Dar kartą apie rankų higieną

Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

Rudenį ir žiemą labai padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Šias ligas sukelia virusai, kurie labai greitai plinta. Dėl to šaltuoju metų laiku labai daug žmonių skundžiasi gerklės skausmu, sloga, kosuliu, užkimimu, o susirgus gripu – aukšta temperatūra, kaulų laužymu, bendru silpnumu. Dėl pablogėjusios savijautos sumažėja darbingumas, pablogėja dėmesio koncentravimas, žmogus negali produktyviai dirbti. Deja, blogiausia tai, kad Lietuvoje žmonės sirgdami eina į darbą ir užkrečia savo kolegas, užuot gulėję lovoje. Kai kuriems asmenims peršalimo liga ar gripas gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (sinusitu, plaučių uždegimu ir pan. Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio bakterinių, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo. Tinkama rankų higiena gelbsti gyvybes.

  1. Per pastaruosius metus tinkama rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose išgelbėjo milijonus gyvybių.
  2. Rankų higiena yra saugių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklis.
  3. Rankų higiena padeda laiku ir neatidėliojant spręsti naujas sveikatos priežiūros problemas, politinius ir socialinius iššūkius.
  4. Tinkama rankų higiena gali sustabdyti infekcines ligas.
  5. Milijonus žmonių gyvybių kasmet išgelbėja kasdienei higieninei rankų priežiūrai naudojami efektyvūs greito veikimo alkoholio pagrindu pagaminti antiseptikai (impregnuotos alkoholiu dezinfekcinės servetėlės, hidroalkoholiniai geliai ar tirpalai), kurie šiandien tapo prieinami ir įperkami.

Plauti rankas yra svarbu ne tik asmenims, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tvarko maistą namuose ar maisto tvarkymo įmonėse, bet ir visiems kitiems, nes po nagais, žiedais, laikrodžiais bei papuošalais gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi. Rankų higiena yra laikoma viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, apsaugančių pirmiausia save ir šalia esančiuosius nuo įvairių žarnyno infekcinių, kirmėlinių bei grybelinių susirgimų.

Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Paglosčius ar pažaidus su naminiais gyvūnais ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Pagal PSO duomenis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Todėl rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis (2002–2013 m.), didėja bendras Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ir virusinėmis). Ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje didžiąją dalį per maistą plintančių infekcijų protrūkių sudaro salmoneliozė ir rotovirusas, o nenustatytos etiologijos protrūkiai Lietuvoje sudaro net apie 45 proc. Reikia pažymėti, kad jau keletą metų šeiminiai protrūkiai sudaro 90 proc. visų užregistruotų protrūkių. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone lieka tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Pagrindinės rankų plovimo taisyklės:

  1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite visus papuošalus.
  2. Sudrėkinkite rankas po šiltu tekančiu vandeniu, užpilkite skysto muilo.
  3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas bei riešus iš abiejų pusių.
  4. Trinkite delną į delną.
  5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.
  6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.
  7. Trinkite pirštų galiukus bei panages.
  8. Trinkite nykščius.
  9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus kitos rankos delne.
  10. Nuplaukite rankas.
  11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.
  12. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
  13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

Efektyviausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Per rankas mes pernešame daugybę ligų sukėlėjų, todėl, prieš valgant, gaminant valgį, kontaktuojant su ligoniu, iškylaujant, pasinaudojus viešuoju transportu, būtina nepamiršti nusiplauti rankų su muilu. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint pašalinti kuo daugiau bakterijų nuo rankų bei maksimaliai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, reikia naudoti specialius rankų dezinfektantus, kurių sudėtyje esantis alkoholis pasižymi baltymus denatūruojančiomis savybėmis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.

Viešose erdvėse tykantys pavojai

Mes gyvename mikroorganizmais knibždančiame pasaulyje – jų gausu ant mūsų odos ir rankų, ant mus supančių daiktų. Vieni mikroorganizmai yra naudingi, kiti gali susargdinti. Kadangi mūsų rankos yra labiausiai mikrobais užterštas organas ­   labai svarbi rankų higiena. Užsikrėsti virusais, bakterijomis ir kitais mikroorganizmais galima net tiesiogiai nebendraujant su sergančiaisiais- pakanka paliesti užterštus mikroorganizmais aplinkos paviršius.

Specialistų nuomone, kasmet susiduriame maždaug su 60 000 mikrobų rūšių, bet sveikas žmogus neturėtų baimintis lankytis viešosiose vietose. Tik 1­2 % jų gali būti pavojingi  žmonėms, kurių imuninė sistema normali. Be to, organizmo galimybės atsilaikyti prieš mikrobus – neįtikėtinos. Neutrofilai ir limfocitai (baltieji kraujo kūneliai) puola visus mikroorganizmus.

Pateikiame labiausiai užterštas viešąsias erdves:

Maisto prekių parduotuvė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: pirkinių krepšelių rankenos ir pirkinių vėžimėlių rankenos bei sėdynės.

Pirkėjai gali nusičiaudėti, nusišluostyti nosį ir paliesti rankenas. Rankenos gali būti užteršiamos mikroorganizmais, kurie yra žalioje mėsoje ir paukštienoje, pvz., salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis. Būtent šios bakterijos sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių karščiavimu, viduriavimu, vėmimu.  Jei iš mėsos pakuočių laša ant konvejerio juostos, gali būti užterštas kitas maistas. Mokėjimo kortelių skaitytuvo mygtukus paliečia praktiškai visi pirkėjai, palikdami ant jų savus ir „pasiimdami“ kitų paliktus mikroorganizmus.

Atsargumo priemonės: stenkitės parduotuvėje neliesti rankomis nosies, akių ar burnos. Apsipirkimo metu stenkitės atskirti krepšyje vartojimui paruoštą maistą nuo žaliavos, pvz., mėsos, daržovių ir kt. Sugrįžę namo po apsipirkimo, pirmiausia nusiplaukite rankas su muilu, o po to iškraukite pirkinius.

Vaikų žaidimo aikštelė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: supynės, laipynės ir kiti įrengimai, dažniausiai vaikų čiuopiami paviršiai. Vaikai liečia viską, ką mato, ir dažnai kiša daiktus į burną.

Didžiausią pavojų vaikams vis tik kelia smėlio dėžės. Smėlis jose gali būti užterštas kačių bei šunų ekskrementais ir ligas sukeliančiais parazitais.

Kitos vaikams skirtos pavojingos zonos yra zoologijos sodai, gyvūnų parduotuvės, gyvūnų parodos, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus bei užsikrėsti vaikams pavojingais mikroorganizmais, ypač parazitais..

Saugos priemonės: kruopščiai nuplaukite vaikui rankas (trinkite muiluotas rankas ne mažiau kaip 20 sekundžių, po to nuskalaukite švariu tekančiu vandeniu). Jei nėra tokios galimybės,  naudokite rankų higienos priemonę, pvz., servetėles su alkoholiu.

Viešieji tualetai

Labiausiai mikrobais užteršta vieta: praustuvas. Dauguma moterų nerimauja dėl viešųjų unitazų. Bet didžiausią pavojų kelia ne sėdėjimas ant unitazo, o praustuvas. Mikroorganizmų knibžda ant praustuvo čiaupų rankenėlių, nes jos liečiamos iš karto pasinaudojus tualetu. Be to, drėgnoje aplinkoje bakterijos išsilaiko ilgiau. Reikėtų saugotis ir muilo dozatorių, nes jie liečiami  nešvariomis rankomis. Ypač mikrobais užkrėsti lėktuvų tualetai, nes jie maži ir jais naudojasi daug žmonių. Lėktuvo tualetų čiaupai gali kelti didesnį pavojų nei kitų viešųjų tualetų čiaupai, nes vanduo juose dozuojamas, todėl lėktuvo keleiviai, norėdami gerai nusiplauti rankas, juos turi liesti dažnai. Tad unitazai švaresni, nes dažna moteris jų sėdynes užkloja tualetiniu popieriumi ar kitu patiesalu.

Apsauga: venkite liesti drėgnus paviršius ir kruopščiai plaukite rankas palietę praustuvo čiaupus ir muilo dozatorius. Čiaupą, nusiplovus rankas, užsukite rankų nusausinimui panaudotu popieriniu rankšluosčiu (servetėle) ir tik tada  rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšlių dėžę.

Biurai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: telefonai, stalai ir kompiuterių klaviatūros.

Stalai užteršti 400 kartų labiau nei unitazo sėdynė, nes žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose. Kita pavojinga vieta: stalų stalčiai, kur darbuotojai laiko maistą. Įdomu, kad biuruose, kur dirba moterys, bakterijų tris kartus daugiau nei ten, kur dirba vyrai. Moterys savo biuruose laiko daugiau daiktų – pradedant nuo kosmetinių ir baigiant šeimos nuotraukomis ir rankinėmis ant savo stalų.

Apsauga: kartą per dieną nuvalykite savo stalą, telefoną ir klaviatūrą valymo priemonėmis arba priemonėmis su antimikrobiniais priedais (pvz., drėgnomis servetėlėmis arba servetėlėmis su alkoholiu).

Viešojo maitinimo įstaigos (restoranai, kavinės, barai ir kt.)

Viešojo maitinimo įstaigose, kaip ir kitose vietose, labiausiai mikroorganizmais užterštos yra durų rankenos, laiptų turėklai ir kiti dažniausiai rankomis liečiami paviršiai. Taip pat didžiausią pavojų šiose įstaigose kelia ne užkrėstas maistas, o stalų valymo šluostės.

Apsauga: nešiokitės valymo servetėlių, pvz., stalviršiui ir kėdėms nuvalyti. Ir nepamirškite prieš valgį nusiplauti rankų.

Bibliotekos

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: stalviršiai ir kiti dažnai rankomis liečiami paviršiai.

Bibliotekos atrodo tvarkingos, švarios vietos, bet jose knibžda tiek pat mikrobų kaip greitojo maisto restoranuose. Jose daugybė žmonių varto ir peržiūrinėja knygas, naudojasi kompiuteriais ir liečia stalviršius.

Apsauga: naudokite rankų higienos priemones (drėgnas servetėles rankoms) arba nusiplaukite rankas pačiupinėję knygas ar palietę stalviršius.

Kruiziniai laivai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: turėklai. Kruiziniai laivai – kaip plaukiojantys miestai, pilni tūkstančių žmonių mažoje erdvėje. Todėl jie tikri virusų ir bakterijų inkubatoriai. Dažniausiai kruiziniuose laivuose registruojama norovirusinė infekcija. Šie virusai sukelia ligą, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Virusais užteršiami geriamojo vandens fontanėliai, valgyklų, bendrų tualetų aplinkos paviršiai. Norovirusai atsparūs įprastiniam valymui naudojamoms priemonėms.

Apsauga: dažnai plaukite rankas, ypač prieš paliesdami  burną.

Kiti prekybos centrai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: eskalatorių turėklai

Apsauga: nelieskite eskalatorių turėklų. Palietę nusiplaukite rankas arba naudokite rankų higienos priemonę (servetėles su alkoholiu).

Ar rankų higiena yra svarbi? Geros rankų higienos (rankų plovimo arba valymo drėgnomis servetėlėmis, servetėlėmis su alkoholiu) kasdienėje buityje jokiu būdu negalima nuvertinti – nuo jos priklauso ne tik jūsų reputacija, bet ir  sveikata.

Parengta remiantis www.ulac.lt informacija

SUAUGUSIŲJŲ VAKCINACIJA

Jei daug sportuojate, sveikai maitinatės, nerūkote ir nevartojate alkoholio – puiku. Tačiau tai dar nereiškia, kad jūsų organizmas yra pasiruošęs atremti bet kurios infekcinės ligos ataką. Kitaip tariant, imunitetą galime turėti tik konkrečioms užkrečiamosioms ligoms ir tik dviem atvejais: arba jau esame jomis persirgę, arba nuo jų pasiskiepiję. Be to, norint palaikyti imunitetą kai kuriuos skiepus reikia kartoti kas dešimt metų. Nuo gripo skiepijamasi kasmet.

Geriausia būtų apie skiepus pasikalbėti su gydytoju ir nepamiršti, kad savo skiepų kalendorių reikia stebėti visą gyvenimą. Ypač aktualu skiepytis senjorams, nes su amžiumi imlumas užkrečiamoms ligoms neišvengiamai didėja.

Jeigu priklausote kokiai nors rizikos grupei ir galite susirgti infekcine liga, nuo kurios yra sukurta efektyvi vakcina, tai skiepytis reikia. Tam tikrų grupių žmonėms rizika susirgti yra didelė. Pavyzdžiui, rizikos užsikrėsti hepatitu B (kepenų uždegimu) grupei priklauso visi medicinos darbuotojai, susiduriantys su pacientų organizmo skysčiais (krauju, gleivinių išskyromis): gydytojai, medicinos seserys, slaugės. Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu B yra chirurgams, akušeriams ginekologams, hemodializių skyriaus darbuotojams. Nuo hepatito B turi būti skiepijami ir kitų profesijų žmonės, kurie kontaktuoja su žmonių organizmo skysčiais. Tai gaisrininkai, kuriems gali tekti nešti apdegusius žmones iš gaisro, policininkai, kuriems įvairių nelaimių metu gali tekti kontaktuoti su krauju, įkalinimo įstaigų darbuotojai. Rizikos grupėms taip pat priklauso homoseksualai, narkomanai. Beje, hepatito B virusu galima užsikrėsti lygiai tokiais pat keliais kaip ir ŽIV, bet hepatito B virusas yra daug agresyvesnis ir jo sukeltos pasekmės daug pavojingesnės (t.y. nuo jo kasmet miršta kur kas daugiau žmonių nei nuo AIDS).

Suaugusiems žmonėms sezono metu reikia skiepytis nuo gripo. Tai virusinė liga, galinti sąlygoti staigią mirtį. Pasiskiepijus liga dažniausiai apsiriboja nosiaryklės uždegimu, kelias dienas galimas ir karščiavimas, bet mirties tikrai pavyks išvengti. Ypač naudinga pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, tuberkulioze, inkstų, kraujo ligomis), vaikams ir tiems, kuriems tenka daug bendrauti su žmonėmis (t.y. jų rizika užsikrėsti yra didelė).

Kadangi poliomielito atvejų labai sumažėjo, jau pradėta svarstyti apie galimybę nustoti skiepyti nuo šios ligos. Paprastai suaugusieji nuo poliomielito nevakcinuojami, išskyrus tuos asmenis, kurie vyksta į šalis, kur poliomielitu tebesergama. Difterijos revakcinacija būtina kas 10 metų.

Aktuali ir vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Į ją įeina 23 labiausiai paplitusių pneumokokų antigenai. Pati vakcina visiškai nekenksminga žmogui, nes į jos sudėtį neįeina sveiki ligos sukėlėjai. Ji duoda labai daug naudos žmonėms, kurie dažnai serga įvairiomis pūlinėmis infekcijomis: pneumonijomis, viršutinių kvėpavimo takų, ausų uždegimais. Tiesiog būtina pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms ar sergantiems gretutinėmis (tarp jų ir onkologinėmis) ligomis, nes tokių žmonių atsparumas infekcijoms yra labai sumažėjęs. Šią vakciną ypač rekomenduo žmonėms, kurie yra ruošiami planinėms operacijoms ir ypač organų transplantacijoms. Tokiu atveju jie turi būti skiepijami ne vėliau kaip vieną mėnesį prieš operaciją, mažiau sudėtingais atvejais – prieš dvi savaites. Vakcina padės išvengti pooperacinių pūlinių komplikacijų (pneumonijos, pūlinių pjūvio srityje), kurios gana dažnai pasitaiko pooperaciniu laikotarpiu ir net gali tapti mirties priežastimi. Ši vakcina ilgalaikė, pakartotinai reikia skiepytis tik kas 5 metai.

Raudonukė nėra labai pavojinga, ja sergantys greitai sveiksta. Pats didžiausias pavojus būna tuomet, kai užsikrečia nėščia moteris, nes raudonukės virusas pasižymi labai stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu vaisiui. Jeigu užsikrečiama pirmais trimis nėštumo mėnesiais, liga gali baigtis vaisiaus mirtimi. Moterys, kurios planuoja nėštumą, turėtų išsitirti antikūnus, veikiančius raudonukės virusą, ir jeigu jų titras pakankamas (pvz., jei buvo sirgusi vaikystėje ar yra skiepyta), skiepytis nereikia. Nuo paskutinių skiepų iki planuojamo nėštumo turi praeiti ne mažiau kaip 3 mėn. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti jaunoms vaisingo amžiaus moterims, dirbančioms su mažais vaikais: gydytojoms, medicinos seselėms, darželių auklėtojoms, nes būtent vaikai dažniausiai serga raudonuke ir todėl šios moterys nėštumo metu yra mažiausiai apsaugotos nuo užsikrėtimo.

JŪSŲ SVEIKATOS GARANTAS – ŠVARIOS RANKOS

Kaip ir kasmet, atėjus šaltam metų laikui labai padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Šias ligas sukelia virusai, kurie labai greitai plinta. Dėl to šaltuoju metų laiku labai daug žmonių skundžiasi gerklės skausmu, sloga, kosuliu, užkimimu, o susirgus gripu – aukšta temperatūra, kaulų laužymu, bendru silpnumu. Dėl pablogėjusios savijautos sumažėja darbingumas, pablogėja dėmesio koncentravimas, žmogus negali produktyviai dirbti. Deja, blogiausia tai, kad žmonės sirgdami eina į darbą ir užkrečia savo kolegas, užuot gulėję lovoje. Kai kuriems asmenims peršalimo liga ar gripas gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (sinusitu, plaučių uždegimu ir pan. Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena.

Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio bakterinių, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo. Tinkama rankų higiena gelbsti gyvybes.

Plauti rankas yra svarbu ne tik asmenims, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tvarko maistą namuose ar maisto tvarkymo įmonėse, bet ir visiems kitiems, nes po nagais, žiedais, laikrodžiais bei papuošalais gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi. Rankų higiena yra laikoma viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, apsaugančių pirmiausia save ir šalia esančiuosius nuo įvairių žarnyno infekcinių, kirmėlinių bei grybelinių susirgimų.

Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Pagal PSO duomenis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Todėl rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis (2002–2013 m.), didėja bendras Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ir virusinėmis). Ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje didžiąją dalį per maistą plintančių infekcijų protrūkių sudaro salmoneliozė ir rotovirusas, o nenustatytos etiologijos protrūkiai Lietuvoje sudaro net apie 45 proc. Reikia pažymėti, kad jau keletą metų šeiminiai protrūkiai sudaro 90 proc. visų užregistruotų protrūkių. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone lieka tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Efektyviausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Per rankas mes pernešame daugybę ligų sukėlėjų, todėl, prieš valgant, gaminant valgį, kontaktuojant su ligoniu, iškylaujant, pasinaudojus viešuoju transportu, būtina nepamiršti nusiplauti rankų su muilu. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint pašalinti kuo daugiau bakterijų nuo rankų bei maksimaliai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, reikia naudoti specialius rankų dezinfektantus, kurių sudėtyje esantis alkoholis pasižymi baltymus denatūruojančiomis savybėmis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vida Šakienė

INFEKCINIS KONJUNKTYVITAS

KAS YRA INFEKCINIS KONJUNKTYVITAS?

INFEKCINIS KONJUNKTYVITAS YRA AKIES JUNGINĖS, DENGIANČIOS VOKO VIDINĮ PAVIRŠIŲ IR PRIEKINĘ AKIES OBUOLIO DALĮ, UŽDEGIMAS. AKIES OBUOLYS PARAUSTA, AKYS TRAIŠKANOJA, AŠAROJA, BIJO ŠVIESOS, KARŠČIUOJA, JAS GRAUŽIA. KONJUNKTYVITAS YRA ŪMINIS IR LĖTINIS.

ŪMINIS INFEKCINIS KONJUNKTYVITAS

ŪMINĮ KONJUNKTYVITĄ PAPRASTAI SUKELIA PATOGENINIAI MIKROBAI (KAI KADA DIFTERIJOS ARBA GONORĖJOS SUKĖLĖJAI) IR VIRUSAI. LIGA VYSTOSI GREITAI, ATSIRANDA PŪLINGŲ IŠSKYRŲ, KURIOS TEKA TARP VOKŲ IR SUKLIJUOJA BLAKSTIENAS. LIGONIS RYTĄ GALI ATSIMERKTI, TIK PRAPLOVUS AKIS. ŪMUS KONJUNKTYVITAS IŠ PRADŽIŲ ATSIRANDA VIENOJE AKYJE, O GREITAI IR ANTROJE. SERGANTIS ASMUO SKUNDŽIASI, KAD JIEMS SKAUDA AKIS, NIEŽTI, JUNTA SVETIMKŪNĮ, AKIS PARAUDUSI, AŠAROJA, ATSIRANDA GAUSIŲ IŠSKYRŲ (TRAIŠKANŲ). KAI KADA JUNGINĖJE BŪNA NEDIDELIŲ KRAUJOSRŪVŲ. PAPRASTAI PAŽEIDŽIAMOS ABI AKYS. LIGA TRUNKA VIDUTINIŠKAI 2-4 SAVAITES.

LĖTINIS INFEKCINIS KONJUNKTYVITAS

LĖTINIO KONJUNKTYVITO EIGA YRA ILGESNĖ IR PASTOVESNĖ, UŽDEGIMAS SILPNESNIS. LIGĄ SUKELIA DŪMAI IR BLOGAI VĖDINAMŲ PATALPŲ DULKĖS, KAI KURIE BENDRI ORGANIZMO NEGALAVIMAI, MITYBOS REŽIMO NESILAIKYMAS. LĖTINIU KONJUNKTYVITU TAIP PAT SERGA NEPRIMATANTYS ŽMONĖS, JEIGU JIE NENEŠIOJA AKINIŲ.

KAIP PLINTA ? KAIP APSISAUGOTI?

INFEKCIJA GALI PATEKTI Į AKIS NUO NEŠVARIŲ RANKŲ, NEŠVARAUS RANKŠLUOSČIO, NOSINĖS. ŪMINIS KONJUNKTYVITAS GALI GREITAI IŠPLISTI MOKYKLOSE, VAIKŲ LOPŠELIUOSE, JEIGU SUSIRGĘS VAIKAS NEBUS TUOJ PAT IZOLIUOTAS. PASIRODŽIUS PIRMIESIEMS LIGOS POŽYMIAMS, REIKIA NEDELSIANT KREIPTIS Į GYDYTOJĄ. GYDANT ŪMINĮ INFEKCINĮ KONJUNKTYVITĄ, EFEKTYVIAUSIOS YRA ANTIBAKTERINĖS GYDYMO PRIEMONĖS. ANT AKIŲ NEGALIMA DĖTI TVARSČIO, KAD NESUSIDARYTŲ PALANKIOS SĄLYGOS MIKROORGANIZMAMS IR LIGAI PLISTI Į RAGENĄ. LABAI SVARBU LAIKYTIS TINKAMŲ ASMENINĖS HIGIENOS TAISYKLIŲ.

Infekcijų kontrolė grožio salonuose

Grožio salonuose teikiamos A ir B kategorijos paslaugos. Teikiant A kategorijos paslaugas (tatuiravimas, ilgalaikis (permanentinis) makiažas, papuošalų vėrimas, plaukų skutimas, manikiūras ir pedikiūras, kai karpomos nagų odeles, ir kitos invazinės procedūros) pažeidžiama oda arba gleivinė ir instrumentas užteršiamas krauju arba kitais kūno skysčiais. B kategorijos paslauga – tai paslauga, kurią teikiant nepažeidžiama oda arba gleivinė (veido ir kūno, plaukų priežiūros, manikiūro ir pedikiūro, nekarpant nagų odelių, paslaugos, plaukų šalinimo vašku, dekoratyvinės kosmetikos ir kitos neinvazinės grožio paslaugos. Infekcijos šaltiniu grožio salonuose gali būti tiek sergantis klientas, tiek ir grožio paslaugą teikiantis darbuotojas. Sergantis žmogus neturėtų eiti į grožio saloną teikti paslaugos ar ją gauti. Tačiau būna atvejų, kai užkrečiamoji liga yra be klinikinių simptomų. Tokiu atveju gali nepasireikšti jokių užkrečiamajai ligai būdingų požymių, net pats užsikrėtęs žmogus gali nežinoti, kad yra infekuotas. Nesilaikant higienos ir darbo saugos reikalavimų tiek klientui, tiek ir darbuotojui atsiranda rizika užsikrėsti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Didžiausia rizika užsikrėsti yra tada, kai atliekamos procedūros, kurių metu galimas odos ar gleivinės pažeidimas bei sąlytis su kito asmens krauju ar kitais organizmo skysčiais. Sveika oda (be įpjovimų, nubrozdinimų ar kitų pažeidimų) apsaugo nuo kai kurių infekcijų. Grožio salonuose atliekant invazines procedūras (tatuiruotę, papuošalų vėrimą), kai aštriais instrumentais skverbiamasi per odą arba kitaip, pavyzdžiui, atsitiktinai įpjovus, skutant plaukus, pažeidžiama oda, ir naudojant netinkamai apdorotus daugkartinio naudojimo instrumentus gali būti perduotos per kraują plintančios infekcijos: ŽIV, B ir C virusiniai hepatitai. Reikia pažymėti, kad, pavyzdžiui, hepatitui B perduoti gali pakakti labai mažos (0,001-0,0001 ml ) infekuoto kraujo dozės. Kitos infekcijos, pavyzdžiui, sukeliamos stafilokokų, galvos odos, plaukų, rankų, kojų nagų, pėdų grybelinės ligos, niežai, utėlės gali išplisti kontakto (sąlyčio) būdu per neplautas rankas ar užterštus šių infekcijų sukėlėjais ir neapdorotus arba netinkamai apdorotus daugkartinio naudojimo įrankius (šukas, plaukų šepečius), daiktus (rankšluosčius ir kt.). Darbuotojams, teikiantiems grožio paslaugas ir atliekantiems invazines procedūras, tvarkantiems aštrius naudotus instrumentus, galima ekspozicija krauju – tiesioginis darbuotojo nesveikos (pažeistos) odos sąlytis su kliento krauju, taip pat sužeidimas aštriais instrumentais, užterštais kito asmens (kliento) krauju. Darbuotojui susižeidus aštriu procedūrai naudotu instrumentu, užterštu kliento krauju, galimas tiesioginis per kraują plintančių užkrečiamųjų ligų, pavyzdžiui, B ir C virusinių hepatitų, ŽIV ir kitų sukėlėjų perdavimas. Pagrindinius grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“. Pagrindinės infekcijų kontrolės priemonės grožio salonuose yra: darbuotojų rankų higiena, tinkamas kliento odos paruošimas invazinėms procedūroms (papuošalų vėrimui, tatuiruotei), naudojamų instrumentų, įrankių ir aplinkos higiena, tinkamas aštrių instrumentų tvarkymas. Darbuotojų rankų higiena yra vienas svarbiausių infekcijos profilaktikos priemonių. Asmenys, teikdami grožio paslaugas, neturi mūvėti žiedų ir kitų rankų papuošalų. Rankų nagai turi būti trumpi ir švarūs. Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, privalo plauti rankas prieš pradėdami ir baigę teikti grožio paslaugą, prieš užsimaudami ir nusimovę pirštines. Rankos turi būti plaunamos skystu muilu, nuplaunamos tekančiu vandeniu ir nusausinamos vienkartiniu rankšluosčiu. Rankas būtina dezinfekuoti prieš teikiant A kategorijos paslaugas, dirbant steriliais instrumentais, kurie naudojami invazinėms procedūroms. Rankos, užterštos paslaugos vartotojo krauju ar kitais kūno skysčiais, dezinfekuojamos odos dezinfekcijai skirta priemone ir plaunamos tekančiu vandeniu ir skystu muilu. Darbuotojai, atliekantys invazines procedūras (tatuiruotė, papuošalų vėrimas) turi dėvėti apsauginius drabužius ir vienkartines pirštines Didelė infekcijų perdavimo rizika per instrumentus, nes jie dėl sąlyčio su kliento krauju, užterštais aplinkos daiktais, teikiančių paslaugas darbuotojų rankomis procedūros metu užsiteršia mikroorganizmais. Instrumentai pagal infekcijos riziką dėl jų naudojimo yra skiriami į tris kategorijas:

  1. Ypač pavojingus . Ypač pavojingiems instrumentams priskiriami aštrūs instrumentai, kuriais atliekamos invazinės procedūros, pavyzdžiui, tatuiravimas, papuošalų vėrimas arba atliekamos procedūros, kurių metu galimi sužeidimai, pavyzdžiui, skutant plaukus, įsidūrimai adata ir kt.
  2.  Pavojingus. Pavojingiems instrumentams priskiriami instrumentai, kurie liečiasi su gleivine, pažeista oda, pavyzdžiui, manikiūro, pedikiūro instrumentai.
  3. Nepavojingus. Nepavojingiems instrumentams priskiriami instrumentai, kurie nesiliečia su klientu arba liečiasi tik su sveika oda, pavyzdžiui, plaukų šukavimui naudojami instrumentai, plaukų kirpimo žirklės. Tinkamiausi yra vienkartiniai instrumentai, kurie naudojami tik vienam klientui.

A kategorijos paslaugoms teikti turi būti naudojami sterilūs vienkartiniai instrumentai arba išvalyti, dezinfekuoti ir sterilizuoti daugkartiniai instrumentai.

Daugkartiniai instrumentai valomi, dezinfekuojami rankomis ir/arba ultragarsiniame valytuve ir sterilizuojami karšto oro arba garo sterilizatoriuje pagal instrumento ir sterilizatoriaus gamintojų rekomendacijas B kategorijos paslaugoms teikti naudojami vienkartiniai instrumentai arba išvalyti ir dezinfekuoti daugkartiniai instrumentai. Darbuotojui susižeidus aštriu procedūrai naudotu instrumentu, užterštu kliento krauju, galimas tiesioginis per kraują plintančių užkrečiamųjų ligų ir kitų sukėlėjų perdavimas. Tvarkant instrumentus reikia naudoti apsaugines dūriams atsparias pirštines. Panaudoti aštrūs vienkartiniai instrumentai ir kiti suteršti krauju ar kitais kūno skysčiais daiktai (vienkartinės pirštinės, vatos, marlės gabalėliai ir kt.) surenkami į specialias nedūžtančias, nepraduriamas , sandariai uždaromas talpas , nukenksminami ir šalinami. Asmenys, teikiantys grožio paslaugas, savo rankų odos įbrėžimus, įpjovimus ar žaizdeles privalo užklijuoti neperšlampamais pleistrais ir, esant reikalui, mūvėti pirštines. Sužeista asmens, teikiančio grožio paslaugas, oda (įsidūrus, įsipjovus) plaunama tekančiu vandeniu ir skystu muilu bei dezinfekuojama odos dezinfekcijai skirta priemone.

Parengta pagal www.ulac.lt informaciją.

Imunizacija. Ar reikia bijoti?

JEI NUSPRENDŽIATE NESKIEPYTI SAVO VAIKO, TURITE SUPRASTI GALIMĄ PAVOJŲ BEI SAVO ATSAKOMYBĘ

Pagrindo bijoti skiepų nėra. Šiuolaikinė vakcinacija itin patogi ir saugi pacientams. Skiepai saugiai įpakuoti, o adatos – trumpos ir itin plonos, dūris yra vos jaučiamas. Taip pat yra ir geriamųjų vakcinų, pvz., roto viruso vakcina, kuri skiriama kūdikiams iki pusės metų

APSISPRENDĘ ATIDĖTI SKIEPIJIMĄ ARBA JO VISAI ATSISAKYTI, JŪS PRISIIMATE ATSAKOMYBĘ LABAI SVARBIU KLAUSIMU, KURIS YRA SUSIJĘS SU PAVOJUMI JŪSŲ VAIKO SVEIKATAI IR NET GYVYBEI.

Kaskart, kai jūsų vaikas suserga ir jūs skambinate greitosios pagalbos tarnybai, važiuojate greitosios pagalbos automobilyje, lankotės ligoninės palatoje arba lankotės pas savo vaiko gydytoją ar poliklinikoje PRANEŠKITE medicinos personalui, kad jūsų vaikas nebuvo paskiepytas visomis jo amžiui rekomenduojamomis vakcinomis.

Pranešti sveikatos priežiūros specialistams apie jūsų vaiko skiepijimo būklę svarbu dėl dviejų priežasčių:

  • vertindamas jūsų vaiko sveikatos būklę, gydytojas turi žinoti nuo kokių ligų jūsų vaikas yra paskiepytas;
  • jei jūsų vaikas serga liga, kurios išvengiama skiepijant, sveikatos priežiūros darbuotojai, teikiantys pagalbą jūsų vaikui, gali imtis atsargumo ir prevencijos priemonių, kad liga neišplistų.

Kai kurie žmonės turi didesnę užsikrėtimo riziką: Viena iš gyventojų grupių, kuri turi didesnę riziką užsikrėsti infekcija, – kūdikiai, kurių dėl amžiaus dar negalima skiepyti. Pavyzdžiui, skiepyti nuo tymų paprastai nerekomenduojama jaunesnių nei 9-12 mėnesių kūdikių. Kita grupė žmonių, kurie turi didesnę riziką užsikrėsti, yra asmenys, kuriems dėl kitų ligų gydymo ar vaistų vartojimo yra susilpnėjusi imuninė sistema (pavyzdžiui, asmenys, sergantys kai kuriomis vėžio rūšimis, autoimuninėmis ligomis, ar asmenys po organų persodinimo operacijos).

Prevenciškai:

  • pasirūpinkite, kad jūsų vaikas būtų tinkamai pagal savo amžių ir pagal galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių paskiepytas;
  • atminkite, kad neskiepyti vaikai gali užsikrėsti nuo žmonių, kuriems ligos simptomai nepasireiškia. Atskirti, nuo kurio žmogaus galima užsikrėsti, neįmanoma.

Jei ligos protrūkis jau prasidėjo:

  • gali būti per vėlu apsisaugoti nuo jos skiepais. Kreipkitės į jūsų vaiko gydytoją;
  • jei jūsų bendruomenėje pasitaikė atvejų, kai nustatoma liga, kurios galima išvengti skiepijant, jūsų gali paprašyti pasiimti vaiką iš mokyklos ar vaikų priežiūros įstaigos;
  • jūsų mokyklos ar vaikų priežiūros įstaigos darbuotojai praneš jums, kada neskiepytam vaikui yra saugu vėl būti su kitais žmonėmis. Ruoškitės, kad vaikui teks pabūti namuose keletą dienų ar savaičių;
  • pasidomėkite apie plintančią ligą ir jos plitimo būdus. Galimas atvejis, kad kontaktų išvengti nebus įmanoma;
  • kiekviena liga turi tik jai būdingų savybių, todėl laikotarpis nuo galimo jūsų vaiko kontakto su ligos šaltiniu iki ligos pradžios gali skirtis. Pasitarkite su vaiko gydytoju, kaip nustatyti, kada jūsų vaikui liga jau negresia.

Jei keliaujate su vaiku:

Prieš išvykdami į kelionę apsilankykite keliaujantiems skirtoje Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro svetainėje ar Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) informacinėje svetainėje ir sužinokite apie galimą užsikrėtimo pavojų ir skiepus, apsaugosiančius jūsų šeimą. Ligos, kurių galima išvengti pasiskiepijus vis dar įprastos visame pasaulyje.

  • Jei žinote, kad jūs pats ar jūsų vaikas serga liga, kurios išvengiama skiepijant, neplatinkite jos kitiems. Negalima keliauti esant tokios būklės, nes jūs ar jūsų šeimos nariai gali būti ligos platintojai. Jei kelionės metu neimunizuotas asmuo suserga liga, kurios išvengiama skiepijant, siekiant išvengti ligos perdavimo kitiems, toks asmuo neturėtų keliauti lėktuvu, traukiniu ir autobusu tol, kol gydytojas nustatys, kad asmuo jau nėra ligos platintojas. Tam tikrais atvejais dėl ligos plitimo pavojaus visuomenės sveikatos specialistais gali uždrausti jums keliauti.

Parengta remiantis www.ulac.lt informacija.

IMUNITETO STIPRINIMAS GEROSIOMIS BAKTERIJOMIS

Gerosios bakterijos arba probiotikai – tai gyvos bakterijos ir mielės, būtinos gerai sveikatai, stipriai imuninei sistemai bei virškinimo, protinės sveikatos ir neurologinių sutrikimų gydymui. Dažnai apie bakterijas galvojame kaip apie kažką neigiamo, kas sukelia įvairias ligas ir negalavimus. Tačiau reikia suvokti, kad kūne yra daugybė bakterijų, tiek gerų, tiek blogų. Odoje ir virškinimo sistemoje yra apie 2000 bakterijų rūšių. Vien gerųjų bakterijų virškinimo trakte yra 10 kartų daugiau nei ląstelių visame žmogaus kūne! Probiotikai mūsų organizme atsiranda nuo pat gimimo momento, vos susidūrus su pirmosiomis aplinkos bakterijomis. Dažnai pamirštama, jog net 80% imuninės sistemos yra būtent virškinamajame trakte! Daugeliui žmonių, besiskundžiančių skydliaukės disbalansu, chronišku nuovargiu, sąnarių skausmais, žvyneline, autizmu ir dar daugiau kitų ligų ne visada supranta, kad šios ligos prasideda virškinamajame trakte.

Dėl virškinimo funkcijų suprastėjimo dažnai kaltinami toksinai, kurie daro įtaką organizmo gebėjimui įsisavinti naudingas maistines medžiagas ir pašalinti blogąjį cholesterolį, sukeliantį chroniškus uždegimus kūne, kurie yra pagrindiniai chroniškų ligų sukėlėjai. Iš tiesų paslaptis, kaip atstatyti sveiką virškinimą slypi gerųjų ir blogųjų bakterijų balanse virškinamajame trakte.

Gerųjų bakterijų nauda Maistas, kuriame yra gerųjų bakterijų Gerąsias bakterijas naikinantys faktoriai
  • imuninės sistemos stiprinimas
  • šlapimo takų infekcijos prevencija ir gydymas
  • virškinimo funkcijos gerinimas
  • dirgliosios žarnos sindromo gydymas
  • egzemos vaikams gydymas ir prevencija
  • kova su maistu plintančiomis ligomis
  • peršalimo ligų ir gripo gydymas
  • antibiotikų žalos mažinimas
  • inkstų akmenų gydymas
  • dantenų ir burnos ertmės ligų prevencija
  • pagalba kepenims
  • cholesterolio mažinimas
  • aknės mažinimas
  • svorio kontrolė
  • kova su bakterijomis, sukeliančiomis opas
  • jogurtas – tai ko gero, vienas žinomiausių gerųjų bakterijų šaltinių. rinkitės mažai cukraus turintį natūralų jogurtą.
  • kefyras
  • miso – sriuba/pasta, gaminama iš fermentuotų sojų pupelių
  • rauginti kopūstai.
  • kombucha – fermentuota juodoji arbata
  • kefyras
  • kimchi – tradicinis korėjietiškas patiekalas, gaminamas sumaišant kinišką kopūstą su prieskoniais, paprikomis, ridikėliais, morkomis, česnaku, imbieru, svogūnais, jūros druska ir paliekamas fermentuotis 14 dienų.
  • gira
  • sūris – ožkos ar avies pieno sūriai pasižymi itin dideliu probiotikų kiekiu. rinkitės šviežio, nepasterizuoto pieno sūrį
  • antibiotikai
  • cukrus
  • vanduo su kenksmingomis chloro ar fluoro priemaišomis
  • genetiškai modifikuotas, užterštas (chemikalais) maistas
  • glitimas (gliutenas)
  • emocinis stresas
  • riebus, greitas, nesveikas, perdirbtas maistas

 

Lactobacillus Bifidobacterium Streptococcus Bacillus Coagulans
Yra daugiau nei 80 lactobacillus gerųjų bakterijų rūšių. Šie probiotikai gyvena žarnyne ir padeda gerinti virškinimą. Jie gamina pieno rūgštį bei vandenilio peroksidą, kurie padeda sukurti kenksmingų bakterijų augimui nepalankią terpę. Šių bakterijų gausu jogurte. Bifidobacterium probiotikai gali padėti gydant skrandžio opas, naikindami jas sukeliančias blogąsias bakterijas. Taip pat šios bakterijos naudingos žmonėms, besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu. Šios gerosios bakterijos yra pradinės jogurto, mocarelos ir kitų fermentuotų pieno produktų gaminimo proceso kultūros. Viena iš pagrindinių streptococcus bakterijų panaudojimo sričių – pilvo spazmų, viduriavimo, pykinimo ir kitų virškinimo sutrikimo simptomų, susijusių su laktozės netoleravimu, palengvinimas. Taip pat šis probiotikas gali padėti išvengti blogo burnos kvapo. Ši geroji bakterija gali būti naudojama virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas. Bacillus Coagulans taip pat gali būti naudingos siekiant išvengti kvėpavimo takų infekcijų ir stiprinant imuninę sistemą.

Kaip jau minėta, virškinamajame trakte yra tiek gerų, tiek blogų bakterijų. Kai gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis pasikeičia, tuomet virškinamajame trakte tam tikros rūšies grybelio, mielių ar bakterijų susidaro per daug ir tai neigiamai veikia organizmą. Padidėjus blogųjų bakterijų, mielių ir grybelių kiekiui virškinamajame trakte, susiduriame su virškinimo, odos, svorio problemomis, įvairiais skausmais ir diskomfortu vienoje ar kitoje srityje, silpnėjančiu imunitetu, ilgainiui tai gali peraugti į rimtas chroniškas ligas. Gerosios bakterijos kovoja su blogosiomis bakterijomis, mielėmis ir grybeliais. Taip pat probiotikai atsakingi už fermentų naikinančių žalingas bakterijas kūrimą bei vitamino B12 ir K gamybą.

Anksčiau probiotikais žmonės pilnai apsirūpindavo tiesiog su maistu, valgydami šviežią, gerame dirvožemyje užaugintą ar fermentuotą maistą. Deja, atsiradus maisto šaldymui ir kenksmingoms žemės ūkio praktikoms, gerųjų bakterijų kiekis maiste reikšmingai sumažėjo. Dėl vaistų, didelio angliavandenių kiekio dietos, vandens su chloro ir fluoro priemaišomis vartojimo, daugeliui žmonių reikia papildomai vartoti gerųjų bakterijų, siekiant išlaikyti sveiką virškinamąjį traktą. tai galima padaryti arba vartojant daugiau žemiau išvardytų maisto produktų, su kuriais gausite probiotikų arba papildomai vartojant gerųjų bakterijų maisto papildus.

Tam, kad gerosios bakterijos galėtų egzistuoti ir augti jūsų žarnyne, joms reikalinga speciali terpė. ją sukurti gali padėti rūgštus maistas. Obuolių sidro actas, fermentuotos daržovės (pvz., rauginti kopūstai). Juose yra ne tik probiotikų, bet ir tam tikros rūšies rūgščių, tokių kaip acto rūgštis, tai yra sveika rūgštis, sukurianti gerųjų bakterijų augimui reikalingą pH. Sukūrus tinkamą terpę ir praturtinus racioną gerųjų bakterijų turinčiu maistu, labai lengva tinkamai „maitinti” gerąsias bakterijas. Aukštos kokybės maistinės skaidulos gali padėti padidinti gerųjų bakterijų kiekį virškinamajame trakte. Tam tinkamiausios yra tirpios dar kitaip fermentuojamomis vadinamos skaidulos. Jų gausu chia sėklose, linų sėmenyse, avižose, kviečių gemaluose, lęšiuose ir kt. Taip pat geras pasirinkimas ekologiški vaisiai ir daržovės.

Siekdami sveiko virškinamojo trakto, stiprios imuninės sistemos bei ligų prevencijos, atkreipkite didesnį dėmesį gerosioms bakterijoms savo organizme. Pasistenkite iš raciono išbraukti arba kuo labiau apriboti gerąsias bakterijas naikinantį cukrų, rafinuotus grūdus, genetiškai modifikuotą maistą, antibiotikus, su maistu ar vandeniu gaunamus chemikalus ir didelį stresą savo gyvenime. Į kasdienį racioną įtraukite daug gerųjų bakterijų turinčio maisto.

Parengta remiantis https://sveika.lt

Hepatitas A – ne tik keliautojų infekcija

Kas yra virusinis hepatitas A?

                      Kasmet pasaulyje hepatitu A (HAV) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.

Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A plitimas įgauna pagreitį. Akivaizdu, kad ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas nesumažins hepatito A problemos. Paskutinius 15 metų Europoje sergamumas hepatitu A nuolat mažėjo, nuo 14,0 atv./100 tūkst. gyventojų 1997 metais iki 2,6 atv./100 tūkst. gyventojų 2010 metais. Sergamumo rodikliai Lietuvoje 2000-2011 metais svyravo nuo 0,3 atv./100 tūkst. gyventojų iki 2,8 atv./100 tūkst. gyventojų. Esant tokiam mažam  sergamumui didėja imlių žmonių proporcija, ypatingai jei skiepijimų apimtys yra mažos. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.

Kaip plinta virusinis hepatitas A?

Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.

Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.

Kokie yra virusinio hepatito A simptomai ir požymiai?

Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 dienų, maksimalus – 50. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Tuo tarpu 40 – 50 proc. vyresnių vaikų ir net 70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1 – 2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu A?

Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Hepatito A vakcina rekomenduojama:

Keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;

Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);

Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;

Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;

Asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos  personalui, nuotekų valymo darbuotojams;

Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitu vyru;

Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;

Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;

Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius, po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu, visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios, prieš valgį ir maisto gaminimą, kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu, prieš maisto tvarkymą ir po jo, suteršus rankas ekskretais ir sekretais, po žaidynių, darbų lauke, dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.

Nepasiskiepijusiems asmenims patariama:

Keliaujant į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti vengti nepasterizuotų pieno produktų;

Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos mėsos bei žuvies ar jūros produktų;

Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę;

Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių;

Gerti į butelius supilstytą vandenį;

Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį;

Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens;

Jei nėra galimybės vartoti fasuoto vandens, vandentiekio vandenį patartina nukenksminti terminiu ar cheminiais būdais;

Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus patiekalus.

Virusinio hepatito A gydymas

Specifinio gydymo nėra. Ūmiu ligos laikotarpiu ligoniai turi vengti alkoholio ir bet kokių medikamentų, galinčių turėti toksinį poveikį kepenims. Taip pat rekomenduojama vengti riebaus maisto. Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai.

Visą ligos laikotarpį užsikrėtusysis negali gaminti maisto kitiems asmenims!