Auganti grėsmė – antimikrobinis atsparumas

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Viena iš aktualiausių problemų sveikatos apsaugoje srityje yra antibakterinis atsparumas – bakterijų atsparumas antibiotikams. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Antimikrobinis atsparumas išsivysto tuomet, kai bakterijos prisitaiko ir auga vartojant antibiotikus. Prisitaikymas priklauso nuo to, kaip dažnai yra vartojami antibiotikai. Kadangi antibiotikai yra priskiriami tai pačiai vaistų rūšiai, išsivysčius atsparumui vienam antibiotikui, gali atsirasti atsparumas ir visiems kitiems susijusiems antibiotikams. Pavojinga ir tai, kad atsparios antibiotikams bakterijos gali cirkuliuoti žmonių ir gyvūnų populiacijose per maistą, vandenį ir aplinką. Stebimas vis didesnis bakterijų atsparumas antibiotikams – dėl šios priežasties kyla vis didesnis pavojus pacientų saugumui.

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis (Vienos sveikatos principas) ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.

Visuomenės ir specialistų supratimui apie racionalų antibiotikų vartojimą ir antimikrobinio atsparumo problemą didinimui skirtos Europos supratimo apie antibiotikus dienos (lapkričio 18 d.) ir Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės iniciatyvos.

Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:

  • Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
  • Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus. Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, kadangi bakterijos tampa atsparios antimikrobiniam gydymui, todėl juos vartoti galima tik pagal gydytojo rekomendacijas.
  • Nesidalinti antibiotikais su kitais žmonėmis. Jei antibiotikų suvartojimo apimtys išliks tokios pačios, Europos gyventojai gali vėl grįžti į laikus, kai nebuvo antibiotikų ir kai bakterijų sukeltos infekcijos būdavo dažna mirties priežastis.
  • Antibiotikus būtina vartoti teisingai ir tik tada, kai reikia (laikantis gydytojo rekomendacijų). Visuomet būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
  • Nevartoti „likučių“ – t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
  • Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
  • Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis.
  • Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo ar gripo).
  • Prisiminti, kad antibiotikai negali apsaugoti nuo virusų plitimo iš žmogaus-žmogui.
  • Atkreipti dėmesį, kad antibiotikai vartojami tuomet, kai žmogui jie nereikalingi (pavyzdžiui, peršalus ar sergant gripu), jie nėra veiksmingi.

Gydymo įstaigose pradedamas skiepijimas nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu

Vakcinas nuo gripo ir COVID-19 užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis ypatingai svarbus rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.

„Rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimui, todėl raginame gyventojus pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos. Abiem atvejais rizikos grupės yra tos pačios – 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, gydymo įstaigų darbuotojai ir nėščiosios – šie asmenys nuo gripo ir COVID-19 ligos gali pasiskiepyti nemokamai“, – sako LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Anot jos, norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs.

Ministerija primena, kad gyventojai registruotis COVID-19 vakcinai gali keliais būdais:

  • KoronaStop.lt svetainėje;
  • per Išankstinę pacientų registravimo sistemą (IPR);
  • kreipiantis tiesiogiai į gydymo įstaigą.

Skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19)

Atkreipiame dėmesį, kad vieno vizito metu bus skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19). Primename, kad skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų. Lietuvos infektologų draugijos poziciją dėl vakcinų derinimo rasite ČIA.

Jei dėl gydymo įstaigų logistinių ar administracinių priežasčių gyventojai negali būti skiepijami vieno vizito asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) metu, tokiu atveju intervalas tarp COVID-19 ir gripo vakcinų gali būti pasirinktas ASPĮ nuožiūra (pavyzdžiui, viena, dvi dienos ar kt.), t. y. bet kokiu patogiu intervalu.

Vakcinų tipai ir amžiaus grupės

Lietuvoje nuo šio rudens pradedama skiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina (ja skiepijami 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys) bei originalia vakcina 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikų skiepijimui.

Ši COVID-19 vakcina pritaikyta taip, kad geriau atitiktų cirkuliuojančius viruso variantus. Vakcina skirta Omikron atmainos atskiram potipiui (XBB), atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros (EMA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Viruso variantas, kuriam skirta vakcina, glaudžiai susijęs su kitais šiuo metu cirkuliuojančiais variantais, tad vakcina turėtų padėti išlaikyti optimalią apsaugą nuo sunkių COVID-19 ligos formų, hospitalizacijos ar mirties.

Pasiskiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina gali visi gyventojai, praėjus 6 mėn. po persirgimo ar paskutinės vakcinacijos (nepaisant to, ar iki šiol buvo skiepyti, ir keliomis dozėmis).

Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Rizikos grupei nepriklausantys asmenys savo lėšomis gali pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Šiam sezonui Lietuvoje užsakyta 115 tūkst. atnaujintos Comirnaty XBB.1.5 vakcinos dozių 12 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimui, 4800 dozių 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui. Comirnaty vakcinos 6 mėn. – 4.

Galimybė neatlygintinai gauti savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligai diagnozuoti

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rajono ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms neatlygintinai skiria savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

Mažeikių rajone bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinasi visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą mokykloje.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad COVID-19 ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t. y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn. Todėl rekomenduojama visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Svarbu prisiminti, kad dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra:

  • karščiavimas,
  • sausas kosulys,
  • nuovargis.

Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra:

  • skonio ar kvapo nejutimas,
  • nosies užgulimas,
  • konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys),
  • gerklės skausmas,
  • galvos skausmas,
  • raumenų ar sąnarių skausmas,
  • įvairūs odos bėrimai,
  • pykinimas ar vėmimas,
  • viduriavimas,
  • šaltkrėtis ar galvos svaigimas.

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra:

  • dusulys,
  • apetito praradimas,
  • sumišimas,
  • nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje,
  • aukšta temperatūra.

Kaip saugiai gaminti maistą vasarą?

Kokioje temperatūroje suaktyvėja mikroorganizmų dauginimasis?

Maisto produktų vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl jie gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5–60° C temperatūroje.

Kaip sutrumpėja greitai gendančio maisto galiojimo laikas karštomis dienomis?

Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų, ar labai karštoje temperatūroje (virš 60° C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja. Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus reikėtų laikyti šaltai nuo pagaminimo iki valgymo.
Karštomis dienomis maisto vartojimo laikas ribotas – paprastai 2–3 paros, todėl būtina atkreipti dėmesį į produkto tinkamumo vartoti terminą, pažymėtą ant pakuotės. Nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei 2 valandas.

Ar užtenka įsigytus produktus nuplauti, prieš vartojant?

Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu, siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų. Prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?

Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas iš svarbiausių nitrozaminų susidarymo faktorių yra aukšta (aukštesnė nei 110 °C) temperatūra. Nitritai ir nitratai naudojami apsaugoti maisto produktus nuo gedimo. Prekyboje galima rasti mėsos gaminių, kurių gamyboje nitritai nenaudoti. Šie gaminiai neturi įprastos rausvos spalvos, tačiau yra tinkami kepti aukštoje temperatūroje.
Norėdami išvengti pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių:
• Kepimui naudokite tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.
• Prieš kepant mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos.
• Kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes ir groteles.
• Mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės.
• Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.

Jaunimo mokymai „Lytiškai plintančios infekcijos ir neplanuotas nėštumas”

Įvyko paskutinieji Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro įgyvendinamo projekto „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio diegimas Plungės, Mažeikių ir Tauragės savivaldybėse“ jaunimo mokymai.

Šį kartą tema „Lytiškai plintančios infekcijos ir neplanuotas nėštumas“. Pirmas įspūdis, kad tai „nejauki“, „gėdinga“, „nepatogi“ tema – apgaulingas, nes iš Vilniaus atvykusi lektorė Lina Januškevičiūtė šios temos turinį įvaldžiusi profesionaliai. Atidus požiūris į jaunuolį, jo nuomonę sukūrė saugią aplinką dalintis tuo, kuo gyvena jaunimas. Apie draugystę, jos puoselėjimą, asmenines savybes padedančias kurti saugius, ne toksiškus, santykius, apie vertybes, kuriomis grindžiami tarpusavio santykiai (ištikimybė, atvirumas, užuojauta ir t.t.) ir apie tai, jog draugystė gali peraugti į romantinę draugystę.

Mažeikių Gabijos ir Merkelio Račkausko gimnazistai – visi dalyvavusieji buvo įtraukti į šių mokymų atvirą diskusiją, pagilino žinias apie saugius ir nesaugius santykius, kurie gali turėti galimai neigiamų pasekmių: lytiškai plintančių ligų, neplanuotą nėštumą arba priešingai – pasitikėjimu, nuoširdumu bei išklausymu puoselėjamus santykius.

Tęsiami JPSPP mokymai jaunimui

Gegužės 16-17 d. Mažeikių rajone buvo tęsiami projekto „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų (JPSPP) teikimo modelio diegimas Plungės, Mažeikių ir Tauragės savivaldybėse“ mokymai. Tai jau šeštasis mokymų ciklas jaunimui (14-29 m.). Algoritmo „Sveikatos sutrikimų, susijusių su antsvoriu ir nutukimu prevencija“ klausėsi Kalnėnų ir Pavasario progimnazijų aštuntokai bei Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos auklėtiniai.

Gegužės 17 d. algoritmą „Valgymo sutrikimų prevencija“ išklausė Senamiesčio progimnazijos, Viekšnių bei Gabijos gimnazistai, Sodų pagrindinės mokyklos auklėtiniai.

Mityba, jos pagrindai ir su ja susiję sveikatos sutrikimai – lektoriaus Mariaus Ševeliovo kasdienybė. Puikiai gebantis išklausyti, padėti, patarti – atsakė į visus jaunimą dominusius klausimus. Lektorius paprastai ir vaizdžiai papasakojo, kad valgymo sutrikimai tik „ledkalnio viršūnė“, priežastys dažnai slypi su jaunuolio asmenybe ar jo aplinka susijusiomis problemomis, kurių nesprendžiant – sveikatos sutrikimai dėl valgymo – tik pasekmė.

Primename, kad Mažeikiuose galite kreiptis į jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorę Martyną tel. 8-686-77203 ir jau dabar užsiregistruoti į asmeninę konsultaciją, susijusią su šiais sveikatos sutrikimais:

  • Lytiškai plintančios infekcijos ir neplanuotas nėštumas,
  • Psichiką veikiančių medžiagų vartojimas,
  • Alkoholio vartojimas,
  • Depresija, savižudybė, savižala,
  • Sveikatos sutrikimai, susiję su antsvoriu ir nutukimu, valgymo sutrikimai,
  • Seksualinis smurtas.

Šį projektą įgyvendina Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras už Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas.

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS COVID-19 2021 METŲ III KETVIRČIO STATISTINĖ ATASKAITA

COVID-19 pandemija – naujos kvėpavimo takų ligos COVID-19, kurią sukelia virusas SARS-CoV-2, pandemija. COVID-19 liga pradėjo plisti 2019 m. gruodžio mėn. Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhane. 2020 m. sausio mėn. Kinijoje kilo šios ligos epidemija, infekcija ėmė plisti į kitas pasaulio šalis ir tapo pandemija. COVID-19 ligos sukėlėjas yra iki tol nežinotas koronavirusas SARS-CoV-2.

Mažeikių rajono savivaldybėje iki 2021 m. spalio 1 d. į skiepijimo centrus pristatyta 49 432 vakcinų dozės, iš kurių sunaudota 47 553 vakcinų dozės. Savivaldybės gyventojai buvo skiepijami su Pfizer-BioNTech, Moderna, Astra Zeneca bei Johnson & Johnson vakcinomis. Su Pfizer-BioNTech buvo paskiepyti 31 851 gyventojas, su Moderna – 4 627 gyventojai, su Astra Zeneca – 7 961 gyventojas ir su Johnson & Johnson –      3 114 gyventojų.

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS COVID-19 2021 METŲ III KETVIRČIO STATISTINĖ ATASKAITA

NUO ŠEŠTADIENIO, RUGPJŪČIO 1 D., APSAUGINES VEIDO KAUKES VĖL BUS PRIVALOMA DĖVĖTI

Nuo šeštadienio, rugpjūčio 1 d., apsaugines veido kaukes vėl bus privaloma dėvėti viešajame transporte ir uždarose prekybos ir paslaugų teikimo vietose. Tokiam sprendimui trečiadienį pritarė Vyriausybė.

Tokios prievolės neturės viešojo maitinimo įstaigų ir kultūros bei sporto renginių lankytojai. Taip pat bus numatytos išimtys toms paslaugoms, kurios negali būti suteiktos dėvint kaukę (pvz., barzdos skutimui).

Šie pakeitimai įsigalios šeštadienį, rugpjūčio 1 d., sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu.

Naujos priemonės yra dalis kompleksinių sprendimų, kurių imasi Vyriausybė COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui suvaldyti. Gyventojai taip pat kviečiami laikytis saugaus atstumo, asmens higienos, kosėjimo etiketo.

Karantinas pratęsiamas nuo kovo 13 dienos vidurnakčio iki balandžio 27 dienos imtinai.

Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti dar dviem savaitėms, iki balandžio 27 dienos, sugriežtinta tvarka dėl apsauginių kaukių dėvėjimo. Nuo penktadienio visiems be išimties, einantiems į viešą erdvę, jas dėvėti tampa privaloma.

Viešose vietose, kur yra tikimybė turėti kontaktą su kitais žmonėmis, bus reikalaujama būti su kauke ar respiratoriumi, o jų neturintieji burną ir nosį galės prisidengti skarele, šaliku ar kita priemone. Taip pat rekomenduojama dėvėti apsaugines pirštines.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad karantino metu žmonės raginami maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.