Kaip teigia moksliniai straipsniai, niekada nesimankština (nesportuoja) nuo 25 iki 40 proc. visos žmonių populiacijos. Dažniausiai nurodomos šios pagrindinės priežastys, trukdančios sportuoti (mankštintis): laiko stoka, jėgų (energijos) stoka, žemas socialinis ir ekonominis statusas, motyvacijos stoka, galimybių pasinaudoti esama fizinio aktyvumo infrastruktūra ir ištekliais, nebuvimas. Tiesa, dalis suaugusių žmonių tiesiog nemėgsta intensyvios fizinės veiklos.
Per savaitę suaugusių žmonių fizinis aktyvumas turi sudaryti ne mažiau kaip 150 minučių (30 min./d.) vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
Kūrybiškai ieškokite kasdienės galimybės būti fiziškai aktyvūs. Ir jei visiškai neturite tam laiko, visada galima išspręsti šią problemą.
- Dirbdami sėdimą darbą dažniau pasitempkite, pasirąžykite, pakeiskite kūno padėtį, dažniau atsistokite.
- Kasdien nueikite bent 2–3 km pėsčiomis. Teorinė suaugusio žmogaus norma yra nuo 8 iki 10 tūkst. žingsnių per dieną.
- Dirbdami sėdimą darbą kasdien savarankiškai (jeigu darbe nevyksta organizuoti užsiėmimai) padarykite bent po keletą paprastų pratimų. Juos geriau atlikti atsistojus.
- Per pietų pertrauką atsikelkite iš darbo vietos, aktyviai pajudėkite, pasivaikščiokite.
- Į gretimą kabinetą ar į kitą aukštą pas bendradarbius nueikite, o ne rašykite elektroninį laišką ar skambinkite telefonu. Taip ne tik atsistosite iš už darbo stalo, bet ir maloniai pabendrausite su kolegomis.
- Prieš darbą ar/ir po darbo pasivaikščiokite pėsčiomis (visą arba bent dalį kelio).
- Jeigu yra galimybė, dirbkite stovėdami arba kaitaliokite stovėjimą su sėdėjimu.
- Šventes su bendradarbiais, šeima ar draugais švęskite aktyviai judėdami, o ne sėdėdami prie gausiomis vaišėmis nukrauto stalo: parke, sode, prie ežero ar jūros, žygyje, stadione, šokių salėje, atrakcionų parke, boulinge ir t. t.
- Darbinius pasitarimus, susitikimus ar posėdžius darykite vaikščiodami ar stovėdami.
- Jeigu yra tokia galimybė, dažniau kopkite laiptais, o ne važiuokite liftu ar eskalatoriumi.
- Mažiau naudokitės asmeniniu automobiliu arba jį palikite tolėliau nuo kelionės tikslo, kad paėjėtumėte pėsčiomis.
- Dažniau naudokitės viešuoju transportu, o ne asmeniniu automobiliu.
- Esant geram orui ir turint daugiau laisvo laiko, galima pasirinkti ilgesnį ir vaizdingesnį kelią iš darbo į namus.
- Jeigu yra galimybė (dviratis, dviračių takelis, vieta saugoti dviratį darbe ir kt.), į/iš darbo ar kitur važiuokite dviračiu.
Sekite informaciją, bus papildyta.
Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijas