Dujinės toksinės medžiagos – tai atmosferos teršalai, iš kurių išskiriami keturi pagrindiniai teršalai: anglies monoksidas (sudaro 52 % visų emisijų), sieros oksidai (18 % emisijų), angliavandeniliai (12 % emisijų) ir azoto oksidai (6 % emisijų). Šių teršalų pagrindiniai šaltiniai yra transportas (60 %), pramonė (18 %), elektros srovės gamyba (13 %), šildymas (16 %), atliekų panaudojimas (3 %).
Pasaulinės sveikatos organizacijos ekspertų išvados atskleidžia, jog dyzelinių variklių išmetamosios didina riziką susirgti plaučių vėžiu, sukelia ar paskatina vėžinių auglių vystymąsi.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra ir anksčiau laikė dyzelinių variklių išmetamąsias dujas galimu kancerogenu, tačiau ši informacija patvirtinta tik dabar. Šios žinios buvo surinktos tiriant rizikingose aplinkose dirbančių darbininkų, šachtininkų, geležinkelių darbuotojų ir sunkvežimių vairuotojų sveikatą. Manoma, kad dirbantieji rizikinguose pramonės sektoriuose turi net 40 proc. padidėjusią riziką susirgti plaučių vėžiu, tačiau specialistai perspėja, kad saugotis dyzelino degimo produktų derėtų visiems.
Tikėtina, kad nuo dyzelinių variklių išmetamųjų dujų sukeltų plaučių vėžio atvejų skaičius yra tik labai maža dalis visų plaučių vėžio atvejų, kurių didžiąją dalį sukelia tabako vartojimas. Ateityje dyzelino degimo produktų keliamas pavojus bus mažesnis, jau dabar dedamos pastangos šias dujas padaryti švaresnėmis – eksperimentuojama su mažiau sieros turinčiais degalais ir efektyviau kurą deginančiais varikliais.
Benzininių variklių išmetamos dujos taip pat nėra sveikos, tačiau dar nepatvirtinta, kad jos gali sukelti vėžį. Nepaisant to, tyrėjai pažymi, kad pastaruoju metu žymiai sugriežtinus dujų išmetimo normas, pavojus sumažėjo.
Svarbūs ir tokie dalykai kaip dulkės, sukeltos stabdant, padangų likučiai ar net asfaltas. Teigiama, kad šie dalykai nesudėtingai gali patekti į mūsų įkvepiamą orą, o tuo pačiu – į mūsų organizmą. Tokiu būdu sukeliamos rimtos ir sunkiai gydomos ligos. Įvairios cheminės medžiagos tokios, kaip azoto oksidai, nesudegę angliavandeniliai, kietosios dalelės, anglies monoksidas, benzenas ir kitos toksiškos išmetamosios dujos, dėl kurių susidaro antriniai teršalai, kaip ozonas, yra dideliais kiekiais išmetami su transporto priemonių išmetamais deginiais ir dėl to kelia didelę tiesioginę ir netiesioginę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai Pavyzdžiui, dėl toksinio švino poveikio vaikams pasireiškia vitamino D3 trūkumas. Pastebimas neigiamas poveikis centrinei nervų sistemai, prastėjanti klausa, silpnėjanti smegenų veikla. Sieros dioksidas (SO2) gali išprovokuoti bronchų spazmus, dusulį, apsunkinti kvėpavimą. Ore esant 10 % propano arba butano dujų, jaučiamas galvos svaigimas.
Žmonių sveikatai labai pavojingas anglies monoksidas (CO), nes jis veikia širdies – kraujagyslių sistemą: pasunkėja stenokardijos eiga, sumažėja fizinio krūvio toleravimas sergantiems periferinių kraujagyslių ir plaučių ligomis. Galimi centrinės nervų sistemos funkciniai sutrikimai. Didelis anglies monoksido kiekis kenkia širdies veiklai, didina kraujo krešulių susidarymo tikimybę ir kelia pavojų nėščių moterų vaisiaus vystymuisi. Anglies monoksido koncentracija ore, sudaranti daugiau kaip 0,08 mg/l gali paveikti centrinę nervų sistemą per 3,5 – 5 val. laikotarpį.
Taigi, siekiant ne tik saugoti savo sveikatą, bet ir saugoti gamtą, patariama rinktis mažiau teršiančius automobilius, varomus dujomis, biokuru ar elektra.