Gimnazistai artėjančią vasarą pasitinka atnaujindami pirmosios pagalbos žinias

Gegužės 18 d. Mažeikių Gabijos gimnazistai klausėsi pirmosios pagalbos instruktažo, aktyviai dalyvavo atsakinėdami į klausimus, moderavo situacijas ir sprendė įvairias ekstremalias situacijų užduotis. Artėjant vasarai – maudynių, aktyvaus poilsio laikui – būtina traumų prevencija. Labai svarbu, kad pirmosios pagalbos įgūdžius primiršus, mokymus atnaujinti. Dažniausiai žmonėms prireikia žinių, kokią pagalbą suteikti šalia esančiam žmogui užspringus, patyrus širdies smūgį, stipriai kraujuojant, netekus sąmonės ar sutrikus kvėpavimui. Skaičiuojama, jog netikėtą širdies smūgį patyrusiam žmogui efektyvus širdies masažas šansus išgyventi padvigubina ar net patrigubina.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras džiaugiasi šių jaunuolių sąmoningumu, žingeidumu ne tik atnaujinti žinias, bet ir drąsa dalyvauti pratybose. Beje, tai puiki „pamoka“ prieš birželio mėnesį vykstantį rajoninį pirmosios pagalbos renginį.

 

Praktiniai pirmos pagalbos mokymai pagal metodiką ,,Zinos ABC‘‘

Viekšnių gimnazijoje 2018-05-8/11dienomis 3-4 klasių mokiniams vyko paskaitos- praktiniai pirmos pagalbos mokymai pagal metodiką ,,Zinos ABC‘‘. Tikslas- išmokyti saugaus elgesio ir pirmosios pagalbos. Vaikai mokinosi pirmos pagalbos teikimo eiliškumą, teikiančiojo pagalbą taisykles, kaip išvengti įvairių susižeidimų, kaip elgtis gaisro atveju, praktiškai bandė teisingai suteikti pagalbą nukentėjusiam. Pamokos gale, žinių įtvirtinimui, kiekvienas atliko užduotis raštu.
Sveikatos priežiūros specialistė S. Griciuvienė

Kaip išvengti traumų žiemą ?

Šiomis saulėtomis, šaltomis, žvarbiomis žiemos dienomis turime informuoti ne tik apie nušalimo pavojų, bet ir apie traumas šaltuoju metų laikų. „Populiariausios“ jų – paslidymai, kurie neretai baigiasi riešo, čiurnos sąnarių, žąstikaulio ir kaklo kaulų, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelio lūžiais.

Taigi, keletas trumpų patarimų, kaip išvengti paslydimų:

  • Būkite dėmesingi ir atidūs lipdami laiptais, laikykitės už turėklų.
  • Būkite atidūs išeidami iš pastatų į lauką.
  • Neskubėkite!
  • Avėkite tinkamus batus grubaus reljefo padu, venkite aukštakulnių. Patariama naudoti batų apkaustus.

  • Geriau eikite sniegu, o ne slidžiais šaligatviais.
  • Tamsiuoju paros metu būtinai dėvėkite atšvaitus. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai labai svarbu, kadangi slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis.

Jeigu visgi paslydote ir krentate, reikia mokėti kristi taisyklingai. Patariama atsipalaiduoti, kadangi tuomet raumenys neįtempti ir kritimo smūgis švelnesnis.

  • Jei paviršius, kuriuo einate, labai slidus, išskleiskite rankas į šonus ir šliuožkite kojomis tarsi slidininkas.
  • Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį.
  • Viena efektyviausių griuvimų profilaktikos priemonių – pusiausvyrą gerinantys pratimai, todėl labai svarbu reguliariai mankštintis – sekite mūsų mankštų grafiką ir ateikite jau šiandien 14 val. į nugaros stiprinimo mankštą.

Pirotechnikos mėgėjų dėmesiui !

Artėjant Naujiesiems, didžiausią rūpestį specialistams ir pareigūnams vis dar kelia neatsargūs pirotechnikos mėgėjai.

Policijos pareigūnai, ugniagesiai bei gydytojai ruošiasi Naujųjų šventei ir, kaip įprasta, jos pasekmėms. Dažniausiai problemų kelia nepilnamečiai. Kasmet gaunama pranešimų apie paauglių chuliganizmą arba tėvus, kurie neprižiūri savo vaikų, leisdami jiems naudoti sudėtingus, tik nuo pilnametystės leidžiamus sprogdinti fejerverkus. Blogai juos įtvirtinus, raketa gali šauti tiesiai į langus. Pasekmės – skaudžios: išgąsdinti, sužaloti daugiabučių kaimynai, užtroškę augintiniai, jau nekalbant apie suniokotą turtą. Medikams tenka rekonstruoti plaštakas: nuo nudegimų gydymo iki pirštų prisiuvimo. Daugiau nei pusė visų sužalojimų – nudegimo atvejai, o toks sužalojimas lieka visam gyvenimui.

Prieš naudojant reikia užsitikrinti, kad neįvyktų nelaimė, ypač „šaudant“ stambesnius fejerverkus. Juos uždegant turite atsitraukti pakankamai dideliu atstumu ir imtis visų atsargumo priemonių. Fejerverkų kategorijos yra keturios: pirmosios gali įsigyti asmenys nuo keturiolikos, antrosios – nuo šešiolikos metų. Sudėtingesnės kategorijos fejerverkai parduodami tik sulaukus aštuoniolikos. O paskutinės – ketvirtosios kategorijos – gali įsigyti tik tos organizacijos ar įmonės, kurios užsiima švenčių organizavimu ir fejerverkų šaudymu.

Ugniagesiai pataria sprogmenų visai atsisakyti, o vis dėl to nusprendus priešingai, griežtai prižiūrėti vaikus bei nešaudyti fejerverkų neblaiviems.

Taigi linkime sąmoningos asmeninės atsakomybės, kaip ir kurioje vietoje šaudyti fejerverkus.

Saugių, Jums, artėjančių 2018 metų.

Pirmosios pagalbos mokymai

2017 metų birželio – lapkričio mėnesiais, Biuras dalyvaudamas Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projekte, „MAŽEIKIŲ RAJONO UGDYMO ĮSTAIGŲ SVEIKATOS ĮGŪDŽIŲ TOBULINIMAS“ atliko mokymus Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų darbuotojams, kurie galės labiau užtikrinti įstaigų ugdytinių sveikatą, sukurti palankesnę aplinką ir išvengti gyvybei pavojingų atvejų. Privalomuosius tęstinius pirmosios pagalbos mokymus išklausė 18 rajono ugdymo įstaigų darbuotojų.

 

Lapkričio 6-oji – Atšvaitų diena

Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. Deja daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta tamsiu paros metu.

Reikėtų prisiminti, jog pats atšvaitas savaime nešviečia, o tik atspindi atvažiuojančio automobilio šviesas, todėl geriausia jį pritvirtinti transporto priemonių žibintų aukštyje.

Daugelis pėsčiųjų bei dviratininkų nešioja juostinį atšvaitą užkabinę prie kuprinės ar rankinės rankenų. Toks būdas yra netinkamas, nes automobilių šviesos šiose vietose šviesą atspindi labai prastai. Kadangi kelkraščiu pėstiesiems reikia eiti priešinga automobilių eismo judėjimo kryptimi, atšvaitą reikia segėti dešinėje kūno pusėje.

Geriausios vietos atšvaitams:

– Atšvaitą prie drabužių reikėtų pritvirtinti taip, kad būtų matomas iš visų pusių.

– Pakabinamą atšvaitą, pervertą virvele, segtuku reikia prisegti prie drabužių (pvz. kišenės) dešinėje pusėje, kad jis švytuotų žmogaus kelių aukštyje.

– Atšvaitą-juostelę lengvai uždedame ant drabužių rankovės (truputį aukščiau rankos riešo) ar kojos blauzdos srityje.

– Jei turite tik vieną atšvaitą, jį pritvirtinkite (prisisekite) prie drabužių dešinėje pusėje.

-Svarbu žinoti, kad vaikams atšvaitą reikėtų segėti kiek kitaip negu suaugusiems – šiek tiek aukščiau riešo ir ties blauzda.

Taigi, ne tik šiandien, bet ir visą savaitę bus išdalinta 1500 atšvaitų Mažeikių rajono gyventojams, ugdymo įstaigų auklėtiniams.

Keletas nuotraukų:

 

Bus papildyta

Saugi vasara (1) – pagalba skęstančiajam

Skęstantis žmogus dažniausiai nešaukia pagalbos ir nemojuoja rankomis (kaip mes įsivaizduojame), nes negali įprastai kvėpuoti. Jis gali žiopčioti, vemti, kosėti, švokšti. Skęstantis žmogus chaotiškai kiloja į šonus ištiestas rankas, taško vandenį. Suaugusieji taip gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti. Pamatę skęstantįjį žmonės dažniausiai išsigąsta ir nežino, kaip elgtis. Tokiais atvejais reikėtų nesutrikti ir patiems pradėti gelbėti bei gaivinti skęstantį žmogų, kol į pagalbą atvyks kvalifikuoti specialistai:

  • pamačius skęstantįjį, pirmiausia reikia atkreipti aplinkinių dėmesį. Šaukite: „Žmogus skęsta!“;
  • apsidairykite, gal netoliese rasite kokią nors gelbėjimo priemonę. Tai galėtų būti bet koks vandenyje neskęstantis daiktas, kurį galėtumėte nusviesti skęstančiajam: gelbėjimo ratas, pripučiamas čiužinys ir kt. Jei įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, ištiesti jam lazdą, storesnę medžio šaką arba numesti jam virvę;
  • paprašykite aplinkinių iškviesti greitąją medicininę pagalbą bendruoju pagalbos numeriu 112 ir gelbėtojus;
  • jeigu neradote jokių gelbėjimo priemonių, galima priplaukti prie skęstančiojo ir ištempti į nepavojingą vietą. Tačiau taip elgtis galima tik kraštutiniu atveju ir tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Jei leidžia vandens gylis, saugiausia prie skęstančiojo eiti, o ne plaukti. Esant galimybei, darykite tai ne vienas, pasitelkite į pagalbą daugiau žmonių;
  • ištraukę nukentėjusįjį iš vandens, apverskite jį veidu žemyn ir išvalykite jam burną ir, jeigu žmogus nekvėpuoja ar kvėpuoja nereguliariai, pradėkite gaivinti. Prieš pradedant gaivinimą, būtina nukentėjusįjį paguldyti ant nugaros, ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą, atlaisvinti juosmenį, užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą.

Dviem pirštais reikia užspausti nosį ir per burną du kartus įpūsti oro.

Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį.

Spausti reikia apatinę krūtinkaulio dalį (dviejų pirštų atstumu į viršų nuo krūtinkaulio apačios), abiejų rankų delnus sudėjus vieną ant kito (pirštai turi būti pakelti), statmenai krūtinkaulio ištiestomis per alkūnę rankomis. Vaikams atliekamų paspaudimų ir įpūtimų santykis priklauso nuo to, ar pagalbą teikia vienas asmuo, ar daugiau. Paprastai ne medikai, kurie dažniausiai teikia pagalbą vieni, turi atlikti trisdešimt paspaudimų ir du įpūtimus, tai yra, gaivinti tokiu pačiu santykiu, koks nurodytas suaugusiųjų gaivinimo rekomendacijose. Paspaudimų gylis visiems vaikams turėtų būti mažiausiai 1/3 krūtinės ląstos skersmens (t.y. apie 4 cm kūdikiams ir apie 5 cm vaikams). Labai svarbu po to leisti krūtinės ląstai pakilti. Tiek kūdikiams, tiek vaikams paspaudimų dažnis turėtų būti ne mažesnis nei 100 k./min., bet ne didesnis nei 120 k./min. Jei gaivina vienas žmogus, kūdikiams krūtinės ląstą reikia spausti dviem pirštais, o jei gaivina du ar daugiau, paspaudimai atliekami dviem nykščiais, apglėbus krūtinės ląstą. Vyresniems vaikams paspaudimus galima atlikti viena arba abiem rankomis (taip, kaip patogiau gaivinančiajam). Atvykus greitosios medicininės pagalbos darbuotojams ar gelbėtojams, nukentėjusiojo gaivinimą perims specialistai.

Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų vandenyje, rekomenduojama laikytis šių taisyklių:

 kuo anksčiau išmokyti vaikus plaukti, t. y. be sustojimo nuplaukti daugiau kaip 200 metrų, arba bent jau plaukimo pradmenų;

 prižiūrėti vandens telkiniuose besimaudančius mažamečius vaikus nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių lygio. Stebintys vaikus suaugusieji privalo stovėti vandenyje toliau nuo kranto už vaikus ir neleisti jiems bristi giliau kaip iki juosmens. Net 90 proc. mirčių dėl skendimo įvyksta ne toliau kaip 10 metrų nuo kranto, dėl to svarbu stebėti net prie kranto besimaudančius vaikus visą dėmesį sutelkiant į juos: neskaityti, nežaisti kortomis, nekalbėti telefonu ir neužsiimti jokia kita dėmesį atitraukiančia veikla;

 nevartoti alkoholio, kai prižiūrimi besimaudantys vaikai;

 leisti vaikams maudytis tiks su gelbėjimosi liemenėmis , o vaikams iki 5 m. amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, kurių dalis eina tarp kojų bei yra galvos atrama. Įsidėmėtina, kad pripučiami „ratai“, „rankovės“ ir kita panaši maudymosi atributika yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės;

 neleisti vaikams maudytis iškart pavalgius: po valgio turi praeiti ne mažiau kaip 60 min. Maudantis vandenyje taip pat neleisti vaikams nieko kramtyti: nei maisto, nei kramtomosios gumos;

 staigiai nešokti į vandenį stipriai įkaitus saulėje ar po didelio fizinio krūvio (pažaidus futbolą, pabėgiojus ir pan.);

 vyresniems, mokantiems plaukti vaikams neleisti maudytis už gylį ribojančių plūdurų;

 aiškinti vaikams apie riziką maudantis neleistinose vietose;

 aiškinti vaikams apie gresiančius pavojus šokant į vandenį žemyn galva nežinomoje vietoje ir neleisti jiems to daryti tam nepritaikytose vietose: nuo medžių, balkonų, skardžių. Daugiausiai stuburo, galvos traumų įvyksta tuomet, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro;

 nesimaudyti su vaikais jūroje esant dideliam bangavimui (esant juodai ar raudonai vėliavai prie gelbėtojų bokštelio);

 besiirstantys su vaikais valtimi ar baidare suaugusieji turi patys mokėti plaukti ir naudotis plaukiojimo priemone. Kiekvienas suaugusysis ir vaikas privalo dėvėti gelbėjimosi liemenę, kadangi jos dėvėjimas 85 proc. sumažina skendimo tikimybę. Sodinti į valtį ne daugiau kaip du gerai mokančius plaukti vaikus vienam suaugusiajam. Neleisti vaikams valtyje suptis, šokinėti;

 vengti povandeninių srovių. Ženklai, įspėjantys apie povandenines sroves: vanduo neįprastos spalvos, raibuliuojantis, putojantis, jame daug gamtinių nuolaužų. Patekus į srovę, reikia plaukti išilgai kranto tol, kol srovė sumažės, ir tik tada plaukti į krantą;

 neleisti vaikams vieniems irstytis valtimis, baidarėmis ar plaustais;

 aptverti prie namų esančius atvirus vandens telkinius ir baseinus iš visų pusių ne žemesne negu 120 cm tvora su rakinamais ar kitaip tvirtai uždaromais ir vaikams neatidaromais varteliais. Tai 95 proc. sumažina skendimo tikimybę; 3

 mokėti suteikti pirmąją pagalbą – nutikus nelaimei skubi pagalba pirmosiomis minutėmis gali išgelbėti vaiko gyvybę.

Parengta pagal www.smlpc.lt rekomendacijas

Plačiau: http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Metodine_medziaga/suzalojimu_prevencija/Rekomendacijos_skendimu%20prevencija.pdf

Taisyklingas sunkaus svorio kėlimas – saugokime nugarą

Keliant sunkius daiktus nuo grindų netaisyklingai, nugarai tenka net 15 kartų didesnė apkrova nei keliamo daikto svoris. Keldami taisyklingai, nugarai tenkančią apkrovą sumažiname 5 kartus.  Kad apsaugotumėte nugarą kilnodami sunkius daiktus, prisiminkite du dalykus:

  1. Keldami sunkų daiktą, laikykite jį stipriai prispaustą prie savęs:
  • Norėdami išvengti nepatogumų keldami sunkų daiktą, stenkitės pritūpti kuo arčiau jo.
  • Jei daiktas yra ant grindų, pritūpkite ant vieno kelio, užkelkite daiktą ant antro kelio, prispauskite jį prie kūno ir tada kelkite.
  • tr
  1. Saugokite savo nugaros natūralų išlenkimą, ypatingai nugaros apatinės dalies išlinkimą:
  • Keldami sunkų daiktą, būkite budrūs ir saugokite nugaros išlinkimą.
  • Keldami lengvesnius arba sunkiai pasiekiamus daiktus, pasinaudokite golfo žaidėjų išbandytu būdu – lenkdamiesi pirmyn vieną koją atmeskite atgal.

tr1

Būk saugus per kūno kultūros pamokas

lApie penktadalis visų vaikų patiriamų traumų įvyksta mokyklos aplinkoje. Mokykla yra vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Taigi ypač svarbu užtikrinti, kad joje būtų sveika ir saugi mokiniui aplinka.

Kad išvengtum traumų per kūno kultūros pamokas, tu privalai:

  • Sportuoti tik su sportine apranga ir tam skirta avalyne, kurią privalai atsinešti, apranga turi atitikti klimatines sąlygas ir metų laiką, nevaržyti judesių bei praleisti orą. Avalynė turi atitikti kojos dydį, nespausti. Nerekomenduotina guminė ir per aukšta, ar per žema pakulne avalynė. Netinka per didelė ir laisva avalynė.
  • Laikytis saugaus elgesio reikalavimų, būti atsakingam, kad nepadarytum žalos savo ir kitų sveikatai.
  • Vykdyti mokytojo reikalavimus, susijusius su ugdymo proceso organizavimu, tvarkos palaikymu.
  • Naudotis įrankiais, prietaisais bei inventoriumi tik pagal tiesioginę jų paskirtį, laikantis mokytojo nurodymų ir rekomendacijų.
  • Įeiti į sporto salę ir išeiti iš jos tik mokytojui leidus,
  • Informuoti mokytoją apie savo ar kito mokinio sveikatos pablogėjimą ar traumą.
  • Pateikti mokytojui pateisinamąjį dokumentą (gydytojo išduotą pažymą apie ligą) dėl atleidimo iš pamokų.

Tau negalima:

  • Per pamoką išeiti iš salės ar sporto aikštelės be mokytojo leidimo.
  • Pamokos metu naudotis mobiliuoju telefonu, grotuvu, ausinukais, įsinešti ir vartoti maisto produktus, gėrimus, kramtyti kramtomąją gumą ir pan.
  • Užsiiminėti pašaliniais darbais, šūkauti, stumdytis.
  • Sportuoti su papuošalais (auskarais, apyrankėmis, žiedais, laikrodžiais, grandinėlėmis, pakabukais ar kt.).