Bendruomenės sveikatos stiprinimas

„Sveikatos savaitė”: Mažeikiečiams – nemokamos sveikatos ekspertų paskaitos

Tradicinis Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro renginys „Sveikatos savaitė” Mažeikiuose vyko antrąją balandžio savaitę. Mažeikių rajono gyventojams suteikta galimybė nemokamai klausytis žinomų sveikatos ekspertų pranešimų, skirtų sveikai gyvensenai ir emocinei sveikatai, fiziniam aktyvumui ir subalansuotai mitybai bei savaitės renginių ciklą užbaigti protų mūšyje.

Puikių atsiliepimų sulaukė pirmadienio „Nirvana Fitness” – kvėpavimo mankšta su muzika, kurią vedė Lietuvos sporto universiteto docentė, aktyvi sveikos gyvensenos, sporto propaguotoja Dr. Simona Pajaujienė.

 

Antradienį praktinį užsiėmimą apie įtampą kasdienybėje ir jos įveikas vedė Vinga Indriūnienė, sveikatos psichologė, socialinių mokslų daktarė, universiteto dėstytoja, įvairių psichologijos seminarų lektorė tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pagrindinė psichologės žinutė: stresas, nerimas, rūpestis savo ir artimųjų emocinė sveikata ir kiti kasdieniai veiksniai, kurie sukelia neigiamas emocijas, valdomi nuosekliu kvėpavimu ir savo kūno pajautimu. Įvairios kasdienės kvėpavimo technikos gali padėti sureguliuoti nerimą ir mažinti stresą bei įtampą kasdienybėje.

Artūras Sujeta – biomedicinos mokslų daktaras, lektorius, motyvatorius, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas, trečiadienio vakare skaitė paskaitą apie sveiką mitybą, dietas ir visas sveikatos mokslo naujienas. Lektorius nevengė kritiško požiūrio į įvairias mitybos strategijas, kurios būna trumpalaikės ir neefektyvios, ir labai dažnai klaidinančios tuos, kurie nori rinktis sveikatai palankią mitybą.

Ketvirtadienio paskaitoje dalyvavo visi, kurie naudojasi išmaniaisiais įrenginiais. Jų populiarumas toks didžiulis visose amžiaus grupėse, kad dažnai ima kelti iššūkius, kurių būtų galima išgyventi: nukenčia darbas, mokslai, santykiai, sveikata, finansai, didėja priklausomybės rizika. Ar interneto naudojimas gali tapti probleminiu? – klausė Skaitmeninės etikos centro steigėja Rasa Jauniškienė. Pranešėja pateikė daug vertingos informacijos apie būdus, kaip riboti ekranų laiką, kad jis netaptų problemiškas.

Penktadienį savaitės renginių ciklą užbaigėme Mažeikių muziejaus salėje organizuotame protmūšyje, kurį vedė visuomenininkas, aktyvus protmūšių vedėjas Laurynas Jonauskas. Devynios komandos, kone šešiasdešimt dalyvių, miklino savo pilkąsias smegenų ląsteles. Nuoširdžiai dėkojame Mažeikių muziejui už įsteigtus prizus ir tokį aktyvų mažeikiečių dalyvavimą.

Viliamės, kad ir jūs sudalyvavote sveikatos savaitės renginiuose, pagilinote žinias ir jungsitės į kitas mūsų nemokamas veiklas ir užsiėmimus.

2024-04-17 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Fizinis aktyvumas, Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Psichikos sveikata, Širdies kraujagyslių ligos, Sveika mityba, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas, Žalingi įpročiai

Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Klinikiniai simptomai – dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas. Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).

Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.

Tymai pavojingi, nes:

  • gali lengvai išplisti visuomenėje;
  • sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo;
  • ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas;
  • galimos komplikacijos (plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas ir kt.);
  • gali iššaukti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.

Prevencija – skiepijimai kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 m. viena vakcinos doze, 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė.

Didžiausia rizika susirgti – neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir nesirgusiems asmenims.

 

TYMAI VIDEO.png

Išlikime atsakingi ir saugūs!!!

 

2024-03-28 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Ką reikia žinoti apie paauglių dantų priežiūrą?

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose, vesdami užsiėmimus apie burnos higieną, primena, kad pakanka nors kelias dienas nepakankamai gerai laikytis asmeninės burnos higienos ir ant dantų paviršiaus pradeda formuotis pastebimos dantų apnašos. Dantų apnašos tai nepakankamos burnos priežiūros pasekmė, kuri sukelia dantų ėduonį, gingivitą ir periodontitą. Veiksminga apnašų kontrolė yra būtina, norint palaikyti gerą dantenų ir periodonto būklę, išvengti dantų ėduonies ir išsaugoti burnos sveikatą.

Paauglystė – sudėtingas pokyčių laikotarpis, pradedant nuo ryškaus fizinio augimo, kurio metu stebimi ir psichologiniai pokyčiai, iki asmeninės atsakomybės vystymosi. Paaugliais laikomas jaunimas nuo 10 iki 18 metų. Įvairios užduotys ir asmeninė burnos higiena, kurios anksčiau buvo prižiūrimos ar atliekamos tėvų, po truputį ar visiškai perleidžiamos paaugliui, kad būtų ugdomas jo savarankiškumas.

Paaugliai dažniau linkę vartoti daug angliavandenių turinčius užkandžius ir saldžius, gazuotus gėrimus, kurie prisideda prie didesnio dantų apnašų susidarymo. Dažnu atveju paauglių motyvacija yra menka, paauglių pastangos laikytis taisyklingos burnos higienos yra nepakankamos, taip pat trūksta žinių apie taisyklingą burnos priežiūrą, tad paaugliams palaikyti gerą dantų būklę yra sudėtingas iššūkis.

Taip pat pastebima, kad daugelio paauglių dantų apnašos nėra kontroliuojamos, o dantų valymas nėra optimalus. Dantų priežiūros priemonės neapsiriboja tik dantų šepetėliu, ne mažiau svarbu yra naudoti ir kitas asmens burnos higienos priemones, tokias kaip tarpdančių šepetėliai ir siūlai, dantų pastos, liežuvio valikliai bei skalavimo skysčiai.

Paaugliams labai svarbu suvokti bei patiems įsivertinti dantų apnašas, esančias ant danties paviršiaus, kad suprastų, ką reikia šalinti.

Tėvų įgūdžiai ir požiūris į burnos ertmės higieną taip pat gali turėti įtakos jų vaikų higienos įgūdžiams ir burnos ertmės ligų paplitimui.

Būkite sveiki!!!!

2024-03-26 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, Naujienos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Ar svarbu kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų vartojimą?

Vis daugiau jaunuolių vartoja psichoaktyviąsias medžiagas (alkoholį, tabaką ir jo gaminius, narkotikus), atsiranda naujų, itin pavojingų medžiagų, kurios vienos ar mišiniuose kelia riziką sveikatai ar net gyvybei. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose primena ir pataria vaikų tėvams, globėjams ar kitiems suaugusiems, kad pokalbiai su vaikais psichoaktyvių medžiagų ir jų vartojimo temomis yra prasmingi ir dažnu atveju atlieka prevencinę prasmę.

Žemiau pateikiame keletą pavyzdžių, kaip reikėtų pradėti ir pasiruošti pokalbį, kad pasiektumėte savo tikslą.

  • Pradėtas pokalbis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas turi didelės įtakos vaikų vertybėms, įsitikinimams ir elgesiui, padeda jiems priimti labiau apgalvotus, sveikatai palankius ir atsakingus sprendimus.
  • Atviras ir pagarbus bendravimas su vaikais tokia tema stiprina tarpusavio ryšį vaiko pasitikėjimą suaugusiaisiais, suteikia saugumo jausmą kalbėtis visomis temomis.
  • Faktais, o ne moralizavimu pagrįstas suaugusių kalbėjimas su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų vartojimo riziką yra paveikus ir neskatina pabandyti yra mitas.

Kaip pasiruošti pokalbiui?

  • Pasidomėkite apie psichoaktyviąsias medžiagas, kad Jūsų žinios būtų tikslesnės, kad geriau suprastumėte esamą situaciją (https://askritiskas.lt/nuo-a-z/).
  • Pritaikykite vaiko amžiui tinkantį žodyną psichoaktyviųjų medžiagų tema. Kalbėkite paprastais, tiesiais sakiniais, o ne užuominomis. Pasidomėkite, gal jau buvo kalbama apie tai ugdymo įstaigoje ar tarp bendraamžių.
  • Atraskite tinkamą laiką ir vietą pokalbiui. Svarbu kalbėtis ramioje, niekieno netrukdomoje erdvėje namuose ar kitoje aplinkoje. Parinkite laiką, kai nereikia niekur skubėti ar turėti pokalbių telefonu.
  • Apgalvokite, kaip pakviesite vaiką pokalbiui. Tai darykite drąsiai ir ramiai įvardydami, kad Jums rūpi vaiko žinios, nuostatos ir elgesys, susijęs su psichoaktyviosiomis medžiagomis, neišgąsdinkite vaiko.
  • Apgalvokite, kaip reaguosite, jei Jūsų vaikas prisipažins, kad jau yra bandęs psichoaktyviųjų medžiagų. Nuo Jūsų reakcijos priklausys, ar vaikas ateityje norės kalbėtis šia tema. Pasistenkite suvaldyti emocijas ir jokiu būdu nenutraukite pokalbio.
  • Nusiteikite, kad galite ir nežinoti atsakymo į vaikui rūpimą klausimą ar jaustis, kad pokalbis nėra lengvas jums abiem. Nežinomus atsakymus galite atrasti drauge, o sunkių jausmų nereikia slėpti, apie juos pasikalbėti taip pat svarbu–tai skatina abipusį atvirumą.

Kaip pradėti pokalbį?

Parodykite susidomėjimą ir rūpestį. Pasakykite vaikui, kad Jums labai svarbu pasikalbėti su juo psichoaktyvių medžiagų vartojimo tema, nes tai aktualus ir nerimą keliantis klausimas, ypač dažnai minimas žiniasklaidoje įvardijant apsinuodijimus ar nelaimes.

Pavyzdžiui:

  • „Man nėra smagu kalbėti apie alkoholio ar narkotikų vartojimą, rūkymą, bet, tikiu, kad ši tema tau aktuali ir kviečiu pasikalbėti.“;
  • „Man sukėlė nerimą išgirsta informacija, kad jaunuoliai apsinuodijo parūkę elektroninę cigaretę, ką tu žinai šia tema? Kokius jausmus tau sukėlė tokia informacija?“;
  • Gal gali man papasakoti daugiau, ką tu žinai apie psichoaktyviąsias medžiagas?“ ir pan.

Kaip užbaigti pokalbį?

Padėkokite vaikui, kad pasikalbėjo su Jumis. Net jeigu pokalbis nevyko taip, kaip tikėjotės, Jūsų dėkingumas primins vaikui, koks jis Jums svarbus.

Drąsinkite vaiką pranešti apie situacijas, kurios kelia nerimą. Pranešimas apie neįprastai besielgiantį draugą ar nepažįstamą, pavartojus psichoaktyviųjų medžiagų, gali išgelbėti gyvybę.

Pavyzdžiui:

„Suprantu, kad gali būti baisu pasakyti, jog tavo draugas ėmė elgtis neadekvačiai pavartojęs, tačiau, norint padėti, ypač svarbu apie tai pranešti suaugusiajam.“

“Jei įtarsi, kad kažkas pavartojo psichoaktyviųjų medžiagų, drąsiai skambink 112.“ ir pan.

Su vaikais apie šiuos klausimus, svarbu būti atviriems, sąžiningiems ir palaikyti juos. Taip pat, labai svarbu kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų vartojimą. Tokios medžiagos gali turėti pavojingų ir neigiamų pasekmių vaikų sveikatai ir gerovei, todėl svarbu žinoti ir suprasti narkotikų ir alkoholio vartojimo keliamą pavojų, pasekmes ir galimą priklausomybę.

Suprantama, kad vieniems šias problemas spręsti gali būti sunku, todėl Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai pasiruošę jums padėti

Daugiau informacijos apie paslaugas

2024-03-19 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Naujienos, Psichikos sveikata, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas, Žalingi įpročiai

Metų specialisto apdovanojimais įvertinti labiausiai 2023 metais nusipelnę darbuotojai

Vasario 8 d. Panemunės pilyje įvyko iškilmingi Metų specialisto apdovanojimai, kaip ir kasmet, skirti išreikšti padėką visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerovės.

„Apdovanotiesiems specialistams įteiktos padėkos kartu su obuolio statulėle. Daugelis turbūt žino, kad šis vaisius įvairiose kultūrose turi net keletą simbolinių reikšmių, tačiau mes jau kelinti metai dovanojame obuolius, norėdami kolegoms parodyti, ką jų darbai, idėjos ir energija užaugino, norime, kad jie džiaugtųsi savo darbo vaisiais,“ – džiugiai mintimis dalijosi laikinai einanti Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos pirmininko pareigas ir Kaišiadorių rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė Vidita Jonaitė.

Šiemet vienas iš Metų specialisto apdovanojimų atiteko Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorei Martynai Malinauskienei už jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų tinklo kūrimą ir koordinavimą Mažeikių rajono savivaldybėje.

„Toks jau sutapimas, kad metų specialiste tapau po 10 m. darbo biure. Tai (apdovanojimas) nuoseklaus darbo rezultatas. Tai vaisius po ilgų metų mokslų, kurių šaknys karčios, po dešimtmečio darbinės veiklos. Puiki Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos iniciatyva steigti šiuos apdovanojimus. Bet be savo kolegų, komandos nebūčiau pelniusi šios padėkos. Ačiū.“ – džiaugsmo neslėpė Martyna Malinauskienė – nominuota specialistė.

Apdovanojimų renginyje įkvepiančią sveikinimo kalbą sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Sveikinimo žodžius visiems susirinkusiems taip pat tarė laikinai einanti Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos (SVSBA) pirmininko pareigas Vidita Jonaitė. Prie sveikintojų taip pat prisidėjo Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais dr. Živilė Gudlevičienė, o visuomenės sveikatos specialistų svarbiu darbu džiaugėsi ir nominantus sveikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Prevencijos skyriaus vedėja Aušra Želvienė. Renginyje taip pat dalyvavo ir prasmingais sveikinimo žodžiais ir linkėjimais dalijosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. dr. Ida Liseckienė,  šiltus sveikinimus išsakė ir Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos tarybos pirmininkė prof. Ramunė Kalėdienė, o Europos Komisijos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą (2014–2019 kadencija), Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Rytų Europos regionui dr. Vytenis Andriukaitis įpareigojo savo patarėją Tatjaną Levickienę pasveikinti renginio dalyvius ir perskaityti jo sveikinimą. Tarp svečių buvo ir sveikinimo žodžius kolegoms skyrė buvusios SVSBA pirmininkės Neringa Tarvydienė, kuri šiuo metu eina Klaipėdos rajono Gargždų ligoninės direktoriaus pareigas, ir dr. Jūratė Grubliauskienė, kuri yra Klaipėdos universiteto ligoninės generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai.

Graži ir prasminga Metų specialisto apdovanojimų tradicija SVSBA puoselėjama jau nuo 2016 metų, o specialistų rinkimai vyksta net 47 savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Kasmet nominacijai gauti potencialius kandidatus gali siūlyti Visuomenės sveikatos biurų vadovai, čia dirbantys specialistai, taip pat ir asociacijos tarybos nariai. Teikiant galimas nominacijas atsižvelgiama į specialisto išskirtines veiklas praėjusiais metais ir darbui svarbias savybes: motyvaciją ir entuziazmą darbui, iniciatyvumą, komunikacinius gebėjimus. „Atkaklumas, neišblėstanti motyvacija, noras kiekvieną dieną tapti geresniam bei nuoseklus tikslo siekimas. Tai – įkvepiančios visuomenės sveikatos specialisto savybės, kuriomis profesinėje veikloje turėtume vadovautis kiekvienas iš mūsų,“ – kalbėjo laikinai einanti SVSBA pirmininko pareigas ir Kaišiadorių rajono visuomenės sveikatos biuro vadovė V. Jonaitė.

Visuomenės sveikatos biurų tikslas – stiprinti pirminę visuomenės sveikatos priežiūrą savivaldybių lygmenyje, skatinti kokybiškų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, motyvuoti gyventojus aktyviai rūpintis savo sveikata bei ligų prevencija.

2024-02-09 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, Naujienos

Įvyko biuro veiklos dešimtmečiui pažymėti skirta konferencija „Sveikatos stiprinimas rajone: kaip sukurti sveikesnę ir tvirtesnę benruomenę”

Biuras savo veiklos dešimtmečiui paminėti organizavo konferenciją „Sveikatos stiprinimas rajone: kaip sukurti sveikesnę ir tvirtesnę benruomenę”.

Įstaigos kolektyvą ir jo vadovą Aistį Jankūną veiklos jubiliejaus proga sveikino, Savivaldybės mero padėkos raštus už atsakingą Mažeikių rajono gyventojų sveikatos saugojimą ir stiprinimą įteikė Savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė.

Susirinkusieji turėjo galimybę išgirsti, kaip visuomenės sveikata veikia nacionaliniu ir savivaldybės lygmeniu, kokia jos daroma nauda ir poveikis visoms amžiaus grupėms.

Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos tarybos narė, Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Danguolė Avižiuvienė. Biuro vadovas Aistis Jankūnas savo pranešime apžvelgė jau nuveiktus darbus bei atskleidė artimiausius veiklos planus. Kitus pranešimus pristatė ilgamečiai Biuro socialiniai partneriai:

  • Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius („Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas ugdymo įstaigose”).
  • Unilever Lietuva generalinė direktorė Odeta Girskienė („Sveikatos stiprinimo poveikis darbingumui”).
  • Orlen Lietuva profesinės sveikatos specialistė Brigita Domarkienė („Darbuotojų psichikos sveikatos stiprinimo nauda jų ir organizacijos gerovei”).
  • Ukrinų kaimo bendruomenės pirmininkė Vilma Vžesniauskienė („Sveikatos stiprinimas bendruomenėje”).
  • Plinkšių globos namų direktorė Birutė Vaičkienė („Sveikatos stiprinimo galimybės amžėjimo procese”).
  • Visuomenininkė, tautodailininkė, Mažeikių Trečiojo amžiaus universiteto įkūrėja Onutė Venslovienė („Niekada nevėlu rūpintis savo sveikata”).

Pranešėjams už jų indėlį stiprinant bendruomenę, įteiktos atminimo statulėlės. Šventę vedė ir moderavo psichologas Liudas Švipas.

Esame visiems dėkingi už jaukią bendrystę ne tik kasdieniuose darbuose, bet ir gražios šventės metu.

2023-11-23 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Naujienos

Gydymo įstaigose pradedamas skiepijimas nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu

Vakcinas nuo gripo ir COVID-19 užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis ypatingai svarbus rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.

„Rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimui, todėl raginame gyventojus pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos. Abiem atvejais rizikos grupės yra tos pačios – 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, gydymo įstaigų darbuotojai ir nėščiosios – šie asmenys nuo gripo ir COVID-19 ligos gali pasiskiepyti nemokamai“, – sako LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Anot jos, norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs.

Ministerija primena, kad gyventojai registruotis COVID-19 vakcinai gali keliais būdais:

  • KoronaStop.lt svetainėje;
  • per Išankstinę pacientų registravimo sistemą (IPR);
  • kreipiantis tiesiogiai į gydymo įstaigą.

Skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19)

Atkreipiame dėmesį, kad vieno vizito metu bus skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19). Primename, kad skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų. Lietuvos infektologų draugijos poziciją dėl vakcinų derinimo rasite ČIA.

Jei dėl gydymo įstaigų logistinių ar administracinių priežasčių gyventojai negali būti skiepijami vieno vizito asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) metu, tokiu atveju intervalas tarp COVID-19 ir gripo vakcinų gali būti pasirinktas ASPĮ nuožiūra (pavyzdžiui, viena, dvi dienos ar kt.), t. y. bet kokiu patogiu intervalu.

Vakcinų tipai ir amžiaus grupės

Lietuvoje nuo šio rudens pradedama skiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina (ja skiepijami 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys) bei originalia vakcina 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikų skiepijimui.

Ši COVID-19 vakcina pritaikyta taip, kad geriau atitiktų cirkuliuojančius viruso variantus. Vakcina skirta Omikron atmainos atskiram potipiui (XBB), atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros (EMA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Viruso variantas, kuriam skirta vakcina, glaudžiai susijęs su kitais šiuo metu cirkuliuojančiais variantais, tad vakcina turėtų padėti išlaikyti optimalią apsaugą nuo sunkių COVID-19 ligos formų, hospitalizacijos ar mirties.

Pasiskiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina gali visi gyventojai, praėjus 6 mėn. po persirgimo ar paskutinės vakcinacijos (nepaisant to, ar iki šiol buvo skiepyti, ir keliomis dozėmis).

Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Rizikos grupei nepriklausantys asmenys savo lėšomis gali pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Šiam sezonui Lietuvoje užsakyta 115 tūkst. atnaujintos Comirnaty XBB.1.5 vakcinos dozių 12 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimui, 4800 dozių 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui. Comirnaty vakcinos 6 mėn. – 4.

2023-11-03 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Tvarus judumas Mažeikiuose

Kiekvienais metais rugsėjo 16-22 dienomis Europos šalyse vyksta Europos judumo savaitės renginiai. Tai didžiausia tvaraus judėjimo skatinimo kampanija. Europos judumo savaitės metu, siekiant skatinti aktyvų judumą ir, kuriant tvarų judumą mieste, didelis dėmesys skiriamas fizinei sveikatai. Tvaraus judumo tikslas – paskatinti gyventojus rinktis sveikesnius kelionių būdus tiek sau, tiek ir aplinkiniams, saugoti aplinką bei mažinti taršą.

Judumo savaitę vainikuoja tarptautinė diena be automobilio, kurios tikslas – taip pat atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, raginti miestų gyventojus asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, atsisakant važiavimo automobiliu ir pasirenkant mažiau orą teršiantį visuomeninį transportą, dviračius, naudoti biodegalus ir biokurą, keliauti pėsčiomis. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo būdų – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Tai ne tik gerina gyvenimo kokybę miestuose, mažina oro taršą ir triukšmą, bet ir efektyviai prisideda prie eismo saugumo gerinimo, todėl reikėtų stengtis ne tik Tarptautinę dieną be automobilio, bet ir ištisus metus kelionei į darbą, parduotuvę ar į svečius rinktis ne greitą ir patogų savo automobilį, o sveikesnę ir taupesnę transporto rūšį.

  • Norėdami prisidėti prie tvaraus judumo mieste, į savo kasdienį gyvenimą galite įtraukti darnesnius įpročius. Tai maži veiksmai, kurie gali padėti sukurti didelę naudą tiek sveikatai, tiek aplinkai. Kai kurie įpročiai, kuriuos galime pritaikyti darniam judumui skatinti, yra šie:
  • Viešasis transportas: jei įmanoma, naudokitės viešuoju transportu, o ne asmeniniu automibiliu. Jei palyginsime, viešasis transportas užima 50 kartų mažiau vietos ir išmeta 70% mažiau anglies dvideginio nei asmeninė transporto priemonė. Be to, tai padeda labai sumažinti kasdienes spūstis. Nepamirškime, kad kamščiai didina oro taršą, nes transporto priemonės ilgiau būna toje pačioje vietoje.
  • Mažiau naudokite asmeninę transporto priemonę: Trumpoms ir vidutinėms kelionėms galime naudoti dviračius ar elektrines transporto priemones. Žinome, kad šiuo metu bendros transporto priemonės užimtumas yra nuo 1 iki 3 žmonių, todėl ji buvo nustatyta kaip mažiausiai efektyvi ir labiausiai teršianti transporto rūšis. Norėdami nuvykti į netoliese esančias vietas, geriausia eikite ar važiuokite dviračiu.
  • Dalijimasis automobiliu: Norėdami vykti į darbą atokiau nuo miesto, mes galime dalytis automobiliu su kolegomis ir taip padidinti žmonių, vykstančių ta pačia transporto priemone, skaičių. Taip pat rekomenduojama naudoti kolektyvines transporto priemones ir net bendras automobilių dalijimosi sistemas. Tokiu būdu mes galiame būti efektyvesni ir tvaresni kelionėse.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tęsia šią prasmingą Judumo savaitės tradiciją jau beveik dešimt metų. Šie metai, taip pat, neišimtis biuro renginių gausa ir įvairove. Judumo savaitė paminėta sveikatingumo mankšomis ir šiaurietiškojo ėjimo žygiais ryte, pietų pertraukų metu ir po darbo valandų.

Mūsų manymu mažeikiečiai turi būti sveiki, energingi, žvalūs ir būti ilgaamžiai, tad tam reikia skirti laiko ir pastangų. Tai nėra taip sunku ar sudėtinga kaip gali atrodyti, tereikia rasti sau tinkamą, aktyvią veiklą ir pradėti veikti. O veikti galime kartu, nes mūsų tikslas, kad fizinis aktyvumas taptų mūsų ir mūsų gyventojų kasdieniniu įpročiu. Judumo savaitė gali būti puiki pradžia įsitraukti į fizinio aktyvumo rutiną.

2023-09-26 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Fizinis aktyvumas, Naujienos

Kaip saugiai gaminti maistą vasarą?

Kokioje temperatūroje suaktyvėja mikroorganizmų dauginimasis?

Maisto produktų vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl jie gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5–60° C temperatūroje.

Kaip sutrumpėja greitai gendančio maisto galiojimo laikas karštomis dienomis?

Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų, ar labai karštoje temperatūroje (virš 60° C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja. Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus reikėtų laikyti šaltai nuo pagaminimo iki valgymo.
Karštomis dienomis maisto vartojimo laikas ribotas – paprastai 2–3 paros, todėl būtina atkreipti dėmesį į produkto tinkamumo vartoti terminą, pažymėtą ant pakuotės. Nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei 2 valandas.

Ar užtenka įsigytus produktus nuplauti, prieš vartojant?

Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu, siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų. Prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?

Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas iš svarbiausių nitrozaminų susidarymo faktorių yra aukšta (aukštesnė nei 110 °C) temperatūra. Nitritai ir nitratai naudojami apsaugoti maisto produktus nuo gedimo. Prekyboje galima rasti mėsos gaminių, kurių gamyboje nitritai nenaudoti. Šie gaminiai neturi įprastos rausvos spalvos, tačiau yra tinkami kepti aukštoje temperatūroje.
Norėdami išvengti pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių:
• Kepimui naudokite tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.
• Prieš kepant mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos.
• Kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes ir groteles.
• Mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės.
• Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.

2023-08-04 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Sveika mityba, Užkrečiamosios ligos

Vis didesnis įmonių dėmesys darbuotojų sveikatai

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras siekia kuo daugiau ir įvairių įmonių, įstaigų įtraukti į sveikatinamąsias fizinio aktyvumo veiklas, motyvuoti darbdavius ir darbuotojus rinktis sveikatai palankų, aktyvų gyvenimo būdą, nuolat stiprinant fizinę ir psichinę sveikatą, išlaikant darbuotojus kuo ilgesnį laiką darbingais.

Sekite Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. policijos komisariato vadovų ir darbuotojų pavyzdžiu, kurie rūpindamiesi savo sveikta dalyvavo sveikatingumo fizinio aktyvumo programoje “Tvarus darbuotojas“. Dėkojame už dalyvavimą ir pasitikėjimą. Tikime, kad įgavę bazinių žinių apie fizinį aktyvumą ir mankštas darbuotojai toliau sėkmingai užsiims aktyviomis sveikatingumo mankštomis.

Labai svarbu suvokti, kad fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietoje yra nepaprastai svarbus tiek darbuotojų sveikatai, tiek organizacijos produktyvumui. Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl fizinis aktyvumas turėtų būti skatinamas darbo vietoje:

  • Gerinama darbuotojų fizinė sveikata. Sėdimas, neaktyvus gyvenimo būdas sukelia sveikatos problemas, tokias kaip: nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai. Fizinis aktyvumas padeda mažinti šių ligų riziką, stiprina imuninę sistemą, pagerina kūno laikyseną bei fizinę ir psichinę sveikatą.
  • Mažinamas streso ir depresijos lygis. Fizinis aktyvumas padeda mažinti stresą ir depresiją, kuriuos dažnai sukelia darbo krūvis ir neaktyvus gyvenimo būdas. Sportas, mankšta, judėjimas padeda organizmui išskirti endorfinus, kurie gerina nuotaiką, mažina streso hormonus ir padeda išlaikyti gerą emocinę pusiausvyrą.
  • Padidinamas darbo produktyvumas. Fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį smegenų funkcijoms ir kognityviniam veiklumui. Tyrimais įrodyta, kad po fizinio aktyvumo treniruotės padidėja dėmesio koncentracija, gerėja atmintis, sprendimų priėmimo gebėjimai ir kūrybiškumas. Tai prisideda prie spartesnio darbo rezultatų augimo bei produktyvumo.
  • Skatinamas bendradarbiavimas, komandinis darbas. Fizinis aktyvumas yra puikus būdas skatinti bendradarbiavimą, komandinį darbą. Įvairios fizinio aktyvumo veiklos, tokios kaip aktyvūs komandiniai žaidimai ar grupiniai fizinio aktyvumo užsiėmimai porose, pagerina komunikaciją ir bendradarbiavimą tarp darbuotojų.
  • Mažinama darbo neįgalumo rizika. Fizinis aktyvumas stiprina griaučių. raumenų ir kitas svarbias kūno sistemas. Tai sumažina traumų ir sužalojimų riziką darbo vietoje, taip pat mažinamas ir ilgalaikio neįgalumo pavojus.
  • Skatinama darbuotojų motyvacija. Fizinis aktyvumas darbo vietoje sukuria pozityvią ir sveikatai palankią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi fiziškai ir emociškai stiprūs, kadangi rūpinamasi jų fizine ir psichine gerove. Tai turi teigiamą poveikį darbuotojų motyvacijai siekti aukštos darbo kokybės bei aukštų darbo rezultatų.

Visa tai rodo, kad fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietoje yra būtinas veiksnys tiek darbuotojų sveikatos, tiek organizacijos gerovės ir produktyvumo požiūriu.

2023-06-16 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Fizinis aktyvumas, Naujienos