Depresija – tai rimtas psichikos sutrikimas. Depresija yra labiausiai paplitęs sveikatos sutrikimas, apimantis ne tik medicinos, bet ir psichologijos, sociologijos ir visuomenės sveikatos problemas, dabartį. Ateitis depresijai prasmės neturi.

PSO duomenimis, depresija užima ketvirtą vietą tarp visuomenės negalios ir naštos šaltinių. Jos atvejai sudaro 5,4% visuomenės ekonominės naštos ir 47% neuropsichiatriniams sutrikimams tenkančios naštos. Depresiniai sutrikimai sudaro 4,4% visų negalios apsunkintų metų. Riziką klinikinei depresijai išsivystyt turi 40% moterų ir 25% vyrų. Prognozuojama, kad 2020 m. depresijos našta padidės iki 5,7% ir bus antroji iš ligų (po širdies ir kraujagyslių ligų), dėl kurių prarandami sveiki gyvenimo metai.

Depresija – labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla.

Depresija – afektinė psichinė būsena, neigiamas emocinis fonas, pasyvumas, motyvacijos, pažintinių vaizdų sutrikimas. Depresija apibrėžiama kaip sindromas. Ji turi būdingus simptomus, tačiau ją sukeliančios priežastys gali būti labai įvairios.

„Klasikinė“ depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  2. Seniau patikusi veikla neteikia malonumo.
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  6. Emocinis nuovargis.
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

 

Parengta pagal: Bulikienė J, Filipavičiūtė R, Lapėnas R. Depresija ir somatinės ligos. Gerontologija. 2001;