Numatyta vertinti vaikų žaidimų aikštelių smėlio, maudymosi vietų kokybę ir viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygį

Šiltuoju metų sezonu vaikų žaidimo aikštelės pritraukia vaikus mėgautis pramogomis lauke, todėl itin svarbu ne tik užtikrinti saugias šių aikštelių konstrukcijas, bet ir smėlio kokybę jose.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Mažeikių mieste vertins vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybę.

Planuojama ištirti 47 vaikų žaidimų aikšteles, kuriose bus vertinama jų apsauga nuo aplinkos veiksnių ir paimti kokybiniai laboratoriniai smėlio mėginiai.

Vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybės tyrimai bus atliekami 1 kartą per mėnesį, nuo birželio iki rugpjūčio mėn.


Nuo birželio iki rugsėjo mėnesio bus vykdomi Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio, esančio greta maudymosi vietų (dirvožemis, dumblas, smėlis), kokybės tyrimai.

Maudyklų vandens kokybė bus stebima 18-oje gyventojų pamėgtų maudymosi vietų. Tyrimai bus atliekami 6 kartus per maudymosi sezoną, kartojant kas dvi savaites.

Maudymosi vietų vandens kokybė bus vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus ‒ žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Greta maudymosi vietų bus tiriamas ir smėlis greta maudymosi vietų Smėlio kokybė bus vertinama pagal parazitologinius parametrus ‒ kirminų kiaušinėlių ir lervų skaičius.

Papildomai bus vykdoma nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų vandenyje kontrolė.


Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos 2 tyliosios viešosios zonos: Juodpelkio parko tylioji viešoji zona (plotas ‒ 5,3 ha) ir Sodų trikampio skvero (plotas ‒ 2,0 ha) viešoji zona. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu, kuris įpareigoja savivaldybėse kasmet atlikti tyliųjų zonų stebėseną, bei siekiant užtikrinti gyventojų teisę į sveiką aplinką, kurioje triukšmas nekenktų sveikatai bei vykdant triukšmo monitoringą tyliosiose zonose, Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras vertins triukšmo lygius tyliosiose zonose.

Triukšmo lygio matavimai bus atliekami 2 kartus: birželio ir rugsėjo mėnesiais, dienos, vakaro ir nakties metu.

Mažeikių seniūnijos prižiūrimų vaikų žaidimų aikštelių ir maudymosi vietų sąrašą, tyrimų kalendorinį grafiką ir visą informaciją galima rasti čia – Triukšmo tyliosiose zonose, maudymosi vietų vandens kokybės ir vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybės stebėsena.

Balandžio 1 d. visoje šalyje nustatytas aukštas aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis

Informuojame: Balandžio 1 d. visoje šalyje aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis buvo aukštas. Visose oro kokybės tyrimų stotyse kietųjų dalelių KD10 koncentracija 1,5-2,7 karto viršijo paros ribinę vertę.

Oro užterštumo priežastys: dėl oro teršalų pernašos iš pietų (dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos).

Oro užterštumo prognozė: šįryt, balandžio 2 d., oro kokybė išlieka prasta visoje Lietuvoje – ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse fiksuojamos aukštos ir labai aukštos KD10 koncentracijos. Kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo tikimybė išliks labai didelė.

Balandžio 3 d. šalyje vyraus vidutiniškai palankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui, tačiau, smulkiosiomis dalelėmis užteršta oro masė per Lietuvą jau bus praslinkusi ir KD10 bei KD2,5 koncentracijos bus sumažėjusios.

Rekomendacijos gyventojams: nesportuoti ir nedirbti sunkaus fizinio darbo lauke, dažnai valyti patalpas drėgnu būdu.

Detalesnius ir kasdien atnaujinamus oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Aplinkos įtaka sveikatai

Aplinka, kurioje gyvename, turi didelę įtaką sveikatai, ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastai aplinkai sutrinka tam tikros organizmo funkcijos. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes ir atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.

Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.

Atlikti tyrimai jau seniai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi, įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.

Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia – natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja ir jie keičiami dirbtiniais.

Dirbtinę aplinką sudaro miestai bei butai, kuriuose gyvename, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.

Be to, didelę reikšmę turi ir socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.

Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei žmonių sveikatai. Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir ventiliacijos stoka.

Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir ftalatai bei formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės ar naminiai gyvūnai.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas „nesveiko pastato sindromu“. „Nesveiko pastato sindromui“ nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltų šį sindromą.

Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais. Po tam tikro laiko cheminių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų impregnatų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus ar orlaides, o šalinamas traukos kanalais.
Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekama patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimo. Renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema suprastėja oro cirkuliacija. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų salėse, darželiuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir kt.) modernios ventiliacinės sistemos dažniausiai taip pat neįrengtos arba tinkamai neveikia. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, padidėjusi santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Dėl to didėja rizika užsikrėsti respiratorinėmis infekcijomis. Būtina užtikrinti tinkamą patalpų ventiliaciją.

Saugią bei sveiką aplinką gyventojai turi susikurti patys.

Klimato kaitos savaitės minėjimas Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose

Klimato kaitos savaitė yra renginys, skirtas skatinti visuomenės sąmoningumą ir veiksmus siekiant mažinti klimato kaitą. Ji organizuojama kasmet ir vyksta daugelyje pasaulio šalių.

Šią savaitę įvairiais būdais skatinama žmonių dalyvauti įvairiose veiklose, susijusiose su klimato kaita. Klimato kaita yra didelė problema šiandieniniame pasaulyje ir tokių renginių organizavimas padeda šviesti visuomenę apie šią problemą, jos priežastis ir poveikį bei skatina visus prisidėti prie tvarios ir energiją taupančios aplinkos kūrimo. Ši savaitė yra puiki galimybė informuotis, dalyvauti ir suvokti, kaip svarbu rūpintis klimato kaitos mažinimu.

Klimato kaitos savaitės paminėjimas ugdymo įstaigose yra labai svarbus būdas skatinti mokytojus, mokinius ir jų tėvus bei globėjus domėtis šiuo aktualiu visuotinės reikšmės reiškiniu. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, šią savaitę dirbdami kartu su ugdymo įstaigų specialistais vykdo į ugdymo procesą integruotas veiklas:

  • Ekologiškų priemonių ir elgesio propagavimas. Siekiama skatinti mokinius naudoti perdirbtas ir draugiškas aplinkai priemones, tokius kaip daiktų pakartotinio naudojimo įrankiai, ekologiškas valgiaraštis ir pan. Taip pat organizuojamos diskusijos ir pamokos apie maisto švaistymą, maisto rinkodarą.
  • Švietimas apie klimato kaitą. Kartu su ugdytiniais atliekami įvairūs projektiniai darbai, kurie išsamiai paaiškina klimato kaitą ir jos iššūkius.
  • Dėmesio skyrimas taršai. Savaitės metu atliekami eksperimentai, kuriuose tyrinėjamos taršos pasekmės. Vaikai skatinami svarstyti apie savo įpročius, tokius kaip automobilių važiavimas, ir kaip jie gali prisidėti prie mažesnės taršos.
  • Lauko veiklos. Organizuojamos įvairios lauko veiklos, kurios padeda darželinukams pajusti aplinką ir jos svarbą: organizuojami gamtos pažinimo žygiai, kurių metu mokiniai atlieka užduotis ir ištyrinėja vietovę.

Svarbu suprasti, kad klimato kaitos savaitės minėjimas nėra tik vienadienė šventė, bet turi palikti ilgalaikį poveikį mokinių ir mokytojų sąmonėje. Taigi, svarbu, kad vaikai išlaikytų nuolatinį dėmesį klimato kaitos klausimams ir skatintų mokinius tapti aplinkai draugiškesniais ir atsakingesniais.

Gauti paskutiniai 2023 m. Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos rezultatai

2023 metais kaip ir keletą paskutiniųjų metų Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo birželio iki spalio vykdė rajono aplinkos stebėseną.

Proceso metu buvo vertinama Mažeikių miesto vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybė, Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio, esančio greta maudymosi vietų kokybė bei Mažeikių miesto viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygis.

Apibendrinant atliktą 2023 metų Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėseną nustatyta, kad:

  • Abiejų rajone esančių tyliųjų viešųjų zonų triukšmo lygis neviršijo rekomenduojamos triukšmo ribinės vertės;
  • 18-oje maudymosi vietų vandens kokybė išlieka gera ‒ per visą maudymosi sezoną visų maudymosi vietų vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotus vandens kokybės reikalavimus;
  • 47-ių Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių miesto seniūnijos prižiūrimų vaikų žaidimų aikštelių smėlis nebuvo užterštas parazitais ‒ per visą vasaros sezoną visų vaikų žaidimų aikštelių smėlio parazitologiniai parametrai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Išsami informacija apie aplinkos stebėseną 2023 metais pateikta mūsų visuomenės sveikatos stebėsenos puslapyje.

Šiltuoju metų laiku vertinama Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio kokybė

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo birželio iki rugsėjo mėn. organizuoja Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio (dirvožemis, dumblas, smėlis) kokybės tyrimus.

Vandens kokybė stebima 18-oje gyventojų pamėgtų maudymosi vietų. Tyrimai atliekami 5 kartus per maudymosi sezoną, kartojant kas tris savaites.

Maudymosi vietų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus ‒ žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Smėlio kokybė vertinama pagal parazitologinius parametrus ‒ kirminų kiaušinėlių ir lervų skaičius. Papildomai vykdoma nuolaužų, plūduriuojančių medžiagų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos ir kitų atliekų vandenyje kontrolė.

Tyrimų kalendorinį grafiką bei visą informaciją galima rasti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro interneto svetainėje – Triukšmo tyliosiose zonose, maudymosi vietų vandens kokybės ir vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybės stebėsena – Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (mazeikiuvsb.lt)

Vertinama Mažeikių miesto vaikų žaidimų aikštelių smėlio dėžių smėlio kokybė

Šiltuoju sezonu vaikų žaidimo aikštelės pritraukia vaikus mėgautis pramogomis lauke, todėl itin svarbu ne tik užtikrinti saugias šių aikštelių konstrukcijas, bet ir smėlio dėžių smėlio kokybę.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras Mažeikių mieste vertina vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių smėlio kokybę.

Planuojama ištirti 47 populiariausias vaikų žaidimų aikšteles, kuriose vertinama jų apsauga nuo aplinkos veiksnių ir paimti kokybiniai laboratoriniai smėlio mėginiai.

Vaikų žaidimų aikštelių smėlio dėžių smėlio kokybės tyrimai atliekami 1 k. per mėn., pradedant nuo birželio iki rugpjūčio mėn.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių seniūnijos prižiūrimų vaikų žaidimų aikštelių sąrašą, tyrimų grafiką bei kitą informaciją galima rasti čia – Triukšmo tyliosiose zonose, maudymosi vietų vandens kokybės ir vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybės stebėsena – Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (mazeikiuvsb.lt)

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2023

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2023 – jau tradicija tapęs Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro renginys, kurio metu visiems Mažeikių rajono gyventojams suteikiame galimybę nemokamai išgirsti įdomias paskaitas sveikatos stiprinimo temomis, bei išbandyti save praktiniuose mokymuose.

Šiemet renginys SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2023 įspūdingas dar ir tuo, jog jis pradeda Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro dešimtojo gimtadienio renginių ciklą. Kviečiame švęsti su mumis kartu! Švęsti gimtadienį… Švęsti pavasarį… Švęsti sveikatą… Mes su Jumis jau 10 metų kartu!

Kviečiame iš anksto registruotis telefonu (8 443) 41499 ir balandžio 3 – 7 dienomis dalyvauti Jums skirtuose renginiuose.

Baigiamasis susitikimas su Plinkšių globos namų bendruomene įkvėpė tolimesniems darbams

Nuo pat pavasario, kaip partneriai, prisijungėme prie projekto „Vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia sveikatos ugdymas ir fizinio aktyvumo skatinimas Plinkšių globos namuose“ ir kas mėnesį vedėme sveikatingumo dienos veiklas.

Projekto veiklomis buvo siekiama šviesti senyvo amžiaus ir neįgaliuosius asmenis, ugdyti jų sveikos gyvensenos įgūdžius, gerinti emocinę sveikatą. Plinkšių globos namų gyventojai bei darbuotojai buvo aktyviai įtraukiami į fizines ir kitas veiklas, taip didinant jų fizinį aktyvumą ir motyvaciją. Taip pat siekėme mažinti sergamumą lėtinėmis ir infekcinėmis ligomis, ugdyti sveikesnius įpročius.

Lapkričio 30 d. paskutinį kartą šiais metais vykome į Plinkšių globos namus, vyko baigiamieji projekto užsiėmimai. Tikimės, kad gyventojams pavyks ir toliau palaikyti geresnę sveikatą, ilgiau išlaikyti savarankiškumą bei palaikyti kognityvines funkcijas.

Nustatyta trumpalaikė maudymosi vietų vandens tarša

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras informuoja, kad birželio 30 d. Varduvos upės ir Ventos upės Viekšnių seniūnijoje ties Birutės g. 14 bei ties Malūno g. maudymosi vietose buvo nustatytas normas viršijantis Žarninių enterokokų skaičius.

Nustačius trumpalaikę taršą, nerekomenduojama maudytis Varduvos upės ir Ventos upės Viekšnių seniūnijoje ties Birutės g. 14 bei ties Malūno g. maudymosi vietose kol pakartotinai nebus paimti papildomi mėginiai vandens kokybės tyrimams atlikti ir patvirtinta taršos įvykio pabaiga.

Maudymosi vietų vandens kokybės stebėsenos rezultatai