Piktnaudžiaujant alkoholiu apkraunamas ir pažeidžiamas visas organizmas. Tačiau atostogaujama kaip tik priešingais tikslais. Tas žmogus, kuris besiilsėdamas nori atsigauti, „vėl ant kojų pastatyti“ savo skrandį, žarnyną ir kepenis, sumažinti stresą, sustiprinti natūralias gynybines organizmo jėgas turėtų išvis atsisakyti alkoholio. Mažos alkoholio dozės slopina smegenų žievės centrus, todėl iš pradžių žmogus paprastai daug kalba, nori judėti, nors dėl alkoholio poveikio smegenims pradeda trikti koordinacija. Alkoholį organizmas per karščius pasisavina greičiau, nes tuomet greitėja medžiagų apykaita, net mažai išgėręs žmogus greičiau apgirsta, praranda alkoholio dozės kontrolę. Pasikeičia jo elgesys, gali imtis tokių veiksmų, kokių blaivus niekuomet nedarytų. Žmogaus organizme 0,2 promilės alkoholio koncentracija kraujyje veikia jausmus ir nuotaiką. 0,5 promilės alkoholio žmogų atpalaiduoja, jis apsvaigsta, sumažėja jo vidinė kontrolė. Nuo šios alkoholio dozės žmogus gali prarasti gebėjimą sveikai protauti, taip pat susilpnėja ir jo koordinuoti judėjimo įgūdžiai. 0,8 promilės alkoholio veikia žmogaus raumenų koordinaciją ir reakciją į aplinkos veiksnius. Gali imti virpėti, o vėliau lyg sustingti veidas, rankos ir kojos. 1,0 promilės alkoholio koncentracija žmogaus kraujyje veikia žmogaus judesius, jie tampa gremėzdiški ir nekoordinuojami, sparčiai silpsta žmogaus gebėjimas racionaliai protauti, įsiminti. 1,5 promilės alkoholio sukelia žmoguje neatsakingą elgesį, euforijos jausmą, žmogui pasidaro sunku stovėti, vaikščioti, kalbėti. 2 promilės alkoholio žmogaus kraujyje smarkiai paveikia judėjimo ir emocijų valdymo centrus: kalba tampa nerišli, žmogus svirduliuoja, netenka pusiausvyros, prasideda haliucinacijos, nuo 4 promilės alkoholio kraujyje dažniausiai žmogus praranda sąmonę, o nuo 4,5 promilės alkoholio sulėtėja, vėliau visiškai sutrinka žmogaus kvėpavimas. Paprastai nuo 5 promilių alkoholio koncentracijos kraujyje žmogus miršta. Kiekvienas žmogus į alkoholį reaguoja skirtingai. Priklausomai nuo žmogaus kūno svorio ir esant gerai medžiagų apykaitai, pvz., bokalas alaus (500 ml) gali sukelti (nuo 0,41 iki 1,5 promilės ) – lengvą girtumo laipsnį, taurė vyno (200 ml) – vidutinio girtumo laipsnį (nuo 1,51 iki 2,5 promilės), taurė degtinės (100 ml) – daugiau kaip 2,51 promilės sukelia sunkaus girtumo laipsnį.
Taigi, kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą?
ALKOHOLIS IR ŠIRDIS. Patekęs į kraują, alkoholis pasklinda po visas sistemas ir organus. Iš organizmo pašalinama ne daugiau nei 10 proc. alkoholio, o visa kita „verda“ viduje. Dažnai piktnaudžiaujant alkoholiniais gėrimais, net ir alumi, pažeidžiamas širdies veiklos ir kraujagyslių darbas. Vargina galvos skausmai, gali pakilti kraujospūdis. Kyla insulto ar infarkto grėsmė. Mėgstančių dažnai išgerti širdies raumuo netenka svarbių mikroelementų – kalio ir magnio. Dėl to sutrinka širdies ritmas, vargina nemalonūs jutimai širdies plote, galūnes ima traukti mėšlungis.
ALKOHOLIS IR KASA. Pernelyg dažnas alkoholio vartojimas yra viena pagrindinių pankreatito, kitaip vadinamo kasos uždegimu, susirgimo priežasčių. Dėl lėtinio pankreatito žuvusių kasos ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys, kasa randėja, mažėja jos fermentų gamyba, vystosi lėtinis nepakankamumas. Ilgai negydomas šis uždegimas gali išsivystyti į cukrinį diabetą ar kasos vėžį.
ALKOHOLIS IR SKRANDIS. Dėl alkoholio skrandyje esančios ląstelės pradeda gaminti per didelį kiekį skrandžio rūgščių, kurios gali dirginti skrandį. Alkoholis aktyviai stimuliuoja fermentų gamybą. Fermentai, kartu su spiritu, aktyviai ardo skrandžio gleivinę, ir sieneles. To rezultatas – skrandis virškina pats save, o virškinimo procesas virsta puvimo procesu. Pasekmės – gastritas opa, skrandžio vėžys…
ALKOHOLIS IR KEPENYS. Dėl nuolatinio alkoholio vartojimo žmogaus kepenyse gali pradėti kauptis riebalai, kurie po kurio laiko sukelia kepenų uždegimą. Alkoholis taip pat gali sukelti kepenų cirozę, būklę, kai kepenų ląstelės būna tokios pažeistos, kad nebegali regeneruotis, kol galiausiai žmogų ištinka kepenų nepakankamumas.
ALKOHOLIS IR KRAUJO SPAUDIMAS. Netgi ir saikingas alkoholio vartojimas (ypač jeigu alkoholis geriamas nieko prieš tai nepavalgius) padidina kraujospūdį, kuris yra viena dažniausių miokardo infarkto ar insulto rizikos faktorių.
- Reikėtų nepamiršti, kad alkoholis atostogaujantiems padeda „užsiauginti lašinius“, mat jame daug kalorijų. Jeigu iš atostogų norite grįžti liekni ar sulieknėję arba bent jau nenorėtumėte priaugti pernelyg daug svorio, reikėtų atsisakyti alaus, vyno ir kitų alkoholinių gėrimų arba labai kontroliuoti jų vartojimą.
- Alkoholio gėrimas atostogaujant – svarbi didesnio nelaimingų atsitikimų skaičiaus plaukiojant ar laisvalaikiu sportuojant priežastis. Negalima eiti į vandenį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Kiekvienais metais alkoholis tampa daugelio mirčių ir traumų priežastimi.
- Ypač pavojingas alkoholis gali būti deginantis paplūdimyje. Jeigu alkoholis geriamas kaitinant saulei, labai padidėja sunkaus kraujotakos sutrikimo ar karščio sukelto kolapso pavojus. Dėl alkoholio poveikio kraujagyslės dar labiau išsiplečia, jomis prateka dar daugiau kraujo. Žmogus ima labiau prakaituoti, organizmas nebegali „susidoroti“ su tokiu didžiuliu karščiu. Jeigu jau taip atsitiko, reikia tučtuojau skubėti į pavėsį ir išgerti mineralinio vandens.
Alkoholis pavojingas visiems, tik kiekvienam skirtingai. Jeigu vartojame alkoholį, neišvengiamai patiriame ir jo poveikį – net jei to ir nejaučiame.
LINKIME SMAGIOS, AKTYVIOS VASAROS, SAUGAUS POILSIO BE SVAIGALŲ!
