Užkrečiamosios ligos

Ar žinai, kad daugiau nei 30 proc. užsikrėtusių lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) žmonių nejaučia jokių simptomų. Apie ligą jie gali sužinoti tik pasitikrinę prevenciškai. LPI – viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų ir deja, vis dar priklauso tų ligų grupei, apie kurias mieliau nutylima arba kalbama pašnibždomis. Išankstinės nuomonės susidarymas ir žinių apie infekcijas stoka, sukelia bereikalingą įtampą, nerimą ar baimę.

LPI dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių (vaginalinių, oralinių arba analinių) metu. Užsikrėtus oralinio sekso metu, šios infekcijos taip pat gali pažeisti burnos ertmę ir gerklę.

Užsikrėtus LPI, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna. Todėl, visai negydomos ar netinkamai gydomos jos gali sukelti ilgalaikius ar net nepranykstančius sveikatos pakitimus, tokius kaip PID (dubens uždegiminė liga), negimdyvinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, nevaisingumas, lėtinis dubens skausmas, cervicitas (gimdos kaklelio uždegimas) ar uretritas (šlaplės uždegimas). Nėštumo metu LPI galima užkrėsti dar negimusį kūdikį, motina gali perduoti infekciją savo vaikui gimdymo metu. Taigi labai svarbu, kad visos LPI būtų diagnozuojamos ir kuo skubiau gydomos. LPI užsikrečia vyrai ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus, gyvenamos vietos, etninės grupės ir pajamų.

Dažniausi pasireiškiantys LPI simptomai yra:

• išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėjimas ar spalvos pakitimas),
• skausmingas ar deginantis jausmas šlapinantis,
• baltos apnašos ant varpos, vaginoje ar burnoje,
• bėrimai lyties organų srityje,
• padidėję limfmazgiai kirkšnyse,
• skausmas kapšelyje, pilvo apačioje,
• skausmas lytinių santykių metu,
• kraujavimas po lytinių santykių,
• jokių simptomų. Dauguma moterų ir vyrų, užsikrėtusių chlamidijomis, ir devynios iš dešimties moterų, užsikrėtusių gonorėja, visiškai nejaučia jokių požymių. Taip gali būti dėl to, kad nepasireiškia jokie požymiai iš viso arba požymiai gali būti tokioje kūno vietoje, kur žmogus negali jų jausti arba matyti.

Tyrimas, LPI nustatyti, Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) atliekamas paprastai ir neskausmingai. Iš pateikto šlapimo mėginio PGR metodu nustatomi net 7-ių lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjai. „Molekulinis PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją jos pradžioje, praėjus kelioms dienoms nuo užsikrėtimo“, – teigia NVSPL Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.

NVSPL lytiškai plintančių infekcijų nustatymo tyrimo metu (PGR metodu) iš vieno ėminio nustato šiuos 7 infekcijų sukėlėjus:

1. Chlamydia trachomatis
2. Neisseria gonorrhoeae
3. Mycoplasma genitalium
4. Trichomonas vaginalis
5. Mycoplasma hominis
6. Ureaplasma urealyticum
7. Ureaplasma parvum

Šios lytiškai plintančios infekcijos sukelia tokias ligas kaip chlamidiozės (Chlamydia trachomatis), gonorėjos (Neisseria gonorrhoeae), trichomonozės (Trichomonas vaginalis) infekcijų sukėlėjai, mikoplazmos (Mycoplasma genitalium, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum, Ureaplasma parvum), kurios sukelia mažojo dubens uždegimines ligas, prostatos, šlaplės, gimdos kaklelio, gleivinės uždegimus, inkstų struktūrų uždegimus, priešlaikinio gimdymo, ankstyvo vaisiaus vandenų nutekėjimo, mažo kūdikio svorio riziką, sąnarių uždegimus Mikoplazmos dažniausiai sukelia lėtines ligas.

Asmuo, užsikrėtęs LPI, kitus užkrėsti gali, netgi neturėdamas jokių ligos požymių. LPI gydymas sėkmingas būna tada, kai kartu gydomas ir partneris. Svarbu, gydymo kursą pabaigti, nors susirgimo simptomai gali išnykti ir anksčiau. Pabaigus gydymą, rekomenduojama atvykti pasitikrinti pas gydytoją. Žmogus, vieną kartą persirgęs sifiliu, gonorėja, chlamidioze ar kita lytiškai plintančia liga negauna imuniteto ir gali užsikrėsti vėl.

Kviečiame pasitikrinti dėl lytiškai plintančių ligų!

7 lytiškai plintančių infekcijų sukėlėjų nustatymo kaina PGR metodu – tik 28,95 Eur.

NVSPL Jums suteikia galimybę visą vasario mėnesį mėginius tyrimams pristatyti Jums patogiausiame laboratorijos padalinyje:

• Žolyno g. 36, Vilniuje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-5) 2340201

• Gėlių g. 9, Vilniuje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-5) 2122718

• Aušros g. 44, Kaune

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-37) 331699

• Bijūnų g. 6, Klaipėdoje

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-46) 383113

• Dubijos g. 40, Šiauliuose,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-41) 399879

• Respublikos g. 13, Panevėžyje,

Pirmadienis – penktadienis 08:00 – 17, tel. (8-45) 596362

Tyrimams į laboratoriją reikia pristatyti šlapimo mėginį:

• Šlapimas surenkamas į sterilų šlapimo indelį, neapsiplovus. Imama rytinio šlapimo pirma porcija, apie 20 ml. Mėginys į laboratoriją pristatomas, kaip įmanoma greičiau.

Raminta Mitkuvienė

Nacionalinė visuomenės sveikatos
priežiūros laboratorija
Klaipėdos skyriaus vedėja

Norovirusai ir rotavirusai gali būti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio (slaptojo) periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „žiemos vėmimų liga“ ar „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie dešimtadalis susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami. Naujagimiams rotavirusinė ir norovirusinė infekcija gali būti siejama su nekrozuojančiu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims – su užsitęsusia diarėja ir dirgliosios žarnos sindromu. Trečdalis rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus.

Norovirusai ir rotavirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burną patenka su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas. Nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios virusų padermės žmogui nepavojingos.

Gydymas antibiotikais šių ligų atveju negalimas, kadangi pastarieji neveikia virusinių infekcijų. Norint išvengti dehidratacijos, privaloma laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos. Kartais gydytojas gali skirti ir specialius gėrimus, kurie atstato skysčių balansą, jei ligonis gausiai viduriuoja daugiau nei 2 – 3 dienas. Pediatrai taip pat rekomenduoja vakcinas, kurios apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams.

Specifinės profilaktikos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra, todėl rankų higiena – viena pagrindinių ir efektyviausių profilaktikos priemonių. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

„Nešvarių rankų“ ligų yra ir daugiau. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik rotovirusine bei norovirusine infekcija bet ir salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis: gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais. Ypač, kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Rankų plovimo technika pavaizduota paveiksle:

Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.

Rudenį ir žiemą labai padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Šias ligas sukelia virusai, kurie labai greitai plinta. Dėl to šaltuoju metų laiku labai daug žmonių skundžiasi gerklės skausmu, sloga, kosuliu, užkimimu, o susirgus gripu – aukšta temperatūra, kaulų laužymu, bendru silpnumu. Dėl pablogėjusios savijautos sumažėja darbingumas, pablogėja dėmesio koncentravimas, žmogus negali produktyviai dirbti. Deja, blogiausia tai, kad Lietuvoje žmonės sirgdami eina į darbą ir užkrečia savo kolegas, užuot gulėję lovoje. Kai kuriems asmenims peršalimo liga ar gripas gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (sinusitu, plaučių uždegimu ir pan. Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio bakterinių, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo. Tinkama rankų higiena gelbsti gyvybes.

2. Per pastaruosius metus tinkama rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose išgelbėjo milijonus gyvybių.
3. Rankų higiena yra saugių sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklis.
4. Rankų higiena padeda laiku ir neatidėliojant spręsti naujas sveikatos priežiūros problemas, politinius ir socialinius iššūkius.
5. Tinkama rankų higiena gali sustabdyti infekcines ligas.
6. Milijonus žmonių gyvybių kasmet išgelbėja kasdienei higieninei rankų priežiūrai naudojami efektyvūs greito veikimo alkoholio pagrindu pagaminti antiseptikai (impregnuotos alkoholiu dezinfekcinės servetėlės, hidroalkoholiniai geliai ar tirpalai), kurie šiandien tapo prieinami ir įperkami.

Plauti rankas yra svarbu ne tik asmenims, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tvarko maistą namuose ar maisto tvarkymo įmonėse, bet ir visiems kitiems, nes po nagais, žiedais, laikrodžiais bei papuošalais gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi. Rankų higiena yra laikoma viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, apsaugančių pirmiausia save ir šalia esančiuosius nuo įvairių žarnyno infekcinių, kirmėlinių bei grybelinių susirgimų.

Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Paglosčius ar pažaidus su naminiais gyvūnais ir kokybiškai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Pagal PSO duomenis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Todėl rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis (2002–2013 m.), didėja bendras Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ir virusinėmis). Ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje didžiąją dalį per maistą plintančių infekcijų protrūkių sudaro salmoneliozė ir rotovirusas, o nenustatytos etiologijos protrūkiai Lietuvoje sudaro net apie 45 proc. Reikia pažymėti, kad jau keletą metų šeiminiai protrūkiai sudaro 90 proc. visų užregistruotų protrūkių. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos.

Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone lieka tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

Pagrindinės rankų plovimo taisyklės:

1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite visus papuošalus.
2. Sudrėkinkite rankas po šiltu tekančiu vandeniu, užpilkite skysto muilo.
3. Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas bei riešus iš abiejų pusių.
4. Trinkite delną į delną.
5. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.
6. Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.
7. Trinkite pirštų galiukus bei panages.
8. Trinkite nykščius.
9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus kitos rankos delne.
10. Nuplaukite rankas.
11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.
12. Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.
13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

Efektyviausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Per rankas mes pernešame daugybę ligų sukėlėjų, todėl, prieš valgant, gaminant valgį, kontaktuojant su ligoniu, iškylaujant, pasinaudojus viešuoju transportu, būtina nepamiršti nusiplauti rankų su muilu. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint pašalinti kuo daugiau bakterijų nuo rankų bei maksimaliai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, reikia naudoti specialius rankų dezinfektantus, kurių sudėtyje esantis alkoholis pasižymi baltymus denatūruojančiomis savybėmis.

Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio žarnyno užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.