Salmoneliozė – tai salmonelių genties bakterijų sukeliama ūmi žarnyno liga. Salmonelių infekcijos pavojingos dėl jų išskiriamų toksinų, kurie apnuodija organizmą. Salmonelės dauginasi mėsoje kambario ir net mažesnėje temperatūroje. Ilgai išsilaiko vandenyje, piene, mėsoje ir kituose maisto produktuose. Jos nelabai atsparios didelei temperatūrai žūva, 60°C. Jų endotoksinas atsparus terminiam poveikiui ir sunaikinamas tik didesnėje kaip 70°C temperatūroje. Dvi valandas virta mėsa pasidaro nekenksminga.
Kaip užsikrečiama salmonelioze?
Dažniausiai salmonelėmis užsikrečiama valgant sergančių gyvulių mėsą. Tokioje mėsoje, ypač vidaus organuose, gausu salmonelių. Jos taip pat gali daugintis netinkamai laikomoje (nešaldytoje) mėsoje, ypač vasarą. Ypatingai pavojingi yra blogai iškepti žuvies ir mėsos patiekalai, įvairūs gaminiai iš faršo, paštetas, blyneliai su mėsa ir kt. Jų viduje mėsa išlieka pusiau žalia, ir salmonelės ne tik nespėja žūti, bet dar ir dauginasi. Kartais ir gerai paruošti mėsos patiekalai užkrečiami salmonelėmis įrankiais (peiliais, šakutėmis, mėsai malti mašinėle), kuriais apdorojama žalia ir virta mėsa. Neretai salmoneliozės priežastis būna užkrėstas pienas, varškė ir kiti pieno produktai, taip pat kiaušiniai, ypač ančių, vištų ir kiaušinių milteliai.
Salmonelioze dažnai suserga grupė žmonių (šeima, kolektyvas), būna net epideminių protrūkių. Be to, nemažai pasitaiko ir atsitiktinių atvejų. Ši liga dažnesnė vasarą. Salmoneliozės protrūkiams būdinga tai, kad suserga tą pačią arba kitą dieną valgiusieji tą patį užkrėstą produktą. Gana dažnai salmonelioze serga ir maži vaikai, o ypač kūdikiai. Patekusios į skrandį ir žarnyną, salmonelės tuojau prasiskverbia į limfinę sistemą ir kraują. Salmoneliozės bakterijoms žūvant, atsipalaiduoja toksinas, sukeliantis organizmo apsinuodijimą ir ligos simptomus. Organizmo apsinuodijimas salmonelių toksinais pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, termoreguliacijos sutrikimais. Kartais iš žarnyno bakterijos patenka į kraują, kitus organus ir negydant tokia infekcija gali baigtis mirtimi.
Salmoneliozės simptomai
Salmoneliozė prasideda ūmiai pykinimu, skausmu skrandžio srityje ir dešinėje pilvo pusėje, šaltkrėčiu, karščiavimu iki 39°C, galvos skausmu. Žmogus pradeda vemti ir tuštintis skystomis vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis; tuštinasi 3-15 kartų per parą. Troškinama, bet, išgėrus vandens, išvemiama. Kartais ant lūpų atsiranda pūslelinė (herpes). Po kelių dienų viduriai dažniausiai susitvarko, ir pradedama sveikti.
Kaip apsisaugoti nuo salmoneliozės?
- Nenaudoti termiškai neapdorotų kiaušinių. Kai kurie maisto produktai turi kiaušinių savo sudėtyje (salotų padažai, majonezas, ledai ir t.t.);
- Svarbu gerai termiškai apdoroti maistą. Rekomenduotina naudoti mėsos termometrą tinkamai temperatūrai matuoti;
- Vengti kitose šalyse (ir Lietuvoje) siūlomų nepilnai ar dalinai termiškai apdorotų mėsos patiekalų (“steikų”);
- Jei mėsa pakeitė spalvą, patamsėjo bei įgavo kvapą, negalima jos naudoti maisto gamybai;
- Vengti nepasterizuoto pieno ar jo produktų;
- Negalima tą patį peilį bei tą pačią pjaustymo lentelę naudoti žaliai mėsai bei kitiems produktams;
- Būtina tinkamai plauti rankas prieš ruošiant maistą;
- Plauti rankas po kontakto su gyvūnais. Kai kurie gyvūnai (ypatingai driežai bei vėžliai) nešioja salmoneliozės sukėlėjus.
- Jei salmonelioze užsikrėtė grupė žmonių, būtina nustatyti, kokiu produktu buvo užsikrėsta, ar jį valgė visi susirgusieji, iš kur maisto produktai gauti. Nustačius užkrėstą produktą, draudžiama jį valgyti, o produkto laikymo vietos (sandėliai, parduotuvės, šaldytuvai) dezinfekuojami.