Būk saugus per kūno kultūros pamokas

lApie penktadalis visų vaikų patiriamų traumų įvyksta mokyklos aplinkoje. Mokykla yra vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Taigi ypač svarbu užtikrinti, kad joje būtų sveika ir saugi mokiniui aplinka.

Kad išvengtum traumų per kūno kultūros pamokas, tu privalai:

  • Sportuoti tik su sportine apranga ir tam skirta avalyne, kurią privalai atsinešti, apranga turi atitikti klimatines sąlygas ir metų laiką, nevaržyti judesių bei praleisti orą. Avalynė turi atitikti kojos dydį, nespausti. Nerekomenduotina guminė ir per aukšta, ar per žema pakulne avalynė. Netinka per didelė ir laisva avalynė.
  • Laikytis saugaus elgesio reikalavimų, būti atsakingam, kad nepadarytum žalos savo ir kitų sveikatai.
  • Vykdyti mokytojo reikalavimus, susijusius su ugdymo proceso organizavimu, tvarkos palaikymu.
  • Naudotis įrankiais, prietaisais bei inventoriumi tik pagal tiesioginę jų paskirtį, laikantis mokytojo nurodymų ir rekomendacijų.
  • Įeiti į sporto salę ir išeiti iš jos tik mokytojui leidus,
  • Informuoti mokytoją apie savo ar kito mokinio sveikatos pablogėjimą ar traumą.
  • Pateikti mokytojui pateisinamąjį dokumentą (gydytojo išduotą pažymą apie ligą) dėl atleidimo iš pamokų.

Tau negalima:

  • Per pamoką išeiti iš salės ar sporto aikštelės be mokytojo leidimo.
  • Pamokos metu naudotis mobiliuoju telefonu, grotuvu, ausinukais, įsinešti ir vartoti maisto produktus, gėrimus, kramtyti kramtomąją gumą ir pan.
  • Užsiiminėti pašaliniais darbais, šūkauti, stumdytis.
  • Sportuoti su papuošalais (auskarais, apyrankėmis, žiedais, laikrodžiais, grandinėlėmis, pakabukais ar kt.).

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonės vykdymo viešinimas: „Privalomasis pirmosios pagalbos ir (ar) privalomasis higienos įgūdžių mokymas“ Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų darbuotojams

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras dalyvauja Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos projekte, Nr. MSK-381 „Privalomasis pirmosios pagalbos ir (ar) privalomasis higienos įgūdžių mokymas“.

Projektas skirtas Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų darbuotojams, kurie galės labiau užtikrinti įstaigų ugdytinių sveikatą, sukurti palankesnę aplinką ir išvengti gyvybei pavojingų atvejų.

Lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena.

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena.Ji minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos. 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.

Šiandien esame parengę mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijas sergant cukriniu diabetu

Mitybos rekomendacijos sergantiems cukriniu diabetu

Dienos energijos poreikis – 2 000 kcal.

  •  angliavandenių – 250g., t.y. 50–60 proc. kcal (duona, vaisiai, daržovės, pieno produktai);
  •  baltymų – 85g., 12–20 proc. kcal (mėsa, žuvis, pieno produktai, ankštinės kultūros);
  • riebalų – 73g., 30–35 proc. kcal (mėsa, pieno produktai, riebalai).
  • Valgyti dažnai ir po nedaug. Dienos maisto kiekį padalinti į tris pagrindinius valgymus (pusryčius, pietus ir vakarienę) ir 2–3 kartus galima užkandžiauti.
  • Tolygiai paskirstyti angliavandenių turtingą maistą dienos racione, nes angliavandeniai organizmo pasisavinami gliukozės pavidalu.
  • Jeigu yra antsvorio, reikia mažinti maisto kaloringumą. Norint netekti 0,5 kg svorio, reikia sumažinti dienos maisto kaloringumą 500 kcal.
  • Mažinti gyvulinės kilmės riebalų kiekį maiste. Sočiųjų riebalų yra pieno produktuose, mėsos gaminiuose. Riebalų perteklius pagreitina svorio augimą.
  • Didinti skaidulų turinčių produktų kiekį maiste (daržovių, kruopų, gaminių iš rupių miltų).
  • Geriau nevartoti daugiau nei 2 standartinių alkoholio vienetų (SAV) per dieną. 1 SAV atitinka: 50 ml degtinės, konjako, viskio arba 120 ml sauso vyno, arba 330 ml alaus, geriau šviesaus. Alkoholio mitybinė vertė maža, tačiau energinė didelė, nes 1 gramas alkoholio išskiria 7 kcal.
  • Mažinti druskos kiekį, ypač jei padidėjęs kraujo spaudimas. Mitybos specialistai sveikam suaugusiam žmogui valgomosios druskos pataria vartoti ne daugiau kaip 5 g per parą. Rekomenduotina vartoti joduotą druską. Tai vienas efektyviausių būdų norint užtikrinti, kad žmogaus organizmas gautų reikiamą kiekį jodo. Kuo mažiau sūdykite gaminamą ar patiekiamą maistą. Druską keiskite prieskoninėmis žolėmis, daržovėmis ar nesūdytais prieskonių mišiniais.
  • Per parą būtina išgerti apie 2 litrus.
  • Venkite konservuotų ar šaldytų, sūdytų maisto produktų.
  • Skaninkite maistą karčiaisiais, kvepiančiaisiais pipirais ar paprika.
  • Rinkitės kuo natūralesnius maisto produktus. Mažiau apdoroti produktai yra nesūrūs.
  • Vengti cukraus ir konditerijos gaminių. Negerti cukraus turinčių gėrimų.
  • Norint keisti gyvenimo įpročius ir suvaldyti kylantį gliukozės kiekį kraujyje jums gali padėti cinamonas, o svoriui mažinti jums pravers chromas reguliuodamas potraukį saldumynams, alfa lipoinė rūgštis stiprins nervų sistemą bei kovos su laisvaisias radikalais jūsų organizme.

Informacija parengta pagal Lietuvos diabeto asociacijos rekomendacijas www.dia.lt

Gydomieji pratimai, kuriuos būtina atlikti sergant cukriniu diabetu:

cd_manksta

Europos sveikos mitybos diena

Artėjant lapkričio 8-ajai – Europos sveikos mitybos dienai, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šią dieną Europos šalyse skatina visuomenę sveikai maitintis, žmonės raginami atkreipti dėmesį į ypatingą tinkamo maitinimosi svarbą sveikatai. Įrodyta, kad netinkama mityba lemia nutukimą, kraujotakos sistemos ligas, cukrinį diabetą, onkologines, virškinamojo trakto ligas. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, didelė dalis gyventojų vartoja per daug riebalų ir cukraus turinčio maisto, per mažai vaisių ir daržovių, dėl to daugėja antsvorio turinčių ir nutukusių žmonių. Su maistu organizmas turi gauti tiek energijos, kiek jos išeikvoja per dieną. Reikėtų riboti gyvulinės kilmės riebalus – jie turi sudaryti ne daugiau kaip 15–30 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Taip pat patartina mažinti suvartojamų pusgaminių, cukraus, riebių produktų kiekį.

Simbolio „Rakto skylutė“ tikslas – padėti vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Simboliu pažymėtuose produktuose yra gerokai mažiau sočiųjų riebalų, cukraus, druskos ir daugiau maistinių skaidulų. Tai būtina, nes Lietuvoje atliktų gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys rodo, kad gyventojų mityba jau daugelį metų nesubalansuota – suvartojama per daug sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių, druskos ir per mažai maistinių skaidulų. Tokia nesubalansuota mityba skatina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, vėžiu, nutukimu, 2-jo tipo cukriniu diabetu. Vien dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio miršta 3/4 visų Lietuvos gyventojų ir pagal šį rodiklį mūsų šalis yra tarp labiausiai atsiliekančių valstybių Europos Sąjungoje.

Labai svarbu laikytis ne vienos ar kelių taisyklių, o visų. Atsiminkite, kad energijos poreikis priklauso nuo individualių žmogaus savybių (lyties, amžiaus, svorio, ūgio ir kt.) ir aplinkos sąlygų (klimato, geografinių aplinkos sąlygų ir kt.), todėl kiekvienas individualiai turėtų pasirinkti mėgstamą ir gerai toleruojamą maistą.

 „Rakto skylutės“ simboliu paženklinti produktai rinkoje (sąrašas)

Eil. Nr. Gamintojas Produktas Grupė Rinkoje nuo

(metai)

1. UAB „Biržų duona“ Duona „Miltė“ 20 2014
2. UAB „Malsena plius“ Viso grūdo ruginiai miltai 24 2014
3. UAB „Malsena plius“ Viso grūdo kvietiniai miltai 24 2014
4. UAB „Malsena plius“ Viso grūdo Spelta kvietiniai miltai 24 2014
5. UAB „Malsena plius“ Skaldyti grūdai 24 2014
6. UAB „Malsena plius“ Spelta miltų mišinys blynams su gemalais 24 2014
7. UAB „Malsena plius“ Spelta miltų mišinys blynams 24 2014
8. UAB „Malsena plius“ Spelta miltų mišinys picai 24 2014
9. UAB „Malsena plius“ Rugių sėlenos 24 2014
10. UAB „Malsena plius“ Kviečių sėlenos 24 2014
11. UAB „Malsena plius“ Avižiniai dribsniai „Energija“ 23 2014
12. UAB „Malsena plius“ Greitai paruošiami avižiniai dribsniai „Energija“ 23 2014
13. UAB „Malsena plius“ Keturių grūdų dribsniai „Energija“ 23 2014
14. UAB „Malsena plius“ Penkių grūdų dribsniai „Energija“ 23 2014
15. UAB „Malsena plius“ Viso grūdo Spelta makaronai 22 2014
16. UAB „Malsena plius“ Ekologiški viso grūdo ruginiai miltai 24 2014
17. Ustukių malūnas Kviečių trapučiai 21 2014
18. AB „Žemaitijos pienas“ Liesa varškė „Žemaitijos“ 0,5 proc., 1 kg 1 2014
19. AB „Žemaitijos pienas“ Liesa varškė „Žemaitijos“ 0,5 proc., 180 g 1 2015
20. AB „Žemaitijos pienas“ „Žemaitijos“ kefyro gėrimas 0,5 proc., 450 g 1 2015
21. „Vičiūnų“ įmonių grupė Šaldyta ledjūrio menkės file, nugarinės dalys 12 2015
22. „Vičiūnų“ įmonių grupė Šaldyta ledjūrio menkės file, centrinės uodeginės dalys 12 2015
23. „Vičiūnų“ įmonių grupė Šaldyta atlantinių menkių file, nugarinės dalys 12 2015
24. „Vičiūnų“ įmonių grupė Šaldyta atlantinių menkių file, centrinės uodeginės dalys 12 2015
25. „Vičiūnų“ įmonių grupė Snieginių krabų lazdelės iš surimio su tikra krabų mėsa 13B 2015
26. UAB Fasma Avižų dribsniai 21 2015
27. UAB Ustukių malūnas Ekologiški kviečių trapučiai 21 2015
28. UAB Ustukių malūnas Speltų trapučiai 21 2015
29. AB „Kauno grūdai“ Miltai ruginiai, viso grūdo, duonai 24 2015
30. AB „Kauno grūdai“ Miltai kvietiniai, viso grūdo, duonai 24 2015
31. UAB „Arvi kalakutai“ Kalakutų krūtinėlių file 11 2015
32. UAB „Fasma“ Avižų kruopos 24 2015
33. UAB „Vitaneda” Ekologiška smulkinta jautiena (atšaldyta) 11 2015
34. „KG Group“ Viščiuko broilerio ploninta filė „Vištiena kitaip“ 11 2015
35. „KG Group“ Viščiuko broilerio filė juostelės „Vištiena kitaip“ 11 2015
36. „KG Group“ Viščiuko broilerio pjaustyta filė „Vištiena kitaip“ 11 2015
37. „KG Group“ Viščiuko broilerio blauzdelės A kl. „Vištiena kitaip“ 11 2015
38. „KG Group“ Viščiuko broilerio filė A kl. „Vištiena kitaip“ 11 2015
39. „KG Group“ Viščiuko broilerio šlaunelių mėsa be odos A kl. „Vištiena kitaip“ 11 2015
40. „KG Group“ Vištienos rinkinys šeimai (filė ir blauzdelės be sąnario) „Vištiena kitaip“ 11 2015
41. UAB „Fasma“ Perlinės kruopos 24 2016
42. UAB „Fasma“ Miežinės kruopos 24 2016
43. UAB „Fasma“ Kvietinės kruopos 24 2016
44. UAB „Fasma“ Greito paruošimo miežinės kruopos „Nature“ 24 2016
45. UAB „Fasma“ Greito paruošimo perlinės kruopos „Nature“ 24 2016
46. UAB „Fasma“ Greito paruošimo grikių kruopos „Nature“ 24 2016
47. UAB „Fasma“ Greito paruošimo grikių dribsniai „Nature“ 24 2016
48. UAB „Fasma“ Trijų grudų dribsniai 24 2016
49. UAB „Gudobelė“ Tamsi puskvietinė duona 20 2016
50. UAB „Gudobelė“ Šviesi puskvietinė duona 20 2016
51. UAB „Gudobelė“ Batonas 20 2016
52. UAB „Gudobelė“ Sumuštinių duona 20 2016
53. UAB „Amberpasta“ Viso grūdo makaronai „Gintariniai“ 22 2016
54. UAB „Amberpasta“ Viso grūdo makaronai „Amber“ 22 2016
55. UAB „Amberpasta“ Viso grūdo spagečiai „Gintariniai“ 22 2016
56. UAB „Amberpasta“ Viso grūdo spagečiai „Amber“ 22 2016
57. UAB „Malsena plius“ MALSENA Viso grūdo avižiniai miltai 24 2016
58. UAB „Malsena plius“ MALSENA Viso grūdo grikių miltai 24 2016
59. UAB „Malsena plius“ MALSENA Ekologiški viso grūdo avižiniai dribsniai 23 2016
60. UAB „Malsena plius“ MALSENA Avižų sėlenos, 42 g 24 2016
61. UAB „Malsena plius“ Malsena Naturalis Avižų sėlenos 24 2016

 

Daugiau informacijos apie sveikatai palankesnius maisto produktus ir „Rakto skylutės“ keliamus kriterijus maisto produktams rasite čia: http://sam.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-prieziura/mityba-ir-fizinis-aktyvumas-2/rakto-skylute-sveikatai-palankesni-maisto-produktai-1

Informacija parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.

Būk saugus kelyje – užsidėk atšvaitą

Atšvaitai yra vienas geriausių ir paprasčiausių būdų apsaugoti save ir savo artimuosius kelyje tamsiuoju paros metu. Atėjus tamsiajam metų sezonui vis mažiau galime džiaugtis dienos šviesa ir vis daugiau būname lauke sutemus. Dėl dažno lietaus, tvyrančio rūko, darganos ir trumpėjančių dienų (ypač persukus laiką) matomumas keliuose ženkliai sumažėja. Ypatinga grėsmė kyla pėstiesiems ir dviratininkams, kuriuos neapšviestose gatvėse vairuotojams sunku pastebėti.

Kam reikalingas atšvaitas? Nustatyta, kad pėsčiųjų ir dviratininkų matomumas su atšvaitais ar kitais šviesą atspindinčiais elementais padidėja apie 3 kartus. Atšvaitai savaime nešviečia, bet dėl ypatingos konstrukcijos jie atspindi nukreiptą į juos žibintų šviesą. Didelė atspindėtos šviesos dalis grįžta į pradinį šviesos šaltinį, t. y. automobilio žibintų šviesa, atspindėta atšvaito, grįžta atgal į vairuotojo akis. Tai leidžia pastebėti žmogų tamsoje ar esant blogam matomumui.

Vairuotojas, važiuodamas tamsiuoju paros metu su įjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, pėsčiąjį ir dviratininką be atšvaitų pastebi tik iš 50 metrų atstumo, o pėsčiąjį su atšvaitais – 150 metrų atstumu. Važiuodamas su tolimosiomis žibintų šviesomis, vairuotojas pėsčiąjį ir dviratininką be atšvaito mato 100 metrų atstumu, o su atšvaitu – 300 metrų.

sauga

Kokį atšvaitą rinktis? Atšvaitų būna įvairių dydžių, formų, spalvų.  Jie gali būti kieti, minkšti, tvirtos juostelės ar žaisliukų formos, prikabinami ar prilipinami, todėl kiekvienas, atsižvelgdamas į savo skonį, stilių ir patogumą gali rinktis jam labiausiai tinkamą. Daugiau dėmesio reikia atkreipti į atšvaito kokybę. Lietuvoje parduodami atšvaitai turi būti sertifikuoti, atitikti Europos Sąjungos EN 13356:2001 standartą. Tokie atšvaitai yra žymimi CE ženklu ir/ar užrašu EN 13356. Šis standartas nurodo šviesos atspindžio stiprumą ir atšvaitų dydžio reikalavimus.

Kaip tinkamai pritvirtinti atšvaitą? Atšvaitą sekite iš dešinės pusės, o jei turite du – iš abiejų pusių. Pakabinamą atšvaitą prisekite prie drabužių (geriausia prie kišenės), kad švytuotų kelių aukštyje. Juostinį atšvaitą arba atšvaitą su lipukais pritvirtinkite prie rankovės aukščiau riešo ir/ar ant blauzdos. Atšvaitą ant vaikų drabužių pritvirtinkite suaugusio žmogaus kelių lygyje. Pagrindinė taisyklė – atšvaitas turi būti matomas kitiems eismo dalyviams. Kad atšvaitas galėtų atspindėti transporto priemonės žibintų šviesą, jis turi būti automobilio žibintų aukštyje (t. y. 50–80 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus), matomas iš visų pusių (dviratininkams ant kojos, pėstiesiems – ant rankos ir/ar kojos). Kartais žmonės atšvaitus prisisega prie rankinės ar kuprinės. Tačiau taip segimas atšvaitas yra aukščiau automobilio žibintų lygio, todėl neturi jokios prasmės, nes nepadeda pėsčiojo geriau matyti kelyje. Tėvai, įtėviai, globėjai, turi pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kad jie turėtų ir segėtų atšvaitus ar dėvėtų drabužius su šviesą atspindinčiais elementais.

*Informacija parengta remiantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro rekomendacijomis

Fizinio aktyvumo pasekmės sveikatai

Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui priklauso nuo įvairių dalykų, tokių kaip: koks yra fizinis aktyvumas, kokio intensyvumo ir pan. Fizinis aktyvumas yra skirstomas į fizinio aktyvumo lygius ir fizinio aktyvumo intensyvumą. Fizinis aktyvumas skirstomas į: fiziškai neaktyvus, nepakankamai fiziškai aktyvus ir pakankamai fiziškai aktyvus. Fizinio aktyvumo intensyvumo veiklos yra trijų rūšių: lengvas, vidutinis ir didelis fizinio aktyvumo intensyvumas. Norint jausti gerai ir sveikai, taip pat būti pakankamai fiziškai aktyviam yra rekomenduojama vidutinio intensyvumo fizinė veikla.

Reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, užsiiminėjimas sportu, turi teigiamą poveikį sveikatai. Nepriklausomai nuo amžiaus, fizinės veiklos nauda sveikatai yra didesnė nei galima žala nelaimingų atvejų metu. Net ir nedidelės trukmės fizinė veikla yra geriau nei jokios fizinės veiklos.

Jeigu norite gyventi sveiką ir pilnavertį gyvenimą iki senatvės, svarbu būti fiziškai aktyviam. Tyrimais įrodyta, kad asmenys, reguliariai užsiimantys fizine veikla turi:

Iki 35 proc. mažesnę riziką susirgti koronarine širdies liga ir patirti infarktą;

Iki 50 proc. mažesnę riziką susirgti diabetu;

Iki 50 proc. mažesnę riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu;

Iki 20 proc. mažesnę riziką susirgti krūties vėžiu;

Iki 30 proc. mažesnę riziką ankstyvai mirčiai;

Iki 83 proc. mažesnę riziką osteoartritui išsivystyti;

Iki 68 proc. mažesnę riziką klubo sąnario lūžiui;

Iki 30 proc. mažesnę riziką parkristi (tarp suaugusiųjų);

Iki 30 proc. mažesnę riziką susirgti depresija;

Iki 30 proc. mažesnę riziką senatvinei demencijai (atminties sutrikimams).

Vyresnio amžiaus žmonių kritimų rizika

Kritimų rizika didėja su amžiumi. Dauguma kritimų pasibaigia lengvais sužeidimais, tačiau pasitaiko ir rimtų traumų.

Pagrindiniai PENKI kritimų rizikos faktoriai:

  1. Osteoporozė – tai kaulų liga, kurios požymiai yra kaulinio tankio mažėjimas, maža kaulinė masė, kaulų trapumas. Liga vystosi dėl mažo fizinio aktyvumo, kalcio ir vitamino D trūkumo.

Prevencinės priemonės: kasdienis fizinis aktyvumas bent 15 minučių per dieną, vitamino D ir kalcio preparatų vartojimas, pasitarus su gydytoju.

  1. Fizinio aktyvumo stoka. Nereguliarus fizinis aktyvumas arba jo nebuvimas lemia raumenų tonuso nusilpimą, sumažėjusią jėgą ir kaulų masės sumažėjimą.

Prevencinės priemonės: reguliarus fizinis aktyvumas kasdien, skatinti lipti laiptais, daugiau vaikščioti.

  1. Suprastėjusi rega. Su amžiumi susijęs regos suprastėjimas – dažna kritimų ir traumų priežastis. Regos sutrikimai trukdo saugiai orientuotis aplinkoje, ar tai būtų savi namai, ar nauja nepažįstama aplinka.

Prevencinės priemonės: namuose naudoti ryškesnių spalvų daiktus, kad būtų lengviau atskirti objektus. Ryškiai paženklinti pirmą ir paskutinį laiptus ar kitus objektus, kurių aukščiai skiriasi. Dažniau valyti akinių paviršius.

  1. Vaistų vartojimas. Raminamieji, antidepresantai ir kiti vaistai gali sumažinti protinį budrumą, apsunkinti pusiausvyrą. Kuo daugiau vaistų yra vartojama, tuo didesnė tikimybė yra nukristi ir patirti traumą.

Prevencinės priemonės: žinoti pašalinį vaistų poveikį, visada pasikonsultuoti su gydytoju apie pašalinį vaistų poveikį sveikatai ir judėjimui.

  1. Aplinkos pavojai. Daugiau nei trečdalis kritimų namuose įvyksta dėl nesaugios aplinkos. Dažniausiai nukrentama užkliuvus už ant žemės išmėtytų daiktų. Taip pat daugelį kritimų lemia prastas apšvietimas, turėklų nebuvimas.

Prevencinės priemonės: apžiūrėti namus ir įvertinti aplinką, pašalinti galimus rizikos veiksnius ir padaryti namų aplinką kuo saugesnę.

Mokėkite krūtis pasitikrinti pačios

Kiekvienais metais Spalio 15 d. minima Krūtų sveikatos diena. Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į onkologinius (krūtų) susirgimus.

Kiekvienais metais diagnozuojama apie 1 mln. krūties vėžio atvejų. Daugiausia krūties vėžio atvejų nustatoma tarp 50-69 metų amžiaus moterų. Ankstyvoje stadijoje pastebėjus ligą daugiau kaip 95 proc. moterų visiškai išgydomos.

Todėl labai svarbi krūtų savityra arba kaip krūtis pasitikrinti pačioms:

Kartą per mėnesį (geriausia, tuoj po mėnesinių; jei jų nebėra – bet kurią pasirinktą dieną) įpraskite atlikti krūtų savityrą.

PATIKRA ATSIGULUS

untitledatsigulus

  • Atsigulusi ant nugaros pakelkite savo kairę ranką ir pasidėkite ją po galva.
  • Savo dešine ranka čiuopkite krūtį.
  • Trimis viduriniais pirštais (smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu) keliaukite nuo centro (spenelio) išorės link (link pažasties).
  • untitled
  • Nepamirškite čiuopti ir paspausti spenelio. Jokių išskyrų ar įtraukto spenelio neturi būti.
  • Labai svarbi pažasties sritis. Apčiuopkite pažastį, atkreipkite dėmesį ar nepadidėję limfmazgiai, ar nėra mazgelių.

Neturite apčiuopti jokio sukietėjimo („guzelio“) ar darinuko, išskyrus, galite jausti pieno liaukas. Atkreipkite dėmesį į krūtų:

  • formą, asimetriją;
  • įdubusią ar išsigaubusią krūtų odą;
  • paraudimus („apelsino žievelės oda“);

Viską pakartokite kita ranka.

Patikrą taip pat galite atlikti ir atsistojusi duše ar prieš veidrodį.

Nepamirškite, kad pagal programą “Atrankinės mamografinės patikra dėl krūties vėžio” šeimos gydytojas kartą kas dvejus metus kviečia visas moteris nuo 50 iki 69 metų amžiaus pasitikrinti. Tai neskausminga, saugi ir tiksli procedūra. Be to, VISIŠKAI NEMOKAMA.

Pasaulio maisto diena 2016

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija nuo 1981 m. kiekvienais metais spalio 16 d. mini Pasaulio maisto dieną. Ši data buvo pasirinkta todėl, kad 1945 m. būtent spalio 16 d. buvo įkurta Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Minėdamos šią dieną šalys organizuoja įvairius renginius ir akcijas, maratonus, parodas, spektaklius, konkursus ir kt.

Kiekvienų metų pradžioje oficialiai skelbiama Pasaulio maisto dienos tema arba devizas.

Šių metų tema „Klimatas keičiasi, o kartu su juo keičiasi pramonė ir žemės ūkis“. Ši diena minima siekiant informuoti visuomenę apie pasaulio maisto trūkumo problemą, netinkamą ir nesubalansuotą mitybą bei skurdą. Europoje kasmet iššvaistoma daugiau nei 100 milijonų tonų maisto produktų. Maistas švaistomas visose maisto gamybos, pardavimo, maitinimo paslaugų bei suvartojimo etapuose. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 16,7 proc. lietuvių prisipažino nuolat išmetantys apie 30 proc. įsigytų maisto produktų. 2–3 proc. lietuvių išmeta net 50 proc. viso įsigyto maisto. Tai veikia aplinką, ekonomiką ir visuomenę. Pagal Europos Sąjungos Tausaus gamtinių išteklių naudojimo strategiją, iki 2020 m. ketinama iššvaistomo valgyti tinkamo maisto kiekį sumažinti perpus. Manoma, kad reikia žmonėms suteikti daugiau informacijos apie išvaistomą maistą, aiškinti užrašų ant etikečių „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“ reikšmes, rūpintis, kad žmonėms netrūktų galimybių įsigyti saugaus ir kokybiško maisto.

Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti saugodami šiuos brangius gamtos išteklius, galite sužinoti daugiau: http://www.smlpc.lt/lt/mityba_ir_fizinis_aktyvumas/mityba/pasaulio_maisto_diena_2016_klimatas_keiciasi_o_kartu_su_juo_keiciasi_pramone_ir_zemes_ukis.html

Projekto viešinimas, pristatymas

2016-10-18 13:00 val. Biuro salėje vyks Norvegijos projekto „MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS ĮGYVENDINA NORVEGIJOS FINANSAVIMO MECHANIZMO PROGRAMOS NR. LT11 „VISUOMENĖS SVEIKATAI SKIRTOS INICIATYVOS“ PRIEMONĖS „SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MOKYKLOSE IR IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGOSE GERINIMAS“ PROJEKTĄ NR. NOR-LT11-SAM-01-K-02-002 „SVEIKATOS PASLAUGŲ TINKLO TOBULINIMAS MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS UGDYMO ĮSTAIGOSE“ įgyvendintų priemonių pristatymas