, kraujospūdis sumažės, atmintis pagerės.
  13. Gerk vandenį. Mūsų kūną vidutiniškai 60 proc. sudaro vanduo. Kūdikystėje vandens yra kur kas daugiau – iki 75 proc. Senstant vandens atsargos senka, sudaro vos 50 proc. Kuo kūnas raumeningesnis, tuo jame daugiau vandens. Ir priešingai – kuo daugiau riebalų, tuo mažiau vandens. Nori gražaus kūno? Gerk vandenį, kad ląstelės normaliai funkcionuotų ir nesiliautų savaiminė organizmo detoksikacija.
  14. Nebijok kavos. Kava prieš sportavimą netgi gali paspartinti riebalų skaidymą. Vienas puodelis kavos per dieną tikrai nepakenks, tačiau jeigu kava piktnaudžiausime – galime turėti atvirkštinį poveikį.
  15. Šokoladas gerai ne tik laimei, bet ir virškinimui.Kakava mažina cholesterolį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kakavos sudėtyje esantis antioksidantas polifenolis gali pasitarnauti kaip puiki prevencinė priemonė nuo kraujagyslių ir onkologinių ligų.
  16. Kokosų aliejus. Kokosų aliejus organizmo sistemą natūraliai aprūpina vidurinės grandies sočiosiomis rūgštimis (trigliceridais) ir savo maistinėmis savybėmis toli lenkia palmių aliejų, motinos pieną ir neapdorotą karvės pieną. Šios rūgštys, patekusios į mūsų kepenis, virsta energijos bomba, kuri padeda deginti riebalų perteklių. Dar viena geroji kokosų aliejaus savybė – gerai malšina alkį.
  17. Aitrioji paprika, bet ne pica. Aitriosios paprikos aktyvusis komponentas kapsaicinas (alkaloidas) žadina energiją ir metabolizmą. Tačiau geriau vartoti nepersistengiant, ribotais kiekiais. Žalioji arbata. Priskiriama prie energinių gėrimų, plius greitina riebalų skaidymą. Ir už šį poveikį turėtume dėkoti ne kofeinui, o teaninui, amino rūgščiai, kuri padeda subalansuoti smegenų veiklą, slopina nerimą, žadina fizinę ir mentalinę energiją.
  18. Ispaninio šalavijo sėklos.Šios skaidalų ir ląstelienos karalienės pranoksta bet kurį kitą maisto produktą omega-3 rūgščių kiekiu. Ispaninio šalavijo sėklos stimuliuoja ir nepriekaištingai reguliuoja virškinimą.
  19. Saikingas baltymų vartojimas gali pagreitinti kilogramų tirpimą. Tačiau gyvulinius baltymus žmogaus organizmui skaidyti nėra lengva, jie gali išprovokuoti nepageidaujamą stresą.
  20. Vertingiausias baltymų šaltinis ­– tai gėlavandenis mikroskopinis dumblis spirulina. Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų, reikalingų organizmui.
  21. Juodieji perlai – acai uogos. Šias uogas nokina Amazonės džiunglių kopūstpalmės. Tai vienas iš populiariausių papildų. Jų sudėtyje yra natūraliai stiprių antioksidantų ir medžiagų apykaitą bei ląstelių atsinaujinimą skatinančių elementų. Acai uogos vadinamos supermaistu – padeda mesti svorį, gydo sąnarių uždegimus, valo organizmą ir stiprina sveikatą.

Parengta pagal: www.psichika.eu

MAŽINKITE SUVARTOJAMŲ SALDUMYNŲ KIEKĮ – ŠTAI JUMS – NATŪRALŪS SALDIKLIAI

Cukrus nėra būtinas mūsų organizmui, tačiau išvengti jo kasdienėje mityboje labai sunku. Nors stengiamės stebėti ir bent šiek tiek sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, neretai užsimirštame ir įsiberiame šaukštelį cukraus į kavą ar arbatą, saldiname kepinius, naudojame įvairius sirupus ir kitus pagardus. Visiškai atsisakyti saldiklių sunku, todėl siūlome alternatyvą – natūralius saldiklius. Jie gali ne tik pakeisti cukrų gaminant maistą ar saldinant gėrimus, bet ir suteikti žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Medus. Saldus, tąsus medus jau nuo neatmenamų laikų lietuvių kultūroje buvo ne tik maistas, bet ir vaistas, stiprinantis imuninę sistemą ir pasižymintis antibakteriniu poveikiu. Cukrų medumi galima pakeisti beveik visur, o ir prireikia jo žymiai mažiau – medus yra daug saldesnis. Priklausomai nuo medaus rūšies, jame galima rasti geležies, magnio ir daug kitų naudingų organizmui medžiagų. Juo saldinkite arbatą, jogurtą, košes ar vaisių asorti. 

Klevų sirupas. Rečiau vartojamas, bet labai naudingas organizmui natūralus saldiklis – klevų sirupas. Šis saldiklis turi didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją ir mažiau kalorijų nei medus. Saldus klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Juo galite pagardinti arbatą, blynelius, jogurtą, avižinę košę, bandeles ar skrudintą pusryčių duoną. Sirupas taip pat puikiai tinka konditeriniams gaminiams. Beje, pirkdami klevų sirupą įsitikinkite, kad tai yra 100 % natūralus sirupas be priedų. „Saldus klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Juo galite pagardinti arbatą, blynelius, jogurtą, avižinę košę, bandeles…“

Melasa. Sveikos mitybos šalininkai dažnai renkasi melasą – tirštą, tamsų ir labai saldų natūralų sirupą. Kitaip nei perdirbtas ir išvalytas cukrus, melasa yra sveikas saldiklis, kuriame gausu kalcio, geležies ir kalio. Melasa suteikia ypatingą skonį įvairiems kepiniams, puikiai tinka saldinti gėrimams, dribsniams, košėms, vaisių patiekalams.

Saldžioji stevija. Stevija laikoma saldžiausiu pasaulyje augalu, kurio lapeliai (žr. pagrindinę straipsnio nuotrauką) yra 10–30 kartų saldesni už cukrų ir neturi kalorijų. Stevija pasižymi antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, gerina virškinimą, kepenų ir kasos veiklą. Šis natūralus saldiklis puikiai tinka žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Stevijos lapeliais galima saldinti tiek gėrimus, tiek maistą.

Kokoso žiedų cukrus. Puiki alternatyva įprastam cukrui – kokoso žiedų cukrus, turintis daug kalio, magnio, cinko, geležies, vitamino B1, B2, B3, B6 ir C. Kokoso žiedų cukrumi galima saldinti arbatą. kavą, kokteilius, jogurtą, pagardinti blynus ar kitus kepinius.

Agavų sirupas. Agavų sirupas taip pat yra puikus natūralus saldiklis, galintis pakeisti cukrų. Šį sirupą galima naudoti saldinant gėrimus, skaninant desertus, blynelius, košę, varškę ar vaisių salotas. Šis saldiklis puikiai tinka žmonėms, kuriems svarbu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Taigi variantų, kuo pakeisti naudingų savybių neturintį, o dažnai ir žmogaus organizmui kenkiantį cukrų, – daug. Tereikia nebijoti eksperimentuoti ir nuolat atrasti kažką nauja!

Parengta pagal: www.manosveikata.lt

VANDUO APLINK MUS. KIEK IR KAIP VARTOTI ?

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Vanduo būtinas mūsų sveikatai,  švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities. Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio-buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos.

Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.

Mūsų aplinkoje vis didėja antimikrobinių medžiagų likučių, o tai lemia atsparumo antibiotikams vystymąsi, apie kurį dar prieš 70 metų kalbėjo penicilino išradėjas, anglų mikrobiologas Alexanderis Flemingas. Jis teigė, jog netinkamai ir per mažomis dozėmis vartojant antibiotikus bakterijos gali tapti atsparios. Jau šiandien girdime specialistų perspėjimų, kad atsparumas antibiotikams didėja greičiau nei išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Paviršiniuose vandenyse randama E. coli bakterijų, kurios yra atsparios antibiotikams, o tai apsunkina užsikrėtusių šiomis bakterijomis žmonių gydimą. Taip pat nesustabdomai didėja kitų paplitusių patogenų, tokių kaip salmonelės, enterokokai, auksiniai stafilokokai, atsparumas antibiotikams.

Nepamirškite ir keletos taisyklių, kaip mums, siekiantiems būti sveikais ir ilgaamžiams, tinkamai vartoti vandenį kasdieniame gyvenime. Pravartu laikytis kelių taisyklių:

  • Pirmiausia, negalima gerti valgio metu, kadangi vanduo iš organizmo pasišalina per 10 minučių, o su juo pašalinamos ir praskiestos skrandžio sultys, o tai lėtina maisto virškinimą. Nors ir sakoma, kad vanduo, išgertas valgant, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir taip gerina virškinimą, tai yra netiesa. Be anksčiau minėto skrandžio sulčių pašalinimo, valgymo metu išgertas vanduo daro blogą įtaką maisto sukramtymui, kadangi vietoje to, kad maistas būtų sukramtytas ir suvilgytas seilėmis, užsigeriantis jį vandeniu žmogus tiesiog išmoksta maistą nuryti suvilgytą ir ne iki galo sukramtytą.
  • Geriausia vandenį gerti likus 10 – 15 minučių iki valgio. Suvalgius vaisių, gerti patartina tik praėjus 30 minučių, suvartojus krakmolingo maisto – ne anksčiau kaip po 2 valandų, o baltymų – po 4 valandų.
  • Kad žinotume, kokia mūsų individuali vandens paros normos formulė, apskaičiuokite ją:
    • Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų jūsų dienos teorinė (toks kiekis vandens rekomenduojamas fiziškai mažai aktyviems suaugusiems žmonėms. Sportuojantiems ir vaikams galioja kitos normos)
      Jei sergate širdies nepakankamumu, inkstų ar kitomis sunkiomis ligomis – dėl skysčių kiekio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Svarbu žinoti, kad troškulys nėra dehidratacijos požymis. Jis atsiranda tik tada, kai trūksta 0.5-1 litro vandens. Jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga. Faktinė kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo jo valgomo maisto (kiek valgo šviežių daržovių, vaisių, kiek kepto maisto ir pan.), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės bei aplinkos veiksnių. Taigi norma – individuali.

Šiandien Mažeikių l/d „Buratinas“ auklėtiniai iškilmingai šventė Vandenėlio gimtadienį, kuriame kalbėjome ne tik apie vandenį, jo būsenas ir taršą, bet ir grojant muzikai, rinkome „nematomus“ lašus į delnus, „taškėsi balose“ ir pažadėjo saugoti  vandenį ir gyvąją gamtą.

Keletas nuotraukų iš renginio:

 

Parengta pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro – www.smlpc.lt,   www.sulieknek.lt duomenis

Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017

Mieli mažeikiečiai,

Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.

Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:

BALANDŽIO 18 D. (antradienis – Fizinio aktyvumo diena) 

10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.

Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.

10:30 val. –  Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai  apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.

Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos  asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.

14:00 val. – Gryno oro treniruotė 

Bandysime „atidaryti“ lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.

16:15 val. – Nėščiųjų mankšta

Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268

17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268

 

BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)

10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius

„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:

  • kūno masės indeksą,
  • kūno riebalų ir raumenų santykį,
  • metabolinį amžių ir kt. rodiklius.

KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą

10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“

Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti“ maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė. 

13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“

Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)

10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)

Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.

11:00 val. – Kvėpavimo mankšta

Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė

13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“ 

Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. –  paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“

Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)

08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

10:30 val. – Meno terapija  

Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti“ popieriuje, kai galima „paleisti“ mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)

Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.

15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų“ garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti“ nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus“. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas

PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

 

Artėjant pavasariui pakalbėkime apie „žalius“ maisto produktus

Visi žinome apie vitaminų ir mineralų svarbą gerai sveikatai, bet yra dar vienas labai svarbus ir, deja, vis dar ignoruojamas sveikatos veiksnys – enzimai (kitaip dar vadinami fermentais). Enzimai yra sudėtiniai baltymai, kuriuos gamina kiekvienas augalas ir gyvas organizmas. Geriausias enzimų šaltinis – švieži vaisiai ir daržovės. Organizmą valantys enzimai kaupiasi kepenyse. Geriausia juos vartoti tarp valgymų – tada jie nenaudojami virškinimui, o patenka tiesiai į kepenis ir kraują ir dalyvauja organizmo valyme.

Yra trijų kategorijų enzimai:

Metaboliniai enzimai – remontuoja ląsteles ir optimalų organizmo funkcionavimą. Jie daugiausiai gaminami pačiose ląstelėse.

Virškinimo enzimai (daugumą gamina kasa) – padeda suvirškinti valgomą maistą (suskaido maistą į pasisavinamą formą). Virškinimo enzimai atlieka tris pagrindines funkcijas:1) virškina baltymus – suskaido į amino rūgštis, 2) virškina riebalus – suskaido į riebalines rūgštis ir gliceridus ir 3) virškina angliavandenius -suskaido į gliukozę. Bet tie patys virškinimo enzimai gali būti panaudojami ir kaip metaboliniai – ląstelių remontui.

Maisto enzimai – enzimai randami žaliame, aukštos temperatūros (iki 47C), nepaveiktame maiste. Visas augalinis temperatūroje neapdorotas maistas turi savų enzimų, kurie maistui patekus į organizmą padeda jį virškinti ir taip organizmas nenaudoja savų enzimų – neapkraunama kasa ir ji gali gaminti daugiau metabolinių/sisteminių enzimų ląstelių remontui. Maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesnėje nei 47C temperatūroje visi enzimai žūva. Ir, deja, dauguma žmonių šiandien daugiausia vartoja apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame nėra enzimų. Virškinimo ir maiste randami enzimai atlieka tą pačią funkciją – virškiną ir skaido maistą, kad ląstelės jį galėtų pasisavinti. Savų enzimų turi šviežios daržovės, vaisiai, nepasterizuoti ar kitaip temperatūroje neapdoroti pieno produktai, žali kiaušiniai, ir net mėsa (cathepepsinas)

Žalioje natūralioje formoje daugelis maisto produktų turi pakankamai enzimų, kad suvirškintų savyje esančius ingredientus. Puikus pavyzdys yra bananas. Neprinokęs bananas (tokie dažnai parduodami parduotuvėse – kai yra žalios spalvos) turi apie 20% krakmolo. Natūraliai banane esantis enzimas amilazė šį krakmolą paverčia į cukrų ir dėl šios priežasties bananas tampa saldus ir žievės spalva pasikeičia į geltoną (valgant žalios spalvos bananą jis dėl jame esančio krakmolo yra nesaldus, todėl nusipirkus žalius bananus reikia juos palikti kelioms dienoms šiltoje vietoje ir jie savaime prinoks). Prinokę bananai ir kiti vaisiai yra idealus energijos šaltinis ir juos valgant organizmas neeikvoja savų enzimų. Ir dažnai klaidingai bijoma valgyti vaisius dėl juose esančio cukraus, bet, kaip jau ne kartą esu rašęs, vaisiuose esantis cukrus yra pasisavinamas lėčiau ir yra ne tas pats, kas baltas cukrus. Nepaisant to, diabetikai vaisius turi vartoti saikingai, nes per didelis jų kiekis gali per daug pakelti gliukozės kiekį kraujyje.

Enzimai padeda valytis žarnynui, nes suskystina jo turinį ir dėl to lengviau vyksta šalinimas. Jie padeda virškinimui ir įsisavinimui, nes suskaido maistą. Suskaidytas maistas suskystėja, todėl žarnynas dirba lengviau ir greičiau. Sutrumpėja maisto šalinimo trukmė, greičiau pasišalina toksinai, išvengiama vidurių užkietėjimo. Taigi, artėjant „žaliųjų“ augalų sėjai ir derliui – valgykite kuo daugiau žalios spalvos turinčių daržovių (špinatai, salotos, kopūstai, petražolės, paprika, brokoliai, kalafiorai, žirneliai, agurkai ir t.t.)  ir vaisių (obuoliai, kiviai, bananai, vynuogės (bet labai saldžios – vartoti saikingai, ypač diabetikams) ir t.t.) ir kuo mažiau jas apdorokite.

Straipsnis parengtas pagal: Dr. Edward Howell, Enzyme nutrition www.naturalnews.com