Kaip ir kasmet, atėjus šaltam metų laikui labai padidėja sergamumas peršalimo ligomis ir gripu. Šias ligas sukelia virusai, kurie labai greitai plinta. Dėl to šaltuoju metų laiku labai daug žmonių skundžiasi gerklės skausmu, sloga, kosuliu, užkimimu, o susirgus gripu – aukšta temperatūra, kaulų laužymu, bendru silpnumu. Dėl pablogėjusios savijautos sumažėja darbingumas, pablogėja dėmesio koncentravimas, žmogus negali produktyviai dirbti. Deja, blogiausia tai, kad žmonės sirgdami eina į darbą ir užkrečia savo kolegas, užuot gulėję lovoje. Kai kuriems asmenims peršalimo liga ar gripas gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis (sinusitu, plaučių uždegimu ir pan. Pagrindinė šių ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena.
Žmogaus rankos dažniau negu kiti organai liečiasi su mus supančiais daiktais bei aplinka, todėl ant jų patenka įvairių mikroorganizmų. Tyrimais nustatyta, kad dažniausiai ligų sukėlėjai perduodami per rankas. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti bakterinėmis, virusinėmis, grybelinėmis ir kirmėlių sukeliamomis ligomis.
Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio bakterinių, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo. Tinkama rankų higiena gelbsti gyvybes.
Plauti rankas yra svarbu ne tik asmenims, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, tvarko maistą namuose ar maisto tvarkymo įmonėse, bet ir visiems kitiems, nes po nagais, žiedais, laikrodžiais bei papuošalais gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi. Rankų higiena yra laikoma viena iš pagrindinių prevencinių priemonių, apsaugančių pirmiausia save ir šalia esančiuosius nuo įvairių žarnyno infekcinių, kirmėlinių bei grybelinių susirgimų.
Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais), kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.
Pagal PSO duomenis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Todėl rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių ir pigiausių būdų apsisaugoti nuo šių ligų, nes taip nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro daugiametės epidemiologinės stebėsenos duomenimis (2002–2013 m.), didėja bendras Lietuvos gyventojų sergamumas žarnyno infekcinėmis ligomis (bakterinėmis ir virusinėmis). Ir Europos Sąjungoje, ir Lietuvoje didžiąją dalį per maistą plintančių infekcijų protrūkių sudaro salmoneliozė ir rotovirusas, o nenustatytos etiologijos protrūkiai Lietuvoje sudaro net apie 45 proc. Reikia pažymėti, kad jau keletą metų šeiminiai protrūkiai sudaro 90 proc. visų užregistruotų protrūkių. Ligų protrūkiai parodo, kad nepaisoma asmeninės ir maisto tvarkymo higienos.
Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone lieka tik asmens higiena. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.
Efektyviausia užkrečiamųjų ligų profilaktikos priemonė yra rankų higiena. Per rankas mes pernešame daugybę ligų sukėlėjų, todėl, prieš valgant, gaminant valgį, kontaktuojant su ligoniu, iškylaujant, pasinaudojus viešuoju transportu, būtina nepamiršti nusiplauti rankų su muilu. Moksliniai tyrimai rodo, kad, norint pašalinti kuo daugiau bakterijų nuo rankų bei maksimaliai apsisaugoti nuo galimo užsikrėtimo įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, reikia naudoti specialius rankų dezinfektantus, kurių sudėtyje esantis alkoholis pasižymi baltymus denatūruojančiomis savybėmis.
Tinkamai prižiūrėdami ir plaudami rankas apsaugosite ne tik save, bet ir aplinkinius nuo daugelio užkrečiamųjų, kirmėlinių bei grybelinių ligų plitimo.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Vida Šakienė