Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijas
Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva šią dieną minima Pasaulinę diabeto diena, ja siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į diabeto epidemijos mastą pasaulyje. 2018 m. Pasaulinės diabeto dienos tema yra „Šeima ir diabetas“, kurios tikslas – padidinti supratimą apie diabeto poveikį sergantiesiems ir jų šeimos nariams, organizuoti jų palaikymo tinklą bei skatinti šeimos vaidmenį diabeto valdymo, priežiūros, prevencijos ir ugdymo srityse. Kitaip tariant, siekiama akcentuoti šeimos svarbą visais ligos vystymosi etapais:
Lietuvoje sergančių diabetu asmenų skaičius 2017 m. siekė per 107 tūkst. Dauguma šių atvejų yra 2-ojo tipo cukrinis diabetas, kurio galima išvengti taikant sveikos gyvensenos principus: reguliariai užsiimant aktyvia fizine veikla bei sveikai ir subalansuotai maitinantis. Šeimoms tenka vienas pagrindinių vaidmenų sprendžiant diabeto valdymo aspektus, kuriuos reikia keisti, kai šeimos rate būtų užtikrinamas palaikymas, ištekliai ir sveika aplinka sergančiajam.
1 iš 2 žmonių, kurie šiuo metu gyvena su 2-ojo tipo cukriniu diabetu, liga nėra diagnozuota. Ankstyva diagnozė ir gydymas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią diabeto komplikacijoms (diabetas yra vyraujanti širdies ligų, insulto, aklumo, inkstų nepakankamumo ir apatinių galūnių amputacijos priežastis) ir pasiekti teigiamų gydymo rezultatų. Diabetas gali tapti aktualus visoms šeimoms, todėl visiems yra gyvybiškai svarbu atpažinti jo simptomus ir suvokti rizikos veiksnius.
Kaip minėta, tarp sergančiųjų diabetu vyrauja 2-ojo tipo diabetas (90 proc. visų sergančiųjų pasaulyje), kuriam būdingi šie požymiai:
dažnas šlapinimasis,
didelis troškulys,
vis didėjantis alkis,
svorio mažėjimas,
nuovargis,
negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį,
suprastėjusi rega,
vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu).
Artimiausios aplinkos žmonės pirmiausia turi galimybę pastebėti pakitimus, todėl šeimos vaidmuo itin svarbus ankstyvajai diabeto diagnostikai.
Visgi svarbiausias sergamumo diabetu mažinimo veiksnys yra prevencija. Ypač didelę reikšmę čia taip pat turi šeima, kadangi vienas pagrindinių prevencijos veiksnių, galinčių padėti užkirsti kelią diabetui, yra mityba. Tarptautinė diabeto asociacija ragina laikytis šių mitybos rekomendacijų:
vietoje vaisių sulčių, sodos vandens ar kitų saldintų gėrimų rinktis vandenį, nesaldintą arbatą ;
kiekvieną dieną suvalgyti mažiausiai tris porcijas daržovių;
kiekvieną dieną suvalgyti iki trijų porcijų šviežių vaisių;
užkandžiams rinktis riešutus, šviežius vaisius ar nesaldintą jogurtą;
riboti alkoholinių gėrimų vartojimą;
valgyti liesos baltos mėsos, paukštienos ar jūros gėrybių patiekalus bei vengti perdirbtos mėsos;
vietoje šokolado ar džemo valgyti žemės riešutų sviestą;
rinktis viso grūdo duonos produktus, ruduosius ryžius ar visagrūdžius makaronus;
teikti pirmenybę nesočiųjų riebalų vartojimui kasdienėje mityboje.
Kitas svarbus diabeto prevencijos tikslas – skatinti fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus individualias galimybes bei integruojant jį į kasdienes veiklas (intensyvus vaikščiojimas, bėgiojimas, sodininkystės ar kiti aktyvūs buities darbai).
Siekdami kuo mažesnio sergamumo bei mirtingumo nuo cukrinio diabeto, turime suvokti, jog reikalinga nuolatinė diabeto rizikos veiksnių korekcija. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.
Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti 40–65 m. amžiaus asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.
Norėdami dalyvauti šioje nemokamoje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją, o tada skambinkite mums, į visuomenės sveikatos biurą, registruotis dalyvauti šioje sveikatą stiprinančioje programoje, tel.: 8-443-41499
Informacija parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenis. Daugiau: http://www.smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/ligu_profilaktika/pasauline_diabeto_diena_2018_diabetas_susijes_su_kiekviena_seima.html
Lapkričio 8-oji paskelbta Europos sveikos mitybos diena. Šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie tinkamos mitybos principus.
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybą. Gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir dažnai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų. Sumažėjus fiziniam aktyvumui, padidėjus didelio kaloringumo maisto ir gėrimų prieinamumui bei dėl to pasikeitus maitinimosi įpročiams ir gyvenimo būdui, kartu su nutukimu daugėja kraujotakos sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų. Lietuvos rinkoje yra dar gana daug sveikatai nepalankių ir palyginti mažai sveikatai palankių maisto produktų, t. y. maisto, turinčio mažesnį cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių, transriebalų rūgščių, didesnį skaidulinių medžiagų ir pan., kiekį, taip pat yra aktyvi sveikatai nepalankaus maisto reklama.
Šią dieną Mažeikių Trečiojo amžiaus universiteto studentai ne tik prisiminė sveikos mitybos principus, pakartojo pagrindines produkto sudedamąsias dalis ir jų normas, bet ir savo žinias atskleidė sveikos mitybos protmūšyje: „Maistas-gyvenimo malonumas”. Azartas, karšta diskusija, pasidalinimas žiniomis apie maistą – štai tokia puiki popietė praleista drauge.
Pakartokime – pagrindiniai sveikos mitybos principai:
Atminkite priežodį: gyvenkime ne tam, kad valgytume, o valgykime tam, kad gyventume.
Daugiau apie sveiką mitybą ir jos principus
Gydytojai, gydantis ūmius apsinuodijimus, grybus skirsto į mirtinai pavojingus ir tokius, kurie sukelia lengvesnį apsinuodijimą.
Bet kuriuo atveju, įtarus apsinuodijimą grybais nebandykite gydytis patys, skubiai kreipkitės pagalbos į gydytojus – pirmiausia toksikologus. Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad tai sukeltų vėmimą.
Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (t.y., daugiau kaip 5 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vykite į ligoninę. Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 kartus įpūskite per burną oro.
Rugsėjo 1 d. įsigalioja naujos rekomendacijos dėl vaikų maitinimo organizavimo. Viena iš jų – vaikams rekomenduojama neštis sveikus užkandžius į mokyklas ar darželius (įskaitant šventes ir gimtadienius) ir vengti maisto produktų, kuriais neleidžiama prekiauti mokyklos valgykloje, bufete ar maisto pardavimo automatuose.
Tyrimai, atlikti Lietuvoje rodo, kad pvz., cukraus vaikai suvartoja net 4 kartus daugiau nei rekomenduoja PSO normos. Akivaizdu, kad tokia mityba yra viena iš svarbiausių spartaus cukrinio diabeto, nutukimo ir kitų ligų plitimo šalyje priežasčių. Saugant vaikų sveikatą svarbu mažinti kai kurių nepageidaujamų medžiagų kiekius maisto produktuose. Tą daro visos ES šalys, taip elgtis rekomenduoja PSO ir Europos institucijos, atsakingos už sveikatą. Tėvų ir pedagogų pareiga – ugdyti vaikus maitintis sveikiau.
LR Sveikatos apsaugos ministerija į mokyklą rekomenduoja neštis:
• daržovės, šakniavaisiai, vaisiai, uogos ir jų nesaldinti gaminiai;
• ankštinių, sėklų, kruopų, riešutų nesaldinti ir nesūdyti gaminiai, pusryčių dribsniai;
• pienas ir nesaldinti, neriebūs jo gaminiai (varškė, kefyras, pasukos, jogurtai ir pan.);
• kiaušiniai, nerūkyta, liesa, balta mėsa, žuvis ir jų nesūrūs gaminiai;
• nesaldūs pyragai su vaisiais, uogomis, žele ar mėsa;
• rupių, visagrūdžių miltų duona, kiti gaminiai ir kepiniai;
• geriamasis vanduo, nesaldintos žolelių arbatos, nesaldžios sultys;
• visi produktai, kurie paženklinti „Rakto skylutės“ simboliu;
Svarbu − produktų įvairovė!
Pakeitimą Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo galite rasti paspaudę nuorodą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/558922c146d111e88151f16ae94c33e2/InYptbhOqN
Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino. Tačiau nepaisant uogų teikiamos naudos, būtina žinoti ir apie gresiančius pavojus, kurie gali tykoti tiek pirktose, tiek pačių soduose bei daržuose užaugintose gėrybėse, bei žinoti galimybes kaip šių grėsmių išvengti.
Per maistą plintančios infekcijos paplitusios visame pasaulyje. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, Europos Sąjungos šalyse kasmet užregistruojama per 5000 per maistą plintančių infekcijų protrūkių atvejų. Dažniausiai protrūkius sukelia Salmonella bakterijos (28,6 proc.), bakterijų toksinai (14,5 proc.) bei virusai (14,1 proc.).
Jeigu uogos atrodo švarios, tai dar nereiškia, kad taip yra. Žmogui susirgti pakanka 400─500 bakterijų, tačiau kai kuriais atvejais užtenka ir 15–20. Ligų sukėlėjai su nuotekomis gali patekti į dirvą ir taip užteršti maisto produktus patogeninėmis bakterijomis, virusais, parazitais. Žmonės ūmiomis žarnyno infekcijomis gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar indus, per užterštus maisto produktus ar vandenį. Mikroorganizmams daugintis palankiausia +37°C temperatūra, tačiau jie gali daugintis ir 5–60°C temperatūroje, todėl tam pakanka ir kambario temperatūros. Mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja maisto produktus laikant šaldytuve, tačiau per maistą plintantys virusai yra atsparūs aplinkos veiksniams (šalčiui, išdžiūvimui, aukštai temperatūrai) bei kai kuriems biocidams. Užkrėstuose maisto produktuose virusas gali išlikti gyvybingas keliolika dienų ir ilgiau. Pasaulyje per maistą plintančių virusų protrūkiai dažnai siejami su šaldytomis uogomis. Patekę virusai ant šviežių uogų išlieka gyvybingi visą jų šaldymo laikotarpį. Valgant atitirpintas nepakaitintas uogas, virusai patenka į žmogaus organizmą sukeldami hepatito A infekciją. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu. Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90°C temperatūroje.
Sodinant uogas reikėtų atkreipti dėmesį i sodinimo vietą (sodinti toliau nuo kelio, lauko tualetų), tręšti tik tam skirtomis priemonėmis ir tiksliai nurodytais kiekiais, naudoti pesticidus (įskaitant herbicidus) tik griežtai nustatytais kiekiais bei pagal instrukcijas.
Uogų rinkimo metu labai svarbi gera rankų higiena. Vienas iš efektyviausių būdų išvengti mikrobiologinės taršos – uogas rinkti plautomis rankomis ir dėti jas į švarius indus.
Primename, kad dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.
Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo -1 iki +1 oC, spanguolių – nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė – 90–95 procentai. Parduodamos uogos turi būti nepažeistos, sveikos, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be puvinio, perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio.
Kokybiškos uogos yra sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Pernokusios gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios – žalios arba geltonos spalvos, rūgštaus skonio, todėl tokių uogų rinktis nereikėtų. Uogas rekomenduojama suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas. Esant reikalui, pirktas uogas perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.
Ir nepamirškite, kad laikydamiesi asmens higienos bei tinkamai prižiūrėdami ir ruošdami maisto produktus, galime apsisaugoti nuo per maistą plintančių infekcijų!
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų. Deja, daugelio Europos šalių, taip pat ir Lietuvos gyventojai, daržovių ir vaisių suvartoja gerokai mažiau. Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenimis, šviežias daržoves (išskyrus bulves) kasdien vartoja tik kas trečias suaugęs gyventojas, iš kurių tik 3,1 proc. jas vartoja kelis kartus per dieną, o iš viso vidutiniškai per parą suaugusieji suvartoja tik 260 g. daržovių ir vaisių.
Vaisiai ir daržovės mūsų organizmui reikalingi dėl to, kad juose ypač gausu C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, kitų mums naudingų medžiagų, taip pat mineralinių medžiagų – kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, bet beveik nėra riebalų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) duomenimis, skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai suteiks mūsų organizmui skirtingų naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, raudonuose pomidoruose yra nemažai likopeno – natūralaus veiksmingo antioksidanto, saugančio ląsteles nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio bei kitų aplinkos iššūkių. Geltonos bei oranžinės spalvos daržovės ir vaisiai (morkos, moliūgai, citrinos) turi beta karoteno, taip pat vitamino A, kuris gali pagerinti regėjimą, stiprinti plaukus, nagus, pagražinti odą, o baltos spalvos vaisiai ir daržovės (svogūnai, česnakai, krienai, ropės) turi antibakterinių savybių ir padeda palaikyti normalią imuninę sistemą.
Keletas patarimų, kaip suvartoti daugiau vaisių ir daržovių
Daržoves būtina valgyti kiekvieną dieną ir kiekvieno valgio metu arba užkandžiaujant. Maistui gali būti vartojamos ne tik šviežios, bet ir šaldytos bei džiovintos daržovės, vaisiai, uogos, tačiau pirmenybė turi būti teikiama šviežioms. Štai keletas patarimų, kaip suvalgyti jų daugiau.
Parengta pagal SMLPC informaciją
Aliejus – tai riebalai. Viena pagrindinių mitybos rekomendacijų – mažinti bendrą riebalų suvartojimą, gyvūninės kilmės riebalus keisti augaliniais.
Sveikatai palankiausi yra aliejai, kurių sudėtyje vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys. Polinesočiųjų riebalų rūgščių yra ne tik augaliniuose aliejuose (ypač gausu – rapsų, kukurūzų, linų sėmenų, sojų, saulėgrąžų), bet ir riebioje žuvyje, sėklose, riešutuose. Aliejuose yra nepakeičiamų omega-3 (alfa linoleno) ir omega-6 (linolo) polinesočiųjų riebalų rūgščių. Šių riebalų rūgščių žmogaus organizmas pats nepasigamina – jos turi būti gaunamos su maistu.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad polinesočiosios riebalų rūgštys naudingos širdžiai, teigiamai veikia cholesterolio apykaitą, padeda apsisaugoti nuo kraujotakos sistemos ligų, svarbios gliukozės kiekio kraujuje kontrolei.
Rapsų, alyvuogių, sezamų sėklų aliejai pasižymi tuo, kad jų sudėtyje gausu sveikatai palankių mononesočiųjų riebalų rūgščių.
Rafinuotas ar nerafinuotas? – Tai bene svarbiausias aliejaus pasirinkimo kriterijus.
Nerafinuoti aliejai pasižymi ryškiai išreikštomis juslinėmis savybėmis, būdingomis konkretaus augalo aliejui. Nerafinuoti aliejai turi specifinį skonį, kurį vartotojai arba mėgsta ir todėl šį aliejų renkasi, arba – atvirkščiai – nemėgsta. Juose gali būti nuosėdų. Kartais nerafinuoti aliejai parduodami nefiltruoti, tačiau tokio aliejaus tinkamumo vartoti terminas yra gerokai trumpesnis. Nerafinuotas aliejus yra vertingas ne tik dėl polinesočiųjų riebalų rūgščių, tačiau ir dėl jo sudėtyje esančių polifenolių, fosfolipidų, fitosterolių ir kt. medžiagų.
Aliejaus rafinavimas – fizinių ir cheminių procesų seka, kurių metu aliejus išvalomas nuo priemaišų (pašalinamos rūgštinės, dažančiosios, aromatinės ir kai kurios kitos neriebalinės priemaišos) bei teršalų, tampa šviesus ir skaidrus. Tačiau tuo pačiu aliejus netenka ir konkrečiam augalui būdingų juslinių savybių, naudingų medžiagų. Aliejų dezodoruojant, panaikinamas aliejaus kvapas. Rafinuoto aliejaus privalumai – jie atsparesni aukštesnei temperatūrai, ilgesnis tinkamumo vartoti terminas.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų praktiniai patarimai vartotojams:
|
Parengta pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis
Pagrindinė kepenų funkcija – filtruoti tai, ką suvalgome. Jos apsaugo organizmą nuo infekcijų, iš kraujo pašalina bakterijas ir kitas toksines medžiagas. Kepenyse saugomi energijos ištekliai, kurių reikia raumenims, taip pat jos svarbios reguliuojant cukraus kiekį kraujyje, kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.
Kepenų ligos labai apgaulingos, nes pradinėse stadijose dauguma pacientų jaučiasi sveiki, jokių nusiskundimų neturi, arba jie yra nežymūs ar atrodo ne tokie reikšmingi (silpnumas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas dešiniajame šone, pykinimas, skysčių susilaikymas, lengvai atsirandančios mėlynės, nagų, odos pokyčiai), ir todėl nesikreipiama į gydytojus. Tik išgirdus gydytojo verdiktą „hepatitas, kepenų fibrozė, suriebėjimas ir pan.“ ne vienam nusvyra rankos ir linksta keliai. Neretai prie šių susirgimų gydymo medikamentais rekomenduojama ir dietinė mityba. Tad, ką derėtų rinktis?
Produktai (patiekalai) |
Rekomenduojama | Nerekomenduojama |
Riebalai | Sviestas, augalinis aliejus (alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų). | Gyvulinės kilmės riebalai, lašiniai, taukai, margarinas. |
Sriubos | Vegetariškos daržovių, kruopų, lakštinių, pieniškos, vaisių. | Mėsos, žuvies, grybų sultinys, rūgščios ir riebios kopūstienė, barsčių . |
Mėsa | Neriebios mėsos (jautiena, veršiena, triušiena) maltiniai, suflė. Dešra: dietinė, daktariška. Dešrelės iš jautienos. |
Riebi mėsa: kiauliena, kumpis, riebi dešra, kiaulienos sardelės, dešrelės. Mėsos konservai. |
Žuvis | Neriebi: menkė, karpis | Riebi: eršketas, šamas ir kt. |
Pieno produktai | Švieži varškė (geriau neriebi, namų gamybos). Kefyras, rūgpienis, acidofilinis (nerūgštus) pienas, ne daugiau 2,5 % riebumo pienas. Grietinė – tik pagardinti patiekalą. | Grietinėlė, riebus padažai. Aštrūs sūriai. |
Kiaušiniai | Daugiausia patiekalams gaminti. Baltyminis omletas, minkštai išvirtas kiaušinis (ne daugiau 1 vnt. per dieną). | Kietai virti ir žali kiaušiniai. Kiaušinienė. |
Daržovės ir žalumynai | Šviežios, žalios (morkos, kopūstai, agurkai, pomidorai); virtos (bulvių košė, tarkuoti burokėliai, žalieji žirneliai, žiediniai kopūstai, agurotis). Svogūnai – tik virti. | Rauginti, sūdyti ir marinuoti vaisiai, daržovės, pupos, žirneliai, pupelės, lęšiai. Rūgštynės. Turtingi eteriniais aliejais česnakai, ridikai, ridikėliai. |
Vaisiai | Saldūs, prinokę. Salotos iš vaisių. Želė, padažai. Džiovinti abrikosai, džiovintos slyvos, razinos (be kauliukų). | Rūgštūs, neprinokę. Riešutai, migdolai. |
Saldumynai | Medus, uogienė, pastilė, marmeladas. Sausainiai iš nepagardintos tešlos. | Šokoladas, saldainiai su šokolado įdarų, tortai, pyragaičiai, ledai. |
Užkandžiai | Mišrainės, salotos, žuvis drebučiuose, nesūri silkė (kartais) | Aštrūs prieskoniai (pipirai, garstyčios, actas, krienai, majonezas). Rūkyta mėsa, grybai. |
Košės | Grikių, avižų, ryžių, manų ir kt. skystos. |