Protmūšis „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“

Mažeikių Pavasario pagrindinėje mokykloje vyko protmūšis „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“. Tikslas : Paminėti Europos imunizacijos savaitę atkreipiant dėmesį į užkrečiamąsias ligas. Balandžio 24 d. paminėjome Europos imunizacijos savaitę. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro raginimu aktyviau domėjomės užkrečiamųjų ligų profilaktika ir vakcinacijos svarba tiek jaunam, tiek senam. Mokinių komandos sudalyvavo imunizacijos temai skirtame protmūšyje „Užkrečiamosios ligos: tu gali (ne)susirgti!“. Protmūšis- tai intelektualus žaidimas. Jo dalyviai varžėsi, kas greičiau atsakys į klausimus apie užkrečiamąsias ligas ir jų profilaktiką.
Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gražina Barkauskaitė

Dar kartą apie salmoneliozę

Salmoneliozė – tai salmonelių genties bakterijų sukeliama ūmi žarnyno liga. Salmonelių infekcijos pavojingos dėl jų išskiriamų toksinų, kurie apnuodija organizmą. Salmonelės dauginasi mėsoje kambario ir net mažesnėje temperatūroje. Ilgai išsilaiko vandenyje, piene, mėsoje ir kituose maisto produktuose. Jos nelabai atsparios didelei temperatūrai žūva, 60°C. Jų endotoksinas atsparus terminiam poveikiui ir sunaikinamas tik didesnėje kaip 70°C temperatūroje. Dvi valandas virta mėsa pasidaro nekenksminga.

Kaip užsikrečiama salmonelioze?

Dažniausiai salmonelėmis užsikrečiama valgant sergančių gyvulių mėsą. Tokioje mėsoje, ypač vidaus organuose, gausu salmonelių. Jos taip pat gali daugintis netinkamai laikomoje (nešaldytoje) mėsoje, ypač vasarą. Ypatingai pavojingi yra blogai iškepti žuvies ir mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetas, blyneliai su mėsa ir kt. Jų viduje mėsa išlieka pusiau žalia, ir salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar ir dauginasi. Kartais ir gerai paruošti mėsos patiekalai užkrečiami salmonelėmis įrankiais (peiliais, šakutėmis, mėsai malti mašinėle), kuriais apdorojama žalia ir virta mėsa. Neretai salmoneliozės priežastis būna užkrėstas pienas, varškė ir kiti pieno produktai, taip pat kiaušiniai, ypač ančių, vištų ir kiaušinių milteliai.

Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių (šeima, kolektyvas), būna net epideminių protrūkių. Be to, nemažai pasitaiko ir atsitiktinių atvejų. Ši liga dažnesnė vasarą. Salmoneliozės protrūkiams būdinga tai, kad suserga tą pačią arba kitą dieną valgiusieji tą patį užkrėstą produktą. Gana dažnai salmonelioze serga ir maži vaikai, o ypač kūdikiai. Patekusios į skrandį ir žarnyną, salmonelės tuojau prasiskverbia į limfinę sistemą ir kraują. Salmoneliozės bakterijoms žūvant, atsipalaiduoja toksinas, sukeliantis organizmo apsinuodijimą ir ligos simptomus. Organizmo apsinuodijimas salmonelių toksinais pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, termoreguliacijos sutrikimais. Kartais iš žarnyno bakterijos patenka į kraują, kitus organus ir negydant tokia infekcija gali baigtis mirtimi.

Salmoneliozės simptomai

Salmoneliozė prasideda ūmiai pykinimu, skausmu skrandžio srityje ir dešinėje pilvo pusėje, šaltkrėčiu, karščiavimu iki 39°C, galvos skausmu. Žmogus pradeda vemti ir tuštintis skystomis vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis; tuštinasi 3-15 kartų per parą. Troškinama, bet, išgėrus vandens, išvemiama. Kartais ant lūpų atsiranda pūslelinė (herpes). Po kelių dienų viduriai dažniausiai susitvarko, ir pradedama sveikti.

Kaip apsisaugoti nuo salmoneliozės?

  • Nenaudoti termiškai neapdorotų kiaušinių. Kai kurie maisto produktai turi kiaušinių savo sudėtyje (salotų padažai, majonezas, ledai ir t.t.);
  • Svarbu gerai termiškai apdoroti maistą. Rekomenduotina naudoti mėsos termometrą tinkamai temperatūrai matuoti;
  • Vengti kitose šalyse (ir Lietuvoje) siūlomų nepilnai ar dalinai termiškai apdorotų mėsos patiekalų (“steikų”);
  • Jei mėsa pakeitė spalvą, patamsėjo bei įgavo kvapą, negalima jos naudoti maisto gamybai;
  • Vengti nepasterizuoto pieno ar jo produktų;
  • Negalima tą patį peilį bei tą pačią pjaustymo lentelę naudoti žaliai mėsai bei kitiems produktams;
  • Būtina tinkamai plauti rankas prieš ruošiant maistą;
  • Plauti rankas po kontakto su gyvūnais. Kai kurie gyvūnai (ypatingai driežai bei vėžliai) nešioja salmoneliozės sukėlėjus.
  • Jei salmonelioze užsikrėtė grupė žmonių, būtina nustatyti, kokiu produktu buvo užsikrėsta, ar jį valgė visi susirgusieji, iš kur maisto produktai gauti. Nustačius užkrėstą produktą, draudžiama jį valgyti, o produkto laikymo vietos (sandėliai, parduotuvės, šaldytuvai) dezinfekuojami.

Mažeikių pradinėje mokykloje „Vyturys“ pamokėlės apie tuberkuliozę

Pamokėlės: „Užkrečiamosios ligos“, „Tuberkuliozė mūsų tarpe“.
Tikslas. Supažindinti vaikus  su dažniausiai sutinkamais mikroorganizmais, paminėti Tarptautinę tuberkuliozės dieną.
Vaikams parengtas pristatymas apie mikroorganizmus, kurie lemia dažnus susirgimus, net epidemijas. Aptarus virusų, grybelių bei bakterijų ypatumus, prisiminėme
efektyviausius būdus, kaip kovoti su kenksmingais mikroorganizmais. Norint paminėti Tarptautinę tuberkuliozės dieną (kovo 24-oji), vaikams suteikta informacija kokiais atvejais žmogus gali susirgti šia liga, kokie sveikatos sutrikimai turėtų kelti įtarimą bei kaip reikėtų elgtis susirgus arba žinant, kad artimoje aplinkoje yra žmogus
sergantis tuberkulioze.
Tėveliams buvo išsiųsti elektroniniai pranešimai „Tuberkuliozė mūsų tarpe?“ bei ULAC parengta stendinė medžiaga „Įtarkite TB“, primenantys šios temos aktualumą.

Judėk linksmai – gyvenk sveikai

Vasario 13 d. „Žiburėlio“ pradinės mokyklos 1 klasių mokiniai dalyvavo akcijoje „Judėk linksmai – gyvenk sveikai“, kurią inicijavo Mažeikių visuomenės sveikatos biuras. Akcijos tikslas – skatinti mokinių fizinį aktyvumą, kaip priemonę kovojant su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Vita Žutienė supažindino mokinius su vaikams skirta fizinio aktyvumo piramide, kuri parodo kaip ir kiek reikia judėti. Vaikai gali pasiekti rekomenduotą 60 minučių fizinio aktyvumo normą (per dieną) sukaupdami įvairios trukmės skirtingų fizinio aktyvumo rūšių veiklą. Specialistė suteikė žinių apie  judėjimo naudą sveikatai bei nejudrumo pasekmes.

Ar žinai, kad tu gali sirgti lytiškai plintančia liga ir to nejausti?!

Ar žinai, kad daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) žmonių nejaučia jokių simptomų. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. LPI – viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir deja, vis dar priklauso tų ligų grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibždomis. Išankstinės nuomonės susidarymas ir žinių apie infekcijas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.

LPI dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę.

Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Todėl, visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Nėštumo metu LPI galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Taigi labai svarbu, kad visos LPI būtų diagnozuojamos ir kuo skubiau gydomos. LPI užsikrečia vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.

Dažniausi pasireiškiantys LPI simptomai yra:

  • išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas),
  • skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis,
  • baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje,
  • bėrimai lyties organų srityje,
  • padidėję limfmazgiai kirkšnyse,
  • skausmas kapšelyje, pilvo apačioje,
  • skausmas lytinių santykių metu,
  • kraujavimas po lytinių santykių,
  • jokių simptomų. Dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių. Taip gali būti dėl to, kad nepasireiškia jokie požymiai iš viso arba požymiai gali būti tokioje kūno vietoje, kur žmogus negali jų jausti arba matyti.

Tyrimas, LPI nustatyti, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekamas paprastai ir neskausmingai. Iš pateikto šlapimo mėginio PGR metodu nustatomi net 7-ių lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai. „Molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo“, – teigia NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.

NVSPL lytiškai plintančių infekcijų nustatymo tyrimo metu (PGR metodu) iš vieno ėminio nustato šiuos 7 infekcijų sukėlėjus:

  1. Chlamydia trachomatis
  2. Neisseria gonorrhoeae
  3. Mycoplasma genitalium
  4. Trichomonas vaginalis
  5. Mycoplasma hominis
  6. Ureaplasma urealyticum
  7. Ureaplasma parvum

Šios lytiškai plintančios infekcijos sukelia tokias ligas kaip chlamidiozės (Chlamydia trachomatis), gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae), trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai, mikoplazmos (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum), kurios sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės uždegimus, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas.

Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus užkrėsti gali, netgi neturėdamas jokių ligos požymių. LPI gydymas sėkmingas būna tada, kai kartu gydomas ir partneris. Svarbu, gydymo kursą pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti ir anksčiau. Pabaigus gydymą, rekomenduojama atvykti pasitikrinti pas gydytoją. Žmogus, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ar kita lytiškai plintančia liga negauna imuniteto ir gali užsikrėsti vėl.

 

Kviečiame pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų!

7 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymo kaina PGR metodu – tik 28,95 Eur.

NVSPL Jums suteikia galimybę visą vasario mėnesį mėginius tyrimams pristatyti Jums patogiausiame laboratorijos padalinyje:

  • Žolyno g. 36, Vilniuje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-5) 2340201

  • Gėlių g. 9, Vilniuje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-5) 2122718

  • Aušros g. 44, Kaune

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-37) 331699

  • Bijūnų g. 6, Klaipėdoje

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-46) 383113

  • Dubijos g. 40, Šiauliuose,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-41) 399879

  • Respublikos g. 13, Panevėžyje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-45) 596362

Tyrimams į laboratoriją reikia pristatyti šlapimo mėginį:

  • Šlapimas surenkamas į sterilų šlapimo indelį, neapsiplovus. Imama rytinio šlapimo pirma porcija, apie 20 ml. Mėginys į laboratoriją pristatomas, kaip įmanoma greičiau.

 

Raminta Mitkuvienė

Nacionalinė visuomenės sveikatos
priežiūros laboratorija
Klaipėdos skyriaus vedėja

Mažeikiuose skelbiama GRIPO EPIDEMIJA

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nuolatos informuoja gyventojus apie didėjantį sergamumą gripu (http://www.ulac.lt/naujienos/pranesimai-spaudai/sergamumas-gripu-ir-persalimo-ligomis-toliau-dideja_237).

Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 proc. visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų.

Rytoj (vasario 7 d.) įsigalioja Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl gripo epidemijos: A1-264

Epidemijų metu siūloma:

  • riboti masinius renginius, neišduoti leidimų naujiems renginiams rengti;
  • nesant būtinybei nesinaudoti viešuoju transportu;
  • pasirinkti individualias laisvalaikio praleidimo priemones;
  • vengti kontaktų su sergančiaisiais;
  • pasireiškus pirmiesiems susirgimo požymiams, jei yra galimybė, sergantįjį izoliuoti nuo sveikųjų;
  • jeigu nesuspėjote, dar galite pasiskiepyti nuo gripo.
  • Imunitetas gripo virusams susiformuoja po dviejų savaičių.
  •  Užkrečiamų ligų ir AIDS centras norint apsisaugoti nuo ligų rekomenduoja vengti kontaktų su sergančiais, ypač masinių susibūrimo vietų, dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, neleisti sergančių vaikų į darželius ir mokyklas.

Užkrečiamųjų ligų profilaktika ugdynmo įstaigose

Užkrečiamųjų ligų profilaktika –  pagrindinė sausio mėnesio tema ugdymo įstaigose. Svarbu supažindinti, pakartoti ir prisiminti apie asmens higieną, rankų plovimo naudą, čiaudėjimo ir kosėjimo „kultūrą“, padalinti lankstinukus, atmintines ne tik vaikams, bet ir TAMO pagalba – informuoti tėvus apie užkrečiamas ligas ir jų išvengimo būdus.

Mažeikių l/d „Gintarėlis“ vaikai minėjo „Česnako savaitę“

L/d ,,Liepaitė“ įvyko pamokėlės tema ,,Vaikų sloga“

Sodų pagrindinėje mokykloje 7 – 8 kl. mokiniams pravestos sveikatos ugdymo valandėlės „Peršalimas. Gripas. Kaip išvengti?“ ir „Rankų higiena“
Politechnikos mokykloje mokiniai supažindinti su peršalimo ligų ir gripo požymiais, skirtumais, profilaktikos būdais
Pavasario pagrindinėje mokykloje asmens higienos pamokėlės

Ko nežinojote apie „skrandžio gripą“ ir kitas virusines nešvarių rankų ligas ?

Norovirusai ir rotavirusai gali būti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio (slaptojo) periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „žiemos vėmimų liga“ ar „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie dešimtadalis susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami. Naujagimiams rotavirusinė ir norovirusinė infekcija gali būti siejama su nekrozuojančiu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims – su užsitęsusia diarėja ir dirgliosios žarnos sindromu. Trečdalis rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus.

Norovirusai ir rotavirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burną patenka su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas. Nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios virusų padermės žmogui nepavojingos.

Gydymas antibiotikais šių ligų atveju negalimas, kadangi pastarieji neveikia virusinių infekcijų. Norint išvengti dehidratacijos, privaloma laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos. Kartais gydytojas gali skirti ir specialius gėrimus, kurie atstato skysčių balansą, jei ligonis gausiai viduriuoja daugiau nei 2 – 3 dienas. Pediatrai taip pat rekomenduoja vakcinas, kurios apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams.

Specifinės profilaktikos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra, todėl rankų higiena – viena pagrindinių ir efektyviausių profilaktikos priemonių. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

„Nešvarių rankų“ ligų yra ir daugiau. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik rotovirusine bei norovirusine infekcija bet ir salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis: gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais. Ypač, kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Rankų plovimo technika pavaizduota paveiksle: