Rugsėjo 9 d. Tarptautinė Vaisiaus alkoholinio sindromo minėjimo diena

Rugsėjo 9 d. yra minima Tarptautinė Vaisiaus alkoholinio sindromo minėjimo diena.

Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) yra vaisiaus ir embriono pažeidimai dėl alkoholio poveikio nėštumo metu. Alkoholio vartojimas nėštumo metu yra dažniausia apsigimimų, vystymosi, augimo ir elgesio sutrikimų priežastis. Šis sindromas sukelia vaikui sunkių, nesugrąžinamų pakenkimų ir VAS turinčiam vaikui yra būdingi tam tikri požymiai: augimo atsilikimas iki gimimo ar po; centrinių nervų sistemos pažeidimai; būdingi veido ir kaukolės srities pokyčiai; alkoholio poveikio nulemtos raidos anomalijos. Tai yra įgimtas sindromas ir jo galima išvengti, jei besilaukianti moteris nėštumo metu nevartoja alkoholio.

VAS yra visos visuomenės, ne tik moterų problema, todėl Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia šią dieną paminėti ir pasiklausyti virtualią paskaitą, kurios tiesioginė transliacija vyks Rugsėjo 9 d. (pirmadienį) 9 val. 9 min. internete adresu https://www.youtube.com/watch?v=iQ60e2TZj4Q. Kviečiame visus prisijungti prie šios gražios akcijos ir skleisti žinią apie VAS visai visuomenei!

SUKRĖSTO VAIKO SINDROMAS

Terminas „sukrėsto vaiko sindromas“ apibūdina pasekmes, kurios pasireiškia po to, kai mažo vaiko galva yra purtoma pirmyn ir atgal. Kūdikių ir mažų vaikų kaklo raumenys yra labai silpni, jie stiprėja pamažu, o kartu auga ir jėga, kontroliuojanti jų santykinai sunkias galvas. Jei vaikas yra purtomas, jo galva staigiai juda pirmyn ir atgal, o tai gali sukelti smegenų kraujosruvas.

Vaikai iki 5 metų amžiaus yra itin jautrūs galvos traumoms, o jų purtymas gali sukelti smegenų pažeidimus, dalinį arba visišką apakimą, kurtumą, mokymosi problemas, protinį atsilikimą, cerebrinį paralyžių, traukulius, kalbos sutrikimus ar mirtį.

Vaikai dažniausiai yra purtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Kai kurie kūdikiai yra linkę daug verkti, ypač jei jie alkani, pavargę, prisišlapinę ar išsituštinę į sauskelnes ar tiesiog nori atkreipti dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu. Jų pamaitinimas ar pervystymas gali sustabdyti verkimą, tačiau kai kuriais atvejais net tai gali nenuraminti mažylio.

Daugelis suaugusiųjų mėgsta vaikus mėtyti ore, klaidingai painiodami vaiko krykštavimą su jauduliu ir nerimu. Toks vaikų mėtymas, netgi švelnus, gali būti kenksmingas ir vėliau sukelti rimtų sveikatos problemų.

Vaiko purtymo padariniai gali būti nepastebimi ilgus metus. Kartais jie gali pasirodyti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.

Sukrėsto vaiko sindromo prevencija

  • Niekuomet nepurtykite vaiko – nei iš pykčio, nei iš gerų paskatų. Nesvarbu, kaip beviltiškai jaučiatės, kad esate išvestas iš kantrybės – vaiko purtyti negalima.
  • Nemėtykite vaiko į orą žaisdami.
  • Jei jūsų prižiūrimas vaikas daug verkia, pabandykite:
    • lėtai pamaitinti vaiką ir padėti jam atsirūgti;
    • jei vaikas mėgsta čiulptuką, pasiūlyti jį;
    • paimti vaiką ant rankų ir pasivaikščioti ar pasūpuoti;
    • pavažinėti vežimėlyje ar automobiliu, pasupti vaikiškose sūpynėse.

Stenkitės išlikti kantrūs. Jei jaučiate, kad negalite ramiai reaguoti į kūdikio verkimą, kad sunkiai sekasi valdyti savo pyktį, padarykite pertrauką – paprašykite kieno nors pagalbos arba padėkite vaiką į saugią vietą ir leiskite jam išsiverkti.

 

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro metodines rekomendacijas

 

Negimusio kūdikio diena

Skaičiuojama, kad pasaulyje apie 50 proc. nėštumų neplanuoti, todėl didelė tikimybė, kad mes patys arba mūsų artimieji jau yra patekę į tokią situaciją. Ką būsimo vaikelio tėtis ir mama tuo metu patiria? Kaip tinkamai padėti? Į tokią diskusiją visus prijaučiančius, palaikančius ir norinčius naujo sužinoti kvietėme vakar (11.22). Paskaitos metu susirinkusieji girdėjo trijų mamų – visuomenės sveikatos specialistės ir dviejų psichologių – Virgilijos Lizdeinienės ir Gintarės Sprindienės – pristatymą apie šią be galo jautrią temą.

Jau antrus metus organizuojamas šis  paminėjimas – tai bandymas atverti širdis, nebūti abejingais, kai neplanuotai pastojus, rodos – nėra išeičių. Paskaitos metu, siekėme visus susirinkusius įtraukti į diskusiją apie pagalbą kitam, apie empatiją. Juk pasak Romualdo Šemetos, knygos „Gimdymas su šypsena“ autoriaus, „..nuo pat užsimezgimo pradžios dar negimęs mažylis išgyvena motinos mintis ir elgesį. Protas ir kūnas – nepertraukiama visuma. Turtingas emocinis žmogaus būtybės gyvenimas prasideda užsimezgimo momentu…“

Ir kitais metais – mes tęsime savo misiją, garsiai kalbėti apie šią visuomenei jautrią temą, sieksime surinkti ir atnaujinti pagalbos telefonu ir internetu prieigas.

Ačiū dalyvavusiems. Štai keletas foto iš šio vakaro:

 

 

Mamyčių mankštos su vaikais iki 1-erių metų amžiaus

Lapkričio mėnesį baigiame su linksma kompanija: vaikučiai – plačiom šypsenom, mamos – bendraminčių grupelėj.

Jau numatėme ir gruodžio mėnesio mankštelių grafiką: 12.05 ir 12.19 (antradieniais, 10 val.).

Taigi, kas dar neišbandėte – junkitės, maloniai lauksime.

Daugiau info apie mamyčių mankštą su vaikais rasite: čia

                 

Saugi vasara (1) – pagalba skęstančiajam

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti. Pamatę skęstantįjį žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Tokiais atvejais reikėtų nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai:

  • pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“;
  • apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę;
  • paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus;
  • jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių;
  • ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą.

Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro.

Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį.

Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis. Vaikams atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Paprastai ne medikai, kurie dažniausiai teikia pagalbą vieni, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai 1/3 krūtinės ląstos skersmens (t.y. apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams). Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 k./min., bet ne didesnis nei 120 k./min. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtinės ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis (taip, kaip patogiau gaivinančiajam). Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:

 kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, t. y. be sustojimo nuplaukti daugiau kaip 200 metrų, arba bent jau plaukimo pradmenų;

 prižiūrėti vandens telkiniuose besimaudančius mažamečius vaikus nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių lygio. Stebintys vaikus suaugusieji privalo stovėti vandenyje toliau nuo kranto už vaikus ir neleisti jiems bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus visą dėmesį sutelkiant į juos: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu ir neužsiimti jokia kita dėmesį atitraukiančia veikla;

 nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai;

 leisti vaikams maudytis tiks su gelbėjimosi liemenėmis , o vaikams iki 5 m. amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, kurių dalis eina tarp kojų bei yra galvos atrama. Įsidėmėtina, kad pripučiami „ratai“, „rankovės“ ir kita panaši maudymosi atributika yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės;

 neleisti vaikams maudytis iškart pavalgius: po valgio turi praeiti ne mažiau kaip 60 min. Maudantis vandenyje taip pat neleisti vaikams nieko kramtyti: nei maisto, nei kramtomosios gumos;

 staigiai nešokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje ar po didelio fizinio krūvio (pažaidus futbolą, pabėgiojus ir pan.);

 vyresniems, mokantiems plaukti vaikams neleisti maudytis už gylį ribojančių plūdurų;

 aiškinti vaikams apie riziką maudantis neleistinose vietose;

 aiškinti vaikams apie gresiančius pavojus šokant į vandenį žemyn galva nežinomoje vietoje ir neleisti jiems to daryti tam nepritaikytose vietose: nuo medžių, balkonų, skardžių. Daugiausiai stuburo, galvos traumų įvyksta tuomet, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro;

 nesimaudyti su vaikais jūroje esant dideliam bangavimui (esant juodai ar raudonai vėliavai prie gelbėtojų bokštelio);

 besiirstantys su vaikais valtimi ar baidare suaugusieji turi patys mokėti plaukti ir naudotis plaukiojimo priemone. Kiekvienas suaugusysis ir vaikas privalo dėvėti gelbėjimosi liemenę, kadangi jos dėvėjimas 85 proc. sumažina skendimo tikimybę. Sodinti į valtį ne daugiau kaip du gerai mokančius plaukti vaikus vienam suaugusiajam. Neleisti vaikams valtyje suptis, šokinėti;

 vengti povandeninių srovių. Ženklai, įspėjantys apie povandenines sroves: vanduo neįprastos spalvos, raibuliuojantis, putojantis, jame daug gamtinių nuolaužų. Patekus į srovę, reikia plaukti išilgai kranto tol, kol srovė sumažės, ir tik tada plaukti į krantą;

 neleisti vaikams vieniems irstytis valtimis, baidarėmis ar plaustais;

 aptverti prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina skendimo tikimybę; 3

 mokėti suteikti pirmąją pagalbą – nutikus nelaimei skubi pagalba pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti vaiko gyvybę.

Parengta pagal www.smlpc.lt rekomendacijas

Plačiau: http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/suzalojimu_prevencija/Rekomendacijos_skendimu%20prevencija.pdf

Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017

Mieli mažeikiečiai,

Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.

Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:

BALANDŽIO 18 D. (antradienis – Fizinio aktyvumo diena) 

10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.

Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.

10:30 val. –  Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai  apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.

Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos  asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.

14:00 val. – Gryno oro treniruotė 

Bandysime „atidaryti“ lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.

16:15 val. – Nėščiųjų mankšta

Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268

17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268

 

BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)

10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius

„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:

  • kūno masės indeksą,
  • kūno riebalų ir raumenų santykį,
  • metabolinį amžių ir kt. rodiklius.

KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą

10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“

Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti“ maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė. 

13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“

Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)

10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)

Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.

11:00 val. – Kvėpavimo mankšta

Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė

13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“ 

Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. –  paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“

Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)

08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

10:30 val. – Meno terapija  

Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti“ popieriuje, kai galima „paleisti“ mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)

Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.

15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų“ garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti“ nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus“. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas

PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

 

FIZINIS AKTYVUMAS NĖŠTUMO METU

 Saikingas fizinis aktyvumas ir kasdienė gimnastika teigiamai naudinga visą nėštumo periodą, padeda išvengti nereikalingų kilogramų, stiprina raumenis ir palengvina gimdymą. Prieš pradedant mankštintis reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, ir tik jam leidus pradėti sportuoti (esmė ta, kad tokia veikla tinka ne visoms moterims).

Iki šiol atlikti tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas padeda išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę bei kūno įvaizdį nėščiosioms, padeda išvengti per didelio svorio prieaugio, sumažina nugaros ir dubens skausmų, šlapimo nelaikymo tikimybę, padeda išvengti depresijos nėštumo metu ir pogimdyviniu periodu. Kai kurie tyrimų rezultatai leidžia manyti, kad sportuojančioms nėščiosioms mažėja rizika susirgti gestaciniu diabetu, preeklampsija, patirti kai kurias gimdymo komplikacijas. Mažėja tikimybė, jog nėštumas bus užbaigtas cezario pjūvio operacija ar gimdymas užsitęs. Be išvardintos naudos tinkamas fizinis krūvis pakelia nuotaiką, padeda geriau išsimiegoti, sumažina vidurių užkietėjimo bei kojų venų varikozės tikimybę.

Nėščiosioms rekomenduojama fizinė veikla:

  • Ėjimas – rekomenduojama vaikščioti kasdien vidutiniu ėjimo tempu (90-100 žingsniai/min greičiu)  1-2 valandas per 2-3 kartus. Patartina vaikščioti gryname ore, pajūrių, paežere, pušyno, parko ar miško keliukais. Ėjimui rinkitės patogia žemakulnę, geriausiai sportinę avalynę ir judesiu nevaržančią aprangą.
  • Mankšta baseine – rekomenduojama pradėti mankštintis vandenyje nuo 19-21 nėštumo savaitės. 2-3 kartus per savaitę dažnumu po 30-45 minutes. Būdama vandenyje nėščioji jaučia tik 1/10 dalį savo kūno svorio, todėl gali laisviau judėti ir patogiai jaustis atliekant pratimus. Buvimas vandenyje grūdina organizmą ir stiprina imuninę sistemą. Optimaliausia mankštintis 28-32 °C temperatūros vandenyje.
  • Specialios mankštos sporto salėje – rekomenduojama pradėti mankštintis nuo 14-17  nėštumo savaitės. 2-3 kartus per savaitę dažnumu po 30-45 minutes. Mankštos metu reiktų atlikti apšilimo, kvėpavimo, tempimo, pilvo, dubens, kojų, pečių ir rankų raumenis stiprinančius bei atsipalaidavimo pratimus, pratimus su kamuoliu.

Treniruočių intensyvumas taip pat turėtų atitikti moters fizinę būklę ir nėštumo trimestrą. Paprasčiausias būdas pasitikrinti, ar nepersistengiate yra „kalbėjimo testas“, t. y. treniruotės intensyvumas turėtų būti toks, jog sugebėtumėte nepritrūkstant oro palaikyti pokalbį. Sudėtingesnis metodas – stebėti širdies susitraukimų dažnio pokyčius.

Simptomai, rodantys kad reikia nutraukti fizinį krūvį ir pasikonsultuoti su gydytoju:

  • išreikštas dusulys,
  • skausmai krūtinėje ar širdies „permušimų“ pojūtis,
  • galvos svaigimas/alpimas,
  • skausmingi gimdos apsitraukimai,
  • kraujavimas iš genitalijų,
  • skausmas gaktinės sąvaržos, dubens kaulų ar nugaros srityje,
  • susilpnėję vaisiaus judesiai,
  • neįprastai didelis bendras silpnumas ar nuovargis,
  • dusulys ne fizinio krūvio metu,
  • galvos skausmai,
  • skausmai ar patinimai blauzdos srityje,
  • gausios vandeningos išskyros (priešlaikinis vaisiaus vandenų tekėjimas).

 

Jei nėštumas yra sveikas, tuomet tikrai verta tęsti fizinius pratimus ir palaikyti gerą savijautą bei sveikatą nėštumo metu!

Negimusio Kūdikio Diena

1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo įteisinti abortai, ir iki šiol tūkstančiai šeimų yra paliestos kūdikio netekties skausmo. Kaip ir kiekvienais metais, Šeimos centrai visoje Lietuvoje kviečia įsitraukti į Negimusio kūdikio dienos minėjimą parapijose ir malda bei konkrečia pagalba prisidėti prie gyvybės kultūros puoselėjimo, kūdikio netektį išgyvenančių arba dėl nėštumo abejojančių šeimų, moterų palaikymo. Šią dieną apie svarbias gyvybės išsaugojimo problemas kalbama ne tik bažnyčiose, bet ir rengiamos paskaitos, konferencijos. Taigi Biuras kartu su Krizinio nėštumo centru, organizuoja paminėjimą negimusiems kūdikiams.

2016-11-23, 18:30 val. Biuro salėje (Naftininkų g. 9, IV aukštas) turėsime gražų vakarą, skirtą pagerbti gyvybę.

Tai labai skaudi tema visuomenėje. Neretai sprendimai būna sudėtingi.

Apie fiziologinį gyvybės vystymąsi, (ne)planuotą nėštumą ir pasirinkimus kalbėsime jau ateinantį trečiadienio vakarą.

Maloniai laukiame prisijungiant.

Old wood planks wall texture background

Old wood planks wall texture background