Sveika mityba

20 patarimų, kaip ir ką valgyti, kad nesigailėtume:

  1. Valgyk, kad numalšintum alkį, bet neprisikimšk. Valgyk, kol pasijusi 80 proc. sotus. Atsiplėšk nuo stalo dar jausdamas nedidelį alkį. Mūsų pilvas lėtapėdis, jo receptoriams prireikia 20 minučių, kad susiprastų.
  2. Valgyk atsipalaidavęs, patogiai, ne stačiomis. Sumuštinis bėgte yra tiesus kelias į virškinimo streiką. Kava išsinešimui? Tu rimtai?! Keturi peiliai – skrandžiui, skoniui, pagarbai kavai ir ekologijai.
  3. Maistu nekamšyk streso ar liūdesio. Stresas kelia sumaištį ne tik sieloje, bet ir galvoje. Veikiami streso mes darome keistus pasirinkimus, dėl kurių vėliau gailimės. Valgymo sutrikimų ekspertai perspėja: moterys turi polinkį persivalgyti streso būsenos.
  4. Nevalgyk iš nuobodulio. Yra du patikimi būdai, norint nuslopinti įprotį valgyti iš nuobodulio. Vienas – prieš valgant atsigerti. Geriau ne sulčių ar vyno, o vandens arba arbatos be cukraus. Antras – pradėti rašyti mitybos dienoraštį, kuriame sąžiningai susirašytumėte savo kiekvieną kąsnį.
  5. Valgyk lėtai, mažomis porcijomis. Bent 10–20 (iki 32) kartų sukramtyk prieš nurydamas. Lėtai valgydamas sąmoningiau jausi, kada dar esi alkanas, o kada šiaip kemši. Kuo smulkiau sukramtytas maistas, tuo jį lengviau virškinti ir įsisavinsi maistines medžiagas bei energiją.
  6. Susilaikyk nuo užkandžių. Laukis save apgaudinėjęs, kad užkandžiaudamas suvalgysi mažiau. Pasiskaičiuok kalorijas ir pats įsitikinsi. O jeigu vesi maisto dienoraštį, pamatysi, kad užkandžiavimas ir nuobodulys yra tos sesutės per kalnelį, kurios ne tik susieina, bet dar ir prisidirba.
  7. Valgyk tris kartus per dieną. Savo mitybos plano laikykis griežtai, nieko neankstindamas ir nevėlindamas. Ir tegu pagrindinis patiekalas būna vidurdienio (nuo 11 val. iki 14 val.), kai mūsų virškinimas pats aktyviausias. Valgydami reguliariai mes siunčiame signalus savo kūnui: „Nestresuok, bus to maisto, nebadausim.“
  8. Tegu 50 proc. maisto sudaro daržovės. Daržovės turi mažiau kalorijų. Augalinį maistą kramtome ilgiau, jis sočiau užkemša skrandžio tūrį. Tačiau daržovė daržovei nelygi. Jei nori geriau jaustis ar numesti svorio, atsisakyk bulvių ir šakninių daržovių, nes jos turi daug krakmolo.
  9. Niekada nesakyk „niekada“. Tarkim, tau patinka saldumynai ar kepiniai, bet tu žinai, kad jie kenkia tavo formoms. Laikykis savo mitybos plano su išlygomis, mažytėmis nuodėmėmis. Penkias dienas per savaitę būk pavyzdingas, savaitgalį save palepink. Ir lepindamas niekada nesigraužk. Kirsk su malonumu tai, kas teikia malonumą.
  10. Išsimiegok.Kiekvieną rytą kelkis tuo pačiu laiku, o vakare eik miegoti iki vidurnakčio (idealiausia – iki 23 val.). Jeigu vakare alkio jausmas trukdo užmigti, nesikankink, suvalgyk kuklią porciją baltyminio maisto. Ir jau savo labui pasirūpink, kad porcija tikrai būtų maža.
  11. Judėk, netingėk. Nesakau – bėgiok, nes manau, kad bėgimas labiau tinka arkliams, nes jų stuburas horizontalus. Vaikščiok, lengvai mankštinkis, dvi dienas per savaitę aktyviai sportuok, nepamiršk jėgos pratimų. Neturi laiko? Tik nereikia! Atsikelk penkiolika minučių anksčiau, pradėk kad ir nuo 15 minučių trukmės ryto tempimų. Žiūrėk – gal sportavimo apetitas ims ir pabus.
  12. Naudok omega-3 riebalų rūgštis. Šis papildas apsaugos tavo kepenis, kurios kenčia nuo persivalgymo ar cukraus pertekliaus. Be to, geriau miegosi, oda taps švelnesnė, kraujospūdis sumažės, atmintis pagerės.
  13. Gerk vandenį. Mūsų kūną vidutiniškai 60 proc. sudaro vanduo. Kūdikystėje vandens yra kur kas daugiau – iki 75 proc. Senstant vandens atsargos senka, sudaro vos 50 proc. Kuo kūnas raumeningesnis, tuo jame daugiau vandens. Ir priešingai – kuo daugiau riebalų, tuo mažiau vandens. Nori gražaus kūno? Gerk vandenį, kad ląstelės normaliai funkcionuotų ir nesiliautų savaiminė organizmo detoksikacija.
  14. Nebijok kavos. Kava prieš sportavimą netgi gali paspartinti riebalų skaidymą. Vienas puodelis kavos per dieną tikrai nepakenks, tačiau jeigu kava piktnaudžiausime – galime turėti atvirkštinį poveikį.
  15. Šokoladas gerai ne tik laimei, bet ir virškinimui.Kakava mažina cholesterolį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kakavos sudėtyje esantis antioksidantas polifenolis gali pasitarnauti kaip puiki prevencinė priemonė nuo kraujagyslių ir onkologinių ligų.
  16. Kokosų aliejus. Kokosų aliejus organizmo sistemą natūraliai aprūpina vidurinės grandies sočiosiomis rūgštimis (trigliceridais) ir savo maistinėmis savybėmis toli lenkia palmių aliejų, motinos pieną ir neapdorotą karvės pieną. Šios rūgštys, patekusios į mūsų kepenis, virsta energijos bomba, kuri padeda deginti riebalų perteklių. Dar viena geroji kokosų aliejaus savybė – gerai malšina alkį.
  17. Aitrioji paprika, bet ne pica. Aitriosios paprikos aktyvusis komponentas kapsaicinas (alkaloidas) žadina energiją ir metabolizmą. Tačiau geriau vartoti nepersistengiant, ribotais kiekiais. Žalioji arbata. Priskiriama prie energinių gėrimų, plius greitina riebalų skaidymą. Ir už šį poveikį turėtume dėkoti ne kofeinui, o teaninui, amino rūgščiai, kuri padeda subalansuoti smegenų veiklą, slopina nerimą, žadina fizinę ir mentalinę energiją.
  18. Ispaninio šalavijo sėklos.Šios skaidalų ir ląstelienos karalienės pranoksta bet kurį kitą maisto produktą omega-3 rūgščių kiekiu. Ispaninio šalavijo sėklos stimuliuoja ir nepriekaištingai reguliuoja virškinimą.
  19. Saikingas baltymų vartojimas gali pagreitinti kilogramų tirpimą. Tačiau gyvulinius baltymus žmogaus organizmui skaidyti nėra lengva, jie gali išprovokuoti nepageidaujamą stresą.
  20. Vertingiausias baltymų šaltinis ­– tai gėlavandenis mikroskopinis dumblis spirulina. Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų, reikalingų organizmui.
  21. Juodieji perlai – acai uogos. Šias uogas nokina Amazonės džiunglių kopūstpalmės. Tai vienas iš populiariausių papildų. Jų sudėtyje yra natūraliai stiprių antioksidantų ir medžiagų apykaitą bei ląstelių atsinaujinimą skatinančių elementų. Acai uogos vadinamos supermaistu – padeda mesti svorį, gydo sąnarių uždegimus, valo organizmą ir stiprina sveikatą.

Parengta pagal: www.psichika.eu

2017-04-03 | Naujienos, Psichikos sveikata, Sveika mityba

MAŽINKITE SUVARTOJAMŲ SALDUMYNŲ KIEKĮ – ŠTAI JUMS – NATŪRALŪS SALDIKLIAI

Cukrus nėra būtinas mūsų organizmui, tačiau išvengti jo kasdienėje mityboje labai sunku. Nors stengiamės stebėti ir bent šiek tiek sumažinti suvartojamą cukraus kiekį, neretai užsimirštame ir įsiberiame šaukštelį cukraus į kavą ar arbatą, saldiname kepinius, naudojame įvairius sirupus ir kitus pagardus. Visiškai atsisakyti saldiklių sunku, todėl siūlome alternatyvą – natūralius saldiklius. Jie gali ne tik pakeisti cukrų gaminant maistą ar saldinant gėrimus, bet ir suteikti žmogaus organizmui naudingų medžiagų.

Medus. Saldus, tąsus medus jau nuo neatmenamų laikų lietuvių kultūroje buvo ne tik maistas, bet ir vaistas, stiprinantis imuninę sistemą ir pasižymintis antibakteriniu poveikiu. Cukrų medumi galima pakeisti beveik visur, o ir prireikia jo žymiai mažiau – medus yra daug saldesnis. Priklausomai nuo medaus rūšies, jame galima rasti geležies, magnio ir daug kitų naudingų organizmui medžiagų. Juo saldinkite arbatą, jogurtą, košes ar vaisių asorti. 

Klevų sirupas. Rečiau vartojamas, bet labai naudingas organizmui natūralus saldiklis – klevų sirupas. Šis saldiklis turi didesnę naudingų mineralinių medžiagų koncentraciją ir mažiau kalorijų nei medus. Saldus klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Juo galite pagardinti arbatą, blynelius, jogurtą, avižinę košę, bandeles ar skrudintą pusryčių duoną. Sirupas taip pat puikiai tinka konditeriniams gaminiams. Beje, pirkdami klevų sirupą įsitikinkite, kad tai yra 100 % natūralus sirupas be priedų. „Saldus klevų sirupas yra puikus magnio ir cinko šaltinis. Juo galite pagardinti arbatą, blynelius, jogurtą, avižinę košę, bandeles…“

Melasa. Sveikos mitybos šalininkai dažnai renkasi melasą – tirštą, tamsų ir labai saldų natūralų sirupą. Kitaip nei perdirbtas ir išvalytas cukrus, melasa yra sveikas saldiklis, kuriame gausu kalcio, geležies ir kalio. Melasa suteikia ypatingą skonį įvairiems kepiniams, puikiai tinka saldinti gėrimams, dribsniams, košėms, vaisių patiekalams.

Saldžioji stevija. Stevija laikoma saldžiausiu pasaulyje augalu, kurio lapeliai (žr. pagrindinę straipsnio nuotrauką) yra 10–30 kartų saldesni už cukrų ir neturi kalorijų. Stevija pasižymi antibakterinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, gerina virškinimą, kepenų ir kasos veiklą. Šis natūralus saldiklis puikiai tinka žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu. Stevijos lapeliais galima saldinti tiek gėrimus, tiek maistą.

Kokoso žiedų cukrus. Puiki alternatyva įprastam cukrui – kokoso žiedų cukrus, turintis daug kalio, magnio, cinko, geležies, vitamino B1, B2, B3, B6 ir C. Kokoso žiedų cukrumi galima saldinti arbatą. kavą, kokteilius, jogurtą, pagardinti blynus ar kitus kepinius.

Agavų sirupas. Agavų sirupas taip pat yra puikus natūralus saldiklis, galintis pakeisti cukrų. Šį sirupą galima naudoti saldinant gėrimus, skaninant desertus, blynelius, košę, varškę ar vaisių salotas. Šis saldiklis puikiai tinka žmonėms, kuriems svarbu reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Taigi variantų, kuo pakeisti naudingų savybių neturintį, o dažnai ir žmogaus organizmui kenkiantį cukrų, – daug. Tereikia nebijoti eksperimentuoti ir nuolat atrasti kažką nauja!

Parengta pagal: www.manosveikata.lt

2017-03-30 | Naujienos, Sveika mityba

VANDUO APLINK MUS. KIEK IR KAIP VARTOTI ?

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Šių metų Pasaulinės vandens dienos tema – vanduo ir nuotekos. Vanduo būtinas mūsų sveikatai,  švarios upės, ežerai ir pakrančių vandenys svarbūs poilsiui ir verslui. Vanduo yra geriausias pasaulyje tirpiklis. Jis tirpdo, bet pats nepakinta. Ko vanduo neištirpina, jis stumia ar kitaip nešasi su savimi. Toks vanduo apsunksta, tampa nešvarus, dvokia, kyla pavojus plisti ligoms. Tokį nutekamąjį vandenį vadiname nuotekomis. Užterštos nuotekos yra žalingos aplinkai.

Nuotekos gali būti lietaus, pramonės-gamybinės, ūkio-buities. Buitinis nutekamasis vanduo apsivalo lengviau negu pramonės vandenys. Dauguma Lietuvos gyventojų (apie 70 proc.) buitines nuotekas išleidžia į centralizuotas nuotekų surinkimo sistemas Lietuvos miestuose ūkio-buities nuotekos patenka į nuotekų valyklą, kur išvalomos mechaniniu ir biologiniu būdu, tačiau ne visos buitinės nuotekos yra išvalomos.

Plaudami indus ar skalbinius, pasinaudoję tualetu ar vonia, į kanalizaciją nuleidžiame daug užteršto buitinio vandens. Šiandieninėse nuotekose yra daug buityje naudojamos chemijos – įvairių skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, baliklių, kuriuose esantys chloro organiniai junginiai yra agresyvūs aplinkai. Patekusios į upes cheminės skalbimo priemonės, kurių nesulaiko valymo įrengimai, prieš užtvankas ir kitas mechanines kliūtis sudaro putų dangą, veikiančią labai panašiai kaip naftos plėvelė. Šiuo metu chemijos pramonė ieško būdų pagaminti lengvai vandenyje irstančias skalbimo priemones.

Mūsų aplinkoje vis didėja antimikrobinių medžiagų likučių, o tai lemia atsparumo antibiotikams vystymąsi, apie kurį dar prieš 70 metų kalbėjo penicilino išradėjas, anglų mikrobiologas Alexanderis Flemingas. Jis teigė, jog netinkamai ir per mažomis dozėmis vartojant antibiotikus bakterijos gali tapti atsparios. Jau šiandien girdime specialistų perspėjimų, kad atsparumas antibiotikams didėja greičiau nei išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Paviršiniuose vandenyse randama E. coli bakterijų, kurios yra atsparios antibiotikams, o tai apsunkina užsikrėtusių šiomis bakterijomis žmonių gydimą. Taip pat nesustabdomai didėja kitų paplitusių patogenų, tokių kaip salmonelės, enterokokai, auksiniai stafilokokai, atsparumas antibiotikams.

Nepamirškite ir keletos taisyklių, kaip mums, siekiantiems būti sveikais ir ilgaamžiams, tinkamai vartoti vandenį kasdieniame gyvenime. Pravartu laikytis kelių taisyklių:

  • Pirmiausia, negalima gerti valgio metu, kadangi vanduo iš organizmo pasišalina per 10 minučių, o su juo pašalinamos ir praskiestos skrandžio sultys, o tai lėtina maisto virškinimą. Nors ir sakoma, kad vanduo, išgertas valgant, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir taip gerina virškinimą, tai yra netiesa. Be anksčiau minėto skrandžio sulčių pašalinimo, valgymo metu išgertas vanduo daro blogą įtaką maisto sukramtymui, kadangi vietoje to, kad maistas būtų sukramtytas ir suvilgytas seilėmis, užsigeriantis jį vandeniu žmogus tiesiog išmoksta maistą nuryti suvilgytą ir ne iki galo sukramtytą.
  • Geriausia vandenį gerti likus 10 – 15 minučių iki valgio. Suvalgius vaisių, gerti patartina tik praėjus 30 minučių, suvartojus krakmolingo maisto – ne anksčiau kaip po 2 valandų, o baltymų – po 4 valandų.
  • Kad žinotume, kokia mūsų individuali vandens paros normos formulė, apskaičiuokite ją:
    • Jūsų kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų jūsų dienos teorinė (toks kiekis vandens rekomenduojamas fiziškai mažai aktyviems suaugusiems žmonėms. Sportuojantiems ir vaikams galioja kitos normos)
      Jei sergate širdies nepakankamumu, inkstų ar kitomis sunkiomis ligomis – dėl skysčių kiekio būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Svarbu žinoti, kad troškulys nėra dehidratacijos požymis. Jis atsiranda tik tada, kai trūksta 0.5-1 litro vandens. Jei skysčių trūksta daugiau – troškulio nejaučiame. Taigi galvoti, kad „man skysčių nereikia, nes organizmas neprašo“ – klaidinga. Faktinė kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo jo valgomo maisto (kiek valgo šviežių daržovių, vaisių, kiek kepto maisto ir pan.), svorio, fizinio aktyvumo, sveikatos būklės bei aplinkos veiksnių. Taigi norma – individuali.

Šiandien Mažeikių l/d „Buratinas” auklėtiniai iškilmingai šventė Vandenėlio gimtadienį, kuriame kalbėjome ne tik apie vandenį, jo būsenas ir taršą, bet ir grojant muzikai, rinkome „nematomus” lašus į delnus, „taškėsi balose” ir pažadėjo saugoti  vandenį ir gyvąją gamtą.

Keletas nuotraukų iš renginio:

 

Parengta pagal sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro – www.smlpc.lt,   www.sulieknek.lt duomenis

2017-03-22 | Aplinkos sveikata, Naujienos, Sveika mityba, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017

Mieli mažeikiečiai,

Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017”, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.

Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:

BALANDŽIO 18 D. (antradienis – Fizinio aktyvumo diena) 

10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.

Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.

10:30 val. –  Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai  apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.

Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos  asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.

14:00 val. – Gryno oro treniruotė 

Bandysime „atidaryti” lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.

16:15 val. – Nėščiųjų mankšta

Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268

17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268

 

BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)

10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius

„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:

  • kūno masės indeksą,
  • kūno riebalų ir raumenų santykį,
  • metabolinį amžių ir kt. rodiklius.

KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą

10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“

Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti” maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė. 

13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“

Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)

10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)

Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.

11:00 val. – Kvėpavimo mankšta

Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė

13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“ 

Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. –  paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“

Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)

08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

10:30 val. – Meno terapija  

Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti” popieriuje, kai galima „paleisti” mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)

Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.

15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų” garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti” nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus”. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas

PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

 

2017-03-21 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Psichikos sveikata, Sveika mityba, Tėvelių mokykla, Žalingi įpročiai

Artėjant pavasariui pakalbėkime apie „žalius“ maisto produktus

Visi žinome apie vitaminų ir mineralų svarbą gerai sveikatai, bet yra dar vienas labai svarbus ir, deja, vis dar ignoruojamas sveikatos veiksnys – enzimai (kitaip dar vadinami fermentais). Enzimai yra sudėtiniai baltymai, kuriuos gamina kiekvienas augalas ir gyvas organizmas. Geriausias enzimų šaltinis – švieži vaisiai ir daržovės. Organizmą valantys enzimai kaupiasi kepenyse. Geriausia juos vartoti tarp valgymų – tada jie nenaudojami virškinimui, o patenka tiesiai į kepenis ir kraują ir dalyvauja organizmo valyme.

Yra trijų kategorijų enzimai:

Metaboliniai enzimai – remontuoja ląsteles ir optimalų organizmo funkcionavimą. Jie daugiausiai gaminami pačiose ląstelėse.

Virškinimo enzimai (daugumą gamina kasa) – padeda suvirškinti valgomą maistą (suskaido maistą į pasisavinamą formą). Virškinimo enzimai atlieka tris pagrindines funkcijas:1) virškina baltymus – suskaido į amino rūgštis, 2) virškina riebalus – suskaido į riebalines rūgštis ir gliceridus ir 3) virškina angliavandenius -suskaido į gliukozę. Bet tie patys virškinimo enzimai gali būti panaudojami ir kaip metaboliniai – ląstelių remontui.

Maisto enzimai – enzimai randami žaliame, aukštos temperatūros (iki 47C), nepaveiktame maiste. Visas augalinis temperatūroje neapdorotas maistas turi savų enzimų, kurie maistui patekus į organizmą padeda jį virškinti ir taip organizmas nenaudoja savų enzimų – neapkraunama kasa ir ji gali gaminti daugiau metabolinių/sisteminių enzimų ląstelių remontui. Maistą verdant ar kitaip apdorojant aukštesnėje nei 47C temperatūroje visi enzimai žūva. Ir, deja, dauguma žmonių šiandien daugiausia vartoja apdorotą, rafinuotą maistą, kuriame nėra enzimų. Virškinimo ir maiste randami enzimai atlieka tą pačią funkciją – virškiną ir skaido maistą, kad ląstelės jį galėtų pasisavinti. Savų enzimų turi šviežios daržovės, vaisiai, nepasterizuoti ar kitaip temperatūroje neapdoroti pieno produktai, žali kiaušiniai, ir net mėsa (cathepepsinas)

Žalioje natūralioje formoje daugelis maisto produktų turi pakankamai enzimų, kad suvirškintų savyje esančius ingredientus. Puikus pavyzdys yra bananas. Neprinokęs bananas (tokie dažnai parduodami parduotuvėse – kai yra žalios spalvos) turi apie 20% krakmolo. Natūraliai banane esantis enzimas amilazė šį krakmolą paverčia į cukrų ir dėl šios priežasties bananas tampa saldus ir žievės spalva pasikeičia į geltoną (valgant žalios spalvos bananą jis dėl jame esančio krakmolo yra nesaldus, todėl nusipirkus žalius bananus reikia juos palikti kelioms dienoms šiltoje vietoje ir jie savaime prinoks). Prinokę bananai ir kiti vaisiai yra idealus energijos šaltinis ir juos valgant organizmas neeikvoja savų enzimų. Ir dažnai klaidingai bijoma valgyti vaisius dėl juose esančio cukraus, bet, kaip jau ne kartą esu rašęs, vaisiuose esantis cukrus yra pasisavinamas lėčiau ir yra ne tas pats, kas baltas cukrus. Nepaisant to, diabetikai vaisius turi vartoti saikingai, nes per didelis jų kiekis gali per daug pakelti gliukozės kiekį kraujyje.

Enzimai padeda valytis žarnynui, nes suskystina jo turinį ir dėl to lengviau vyksta šalinimas. Jie padeda virškinimui ir įsisavinimui, nes suskaido maistą. Suskaidytas maistas suskystėja, todėl žarnynas dirba lengviau ir greičiau. Sutrumpėja maisto šalinimo trukmė, greičiau pasišalina toksinai, išvengiama vidurių užkietėjimo. Taigi, artėjant „žaliųjų“ augalų sėjai ir derliui – valgykite kuo daugiau žalios spalvos turinčių daržovių (špinatai, salotos, kopūstai, petražolės, paprika, brokoliai, kalafiorai, žirneliai, agurkai ir t.t.)  ir vaisių (obuoliai, kiviai, bananai, vynuogės (bet labai saldžios – vartoti saikingai, ypač diabetikams) ir t.t.) ir kuo mažiau jas apdorokite.

Straipsnis parengtas pagal: Dr. Edward Howell, Enzyme nutrition www.naturalnews.com

2017-03-14 | Naujienos, Sveika mityba

ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS GRUPIŲ ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMA

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo š.m. vasario 1 d. pradeda vykdyti atnaujintą ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ IR CUKRINIO DIABETO RIZIKOS GRUPIŲ ASMENŲ SVEIKATOS STIPRINIMO programą.

  • Sveikatos stiprinimo programa (toliau – Programa) skirta 40–65 m. amžiaus rizikos grupių asmenims, kurie dalyvauja Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei.
  • Šeimos medicinos paslaugas teikiantis šeimos ar vidaus ligų gydytojas (toliau – šeimos gydytojas), prie kurio rizikos grupės asmuo yra prisirašęs, privalo informuoti rizikos grupės asmenį apie jo sveikatos būklę, didelę širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto tikimybę ir motyvuotai pasiūlyti pacientui dalyvauti Programoje.
  • Programos metu išgirsite šias temas:
    • Sveika gyvensena, jos reikšmė lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai,
    • Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniai, komplikacijos, sveikatos rodiklių supratimas,
    • Mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai,
    • Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai,
    • Streso reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymas.
  • Registruokitės jau dabar telefonu: 8-443-41499 arba mazeikiuvsb@gmail.com
  • Programa – NEMOKAMA
2017-01-17 | Aplinkos sveikata, Fizinis aktyvumas, Naujienos, Sveika mityba

Renginių savaitė apie sveiką mitybą

Lapkričio 8-oji – Europos sveikos mitybos diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Taigi šią dieną Europos šalyse visuomenė skatinama maitintis sveikai, organizuojami renginiai, kuriuose pasakojama apie sveikatai palankios, sveikos mitybos principus.

Vis daugiau vaikų, mokinių ir jaunų žmonių susiduria su sveikatos problemomis, kylančiomis dėl netinkamos mitybos.

Ta proga lapkričio antrąją savaitę (7-10 d.) Mažeikių l/d „Buratinas“ auklėtiniai diskutavo apie maistą, mokėsi gaminti sveikus patiekalus, piešė juos ir ruošėsi sveiko maisto viktorinai „Man svarbu, ką aš valgau“.

dsc00633

Lapkričio 8 d. l/d „Bitutė“ vyko sveikos mitybos šventė „Vitaminų fiesta“. Įstaigos auklėtiniai drauge su linksmuolio zuikio personažu, aiškinosi teikiamą vitaminų naudą sveikatai, gilino žinias atsakinėdami į klausimus apie sveiką maistą.

l

Lapkričio 16 d. Senamiesčio pagrindinėje mokykloje vyko renginys Protų mūšis ,,Sveika mityba“  . Dalyvavo 7-8 klasių mokiniai iš devynių rajono įstaigų. Renginio tikslas buvo atkreipti mokinių dėmesį į tinkamos mitybos įpročius ir jos įtaką žmogaus sveikatai, sąmoningai formuoti judėjimo svarbą.  Konkurso nugalėtojais tapo, daugiausia balų surinkusi, 7-8 klasių komanda iš Senamiesčio pagrindinės mokyklos.

p        n

2016-11-18 | Naujienos, Sveika mityba, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena.

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena.Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.

Šiandien esame parengę mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas sergant cukriniu diabetu

Mitybos rekomendacijos sergantiems cukriniu diabetu

Dienos energijos poreikis – 2 000 kcal.

  •  angliavandenių – 250g., t.y. 50–60 proc. kcal (duona, vaisiai, daržovės, pieno produktai);
  •  baltymų – 85g., 12–20 proc. kcal (mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės kultūros);
  • riebalų – 73g., 30–35 proc. kcal (mėsa, pieno produktai, riebalai).
  • Valgyti dažnai ir po nedaug. Dienos maisto kiekį padalinti į tris pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus ir vakarienę) ir 2–3 kartus galima užkandžiauti.
  • Tolygiai paskirstyti angliavandenių turtingą maistą dienos racione, nes angliavandeniai organizmo pasisavinami gliukozės pavidalu.
  • Jeigu yra antsvorio, reikia mažinti maisto kaloringumą. Norint netekti 0,5 kg svorio, reikia sumažinti dienos maisto kaloringumą 500 kcal.
  • Mažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste. Sočiųjų riebalų yra pieno produktuose, mėsos gaminiuose. Riebalų perteklius pagreitina svorio augimą.
  • Didinti skaidulų turinčių produktų kiekį maiste (daržovių, kruopų, gaminių iš rupių miltų).
  • Geriau nevartoti daugiau nei 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. 1 SAV atitinka: 50 ml degtinės, konjako, viskio arba 120 ml sauso vyno, arba 330 ml alaus, geriau šviesaus. Alkoholio mitybinė vertė maža, tačiau energinė didelė, nes 1 gramas alkoholio išskiria 7 kcal.
  • Mažinti druskos kiekį, ypač jei padidėjęs kraujo spaudimas. Mitybos specialistai sveikam suaugusiam žmogui valgomosios druskos pataria vartoti ne daugiau kaip 5 g per parą. Rekomenduotina vartoti joduotą druską. Tai vienas efektyviausių būdų norint užtikrinti, kad žmogaus organizmas gautų reikiamą kiekį jodo. Kuo mažiau sūdykite gaminamą ar patiekiamą maistą. Druską keiskite prieskoninėmis žolėmis, daržovėmis ar nesūdytais prieskonių mišiniais.
  • Per parą būtina išgerti apie 2 litrus.
  • Venkite konservuotų ar šaldytų, sūdytų maisto produktų.
  • Skaninkite maistą karčiaisiais, kvepiančiaisiais pipirais ar paprika.
  • Rinkitės kuo natūralesnius maisto produktus. Mažiau apdoroti produktai yra nesūrūs.
  • Vengti cukraus ir konditerijos gaminių. Negerti cukraus turinčių gėrimų.
  • Norint keisti gyvenimo įpročius ir suvaldyti kylantį gliukozės kiekį kraujyje jums gali padėti cinamonas, o svoriui mažinti jums pravers chromas reguliuodamas potraukį saldumynams, alfa lipoinė rūgštis stiprins nervų sistemą bei kovos su laisvaisias radikalais jūsų organizme.

Informacija parengta pagal Lietuvos diabeto asociacijos rekomendacijas www.dia.lt

Gydomieji pratimai, kuriuos būtina atlikti sergant cukriniu diabetu:

cd_manksta

2016-11-14 | Fizinis aktyvumas, Naujienos, Sveika mityba