Ko nežinojote apie „skrandžio gripą“ ir kitas virusines nešvarių rankų ligas ?

Norovirusai ir rotavirusai gali būti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio (slaptojo) periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „žiemos vėmimų liga“ ar „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie dešimtadalis susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami. Naujagimiams rotavirusinė ir norovirusinė infekcija gali būti siejama su nekrozuojančiu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims – su užsitęsusia diarėja ir dirgliosios žarnos sindromu. Trečdalis rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus.

Norovirusai ir rotavirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burną patenka su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas. Nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios virusų padermės žmogui nepavojingos.

Gydymas antibiotikais šių ligų atveju negalimas, kadangi pastarieji neveikia virusinių infekcijų. Norint išvengti dehidratacijos, privaloma laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos. Kartais gydytojas gali skirti ir specialius gėrimus, kurie atstato skysčių balansą, jei ligonis gausiai viduriuoja daugiau nei 2 – 3 dienas. Pediatrai taip pat rekomenduoja vakcinas, kurios apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams.

Specifinės profilaktikos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra, todėl rankų higiena – viena pagrindinių ir efektyviausių profilaktikos priemonių. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

„Nešvarių rankų“ ligų yra ir daugiau. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik rotovirusine bei norovirusine infekcija bet ir salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis: gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais. Ypač, kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Rankų plovimo technika pavaizduota paveiksle:

Seminaras „AIDS ir kitos socialinės ligos“

Šį penktadienį – gruodžio -1 ąja, bus pažymima Pasaulinė AIDS diena. Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje nustatyta 210 naujų ŽIV infekcijos atvejų (174 vyrams ir 36 moterims). Tai 20 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Dominuojantis ŽIV plitimo būdas – švirkščiamųjų narkotikų vartojimas. Šiuo būdu ŽIV užsikrėtė daugiau nei pusė 113 (53,8 proc.) visų šiemet naujai išaiškintų ŽIV užsikrėtusių asmenų. Dar 63 (30 proc.) asmenys ŽIV infekcija užsikrėtė lytinių santykių metu: 49 (23,3 proc.) – heteroseksualių ir 14 (6,7 proc.) – homoseksualių. Penktadalio (33) asmenų galimas užsikrėtimo būdas nenustatytas. Šiemet diagnozuotas vienas ŽIV perdavimo atvejis iš motinos vaikui.

Šiais metais Biuras nusprendė proto mūšį (kurį organizuoja ULAC) pakeisti renginiu – seminaru, skirtu aštuntų ir vyresnių klasių mokiniams. Iš viso renginyje dalyvavo apie 300 rajono ugdymo įstaigų auklėtinių. Sveikinimo žodžius tarė: Mažeikių rajono savivaldybės meras Antanas Tenys, jo pavaduotoja Irena Macijauskienė ir Mažeikių narkotikų kontrolės komisijos pirmininkė Judyta Tekingunduz. Svarbiausias šio renginio pranešėjas – iš Vilniaus atvykęs profesorius, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Be šio, dvi akademines valandas trukusio pranešimo, kuris prikaustė jaunuolių dėmesį, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Audronė Jurdonaitė – Ostrauskienė kalbėjo apie atsakomybę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą ir platinimą. Biure laikinai einanti direktoriaus pareigas Oksana Budienė pristatė atliktus darbus „2014-2017 m. Mažeikių VSB veikla AIDS ir kitų užkrečiamųjų ligų prevencijoje“.

Nuoširdų AČIŪ tariame: Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos mokiniui Jonui Vozbutui ir jo mokytojai Vaidai Mikalauskienei, Mažeikių choreografijos mokyklos kolektyui „Niuansas“ merginoms už puikiai į temą tikusį pasirodymą (meno vadovė J. Legenzovienė) ir  Moksleivių namų dainos studijos „Kregždutė“ atlikėjos Ksaverijos Vaičiulytės pasirodymas (meno vadovė E. Kirkilienė).

Už foto dėkojame jurgitai Jokubauskienei:

 

Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodikliai apskrityse didėja

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. 47 sav. (lapkričio 20-26 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 68,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 47 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus 46 savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 47 savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo visose administracinėse teritorijose išskyrus Alytaus administracinėje teritorijoje.
Nuo 2017 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2017-2018 m. gripo sezonui. 47-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 5 asmenys, iš kurių vienas asmuo iki 2 m. ir du asmenys 2-17 m. amžiaus.
2016-2017 m. gripo sezono 47 sav. bendras Lietuvos rodiklis buvo 61,9 atv./10 000 gyv., o 2017-2018 m. 47 sav. sergamumas gripu ir ŪVKTI siekė 68,6 atv./10 000 gyv.

Daugiau informacijos: http://www.ulac.lt/uploads/downloads/gripas/2017_2018/gripas_17_18_8.pdf

 

Dar kartą apie rankų higieną

Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

Rudenį ir žiemą labai padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Šias ligas sukelia virusai, kurie labai greitai plinta. Dėl to šaltuoju metų laiku labai daug žmonių skundžiasi gerklės skausmu, sloga, kosuliu, užkimimu, o susirgus gripu – aukšta temperatūra, kaulų laužymu, bendru silpnumu. Dėl pablogėjusios savijautos sumažėja darbingumas, pablogėja dėmesio koncentravimas, žmogus negali produktyviai dirbti. Deja, blogiausia tai, kad Lietuvoje žmonės sirgdami eina į darbą ir užkrečia savo kolegas, užuot gulėję lovoje. Kai kuriems asmenims peršalimo liga ar gripas gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (sinusitu, plaučių uždegimu ir pan. Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio bakterinių, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo. Tinkama rankų higiena gelbsti gyvybes.

  1. Per pastaruosius metus tinkama rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose išgelbėjo milijonus gyvybių.
  2. Rankų higiena yra saugių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklis.
  3. Rankų higiena padeda laiku ir neatidėliojant spręsti naujas sveikatos priežiūros problemas, politinius ir socialinius iššūkius.
  4. Tinkama rankų higiena gali sustabdyti infekcines ligas.
  5. Milijonus žmonių gyvybių kasmet išgelbėja kasdienei higieninei rankų priežiūrai naudojami efektyvūs greito veikimo alkoholio pagrindu pagaminti antiseptikai (impregnuotos alkoholiu dezinfekcinės servetėlės, hidroalkoholiniai geliai ar tirpalai), kurie šiandien tapo prieinami ir įperkami.

Plauti rankas yra svarbu ne tik asmenims, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tvarko maistą namuose ar maisto tvarkymo įmonėse, bet ir visiems kitiems, nes po nagais, žiedais, laikrodžiais bei papuošalais gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi. Rankų higiena yra laikoma viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, apsaugančių pirmiausia save ir šalia esančiuosius nuo įvairių žarnyno infekcinių, kirmėlinių bei grybelinių susirgimų.

Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Paglosčius ar pažaidus su naminiais gyvūnais ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Pagal PSO duomenis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Todėl rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis (2002–2013 m.), didėja bendras Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ir virusinėmis). Ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje didžiąją dalį per maistą plintančių infekcijų protrūkių sudaro salmoneliozė ir rotovirusas, o nenustatytos etiologijos protrūkiai Lietuvoje sudaro net apie 45 proc. Reikia pažymėti, kad jau keletą metų šeiminiai protrūkiai sudaro 90 proc. visų užregistruotų protrūkių. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone lieka tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Pagrindinės rankų plovimo taisyklės:

  1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite visus papuošalus.
  2. Sudrėkinkite rankas po šiltu tekančiu vandeniu, užpilkite skysto muilo.
  3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas bei riešus iš abiejų pusių.
  4. Trinkite delną į delną.
  5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.
  6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.
  7. Trinkite pirštų galiukus bei panages.
  8. Trinkite nykščius.
  9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus kitos rankos delne.
  10. Nuplaukite rankas.
  11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.
  12. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
  13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

Efektyviausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Per rankas mes pernešame daugybę ligų sukėlėjų, todėl, prieš valgant, gaminant valgį, kontaktuojant su ligoniu, iškylaujant, pasinaudojus viešuoju transportu, būtina nepamiršti nusiplauti rankų su muilu. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint pašalinti kuo daugiau bakterijų nuo rankų bei maksimaliai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, reikia naudoti specialius rankų dezinfektantus, kurių sudėtyje esantis alkoholis pasižymi baltymus denatūruojančiomis savybėmis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.

Viešose erdvėse tykantys pavojai

Mes gyvename mikroorganizmais knibždančiame pasaulyje – jų gausu ant mūsų odos ir rankų, ant mus supančių daiktų. Vieni mikroorganizmai yra naudingi, kiti gali susargdinti. Kadangi mūsų rankos yra labiausiai mikrobais užterštas organas ­   labai svarbi rankų higiena. Užsikrėsti virusais, bakterijomis ir kitais mikroorganizmais galima net tiesiogiai nebendraujant su sergančiaisiais- pakanka paliesti užterštus mikroorganizmais aplinkos paviršius.

Specialistų nuomone, kasmet susiduriame maždaug su 60 000 mikrobų rūšių, bet sveikas žmogus neturėtų baimintis lankytis viešosiose vietose. Tik 1­2 % jų gali būti pavojingi  žmonėms, kurių imuninė sistema normali. Be to, organizmo galimybės atsilaikyti prieš mikrobus – neįtikėtinos. Neutrofilai ir limfocitai (baltieji kraujo kūneliai) puola visus mikroorganizmus.

Pateikiame labiausiai užterštas viešąsias erdves:

Maisto prekių parduotuvė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: pirkinių krepšelių rankenos ir pirkinių vėžimėlių rankenos bei sėdynės.

Pirkėjai gali nusičiaudėti, nusišluostyti nosį ir paliesti rankenas. Rankenos gali būti užteršiamos mikroorganizmais, kurie yra žalioje mėsoje ir paukštienoje, pvz., salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis. Būtent šios bakterijos sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių karščiavimu, viduriavimu, vėmimu.  Jei iš mėsos pakuočių laša ant konvejerio juostos, gali būti užterštas kitas maistas. Mokėjimo kortelių skaitytuvo mygtukus paliečia praktiškai visi pirkėjai, palikdami ant jų savus ir „pasiimdami“ kitų paliktus mikroorganizmus.

Atsargumo priemonės: stenkitės parduotuvėje neliesti rankomis nosies, akių ar burnos. Apsipirkimo metu stenkitės atskirti krepšyje vartojimui paruoštą maistą nuo žaliavos, pvz., mėsos, daržovių ir kt. Sugrįžę namo po apsipirkimo, pirmiausia nusiplaukite rankas su muilu, o po to iškraukite pirkinius.

Vaikų žaidimo aikštelė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: supynės, laipynės ir kiti įrengimai, dažniausiai vaikų čiuopiami paviršiai. Vaikai liečia viską, ką mato, ir dažnai kiša daiktus į burną.

Didžiausią pavojų vaikams vis tik kelia smėlio dėžės. Smėlis jose gali būti užterštas kačių bei šunų ekskrementais ir ligas sukeliančiais parazitais.

Kitos vaikams skirtos pavojingos zonos yra zoologijos sodai, gyvūnų parduotuvės, gyvūnų parodos, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus bei užsikrėsti vaikams pavojingais mikroorganizmais, ypač parazitais..

Saugos priemonės: kruopščiai nuplaukite vaikui rankas (trinkite muiluotas rankas ne mažiau kaip 20 sekundžių, po to nuskalaukite švariu tekančiu vandeniu). Jei nėra tokios galimybės,  naudokite rankų higienos priemonę, pvz., servetėles su alkoholiu.

Viešieji tualetai

Labiausiai mikrobais užteršta vieta: praustuvas. Dauguma moterų nerimauja dėl viešųjų unitazų. Bet didžiausią pavojų kelia ne sėdėjimas ant unitazo, o praustuvas. Mikroorganizmų knibžda ant praustuvo čiaupų rankenėlių, nes jos liečiamos iš karto pasinaudojus tualetu. Be to, drėgnoje aplinkoje bakterijos išsilaiko ilgiau. Reikėtų saugotis ir muilo dozatorių, nes jie liečiami  nešvariomis rankomis. Ypač mikrobais užkrėsti lėktuvų tualetai, nes jie maži ir jais naudojasi daug žmonių. Lėktuvo tualetų čiaupai gali kelti didesnį pavojų nei kitų viešųjų tualetų čiaupai, nes vanduo juose dozuojamas, todėl lėktuvo keleiviai, norėdami gerai nusiplauti rankas, juos turi liesti dažnai. Tad unitazai švaresni, nes dažna moteris jų sėdynes užkloja tualetiniu popieriumi ar kitu patiesalu.

Apsauga: venkite liesti drėgnus paviršius ir kruopščiai plaukite rankas palietę praustuvo čiaupus ir muilo dozatorius. Čiaupą, nusiplovus rankas, užsukite rankų nusausinimui panaudotu popieriniu rankšluosčiu (servetėle) ir tik tada  rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšlių dėžę.

Biurai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: telefonai, stalai ir kompiuterių klaviatūros.

Stalai užteršti 400 kartų labiau nei unitazo sėdynė, nes žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose. Kita pavojinga vieta: stalų stalčiai, kur darbuotojai laiko maistą. Įdomu, kad biuruose, kur dirba moterys, bakterijų tris kartus daugiau nei ten, kur dirba vyrai. Moterys savo biuruose laiko daugiau daiktų – pradedant nuo kosmetinių ir baigiant šeimos nuotraukomis ir rankinėmis ant savo stalų.

Apsauga: kartą per dieną nuvalykite savo stalą, telefoną ir klaviatūrą valymo priemonėmis arba priemonėmis su antimikrobiniais priedais (pvz., drėgnomis servetėlėmis arba servetėlėmis su alkoholiu).

Viešojo maitinimo įstaigos (restoranai, kavinės, barai ir kt.)

Viešojo maitinimo įstaigose, kaip ir kitose vietose, labiausiai mikroorganizmais užterštos yra durų rankenos, laiptų turėklai ir kiti dažniausiai rankomis liečiami paviršiai. Taip pat didžiausią pavojų šiose įstaigose kelia ne užkrėstas maistas, o stalų valymo šluostės.

Apsauga: nešiokitės valymo servetėlių, pvz., stalviršiui ir kėdėms nuvalyti. Ir nepamirškite prieš valgį nusiplauti rankų.

Bibliotekos

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: stalviršiai ir kiti dažnai rankomis liečiami paviršiai.

Bibliotekos atrodo tvarkingos, švarios vietos, bet jose knibžda tiek pat mikrobų kaip greitojo maisto restoranuose. Jose daugybė žmonių varto ir peržiūrinėja knygas, naudojasi kompiuteriais ir liečia stalviršius.

Apsauga: naudokite rankų higienos priemones (drėgnas servetėles rankoms) arba nusiplaukite rankas pačiupinėję knygas ar palietę stalviršius.

Kruiziniai laivai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: turėklai. Kruiziniai laivai – kaip plaukiojantys miestai, pilni tūkstančių žmonių mažoje erdvėje. Todėl jie tikri virusų ir bakterijų inkubatoriai. Dažniausiai kruiziniuose laivuose registruojama norovirusinė infekcija. Šie virusai sukelia ligą, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Virusais užteršiami geriamojo vandens fontanėliai, valgyklų, bendrų tualetų aplinkos paviršiai. Norovirusai atsparūs įprastiniam valymui naudojamoms priemonėms.

Apsauga: dažnai plaukite rankas, ypač prieš paliesdami  burną.

Kiti prekybos centrai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: eskalatorių turėklai

Apsauga: nelieskite eskalatorių turėklų. Palietę nusiplaukite rankas arba naudokite rankų higienos priemonę (servetėles su alkoholiu).

Ar rankų higiena yra svarbi? Geros rankų higienos (rankų plovimo arba valymo drėgnomis servetėlėmis, servetėlėmis su alkoholiu) kasdienėje buityje jokiu būdu negalima nuvertinti – nuo jos priklauso ne tik jūsų reputacija, bet ir  sveikata.

Parengta remiantis www.ulac.lt informacija

SUAUGUSIŲJŲ VAKCINACIJA

Jei daug sportuojate, sveikai maitinatės, nerūkote ir nevartojate alkoholio – puiku. Tačiau tai dar nereiškia, kad jūsų organizmas yra pasiruošęs atremti bet kurios infekcinės ligos ataką. Kitaip tariant, imunitetą galime turėti tik konkrečioms užkrečiamosioms ligoms ir tik dviem atvejais: arba jau esame jomis persirgę, arba nuo jų pasiskiepiję. Be to, norint palaikyti imunitetą kai kuriuos skiepus reikia kartoti kas dešimt metų. Nuo gripo skiepijamasi kasmet.

Geriausia būtų apie skiepus pasikalbėti su gydytoju ir nepamiršti, kad savo skiepų kalendorių reikia stebėti visą gyvenimą. Ypač aktualu skiepytis senjorams, nes su amžiumi imlumas užkrečiamoms ligoms neišvengiamai didėja.

Jeigu priklausote kokiai nors rizikos grupei ir galite susirgti infekcine liga, nuo kurios yra sukurta efektyvi vakcina, tai skiepytis reikia. Tam tikrų grupių žmonėms rizika susirgti yra didelė. Pavyzdžiui, rizikos užsikrėsti hepatitu B (kepenų uždegimu) grupei priklauso visi medicinos darbuotojai, susiduriantys su pacientų organizmo skysčiais (krauju, gleivinių išskyromis): gydytojai, medicinos seserys, slaugės. Didžiausia rizika užsikrėsti hepatitu B yra chirurgams, akušeriams ginekologams, hemodializių skyriaus darbuotojams. Nuo hepatito B turi būti skiepijami ir kitų profesijų žmonės, kurie kontaktuoja su žmonių organizmo skysčiais. Tai gaisrininkai, kuriems gali tekti nešti apdegusius žmones iš gaisro, policininkai, kuriems įvairių nelaimių metu gali tekti kontaktuoti su krauju, įkalinimo įstaigų darbuotojai. Rizikos grupėms taip pat priklauso homoseksualai, narkomanai. Beje, hepatito B virusu galima užsikrėsti lygiai tokiais pat keliais kaip ir ŽIV, bet hepatito B virusas yra daug agresyvesnis ir jo sukeltos pasekmės daug pavojingesnės (t.y. nuo jo kasmet miršta kur kas daugiau žmonių nei nuo AIDS).

Suaugusiems žmonėms sezono metu reikia skiepytis nuo gripo. Tai virusinė liga, galinti sąlygoti staigią mirtį. Pasiskiepijus liga dažniausiai apsiriboja nosiaryklės uždegimu, kelias dienas galimas ir karščiavimas, bet mirties tikrai pavyks išvengti. Ypač naudinga pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, tuberkulioze, inkstų, kraujo ligomis), vaikams ir tiems, kuriems tenka daug bendrauti su žmonėmis (t.y. jų rizika užsikrėsti yra didelė).

Kadangi poliomielito atvejų labai sumažėjo, jau pradėta svarstyti apie galimybę nustoti skiepyti nuo šios ligos. Paprastai suaugusieji nuo poliomielito nevakcinuojami, išskyrus tuos asmenis, kurie vyksta į šalis, kur poliomielitu tebesergama. Difterijos revakcinacija būtina kas 10 metų.

Aktuali ir vakcina nuo pneumokokinės infekcijos. Į ją įeina 23 labiausiai paplitusių pneumokokų antigenai. Pati vakcina visiškai nekenksminga žmogui, nes į jos sudėtį neįeina sveiki ligos sukėlėjai. Ji duoda labai daug naudos žmonėms, kurie dažnai serga įvairiomis pūlinėmis infekcijomis: pneumonijomis, viršutinių kvėpavimo takų, ausų uždegimais. Tiesiog būtina pasiskiepyti vyresniems nei 65 metų žmonėms ar sergantiems gretutinėmis (tarp jų ir onkologinėmis) ligomis, nes tokių žmonių atsparumas infekcijoms yra labai sumažėjęs. Šią vakciną ypač rekomenduo žmonėms, kurie yra ruošiami planinėms operacijoms ir ypač organų transplantacijoms. Tokiu atveju jie turi būti skiepijami ne vėliau kaip vieną mėnesį prieš operaciją, mažiau sudėtingais atvejais – prieš dvi savaites. Vakcina padės išvengti pooperacinių pūlinių komplikacijų (pneumonijos, pūlinių pjūvio srityje), kurios gana dažnai pasitaiko pooperaciniu laikotarpiu ir net gali tapti mirties priežastimi. Ši vakcina ilgalaikė, pakartotinai reikia skiepytis tik kas 5 metai.

Raudonukė nėra labai pavojinga, ja sergantys greitai sveiksta. Pats didžiausias pavojus būna tuomet, kai užsikrečia nėščia moteris, nes raudonukės virusas pasižymi labai stipriu teratogeniniu (apsigimimus sukeliančiu) poveikiu vaisiui. Jeigu užsikrečiama pirmais trimis nėštumo mėnesiais, liga gali baigtis vaisiaus mirtimi. Moterys, kurios planuoja nėštumą, turėtų išsitirti antikūnus, veikiančius raudonukės virusą, ir jeigu jų titras pakankamas (pvz., jei buvo sirgusi vaikystėje ar yra skiepyta), skiepytis nereikia. Nuo paskutinių skiepų iki planuojamo nėštumo turi praeiti ne mažiau kaip 3 mėn. Ypač rekomenduojama pasiskiepyti jaunoms vaisingo amžiaus moterims, dirbančioms su mažais vaikais: gydytojoms, medicinos seselėms, darželių auklėtojoms, nes būtent vaikai dažniausiai serga raudonuke ir todėl šios moterys nėštumo metu yra mažiausiai apsaugotos nuo užsikrėtimo.

JŪSŲ SVEIKATOS GARANTAS – ŠVARIOS RANKOS

Kaip ir kasmet, atėjus šaltam metų laikui labai padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Šias ligas sukelia virusai, kurie labai greitai plinta. Dėl to šaltuoju metų laiku labai daug žmonių skundžiasi gerklės skausmu, sloga, kosuliu, užkimimu, o susirgus gripu – aukšta temperatūra, kaulų laužymu, bendru silpnumu. Dėl pablogėjusios savijautos sumažėja darbingumas, pablogėja dėmesio koncentravimas, žmogus negali produktyviai dirbti. Deja, blogiausia tai, kad žmonės sirgdami eina į darbą ir užkrečia savo kolegas, užuot gulėję lovoje. Kai kuriems asmenims peršalimo liga ar gripas gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (sinusitu, plaučių uždegimu ir pan. Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena.

Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio bakterinių, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo. Tinkama rankų higiena gelbsti gyvybes.

Plauti rankas yra svarbu ne tik asmenims, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tvarko maistą namuose ar maisto tvarkymo įmonėse, bet ir visiems kitiems, nes po nagais, žiedais, laikrodžiais bei papuošalais gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi. Rankų higiena yra laikoma viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, apsaugančių pirmiausia save ir šalia esančiuosius nuo įvairių žarnyno infekcinių, kirmėlinių bei grybelinių susirgimų.

Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Pagal PSO duomenis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Todėl rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis (2002–2013 m.), didėja bendras Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ir virusinėmis). Ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje didžiąją dalį per maistą plintančių infekcijų protrūkių sudaro salmoneliozė ir rotovirusas, o nenustatytos etiologijos protrūkiai Lietuvoje sudaro net apie 45 proc. Reikia pažymėti, kad jau keletą metų šeiminiai protrūkiai sudaro 90 proc. visų užregistruotų protrūkių. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone lieka tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Efektyviausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Per rankas mes pernešame daugybę ligų sukėlėjų, todėl, prieš valgant, gaminant valgį, kontaktuojant su ligoniu, iškylaujant, pasinaudojus viešuoju transportu, būtina nepamiršti nusiplauti rankų su muilu. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint pašalinti kuo daugiau bakterijų nuo rankų bei maksimaliai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, reikia naudoti specialius rankų dezinfektantus, kurių sudėtyje esantis alkoholis pasižymi baltymus denatūruojančiomis savybėmis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.

 

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vida Šakienė