Ligų ir traumų prevencija

Karpos – tai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Nors dažniausiai yra nekenksmingos, jos gali būti nemalonios ir neestetiškos. Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip efektyviai ir saugiai atsikratyti karpų. Visuomenės sveikatos specialistų pateiktoje informacijoje aiškinama: kokios yra karpos, kaip jos atsiranda, ir kokie yra populiariausi bei efektyviausi karpų šalinimo būdai.

Karpos yra mažos, grubios odos iškilimai, dažniausiai pasirodantys ant rankų, kojų, veido ar kitų kūno vietų. Jų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas, kuris užkrečia viršutinius odos sluoksnius. Virusas gali plisti per tiesioginį kontaktą su oda arba užkrėstais daiktais, pavyzdžiui, rankšluosčiais ar batais.

Karpos gali būti įvairių tipų:

• Paprastosios karpos – dažniausiai pasitaikančios ant rankų ir pirštų.
• Padų karpos – atsiranda ant pėdų, dažnai skausmingos dėl spaudimo vaikštant.
• Plokščiosios karpos – dažniau pasitaiko ant veido ir kaklo, ypač vaikams.
• Lytinės karpos – perduodamos lytiniu būdu ir atsiranda genitalijų srityje.

Karpų naikinimo būdai

Yra daugybė būdų, kaip atsikratyti karpų. Kai kuriuos iš jų galite išbandyti namuose, tačiau kitais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos.

1. Krioterapija (šaldymas)

Tai vienas iš populiariausių ir efektyviausių karpų šalinimo metodų. Krioterapijos metu karpos užšaldomos skystu azotu, dėl ko karpos ląstelės suyra ir pati karpa iškrenta. Procedūra gali būti atliekama gydytojo kabinete.

2. Salicilo rūgštis

Salicilo rūgšties preparatai yra vieni populiariausių ir prieinamiausių vaistų nuo karpų. Jie veikia tirpdydami viršutinį odos sluoksnį ir sunaikindami karpos ląsteles. Naudojant šį metodą svarbu kantrybė, nes gali prireikti kelių savaičių ar mėnesių, kol karpa visiškai išnyks.

3. Lazerio terapija

Lazerio terapija naudojama, kai kiti metodai neveikia. Gydytojas naudoja lazerį karpos audiniams deginti, taip sunaikindamas virusą. Ši procedūra gali būti skausminga, o po jos gali likti randų, bet ji yra veiksminga sunkiems atvejams.

4. Elektrokoaguliacija (karpos deginimas)

Šis metodas apima karpos deginimą aukšto dažnio elektros srove. Procesas dažnai derinamas su kitais metodais, pvz., chirurginiu pašalinimu, norint užtikrinti, kad karpos šaknys būtų visiškai sunaikintos. Kaip ir lazerio terapijos atveju, po procedūros gali likti randai.

5. Imunoterapija

Kai kurios karpos yra atsparios įprastiniams gydymo metodams. Tokiais atvejais gali būti naudojama imunoterapija – procedūra, kuri stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su virusu. Tai gali apimti specialių kremų naudojimą arba vaistų, skirtų imuninei sistemai stiprinti, vartojimą.

6. Chirurginis šalinimas

Kartais, ypač kai karpa yra labai didelė arba sunkiai pasiekiama, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį pašalinimą. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, tačiau chirurginis šalinimas dažniausiai nėra pirmas pasirinkimas dėl galimos randų susidarymo rizikos.

Ar verta šalinti karpas namuose?

Kai kurie žmonės pasirenka gydymą namuose naudodami be recepto parduodamas priemones arba net namų gynimo priemones, pvz., česnaką, obuolių actą ar arbatmedžio aliejų. Tačiau šie metodai ne visada yra veiksmingi ir kartais gali sudirginti odą. Jei karpos yra skausmingos, keičia spalvą arba didėja, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ženklas, kad reikia specializuotos pagalbos.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma karpų nėra pavojingos sveikatai, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:

• Jei karpa pradeda kraujuoti, keičia spalvą arba sparčiai auga.
• Jei karpa yra skausminga arba neleidžia atlikti kasdienių veiklų.
• Jei karpos išplito daugelyje kūno vietų.
• Jei esate neseniai užsikrėtę arba turite nusilpusią imuninę sistemą.

Prevencija

Nors nėra visiškai veiksmingo būdo užkirsti kelią karpų atsiradimui, kai kurie veiksmai gali sumažinti riziką:

• Visada plaukite rankas po kontakto su svetima oda ar daiktais.
• Venkite naudoti kitų žmonių rankšluosčius, batus ar kitus asmeninius daiktus.
• Jei lankotės baseine ar sporto salėje, naudokite šlepetes, kad apsisaugotumėte nuo padų karpų.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad karpos yra paplitęs, tačiau nemalonus odos sutrikimas, kurį sukelia ŽPV. Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo daugybę efektyvių karpų šalinimo būdų – nuo šaldymo iki lazerinės terapijos. Jei susidūrėte su karpa, svarbu pasirinkti tinkamą gydymo metodą, atsižvelgiant į karpos tipą ir vietą. Įprastai karpų naikinimas yra neskausmingas. Kai kurie metodai gali būti išbandyti namuose, tačiau kitais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos. Nepamirškite laikytis higienos priemonių, kad sumažintumėte karpų atsiradimo riziką.

Išlikite budrūs ir saugūs!

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai primena, kad kai kuriomis bakterinėmis ligomis galima užsikrėsti net nuo sveikų žmonių arba tiksliau – sveikai atrodančių žmonių. Apie 40-60 proc. vaikų ir 3-4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5-10 proc. asmenų yra meningokoko nešiotojai.

Pneumokoko bakterijų ir meningokoko nešiotojai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus žmones, kurie dėl silpnesnio imuniteto gali susirgti sunkiomis ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas (pneumonija), smegenų ir jų dangalų uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas. Šią riziką suvaldyti padeda skiepai visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad vaikai pagal skiepų kalendorių skiepijami nuo abiejų šių bakterinių infekcijų, o nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami rizikos grupei priklausantys suaugusieji ir vaikai.

Susirgus plaučių uždegimu, sukeltu pneumokoko bakterijų, gali pasireikšti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys, karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys, krūtinės skausmas, nuovargis, galvos svaigimas. Ši bakterija gali sukelti ir kitas ligas – sinusitą, ausų uždegimą, kraujo užkrėtimą (sepsį). Pneumokokine infekcija užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint, kalbant ar esant artimam kontaktui.

Didžiausia rizika kyla vaikams iki penkerių metų, senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina nepamiršti nuo pneumokokinės infekcijos laiku paskiepyti vaikų ar pasiskiepyti patiems, jeigu priklausote rizikos grupei. Kad apsaugotume save, savo vaikus ir visą visuomenę, dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Norint išvengti meningokokinės, pneumokokinės infekcijų, svarbu nepamiršti ir kitų priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, reguliaraus patalpų valymo ir vėdinimo.

Būkite budrūs ir sveiki!!!!!

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Viena iš aktualiausių problemų sveikatos apsaugoje srityje yra antibakterinis atsparumas – bakterijų atsparumas antibiotikams. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Antimikrobinis atsparumas išsivysto tuomet, kai bakterijos prisitaiko ir auga vartojant antibiotikus. Prisitaikymas priklauso nuo to, kaip dažnai yra vartojami antibiotikai. Kadangi antibiotikai yra priskiriami tai pačiai vaistų rūšiai, išsivysčius atsparumui vienam antibiotikui, gali atsirasti atsparumas ir visiems kitiems susijusiems antibiotikams. Pavojinga ir tai, kad atsparios antibiotikams bakterijos gali cirkuliuoti žmonių ir gyvūnų populiacijose per maistą, vandenį ir aplinką. Stebimas vis didesnis bakterijų atsparumas antibiotikams – dėl šios priežasties kyla vis didesnis pavojus pacientų saugumui.

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis (Vienos sveikatos principas) ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.

Visuomenės ir specialistų supratimui apie racionalų antibiotikų vartojimą ir antimikrobinio atsparumo problemą didinimui skirtos Europos supratimo apie antibiotikus dienos (lapkričio 18 d.) ir Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės iniciatyvos.

Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:

• Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
• Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus. Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, kadangi bakterijos tampa atsparios antimikrobiniam gydymui, todėl juos vartoti galima tik pagal gydytojo rekomendacijas.
• Nesidalinti antibiotikais su kitais žmonėmis. Jei antibiotikų suvartojimo apimtys išliks tokios pačios, Europos gyventojai gali vėl grįžti į laikus, kai nebuvo antibiotikų ir kai bakterijų sukeltos infekcijos būdavo dažna mirties priežastis.
• Antibiotikus būtina vartoti teisingai ir tik tada, kai reikia (laikantis gydytojo rekomendacijų). Visuomet būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
• Nevartoti „likučių“ – t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
• Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
• Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis.
• Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo ar gripo).
• Prisiminti, kad antibiotikai negali apsaugoti nuo virusų plitimo iš žmogaus-žmogui.
• Atkreipti dėmesį, kad antibiotikai vartojami tuomet, kai žmogui jie nereikalingi (pavyzdžiui, peršalus ar sergant gripu), jie nėra veiksmingi.