MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKSLEIVIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2015 m.

Moksleivių kasmetinių profilaktinių patikrinimų duomenys, kaip pagrindinis informacijos apie mokinių sveikatos būklę informacijos šaltinis, reikalingi visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, mokyklos administracijai, kūno kultūros mokytojams ir visiems kitiems mokyklų pedagogams.

2015_m_profilaktiniu_patikrinimu_analize

Statistiniai duomenys apie 2014 m. Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų sudėtį, gimstamumą, mirtingumą ir sergamumą

2014 metų pradžioje Mažeikių rajono savivaldybėje gyveno 56 119  gyventojų – 654 gyventojais mažiau nei 2013 metais pradžioje. Moterų buvo  3 643 daugiau negu vyrų. Tai rodo Statistikos departamento duomenys.

30,78 proc. visų savivaldybės gyventojų gyveno kaimo gyvenamosiose vietovėse. Vyrų  vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 67,9 metai, moterų – 79,97 metai. Kaip ir ankstesniais metais, vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė išliko trumpesnė už moterų – skirtumas tarp vyrų ir moterų buvo 12 metų.

Per 2014 metus buvo įregistruotos 477 susituokusios poros – 73 daugiau negu 2013 metais. Tuo tarpu ištuokų šiek tiek sumažėjo. 2014 metais jų įregistruota 202 – 32 mažiau negu 2013 metais. Nors santuokų šiek tiek padaugėjo, o ištuokų sumažėjo – gimusių vaikų skaičius nedidėjo. 2014 metais gimė 572 kūdikiai – 28 mažiau nei 2013 metai. Dažniausiai gimdė 25-29 metų moterys. Paauglių (15-17 m.) gimdymų neužregistruota.

Per pastaruosius trejus metus (2011-2014 m.) socialinės rizikos šeimų skaičius mažėjo ir 2014 metais siekė 145 šeimos.

Socialinės pašalpos gavėjų skaičius taip pat kasmet mažėjo ir 2014 metais sudarė 4 087 asmenys – 1 717 mažiau nei 2013 metais.

Mokyklinio amžiaus vaikų, nesimokančių mokyklose, skaičius per paskutinius metus didėjo ir 2014-2015 mokslo metais siekė 322 vaikai. Priežasčių, kodėl mokyklinio amžiaus vaikai nelanko mokyklos, yra įvairių, tačiau vienos svarbiausių: vaikai kartu su tėvais yra išvykę, vaikų neranda mokyklų darbuotojai, mokyklos nelanko dėl socialinių, psichologinių ir kitų priežasčių.

Mirties priežasčių struktūra Mažeikių rajono savivaldybėje jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys.

Per 2014 metus savivaldybėje dėl išorinių mirties priežasčių mirė 52 asmenis. Didžiausią dalį – 31 atvejį – sudarė nelaimingi atsitikimai, antroje vietoje buvo tyčiniai susižalojimai – 16 atvejų, trečioje – transporto įvykiai – 9 atvejai, dėl atsitiktinių paskendimų mirė 7 žmonės, dėl nukritimo, šalčio poveikio – po 3, dėl nužudymų – 2 žmonės, dėl atsitiktinio apsinuodijimo – 2 asmenis.

Buvo užregistruoti 27 asmenys sergantys tuberkulioze, o tai 1 asmeniu daugiau nei 2013 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. Lietuvoje užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejis, 3 iš jų – Mažeikių rajono savivaldybėje, AIDS -37 nauji atvejai, iš jų 1 atvejis savivaldybėje. Savivaldybėje 2014 m. užregistruoti 5 sifilio atvejai (2013 m. – 8 atvejai), gonorėjos – 7 atvejai (2013 m. – 10).

Greitoji medicinos pagalbą (GMP) per 2014 m. buvo suteikta 11862 žmonėms, iš jų 13,5 proc. – dėl nelaimingų atsitikimų, 79,4 proc. – dėl ūmių susirgimų ir būklių. Vaikų (0-17 m.), kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius sudarė 1028 vaikai – didžiąją paslaugų dalį (61,5 proc.) sudarė paslaugos ūmių susirgimų ir būklių atvejais.

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje veikiančios pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos vykdė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansuojamas Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos, Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio ir Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programas.

2014 m. Mažeikių rajono savivaldybėje buvo paskiepyta vidutiniškai 88,3 proc. vaikų, atlikti 529 MANTU mėginiai, iš kurių 9,4 proc. buvo teigiami.

2014 metais, kaip ir pastaraisiais, teršalų koncentracijos aplinkos ore neviršijo ribinių verčių, tačiau į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių išmestų teršalų kiekis, tenkantis 1 km2  sudarė 16 475 kg. Šis rodiklis, analizuojant paskutinius 5 metus – mažėjo, tačiau daugelį metų, rodo prasčiausią situaciją ir yra priskiriamas  prie savivaldybių su prasčiausiais rodikliais grupei –  savivaldybė užima 4 vietą pagal daugiausiai išmetamų teršalų į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių kiekį, tenkantį 1 km2.

Rengėjas, visuomenės sveikatos specialistė Oksana Budienė