Vasario 26 d. atšaukiama gripo epidemija

Nuo rytojaus, vasario 26 d., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skelbiama gripo epidemijos Mažeikių rajone pabaiga, kuri buvo paskelbta vasario 5 d.

Rajone aštuntą šių metų savaitę diagnozuoti 82 gripo ir 333 susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Ankstesnę savaitę buvo registruoti 905 susirgimo atvejai, iš jų gripas diagnozuotas 261 asmeniui.

Gripo epidemija atšaukiama atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento rekomendaciją ir gautą informaciją apie sumažėjusį sergančiųjų skaičių. Tačiau nepamirškite bendrųjų rekomendacijų: dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, susirgus kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Rekomendacijos gyventojams gripo epidemijos metu

 

  • Čiaudint ir kosint būtina užsidengti nosį ir burną bei naudoti vienkartines nosinaites arba rankų dezinfekcijos priemones (pvz., dezinfekuojančias servetėles rankoms).
  • Panaudotas nosinaites reikia nedelsiant išmesti tam skirtose vietose.
  • Stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
  • Neliesti paviršių, kurie gali būti užteršti gripo virusu.
  • Neliesti nešvariomis rankomis akių, nosies ar burnos.
  • Dažniau vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas.
  • Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis.
  • Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų.
  • Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
  • Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
  • Sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint. Sveiki žmonės, slaugydami sergantį asmenį, taip pat turėtų dėvėti medicinines kaukes.

Rekomendacijos parengtos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyriaus duomenis 

Nuo 2019 02 05 oficialiai skelbiama gripo epidemija Mažeikių rajono savivaldybėje

Gripas – tai ūminė virusinė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro-lašeliniu būdu, kuriai būdinga staigi ligos pradžia, karščiavimas, sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Efektyviausias būdas išvengti liūdnų pasekmių dėl gripo komplikacijų yra skiepai. Pasiskiepijus ligos eiga lengvesnė, išvengiama sunkių komplikacijų.

Sveikatos specialistai pataria neprarasti budrumo ir rekomenduoja dažniau:

  • stengtis kuo dažniau plauti rankas (ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių). Svarbu, kad rankos būtų plaunamos šiltu vandeniu ir su muilu.
  • vengti masinio susibūrimo vietų bei sąlyčio su sergančiais asmenimis.
  • patariama kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti.
  • neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos.
  • gerai vėdinti patalpas.
  • susirgus rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į darželius ar mokyklas.
  • gydytis taip, kaip nurodė gydytojas. Dažniausiai gydymui yra naudojami antivirusiniai vaistai, kurie gali palengvinti ligos simptomus ir padėti greičiau pasveikti. Susirgus gripu negalima vartoti antibiotikų. Antibiotikų skiriama tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijai.
  • dėvėti veido kaukes – uždėti ant veido taip, kad dengtų: smakrą, burną, nosį. Keisti kaukę reikėtų kiekvieną kartą grįžus iš galimai užkrėstos zonos arba kas 3-4 valandas.
  • nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų, gerti daug šiltų skysčių ir pan.

ANTIBIOTIKŲ APOKALIPSĖ – TIKĖTINAS SCENARIJUS AR FIKCIJA?

Įėjimai į darbovietes, metro stotis, sporto klubus, teatrus ir kino teatrus apstatyti įranga su interaktyviais ekranais, kurie vertina kiekvieno įeinančiojo būklę. Infekcijos požymiai reiškia, kad negalite įeiti, o jūsų duomenys automatiškai perduodami nacionalinės sveikatos tarnybos duomenų bazei. Dauguma žmonių gatvėse dėvi kaukes, o mados pasaulis atspindi laikmetį – vyraujantis stilius „Sveikatos gotas“. Tai kaklaskarės, paltai ir megztiniai su veidą dengiančiais gobtuvais ar net įdiegtais medicininiais monitoriais. Mokyklose vaikai dėvi iš išmaniųjų medžiagų pagamintus sportinius drabužius, kurie padeda išvengti įbrėžimų ir kitų susižalojimų. Bakterijas naikinantys rankų džiovintuvai prie visų biurų, mokyklų, restoranų ir parduotuvių durų.

Tokį Londoną 2036 m. piešia Jungtinėje Karalystėje išleistos „Surgeon X“ serijos knygų autoriai. Futuristinės medicinos technologijos ir žiaurios mirtys nuo anksčiau lengvai gydomų infekcijų. Gyvenimas ties medicinos kolapso slenksčiu, kurio viena iš pagrindinių priežasčių – antibiotikų eros pabaiga dėl visuotinai išplitusio mikroorganizmų atsparumo šiems vaistams. „Mes jau seniai naudojamės antibiotikais ir kartais sunku suvokti, kokie jie svarbūs. Jie ne tik gyvybiškai būtini chirurgijoje ir gydant daugelį ligų, bet ir gelbsti gyvybes gimdymo metu, padeda vėžiu sergantiems pacientams, kai jų imuninė sistema išeikvota, saugo, kad įprastos traumos nesibaigtų mirtinu sepsiu“, – interviu sakė viena iš šios Jungtinėje Karalystėje 2016 m. pabaigoje pradėtos leisti knygų serijos autorių Sara Kenney.

Ar mokslinės fantastikos komiksų knygoje pateikiamas medicinos raidos scenarijus tikėtinas? 2018 m. lapkričio mėnesį jau vienuoliktą kartą minėta Europos Komisijos inicijuota Europos supratimo apie antibiotikus diena ir ketvirtąjį kartą – Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojama Pasaulio supratimo apie antibiotikus savaitė. Šia proga paskelbti naujausi duomenys, atskleidžiantys antimikrobinio atsparumo, antibiotikų vartojimo situaciją ir tendencijas ES / EEE regione. Vertinant Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo (EARSSNet) ataskaitą didžiausią nerimą kelia gramneigiamų bakterijų atsparumo plitimas. Escherichia coli ir Klebsiella pneumoniae išsiskiria sudėtiniu atsparumu kelioms antibiotikų grupėms bei plataus spektro beta laktamazių (ESBL) gamyba. Nors K. pneumoniae atsparumas didesnis, ir toliau išlieka statistiškai reikšmingos E. coli atsparumo didėjimo tendencijos. Vis dėlto didžiausiu iššūkiu tampa bakterijų atsparumas karbapenemams – keliose ES valstybėse registruojamas atsparių K. pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa ir Acinetobacter spp. paplitimo augimas. Vertinant gramteigiamų bakterijų atsparumo situaciją turima daugiau teigiamų žinių. Streptococcus pneumoniae atsparumas 2014–2017 m. laikotarpiu išlieka stabilus, tačiau itin dideli netolygumai tarp valstybių ir daugelyje jų makrolidams nejautrių pneumokokų yra daugiau nei pencilinui. Staphylococus aureus – vienintelė bakterija, kurios atsparumas mažėja ES: MRSA paplitimas sumažėjo nuo 19,6 proc. (2014 m.) iki 16,9 proc. (2017 m.). Ši mažėjimo tendencija registruojama ketvirtadalyje valstybių.

Iš enterokokų rimtą nerimą kelia didėjantis Enterococcus faecium atsparumas vankomicinui – ES / EEE regione jis statistiškai reikšmingai padidėjo nuo 10,4 proc. (2014 m.) iki 14,9 proc. (2017 m.) ir tokia augimo tendencija stebima trečdalyje valstybių. Apibendrinant visų bakterijų atsparumo paplitimo netolygumus tarp valstybių išryškėja aiškus gradientas iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus su palankiausia situacija Šiaurės Europoje. Pažymėtina, kad padėtis Lietuvoje šiuo atžvilgiu nėra palanki ir labiau atspindi ne Šiaurės, o Rytų Europos tendencijas, apimančias itin grėsmingą ir vieną didžiausių Europoje Acinetobacter spp. ir K. pneumoniae atsparumą.

Europos antibiotikų suvartojimo stebėsenos tinklo (ESAC-Net) ataskaitoje apibendrinus 25 ES ir 2 EEE šalių pateiktus duomenis nustatyta, kad bendras antibiotikų suvartojimas ambulatoriniame sektoriuje 2017 m. yra 21,8 VTD 1 000-čiui gyventojų per dieną. Stebimi itin dideli skirtumai tarp šalių – rodiklis svyruoja nuo 10,1 Nyderlanduose iki 33,6 Kipre (Lietuvoje – 16,8)3 . Džiugina, kad 2013–2017 m. periodu antibiotikų suvartojimas nedidėja, o aštuoniose valstybėse net registruota reikšminga mažėjimo tendencija. Vertinant antibiotikų vartojimą svarbios ne tik vartojimo apimtys, bet ir suvartojamų antibiotikų spektras. Vidutinis plataus spektro (plataus spektro penicilinai ir cefalosporinai, makrolidai (išskyrus eritromiciną), fluorchinolonai) ir siauro spektro (siauro spektro penicilinai ir cefalosporinai, eritromicinas) antibiotikų santykis Europoje yra 2,25, o atskirose šalyse svyruoja nuo 0,1 (Norvegijoje) iki 22,2 (Maltoje) (Lietuvoje diagnostikos ignoravimas ir tyrimų atlikimas tik „sunkiais“ atvejais dramatizuoja situaciją? Tam reikalingi specialūs tyrimai, nes galimi ir kiti didelio atsparių bakterijų paplitimo lygio priežastiniai scenarijai. Vienas jų – infekcijų kontrolės spragos ligoninėse. Nors antrą kartą Europoje atlikto infekcijų paplitimo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje nustatytas hospitalinių infekcijų paplitimas yra mažiausias Europoje (3,2 proc.), tačiau šis rodiklis gali būti interpretuojamas ne taip optimistiškai įvertinus tai, kad lovų skaičius Lietuvoje yra vienas didžiausių, o rizikos grupės pacientų santykis vienas mažiausių (intensyviosios terapijos skyrių pacientai sudarė 2,8 proc., kitose ES šalyse iki 9,6 proc.). Optimistinį požiūrį slopina ir itin žemi infekcijų kontrolės rodikliai – rankų antiseptiko suvartojimas ligoninėse didėja nežymiai (2018 m. bendro pobūdžio ligoninių vidurkis 10,1 ml/lovadieniui; mediana – 8,2 ml/lovadieniui) ir tikrai nesieks ES vidurkio (2016–2017 m. ES duomenys dar nepaskelbti, o 2011–2012 m. buvo 23,9 ml/lovadieniui).

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos institucijomis atliktų tyrimų, nagrinėjusių kliniškai ir mikrobiologiškai svarbių bakterijų paplitimą Lietuvos ligoninėse, preliminarūs duomenys taip pat rodo, kad gramneigiamų patogeninių bakterijų kamienai plinta tiek tarp skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų, tiek pačiose įstaigose, ir daugeliu atvejų plintantys kamienai turi bent vieną atsparumą antibiotikams koduojantį geną, įprastai lokalizuotą mobiliuose genetiniuose elementuose ir dėl to lengvai perduodamą horizontaliu būdu kitoms bakterijoms. Akivaizdu, kad aukščiau pateiktų duomenų ir tyrimų nepakanka norint įvertinti realią atsparumo padėtį ir priežastis Lietuvoje.

Atsparių antibiotikams bakterijų atsiradimą lemia ne tik šių vaistų vartojimas ir infekcijų kontrolės lygis žmonių medicinoje. Pirmoje bendroje trijų ES agentūrų – Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, Europos maisto saugos agentūros ir Europos vaistų agentūros – ataskaitoje parodytas sudėtingas ir ganėtinai skirtingas ryšys tarp įvairių antibiotikų klasių suvartojimo ir bakterijų atsparumo išsivystymo. Nors detali analizė parodė, kad ne visų antibiotikų vartojimas veterinarijoje tiesiogiai susijęs su žmonių bakterijų atsparumu, antibiotikų vartojimas ne medicinoje pripažintas svarbiu bakterijų atsparumo atsiradimą ir plitimą lemiančiu veiksniu. Vertinant žmonių medicinoje ir veterinarijoje (įskaitant maistui auginamus gyvūnus) sunaudojamų antibiotikų santykį (matuojama mg kilogramui biomasės), Lietuva yra viena iš 18-os ES / EEE šalių, kuriose antibiotikų suvartojimas didesnis žmonių medicinoje (Lietuvoje – 2,5 karto). Vis dėlto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos surenkami duomenys apie naminių gyvūnų išskiriamų bakterijų atsparumą nedžiugina – Europoje Lietuva išsiskiria vienais didžiausių iš vištų išskiriamų bakterijų (E. coli ir kt.) atsparumo rodikliais. Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos inicijuotos priemonės – griežta antibiotikų suvartojimo apskaita, antibiotikų likučių tyrimai, privalomas veterinarijos gydytojų kvalifikacijos kėlimas, paukštininkystės „užauginta be antibiotikų“ skatinimas – leidžia tikėtis teigiamų pokyčių.

Svarbu suprasti, kad žmonės ir jų ūkinė veikla daro įtaką atsparių bakterijų paplitimui aplinkoje. Sveikatos mokslų universiteto mokslininkai, tyrinėję galimus atsparių bakterijų platinimo aplinkoje vektorius, atsparių antibiotikams bakterijų išskyrė iš laukinių paukščių (ypač kirų) ir žuvų, pastarųjų atveju įžvelgdami nutekamųjų vandenų galimą įtaką.

2016 m. vykusioje Jungtinių Tautų asamblėjoje svarstyta antimikrobinio atsparumo problema pripažinta realia grėsme. JT ir valstybių vadovai įsipareigojo skatinti ir remti iniciatyvas, kurios visais būdais prisidėtų prie antibiotikų veiksmingumo išsaugojimo. Tai ir sergamumo infekcijomis mažinimas taikant tyrimais įrodytą apsaugą (higiena, vakcinacija), ir antibiotikų vartojimo mažinimas užtikrinant prieinamą diagnostiką, gydymo standartus ir kvalifikacijos kėlimą, ir šios srities mokslo rėmimas prisidedant prie naujų antibiotikų bei kitų alternatyvių gydymo ir diagnostikos metodų kūrimo.

Nepaisant teikiamo politinio pirmumo kai kurių bakterijų atsparumo lygis ES / EEE regione išlieka itin aukštas, o ryškūs skirtumai tarp valstybių įrodo geros praktikos pavyzdžių efektą ir pagrindžia pokyčių poreikį. Kasmetinės antimikrobinio atsparumo tematika organizuotos konferencijos atidarymo kalboje sveikatos apsaugos ministras A. Veryga priminė Ž. Verno romanus, kuriuose daugelis vaizduojamų mokslinės fantastikos elementų tapo tikrove, ir išsakė viltį, kad pesimistinės mokslinės fantastikos „pranašystės“ neišsipildys. Tai priklauso nuo politinių sprendimų, specialistų ir visuomenės sąmoningumo. O tai, kad „Surgeon X“ vaizdai išliktų tik komiksuose, yra mūsų visų atsakomybė ir rūpestis.

Rolanda Valintėlienė Higienos institutas El. p. rolanda.valinteliene@hi.lt

Atsparumas antibiotikams – kas tai?

Pagrindiniai faktai:

•    Atsparumas antibiotikams šiuo metu yra  viena iš didžiausių grėsmių sveikatai pasauliniu mastu.
•    Atsparumas antibiotikams atsiranda natūraliai, tačiau netinkamai vartojami antibiotikai tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą.
•    Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
•    Atsparumas antibiotikams lemia ilgesnę gydymo ligoninėje trukmę, aukštesnes gydymo kainas ir mirtingumo didėjimą.

Kaip gali prisidėti plačioji visuomenė
•   Trukdyti plisti infekcijoms reguliariai plaunant rankas, praktikuojant tinkamą maisto higieną, vengiant artimo kontakto su sergančiu žmogumi ir skiepijantis reikiamu metu.
•    Vartoti antibiotikus tik su gydytojo paskyrimu.
•    Suvartoti visą paskirtų antibiotikų kursą.
•    Niekada nevartoti antibiotikų likučių.
•    Niekada nesidalinti antibiotikais su kitais.

Parengta pagal Higienos instituto rekomendacijas

Kaip saugotės nuo peršalimo?

Permainingi orai, vėjas ir drėgmė lemia didėjantį peršalimo ligomis sergančių asmenų skaičių. Padidėjo žmonių skaičius, kurie kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą. Tai peršalimo ligoms būdingi simptomai. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamentas informuoja, kad Telšių apskrityje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau ŪVKTI) auga kaip ir visoje Lietuvos teritorijoje. 2018 m. 48 savaitę (2018 m. lapkričio 26 – gruodžio 2 d.) Telšių apskrityje registruoti 5 klinikiniai gripo atvejai iš kurių 3 vaikai (4 atv. Telšių rajone ir 1 atv. Mažeikių rajone). 2018 m. 48 savaitę didžiausias sergamumo rodiklis 85,05 atv./10 tūkst. gyventojų gripu ir ŪVKTI buvo Mažeikių rajono savivaldybėje. Telšių rajono savivaldybės sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI siekė – 76,37 atv./10 tūkst. gyventojų, Plungės rajono savivaldybėje sergamumo rodiklis buvo 72,3 atv./10 tūkst. gyventojų, o Rietavo savivaldybėje sergamumo rodiklis gripu ir ŪVKTI buvo mažiausias 51,64 atv./10 tūkst. gyventojų.

Didėjant sergamumui peršalimo ligomis, dažnai griebiamės medikamentų, pamiršę prevencines priemones. Prisiminkite, ar išnaudojate visas galimybes saugoti ir stiprinti savo sveikatą šaltuoju metų laiku?

Dar ne vėlu skiepytis nuo gripo Skiepai apsaugo nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų. Pasiskiepijimas būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė.

Tačiau šiuo metų laiku galima užsikrėsti ir kitais virusais, sukeliančiais kvėpavimo takų ligas, kurias lydi daugiau ar mažiau į gripą panašūs simptomai. Nuo šių ligų patariama saugotis ir kitais būdais, pasirenkant paprastas, tačiau gana efektyvias priemones.

Imuniteto stiprinimas Daugelis virusų ir bakterijų, sukeliančių įvairias peršalimo ligas, gyvena žmogaus organizme, dažniausiai nosiaryklėje ir ryklėje. Tačiau nuolatos nesergame, nes mūsų imuninė sistema riboja bakterijų ir virusų dauginimąsi. Žiemą ji susilpnėja, tad sergama dažniau. Kad taip neatsitiktų, reikia stiprinti imunitetą kasmet skiepijantis arba pastoviai vartojant įvairias imunitetą stiprinančias priemones: česnaką, ežiuolę, imbiero preparatus, vitaminą C, medų. Be to reikėtų valgyti daugiau vaisių, daržovių, kitų vitaminų turinčių produktų, gerti šiltas žolelių arbatas. Geriausiai, jeigu imunitetą stiprinsime nuolatos.

Organizmo grūdinimas Išvengti peršalimo ligų padeda organizmo grūdinimas. Naudinga kasdien pasivaikščioti gryname ore. Patariama daugiau judėti ar reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla. Tačiau organizmas turi būti grūdinamas nuolatos ir įvairiais būdais. Jeigu grūdinimu susirūpinsite tik atšalus orams, atsparumo nebesusistiprinsite, nebent išlaikysite jau suformuotą.

Atsparumą ligoms mažinančių situacijų išvengimas Labai svarbu neperšalti, vengti didelių oro temperatūros skirtumų ir skersvėjų, ypač, jei esate sušilę.

Geras patalpų mikroklimatas Patalpose turėtų būti ne per šalta ir ne per šilta – tinkamas mikroklimatas taip pat gali padėti išvengti peršalimo. Optimaliausia kambario temperatūra, kurioje yra ikimokyklinio amžiaus vaikų, turėtų būti 20–22ºC, vyresniems vaikams ir suaugusiems, pakanka – 18–19ºC. Patalpų oro drėgnis turėtų būti 40–60 %. Negalima pamiršti natūralaus patalpų vėdinimo, net ir šaltuoju metų laiku. Vėdinti rekomenduojama sudarant skersvėjį, t.y. atidarius langus nors 10 min. Dažnas vėdinimas ir patalpų bei kitų paviršių valymas drėgnu būdu, užkerta kelią patalpose esančių virusų plitimui.

Tinkama apranga Drabužiai, liečiantys kūną, turėtų būti iš natūralaus pluošto, nes tik tokie geriausiai padeda išsaugoti šilumą. Reikėtų dėvėti sezonui tinkamus rūbus, bei apavą. Geriausiai tiktų drėgmei nepralaidi avalynė. Jei vis dėlto sušlapote kojas, būtina kuo greičiau pasikeisti avalynę. Šaltu oru, net ir trumpam išbėgant į lauką, reikėtų apsivilkti šiltais drabužiais ir apsiauti tinkama avalyne.

Asmens higiena Geriausia priemonė, norint išvengti ligų, plintančių oru, yra rankų plovimas. Virusus gali platinti sergantys arba užsikrėtę, bet dar nesusirgę asmenys. Todėl patariama vengti čiaudinčių ar kosėjančių asmenų, kurie gali užkrėsti jau turimu virusu. Kosint ar čiaudint burną ar nosį būtina prisidengti, o saugus atstumas nuo sergančiojo yra apie 1 m.

„Miestas be narkotikų – mano iniciatyvos“

Gruodžio 1-ąją bus pažymima Pasaulinė AIDS diena, kuri pasaulyje minima jau 30-tą kartą. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras drauge su Mažeikių narkotikų kontrolės komisija organizavo diskusiją „Miestas be narkotikų – mano iniciatyvos“. „Ventos“ progimnazijos salėje susirinko net dvylika rajono mokyklų atstovų. 8-11 klasių moksleiviai pakviesti teikti iniciatyvas psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijai. Išryškėjo inovatyvūs problemų sprendimo būdai, susiję su psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Jaunimas didžiausią dėmesį siūlė kreipti į:

  • jaunimo užimtumą. Reikalingos atviros erdvės jaunimui susirinkti ir aktyviai leisti laisvalaikį;
  • saugumą mieste. Pasigenda patruliuojančių pareigūnų, kai kuriose miesto vietose per mažas apšvietimas, daug apleistų pastatų, kuriuose mėgsta lankytis narkotines medžiagas vartojantys piliečiai;
  • renginius be alkoholio, šeimų šventes; Kurti blaivią bendruomenę, kuri taptų pavyzdžiu mažajai kartai;
  • prevencinių, švietėjiškų renginių apie narkotinių medžiagų poveikį jauno žmogaus sveikatai, įtraukiant tėvus į klausytojų būrį;
  • socialines reklamas miesto erdvėse (plakatus autobusų stotelėje ir kt.);
  • bendruomeniškumo, savanorystės plėtrą mieste.

Dalyvavusiesiems taip pat pristatyta ankstyvosios intervencijos programa ir jos įgyvendinimas, kalbėta apie AIDS Pasaulyje, Lietuvoje ir mūsų rajone.

Daugiau apie AIDS: http://www.ulac.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/jubiliejine-pasauline-aids-diena

Protmūšis „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“

Mažeikių Pavasario pagrindinėje mokykloje vyko protmūšis „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“. Tikslas : Paminėti Europos imunizacijos savaitę atkreipiant dėmesį į užkrečiamąsias ligas. Balandžio 24 d. paminėjome Europos imunizacijos savaitę. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro raginimu aktyviau domėjomės užkrečiamųjų ligų profilaktika ir vakcinacijos svarba tiek jaunam, tiek senam. Mokinių komandos sudalyvavo imunizacijos temai skirtame protmūšyje „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“. Protmūšis- tai intelektualus žaidimas. Jo dalyviai varžėsi, kas greičiau atsakys į klausimus apie užkrečiamąsias ligas ir jų profilaktiką.
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gražina Barkauskaitė

Dar kartą apie salmoneliozę

Salmoneliozė – tai salmonelių genties bakterijų sukeliama ūmi žarnyno liga. Salmonelių infekcijos pavojingos dėl jų išskiriamų toksinų, kurie apnuodija organizmą. Salmonelės dauginasi mėsoje kambario ir net mažesnėje temperatūroje. Ilgai išsilaiko vandenyje, piene, mėsoje ir kituose maisto produktuose. Jos nelabai atsparios didelei temperatūrai žūva, 60°C. Jų endotoksinas atsparus terminiam poveikiui ir sunaikinamas tik didesnėje kaip 70°C temperatūroje. Dvi valandas virta mėsa pasidaro nekenksminga.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Dažniausiai salmonelėmis užsikrečiama valgant sergančių gyvulių mėsą. Tokioje mėsoje, ypač vidaus organuose, gausu salmonelių. Jos taip pat gali daugintis netinkamai laikomoje (nešaldytoje) mėsoje, ypač vasarą. Ypatingai pavojingi yra blogai iškepti žuvies ir mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetas, blyneliai su mėsa ir kt. Jų viduje mėsa išlieka pusiau žalia, ir salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar ir dauginasi. Kartais ir gerai paruošti mėsos patiekalai užkrečiami salmonelėmis įrankiais (peiliais, šakutėmis, mėsai malti mašinėle), kuriais apdorojama žalia ir virta mėsa. Neretai salmoneliozės priežastis būna užkrėstas pienas, varškė ir kiti pieno produktai, taip pat kiaušiniai, ypač ančių, vištų ir kiaušinių milteliai.

Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių (šeima, kolektyvas), būna net epideminių protrūkių. Be to, nemažai pasitaiko ir atsitiktinių atvejų. Ši liga dažnesnė vasarą. Salmoneliozės protrūkiams būdinga tai, kad suserga tą pačią arba kitą dieną valgiusieji tą patį užkrėstą produktą. Gana dažnai salmonelioze serga ir maži vaikai, o ypač kūdikiai. Patekusios į skrandį ir žarnyną, salmonelės tuojau prasiskverbia į limfinę sistemą ir kraują. Salmoneliozės bakterijoms žūvant, atsipalaiduoja toksinas, sukeliantis organizmo apsinuodijimą ir ligos simptomus. Organizmo apsinuodijimas salmonelių toksinais pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, termoreguliacijos sutrikimais. Kartais iš žarnyno bakterijos patenka į kraują, kitus organus ir negydant tokia infekcija gali baigtis mirtimi.

Salmoneliozės simptomai

Salmoneliozė prasideda ūmiai pykinimu, skausmu skrandžio srityje ir dešinėje pilvo pusėje, šaltkrėčiu, karščiavimu iki 39°C, galvos skausmu. Žmogus pradeda vemti ir tuštintis skystomis vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis; tuštinasi 3-15 kartų per parą. Troškinama, bet, išgėrus vandens, išvemiama. Kartais ant lūpų atsiranda pūslelinė (herpes). Po kelių dienų viduriai dažniausiai susitvarko, ir pradedama sveikti.

Kaip apsisaugoti nuo salmoneliozės?

  • Nenaudoti termiškai neapdorotų kiaušinių. Kai kurie maisto produktai turi kiaušinių savo sudėtyje (salotų padažai, majonezas, ledai ir t.t.);
  • Svarbu gerai termiškai apdoroti maistą. Rekomenduotina naudoti mėsos termometrą tinkamai temperatūrai matuoti;
  • Vengti kitose šalyse (ir Lietuvoje) siūlomų nepilnai ar dalinai termiškai apdorotų mėsos patiekalų (“steikų”);
  • Jei mėsa pakeitė spalvą, patamsėjo bei įgavo kvapą, negalima jos naudoti maisto gamybai;
  • Vengti nepasterizuoto pieno ar jo produktų;
  • Negalima tą patį peilį bei tą pačią pjaustymo lentelę naudoti žaliai mėsai bei kitiems produktams;
  • Būtina tinkamai plauti rankas prieš ruošiant maistą;
  • Plauti rankas po kontakto su gyvūnais. Kai kurie gyvūnai (ypatingai driežai bei vėžliai) nešioja salmoneliozės sukėlėjus.
  • Jei salmonelioze užsikrėtė grupė žmonių, būtina nustatyti, kokiu produktu buvo užsikrėsta, ar jį valgė visi susirgusieji, iš kur maisto produktai gauti. Nustačius užkrėstą produktą, draudžiama jį valgyti, o produkto laikymo vietos (sandėliai, parduotuvės, šaldytuvai) dezinfekuojami.