APIE RANKŲ HIGIENĄ

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena keletą svarbių faktų apie rankų higieną.   Plauti? Plauti! Važiavote viešuoju transportu, grįžote iš darbo namo, išėjote iš tualeto, ruošiatės gaminti maistą, lankotės ligoninėje? Neturėtų kilti klausimų, ar reikia plauti rankas. Rankas plauti būtina. Per nešvarias rankas plinta net apie 80 proc. infekcinių ligų. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę…

Prisijunk prie mūsų:
https://www.facebook.com/UzkreciamujuLiguIrAidsCentras/

Užsuk į mūsų kanalą:
https://www.youtube.com/ULACvideo

MAŽEIKIŲ RAJONE DAUGĖJA SERGANČIŲ GRIPU IR ŪMINĖMIS VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJOMIS

         Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius informuoja, kad Mažeikių rajone daugėja sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI).

8-ąją šių metų savaitę (vasario 17 – 23 d.) ŪVKTI susirgo šiek tiek daugiau – 463 gyventojai, iš jų – 344 vaikai 0-17 metų amžiaus, gripu susirgo taip pat daugiau gyventojų – 64, iš jų – 48 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 103,00 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

7-ąją šių metų savaitę (vasario 10 – 16 d.) ŪVKTI sirgo 457 gyventojai, iš jų – 343 vaikai 0-17 metų amžiaus. Gripu sirgo 44 gyventojai, iš jų – 36 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 97,92 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Pernai 8-ąją metų savaitę (vasario 18 – 24 d.) užregistruota mažiau sergančiųjų. ŪVKTI sirgo 333 gyventojai, iš jų – 182 vaikai 0-17 metų amžiaus, gripu sirgo 82, iš jų – 22 vaikai 0-17 metų amžiaus. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,15 atv./10 tūkst. gyventojų per savaitę.

Raginame neprarasti budrumo ir, pajutus pirmuosius gripo simptomus, neužsiimti savigyda, o nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

 

2019 METAIS MAŽEIKIŲ RAJONE ERKIŲ PLATINAMOMIS LIGOMIS SIRGO DAUGIAU GYVENTOJŲ

Erkės, platinančios erkinį encefalitą ir Laimo ligą (boreliozę), paplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, jų aptinkama miškuose, parkuose, soduose, gyvenamoje aplinkoje. Lietuvoje erkių aktyvumo sezonas tęsiasi beveik visus metus. To priežastis – klimato atšilimas, ilgesnis ruduo ir ankstyvas pavasaris. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. 2019 metais Lietuvoje erkiniu encefalitu sirgo 709, o Laimo liga – 3289 asmenys, susirgimai buvo registruojami visus metus. Mažeikių rajone Laimo liga 2018 m. sirgo 24, o 2019 m. – 28 gyventojai. Erkiniu encefalitu 2018 m. sirgo 2, 2019 metais – 1 gyventojas. Šiais metais Mažeikių rajone dar neužregistruota Laimo ligos ir erkinio encefalito atvejų.

Erkinį encefalitą sukelia virusai. Jis pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu, simptomai dažnai būna panašūs į gripo – liga prasideda staiga, pakyla aukšta temperatūra, gali skaudėti galvą, sąnarius, pečius, kai kuriais atvejais gali pradėti pykinti, viduriuoti. Inkubacinis periodas (nuo erkės įkandimo iki pirmųjų simptomų atsiradimo) gali trukti iki 30 dienų. Negalavimai paprastai vargina apie savaitę, tada jie išnyksta. Vėliau gali prasidėti smegenų dangalų ar smegenų uždegimas, kuris yra ypač pavojingas ir gali pasibaigti mirtimi.

Efektyviausia apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai. Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004 metų spalio 14 d. įsakymą Nr. V-716, darbdavys, įvertinęs pavojų darbuotojui užsikrėsti užkrečiamąja liga konkrečioje darbo vietoje, sudaro skiepijamų darbdavio lėšomis darbuotojų sąrašą, pagal kurį darbuotojai, kurių bet kokia veikla, susijusi su darbu gamtoje ir galimas erkių įsisiurbimas, yra paskiepijami nuo erkinio encefalito. Pasiskiepyti galima asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Erkinio encefalito vakcinos patikimumas iki 98 proc. Skiepijama 3 kartus: pirmoji dozė, po mėnesio – II-oji, po metų – III-oji. Toliau seka palaikomosios dozės, I-oji palaikomoji dozė – po 3 metų, sekančios palaikomosios dozės įskiepijamos kas 3-5 metus. Vaikus galima skiepyti nuo 1 metų.

Laimo ligą sukelia bakterija borelija. Ja galima susirgti ne vieną kartą, nes persirgus neįgyjamas imunitetas. Nuo šios ligos skiepų nėra. Būdingiausias požymis – po 7 – 14 dienų atsirandantis žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė). Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje. Dėmė palaipsniui plečiasi nuo 5 iki 70 cm dydžio, jos centras dažniausiai šviesesnis, o kraštas ryškesnis, rausvai – alyvinės spalvos. Vėliau šis paraudimas gali pranykti, bet liga progresuoja toliau. Gali prasidėti kiti ligos požymiai: galvos skausmai, nuovargis, nerimas. Vėlesnėse ligos stadijose – nervų sistemos, sąnarių, raumenų, akių, širdies pažeidimai.

Pastebėjus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo skubiau ištraukti, nenaudojant riebalų ir nespaudžiant erkės kūnelio. Pincetu pamėginti sučiupti erkę kuo arčiau galvos, nesukioti, o pašalinti staigiu truktelėjimu. Erkės straubliukas turi mažų kabliukų, kurių pagalba įsitvirtina odoje ir pašalinus erkę, jis gali likti odoje, įkandimo vietą dezinfekuoti. Į laboratoriją vežti atlikti ištrauktos erkės tyrimus neverta – efektyvių prevencinių priemonių, galinčių padėti apsisaugoti nuo šios erkės, jei ji buvo infekuota, nėra.

Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga, įkandus infekuotai erkei. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų ir karvių pieną. Dažniausiai erkės įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai. Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais, ilgomis rankovėmis, rankogaliai turi gerai priglusti prie riešo. Kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę. Naudojant repelentus, būtina atkreipti dėmesį į purškalų ar tepalų gamintojų patarimus. Vaikams naudoti tik vaikams skirtus repelentus. Gyventojai turi būti atidūs ir, grįžus iš gamtos, kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje – sausame ore erkės išgyvena labai trumpai. Aptikus įsisiurbusią erkę, ją pašalinti nedelsiant.

Veiksmingas kovos su erkėmis būdas – sudaryti nepalankias sąlygas erkių gyvenimui ir vystymuisi. Tai parkų, miškų valymas ir priežiūra: sanitarinis miško kirtimas, sausuolių ir menkaverčių krūmų naikinimas, žolės pjovimas, augalinių šiukšlių išvežimas. Šis metodas ypatingai taikytinas miestų parkams, poilsiavietėms, stovyklavietėms, kempingams, sveikatingumo kompleksams, sodyboms ir kitoms žmonių poilsio teritorijoms. Reikalinga praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takelius, vedančius prie vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių, paplūdimių link. Kadangi graužikai taip pat yra erkių platinamų ligų infekcijų šaltinis, sistemingas graužikų naikinimas mažina apsikrėtimo šiomis zoonozėmis galimybę.

2018-2019 m. erkės buvo renkamos skaitlingumui nustatyti Aitvaro gatvėje (pliažo teritorija), Mažeikių mieste. 2018 m. surinkta 21 erkė, o 2019 m. – 49 erkės, laboratoriniai tyrimai nebuvo atlikti. Darbai bus tęsiami ir kitais metais.

Filmo „Geriausias“ (lenk. „Najlepszy“), pristatymas ir peržiūra

2019 m. gruodžio 3 d. Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro didžiojoje salėje, vyko filmo „Geriausias“ (lenk. „Najlepszy“), pristatymas ir peržiūra. Filmo pristatymą ir peržiūrą inicijavo Mažeikių rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisija, o renginį organizavo Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Renginys buvo organizuojamas siekiant atkreipti paauglių dėmesį į narkotikų vartojimo problemą ir to pasekmes. Filmo „Geriausias“ paskirtis buvo edukacinė, narkotikų vartojimo prevencijos tema. Į filmo peržiūrą susirinko gausus būrys 8-12 klasių moksleivių, jų tėvų ir pedagogų. Žiūrovams filmas paliko daug įspūdžių, kurie tikimės privers susimąstyti apie narkotikų vartojimo žalą ir pasekmes.

Konferenciją „Narkotikai mūsų rajone“

Gruodžio 2 d. Mažeikių rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisijos sprendimu Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo rajono lygmens konferenciją „Narkotikai mūsų rajone“ skirtą pristatyti ir aptarti narkotikų vartojimo situaciją Mažeikių rajono savivaldybėje.

Konferencijoje pranešimus skaitė pranešėjai iš Mažeikių nakvynės namų, UAB Mažeikių psichinės sveikatos centro, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato, Viešosios įstaigos Mažeikių ligoninės. Jie pristatė kaip jų organizacijos atlikdamos savo veiklą susiduria su narkotikus vartojančiais asmenimis ar / ir sprendžia su jų vartojimu susijusias problemas. Konferencijoje taip pat dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės mokyklų direktoriai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai, visuomenės sveikatos specialistai ir aktyvūs mokinių tarybos nariai, taip pat organizacijų, kurios atlikdamos savo veiklą susiduria su narkotikus vartojančiais asmenimis ar / ir sprendžia su jų vartojimu susijusias problemas, politinius klausimus, atstovai.

Šio renginio metu taip pat buvo pristatomi paauglių narkotikų vartojimo įpročių tyrimo rezultatai. Konferencijos gale buvo moderuojama visų dalyvių diskusija narkotikų vartojimo prevencijos tema. Diskusijos metu buvo iškelti svarbiausi prioritetai, kurie turėtų būti išspręsti norint pradėti efektyvią narkotikų vartojimo prevenciją Mažeikių rajono savivaldybėje. Gale buvo priimta bendra išvada, kad tik glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas galėtų atnešti pačių geriausių rezultatų kalbant apie narkotikų vartojimo prevenciją.

Primename, kad efektyviausia erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša kad, 2019 m. iki spalio vidurio mirė 6 asmenys. Visi šiais metais mirę asmenys nebuvo pasiskiepiję nuo erkinio encefalito, ligos eiga sunki jų vidutinis amžius – 72 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja.

Primename, kad efektyviausia erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai.

Erkinio encefalito vakcinomis galima skiepyti vyresnius nei 1 metų vaikus. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinės skiepijimo schemos pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1-3 mėn. intervalu; trečiosios ir sustiprinančiųjų dozių įskiepijimo intervalai gali būti skirtingi, priklausomai nuo vakcinos gamintojo, ir nurodomi vakcinos informaciniame lapelyje. Po pilnos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 % skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnių titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas. Pagreitinta skiepijimų nuo EE schema taikoma prieš pat erkių aktyvumo sezoną ar jam jau prasidėjus. Ši schema įvairių gamintojų vakcinoms gali būti skirtinga, ji nurodoma vakcinos informaciniame lapelyje.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

Žmogaus imunodeficito viruso testas. Pasitikrink pats.

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) testas – tai tyrimas, kuris nustato, ar žmogus užsikrėtęs ŽIV.

Tyrimai dėl ŽIV gali būti laboratoriniai bei atliekami greitais testais kai nereikalinga laboratorinė įranga. Laboratoriniams tyrimams dažniausiai imamas kraujas iš venos, o greitiesiems testams užtenka kraujo iš piršto. Atliekant tyrimą greitais testais, atsakymas gaunamas per kelias minutes. Tuo tarpu tyrimų dėl ŽIV atsakymų, kurie atliekami laboratorijose iš veninio kraujo, reikia palaukti kelias valandas.

Antikūnų testas yra vienas iš tyrimų dėl ŽIV infekcijos. Juo nustatoma, ar žmogaus kraujyje yra antikūnų prieš ŽIV. Jis parodo, ar asmuo yra infekuotas ŽIV. Kai ŽIV patenka į žmogaus organizmą, susidaro specifiniai antikūnai (antikūnai – tai organizmo atsakas į infekciją). Taigi, jei žmogaus kraujyje yra ŽIV antikūnų, tai ženklas, kad jis infekuotas ŽIV.

Greitieji testai yra vienkartiniai ir gali būti savikontrolės ar skirti sveikatos priežiūros specialistams. Savikontrolės greitųjų ŽIV testų galima įsigyti vaistinių tinkluose ar e-parduotuvėse. Greituoju testu gavus teigiamą rezultatą, būtina šį rezultatą patvirtinti kitu tyrimo metodu, todėl reikia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Patvirtinamieji tyrimai atliekami tik sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijoje.

Neigiamas testo atsakymas nereiškia, kad žmogus ir toliau gali elgtis neatsakingai/rizikingai. Tai labai tinkamas laikas, kai reikia pamąstyti apie savo rizikingą elgseną, kuri galėjo tapti ŽIV infekcijos perdavimo priežastimi.

Kaip atlikti ZIV testą (1)

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl ŽIV (1)

Parengta pagal ULAC  informaciją

 

Užregistruotas pirmasis gripo atvejis Mažeikių rajone

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Mažeikių skyrius informuoja, kad rugsėjo 30 – spalio 6 d. (40-ąją savaitę) ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir gripu susirgo 214 gyventojų ir užregistruotas pirmasis gripo atvejis. Palyginus sergamumą 2018 m. pirmieji gripo atvejai buvo užregistruoti tik 45-ą metų savaitę.

 

 

Vėstant orams susirgimų gali padaugėti, todėl primename kaip saugoti save gripo sezono metu:

  1. Dažnai plauti rankas
  2. Vengti sąlyčio su sergančiais žmonėmis
  3. Kosint ar čiaudint prisidengti burną
  4. Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos
  5. Gerai vėdinti patalpas
  6. Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
  7. Pasiskiepyti sezonine gripo vakcina.
  8. Skiepytis galima viso gripo sezono metu.
  9. Skiepijantis apsisaugoma nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Nemokamai nuo gripo skiepijami:

  • 65 m. ir vyresni asmenys
  • Nėščiosios
  • Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose
  • Asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais
  • Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai

Erkių sezonas dar nesibaigė

Grybavimo sezonas pačiame įkarštyje, tačiau grybautojai, riešutautojai ar šiaip poilsiautojai neturėtų pamiršti saugotis vis dar alkanų erkių. Klaidinga manyti, kad erkės įsisiurbia tik pavasarį: Lietuvoje aktyvusis erkių periodas trunka nuo kovo pabaigos iki lapkričio vidurio. Rudenį joms reikia pasimaitinti, daugintis ir peržiemoti.

Svarbiausia, ką reikia žinoti norint apsisaugoti nuo erkių:

Atkreipkite dėmesį į aprangą. Dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, kurias svarbu susikišti į puskojines. Iškylai į gamtą pasirinkite šviesesnius drabužius, nes tada lengviau erkę pastebėsite ir išvengsite jos įkandimo. Kol erkė suranda, kur jai įsisiurbti, gali praeiti tam tikras laiko tarpas, kartais trunkantis net iki valandos. Erkės pirmiausia ieško tinkamos vietos įsisiurbimui ir ilgai ropoja išilgai kūno. Jos ieško švelnios odos, todėl gali ropoti ant rankų, kojų, ypač pakinkliuose, ant kaklo ar galvos plaukuotoje dalyje.

Po iškylos gamtoje būtina rūpestingai apžiūrėti kūną. Ieškant prilipusių ir ropinėjančių erkių patariama gerai išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais rūbais. Vilkėtus rūbus reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje.

Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės, naudokite erkes atbaidančias priemones, nors tai gelbsti tik trumpam laikui.

Svarbiausia, ką reikia žinoti norint apsisaugoti nuo erkių sukeliamų ligų:

Kadangi specifinio erkinio encefalito gydymo nėra, apsisaugoti nuo šios ligos ir jos pasekmių galima tik skiepijantis. Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Visas vakcinacijos kursas susideda iš trijų injekcijų. Šaltuoju metų laikotarpiu pirmosios dvi dozės suleidžiamos išlaikant vieno – trijų mėnesių tarpą, trečia – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios injekcijos. Skiepijant šiltuoju metų laikotarpiu antrą vakcinos dozę rekomenduojama suleisti praėjus 2 savaitėms po pirmosios, trečią – 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vienerių metų amžiaus.

Būtinai turėtų pasiskiepyti dirbantieji endeminėse vietovėse, t.y. miškų urėdijos darbuotojams, ūkininkams, taip pat minėtųjų miškų nuolatiniai gyventojai ir vasarotojai. Skiepytis patartina ir keliaujant į endemines teritorijas – šalis, kuriose EE virusas yra paplitęs: Rusiją, Latviją, Estiją, Austriją, Vokietiją, Lenkiją, Čekiją, Slovėniją, Slovakiją, Švediją, Suomiją ir kt. Susiraskite daugiau informacijos apie šalį, kurioje ketinate lankytis.

Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją.

Vasario 26 d. atšaukiama gripo epidemija

Nuo rytojaus, vasario 26 d., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skelbiama gripo epidemijos Mažeikių rajone pabaiga, kuri buvo paskelbta vasario 5 d.

Rajone aštuntą šių metų savaitę diagnozuoti 82 gripo ir 333 susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Ankstesnę savaitę buvo registruoti 905 susirgimo atvejai, iš jų gripas diagnozuotas 261 asmeniui.

Gripo epidemija atšaukiama atsižvelgiant į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento rekomendaciją ir gautą informaciją apie sumažėjusį sergančiųjų skaičių. Tačiau nepamirškite bendrųjų rekomendacijų: dažnai plauti rankas, vėdinti patalpas, susirgus kreiptis į savo šeimos gydytoją.