Norovirusai ir rotavirusai gali būti gastroenterito priežastimi bet kokio amžiaus asmenims. Pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia po 24-48 val. trunkančio inkubacinio (slaptojo) periodo. Liga gali pasireikšti vienkartiniu ar daugkartiniu vėmimu, viduriavimu, pykinimu, pilvo skausmu. Kadangi infekcija gali pasireikšti neaukšta kūno temperatūra ir kūno skausmu, ji kartais vadinama „žiemos vėmimų liga“ ar „skrandžio gripu“. Nepaisant to, kad ligos požymiai gali būti sunkūs, jie paprastai praeina po 12-72 val. Mažiems vaikams ir senyvo amžiaus asmenims ligos simptomai gali užtrukti 4-6 dienas. Apie dešimtadalis susirgusiųjų, kuriems būtinas skysčių ir elektrolitų atstatymas, hospitalizuojami. Naujagimiams rotavirusinė ir norovirusinė infekcija gali būti siejama su nekrozuojančiu enterokolitu, imunosupresiniams asmenims – su užsitęsusia diarėja ir dirgliosios žarnos sindromu. Trečdalis rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos atvejų gali būti besimptomiai, ir tokie asmenys taip pat gali platinti virusus.

Norovirusai ir rotavirusai dažniausiai plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t. y. virusai išsiskiria su išmatomis ir per burną patenka su užterštu maistu, vandeniu ir sąlyčio būdu per užterštus aplinkos daiktus ir rankas. Užsikrėtimas rotavirusais per kvėpavimo takus nėra visiškai ištirtas, tačiau yra įrodymų, kad toks perdavimo kelias yra galimas. Nuo naminių augintinių ar kitų gyvūnų neužsikrečiama, nes tarp jų plintančios virusų padermės žmogui nepavojingos.

Gydymas antibiotikais šių ligų atveju negalimas, kadangi pastarieji neveikia virusinių infekcijų. Norint išvengti dehidratacijos, privaloma laikytis gydytojo rekomenduotos mitybos. Kartais gydytojas gali skirti ir specialius gėrimus, kurie atstato skysčių balansą, jei ligonis gausiai viduriuoja daugiau nei 2 – 3 dienas. Pediatrai taip pat rekomenduoja vakcinas, kurios apsaugo nuo rotavirusinės infekcijos, ypač jaunesnio amžiaus vaikams.

Specifinės profilaktikos priemonių šioms infekcijoms valdyti nėra, todėl rankų higiena – viena pagrindinių ir efektyviausių profilaktikos priemonių. Rankų higienos reikia mokytis nuo pat mažens. Rankas būtina plauti visuomet, kai jos yra nešvarios, pabuvus viešose vietose, visada prieš valgant, grįžus iš kiemo ar daržo, pažaidus ar paglosčius naminį gyvūną, pabendravus su sergančiu žmogumi, pasinaudojus tualetu, po darbo su nešvariais įrankiais ar indais, prieš ir po žaizdos sutvarkymo, po nosies valymo (kosint, čiaudint), pakeitus vystyklus, prieš vaiko maitinimą, prieš ir po maisto (žalios mėsos, žuvies, paukštienos) gaminimo.

„Nešvarių rankų“ ligų yra ir daugiau. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik rotovirusine bei norovirusine infekcija bet ir salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, taip pat oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis: gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais. Ypač, kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu ir visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Todėl svarbu žinoti, kad nešvariomis rankomis negalima liesti ne tik burnos, bet ir akių, nosies ar kitų gleivinių.

Rankų plovimo technika pavaizduota paveiksle: