Ką svarbu žinoti kiekvienam vaikui ar paaugliui apie smurtinį elgesį?

Smurto prieš vaikus prevencijos dienos, kuri minima lapkričio 19 d., proga Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kaip išlikti saugiems. Visi vaikai ir paaugliai gali atsidurti pavojingose ir gąsdinančiose situacijose, patirti smurtą patys ar pamatyti jį savo aplinkoje. Tad visiems svarbu žinoti keletą dalykų, kaip atpažinti pavojingas situacijas ir kaip reaguoti jose.

1. Atminkite, kad vaikai ir paaugliai turi teisę:

  • – būti apsaugota/-s nuo bet kokios rūšies smurto ir netinkamo elgesio;
  • – gauti visą reikalingą pagalbą, jei kas nors vaiką ar paauglį nuskriaudė ar pažemino.

2. Pasitikėti savo jausmais:

  • jei vaikui ar paaugliui nemalonu, skaudu ar baisu dėl kito žmogaus elgesio, tai reiškia, kad kitas žmogus elgiasi netinkamai;
  • joks žmogus neturi teisės vaiko ar paauglio žeminti, fiziškai užgauti ar liesti jo intymių vietų;
  • šalia esantys suaugusieji turi rūpintis vaiko ar paauglio gerove.

3. Išmokti atpažinti smurtą. Smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais. Keli netinkamo elgesio pavyzdžiai:

  • nuolatinis žeminimas, užgauliojimas, tyčiojimasis, menkinimas ar atstūmimas – tai psichologinis smurtas;
  • mušimas, stumdymas, purtymas ar ausies užsukimas – fizinis smurtas;
  • seksualinis smurtas – tai intymių kūno vietų lietimas ar vertimas liesti kito žmogaus intymias kūno vietas, nuogo kūno nuotraukų/video rodymas, jų siuntimas ar reikalavimas atsiųsti;
  • kai neužtikrinami svarbiausi dalykai – maistas, būtini vaistai, drabužiai, mokymosi priemonės – tai yra nepriežiūra.

4. Jei patiriamas smurtas:

  • kreipkis pagalbos į patikimą suaugusįjį: šeimos narį, mokyklos specialistą, kitą patikimą žmogų;
  • pasitark, paskambinusi/-ęs į pagalbos liniją.

Vaikų linija tel. 116 111

Jaunimo linija tel. 8 800 28888

Vaiko teisių linija tel. 8 800 10800

 

Auganti grėsmė – antimikrobinis atsparumas

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Viena iš aktualiausių problemų sveikatos apsaugoje srityje yra antibakterinis atsparumas – bakterijų atsparumas antibiotikams. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Antimikrobinis atsparumas išsivysto tuomet, kai bakterijos prisitaiko ir auga vartojant antibiotikus. Prisitaikymas priklauso nuo to, kaip dažnai yra vartojami antibiotikai. Kadangi antibiotikai yra priskiriami tai pačiai vaistų rūšiai, išsivysčius atsparumui vienam antibiotikui, gali atsirasti atsparumas ir visiems kitiems susijusiems antibiotikams. Pavojinga ir tai, kad atsparios antibiotikams bakterijos gali cirkuliuoti žmonių ir gyvūnų populiacijose per maistą, vandenį ir aplinką. Stebimas vis didesnis bakterijų atsparumas antibiotikams – dėl šios priežasties kyla vis didesnis pavojus pacientų saugumui.

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis (Vienos sveikatos principas) ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.

Visuomenės ir specialistų supratimui apie racionalų antibiotikų vartojimą ir antimikrobinio atsparumo problemą didinimui skirtos Europos supratimo apie antibiotikus dienos (lapkričio 18 d.) ir Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės iniciatyvos.

Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:

  • Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
  • Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus. Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, kadangi bakterijos tampa atsparios antimikrobiniam gydymui, todėl juos vartoti galima tik pagal gydytojo rekomendacijas.
  • Nesidalinti antibiotikais su kitais žmonėmis. Jei antibiotikų suvartojimo apimtys išliks tokios pačios, Europos gyventojai gali vėl grįžti į laikus, kai nebuvo antibiotikų ir kai bakterijų sukeltos infekcijos būdavo dažna mirties priežastis.
  • Antibiotikus būtina vartoti teisingai ir tik tada, kai reikia (laikantis gydytojo rekomendacijų). Visuomet būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
  • Nevartoti „likučių“ – t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
  • Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
  • Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis.
  • Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo ar gripo).
  • Prisiminti, kad antibiotikai negali apsaugoti nuo virusų plitimo iš žmogaus-žmogui.
  • Atkreipti dėmesį, kad antibiotikai vartojami tuomet, kai žmogui jie nereikalingi (pavyzdžiui, peršalus ar sergant gripu), jie nėra veiksmingi.

Gydymo įstaigose pradedamas skiepijimas nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu

Vakcinas nuo gripo ir COVID-19 užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis ypatingai svarbus rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.

„Rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimui, todėl raginame gyventojus pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos. Abiem atvejais rizikos grupės yra tos pačios – 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, gydymo įstaigų darbuotojai ir nėščiosios – šie asmenys nuo gripo ir COVID-19 ligos gali pasiskiepyti nemokamai“, – sako LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Anot jos, norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs.

Ministerija primena, kad gyventojai registruotis COVID-19 vakcinai gali keliais būdais:

  • KoronaStop.lt svetainėje;
  • per Išankstinę pacientų registravimo sistemą (IPR);
  • kreipiantis tiesiogiai į gydymo įstaigą.

Skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19)

Atkreipiame dėmesį, kad vieno vizito metu bus skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19). Primename, kad skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų. Lietuvos infektologų draugijos poziciją dėl vakcinų derinimo rasite ČIA.

Jei dėl gydymo įstaigų logistinių ar administracinių priežasčių gyventojai negali būti skiepijami vieno vizito asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) metu, tokiu atveju intervalas tarp COVID-19 ir gripo vakcinų gali būti pasirinktas ASPĮ nuožiūra (pavyzdžiui, viena, dvi dienos ar kt.), t. y. bet kokiu patogiu intervalu.

Vakcinų tipai ir amžiaus grupės

Lietuvoje nuo šio rudens pradedama skiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina (ja skiepijami 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys) bei originalia vakcina 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikų skiepijimui.

Ši COVID-19 vakcina pritaikyta taip, kad geriau atitiktų cirkuliuojančius viruso variantus. Vakcina skirta Omikron atmainos atskiram potipiui (XBB), atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros (EMA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Viruso variantas, kuriam skirta vakcina, glaudžiai susijęs su kitais šiuo metu cirkuliuojančiais variantais, tad vakcina turėtų padėti išlaikyti optimalią apsaugą nuo sunkių COVID-19 ligos formų, hospitalizacijos ar mirties.

Pasiskiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina gali visi gyventojai, praėjus 6 mėn. po persirgimo ar paskutinės vakcinacijos (nepaisant to, ar iki šiol buvo skiepyti, ir keliomis dozėmis).

Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Rizikos grupei nepriklausantys asmenys savo lėšomis gali pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Šiam sezonui Lietuvoje užsakyta 115 tūkst. atnaujintos Comirnaty XBB.1.5 vakcinos dozių 12 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimui, 4800 dozių 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui. Comirnaty vakcinos 6 mėn. – 4.

Dar kartą įgyvendinta vaikų burnos sveikatos gerinimo programa „Sveikos šypsenos pažadas“

Vaikų burnos sveikata yra svarbi ne tik dėl estetinių priežasčių, bet ir dėl sveikatos ir gerovės. Dantų ėduonis, kariesas ir kitos dantų ligos gali sukelti skausmą, uždegimą, infekciją ir net dantų praradimą. Be to, burnos ligos gali turėti neigiamos įtakos vaikų mitybai, mokymuisi, bendravimui ir pasitikėjimui savimi. Todėl labai svarbu nuo ankstyvo amžiaus formuoti teisingus vaikų burnos higienos įgūdžius, kad sistemingas dantų valymas taptų kasdieniu įpročiu.

Kas yra programa „Sveikos šypsenos pažadas“?

Programa „Sveikos šypsenos pažadas“ yra skirta ugdymo įstaigų pirmų ir antrų klasių moksleiviams. Programos tikslas yra suteikti teorinių ir praktinių žinių apie dantų priežiūrą, taip pat ugdyti ir palaikyti moksleivių sąmoningumą saugant ir prižiūrint savo dantis. Programa taip pat skatina moksleivių tėvus ir globėjus padėti savo atžaloms formuoti ir įtvirtinti teisingus burnos higienos įgūdžius.

Kaip vyko programa?

Programa jau ne pirmus metus vyko rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kiekvienai klasei yra skiriama po vieną užsiėmimą, kurio metu visuomenės sveikatos specialistai naudoja mokymo priemones: plakatus, kuriuose už pasiekimus klijuojami „Sveikos šypsenos pažadas“ lipdukai, dantų šepetėliai, dantų pasta, tarpdančių siūlas ir šepetėlis, apnašas parodančios tabletes ir smėlio laikrodukus. Užsiėmimo metu moksleiviai:

  • išgirsta apie dantų ligų priežastis ir profilaktikos svarbą;
  • išmoksta tinkamai valyti dantis du kartus per dieną po dvi minutes;
  • išmoksta naudoti tarpdančių siūlą ir šepetėlį valyti tarpdančius;
  • išmoksta naudoti apnašas parodančias tabletes nustatyti neišvalytus dantų paviršius;
  • pasirašo savo „sveikos šypsenos pažadą“, kuriame įsipareigoja rūpintis savo burnos sveikata.

Kokie yra programos rezultatai?

Programa jau sulaukė daug teigiamų atsiliepimų tiek iš moksleivių, tiek iš jų tėvų ir globėjų. Moksleiviai pasakoja, kad jiems patinka valyti dantis ir matyti, kokie jie švarūs, nori sveikų ir gražių šypsenų. Tėvai ir globėjai džiaugiasi, kad jų vaikai tapo labiau sąmoningi ir atsakingi už savo burnos sveikatą. Jie taip pat pastebi, kad jų vaikai mažiau skundžiasi dantų skausmu ar diskomfortu.

Kaip prisijungti prie programos?

Programą „Sveikos šypsenos pažadas“, skirtą pirmokams bei antrokams planuojame vykdyti ir kitais metais. Jei norite, apie tai sužinoti daugiau, susisiekite su su Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistu dirbančiu jūsų vaiko mokykloje. Planuojame ir kitais metais vaikams skirti nemokamą mokymo priemonių rinkinį ir mokyti burnos higienos įgūdžių kartu su savo draugais ir mokytojais.

Nesivaržykite ir įsitraukite į programą „Sveikos šypsenos pažadas“! Padėkite savo vaikams išlaikyti sveikas ir gražias šypsenas visam gyvenimui!

 

Galimybė neatlygintinai gauti savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligai diagnozuoti

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rajono ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms neatlygintinai skiria savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

Mažeikių rajone bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinasi visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą mokykloje.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad COVID-19 ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t. y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn. Todėl rekomenduojama visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Svarbu prisiminti, kad dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra:

  • karščiavimas,
  • sausas kosulys,
  • nuovargis.

Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra:

  • skonio ar kvapo nejutimas,
  • nosies užgulimas,
  • konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys),
  • gerklės skausmas,
  • galvos skausmas,
  • raumenų ar sąnarių skausmas,
  • įvairūs odos bėrimai,
  • pykinimas ar vėmimas,
  • viduriavimas,
  • šaltkrėtis ar galvos svaigimas.

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra:

  • dusulys,
  • apetito praradimas,
  • sumišimas,
  • nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje,
  • aukšta temperatūra.

Aplinkos įtaka sveikatai

Aplinka, kurioje gyvename, turi didelę įtaką sveikatai, ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastai aplinkai sutrinka tam tikros organizmo funkcijos. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes ir atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.

Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.

Atlikti tyrimai jau seniai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi, įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.

Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia – natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja ir jie keičiami dirbtiniais.

Dirbtinę aplinką sudaro miestai bei butai, kuriuose gyvename, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.

Be to, didelę reikšmę turi ir socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.

Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei žmonių sveikatai. Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir ventiliacijos stoka.

Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir ftalatai bei formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės ar naminiai gyvūnai.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas „nesveiko pastato sindromu“. „Nesveiko pastato sindromui“ nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltų šį sindromą.

Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais. Po tam tikro laiko cheminių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų impregnatų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus ar orlaides, o šalinamas traukos kanalais.
Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekama patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimo. Renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema suprastėja oro cirkuliacija. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų salėse, darželiuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir kt.) modernios ventiliacinės sistemos dažniausiai taip pat neįrengtos arba tinkamai neveikia. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, padidėjusi santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Dėl to didėja rizika užsikrėsti respiratorinėmis infekcijomis. Būtina užtikrinti tinkamą patalpų ventiliaciją.

Saugią bei sveiką aplinką gyventojai turi susikurti patys.

Klimato kaitos savaitės minėjimas Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose

Klimato kaitos savaitė yra renginys, skirtas skatinti visuomenės sąmoningumą ir veiksmus siekiant mažinti klimato kaitą. Ji organizuojama kasmet ir vyksta daugelyje pasaulio šalių.

Šią savaitę įvairiais būdais skatinama žmonių dalyvauti įvairiose veiklose, susijusiose su klimato kaita. Klimato kaita yra didelė problema šiandieniniame pasaulyje ir tokių renginių organizavimas padeda šviesti visuomenę apie šią problemą, jos priežastis ir poveikį bei skatina visus prisidėti prie tvarios ir energiją taupančios aplinkos kūrimo. Ši savaitė yra puiki galimybė informuotis, dalyvauti ir suvokti, kaip svarbu rūpintis klimato kaitos mažinimu.

Klimato kaitos savaitės paminėjimas ugdymo įstaigose yra labai svarbus būdas skatinti mokytojus, mokinius ir jų tėvus bei globėjus domėtis šiuo aktualiu visuotinės reikšmės reiškiniu. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, šią savaitę dirbdami kartu su ugdymo įstaigų specialistais vykdo į ugdymo procesą integruotas veiklas:

  • Ekologiškų priemonių ir elgesio propagavimas. Siekiama skatinti mokinius naudoti perdirbtas ir draugiškas aplinkai priemones, tokius kaip daiktų pakartotinio naudojimo įrankiai, ekologiškas valgiaraštis ir pan. Taip pat organizuojamos diskusijos ir pamokos apie maisto švaistymą, maisto rinkodarą.
  • Švietimas apie klimato kaitą. Kartu su ugdytiniais atliekami įvairūs projektiniai darbai, kurie išsamiai paaiškina klimato kaitą ir jos iššūkius.
  • Dėmesio skyrimas taršai. Savaitės metu atliekami eksperimentai, kuriuose tyrinėjamos taršos pasekmės. Vaikai skatinami svarstyti apie savo įpročius, tokius kaip automobilių važiavimas, ir kaip jie gali prisidėti prie mažesnės taršos.
  • Lauko veiklos. Organizuojamos įvairios lauko veiklos, kurios padeda darželinukams pajusti aplinką ir jos svarbą: organizuojami gamtos pažinimo žygiai, kurių metu mokiniai atlieka užduotis ir ištyrinėja vietovę.

Svarbu suprasti, kad klimato kaitos savaitės minėjimas nėra tik vienadienė šventė, bet turi palikti ilgalaikį poveikį mokinių ir mokytojų sąmonėje. Taigi, svarbu, kad vaikai išlaikytų nuolatinį dėmesį klimato kaitos klausimams ir skatintų mokinius tapti aplinkai draugiškesniais ir atsakingesniais.

Gauti paskutiniai 2023 m. Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos rezultatai

2023 metais kaip ir keletą paskutiniųjų metų Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo birželio iki spalio vykdė rajono aplinkos stebėseną.

Proceso metu buvo vertinama Mažeikių miesto vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybė, Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio, esančio greta maudymosi vietų kokybė bei Mažeikių miesto viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygis.

Apibendrinant atliktą 2023 metų Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėseną nustatyta, kad:

  • Abiejų rajone esančių tyliųjų viešųjų zonų triukšmo lygis neviršijo rekomenduojamos triukšmo ribinės vertės;
  • 18-oje maudymosi vietų vandens kokybė išlieka gera ‒ per visą maudymosi sezoną visų maudymosi vietų vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotus vandens kokybės reikalavimus;
  • 47-ių Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių miesto seniūnijos prižiūrimų vaikų žaidimų aikštelių smėlis nebuvo užterštas parazitais ‒ per visą vasaros sezoną visų vaikų žaidimų aikštelių smėlio parazitologiniai parametrai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Išsami informacija apie aplinkos stebėseną 2023 metais pateikta mūsų visuomenės sveikatos stebėsenos puslapyje.

Psichoaktyviųjų medžiagų pėdsakai Mažeikių rajono ugdymo įstaigose

Šiemet viešumoje nuskambėjo ne viena istorija, kurioje aprašyti nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių arba neaiškios kilmės medžiagų, kurias pavartojo rūkydami elektronines cigaretes arba valgydami „saldainius“, nukentėję moksleiviai.

Jauni žmonės svaiginasi naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, kurių poveikis sveikatai nėra ištirtas. Deja, tai gali paliesti kiekvieną šeimą, auginančią vaikus, nes medžiagos vis prieinamesnės. Jaunuoliai pasakoja, kad vos per 20 minučių gali gauti norimų psichoaktyvių medžiagų. Internete talpinama daugybė nuorodų, kurios klaidina jaunus asmenis bei skatina jas išbandyti.

Naujos psichoaktyvios medžiagos yra pigesnės, prieinamesnės, o savo poveikiu imituoja seniai žinomus narkotikus. Dažnai įsigyjamas susintetintas narkotikas, tačiau kiek ir kokių veikliosios medžiagos jame yra, nežino nei pirkėjas, nei pardavėjas. Niekam neaišku, kur kokios medžiagos veikia. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan.

Jauniems asmenims yra labai sudėtinga priimti atsakingus sprendimus. Šoko praktika, gąsdinimas, grasinimai, atskyrimas nuo draugų neveikia ir nuo žalingų įpročių neatbaido. Švietimas, pozityvi socializacija, užimtumas, vaiko elgesio stebėsena ne tik mokykloje, bet ir namuose, kur vaikas praleidžia daugiausia laiko, sąmoningumo, kritinio mąstymo ugdymas – didžiausias tikslas, pasiekiamas bendradarbiaujant tėvams ir ugdymo specialistams.

Siekiant ištirti ugdymo įstaigų aplinkas dėl narkotinių medžiagų paplitimo ir stiprinti ugdymo įstaigų bendruomenės atsakomybės jausmą už švarią aplinką be narkotikų, pasitelkiant švietimo priemones, Mažeikių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos lėšomis Mažeikių rajono mokyklose buvo atliktas narkotinių medžiagų pėdsakų ant įvairių paviršių tyrimas. Tyrimo tikslas, rezultatai ir rekomendacijos pateikiami Narkotinių medžiagų pėdsakų Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų aplinkoje tyrimo ataskaitoje.

Įvertinus tyrimo rezultatus ugdymo įstaigoms pateiktos rekomendacijos, tačiau svarbu atsiminti, kad mokykloje vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bus veiksminga tik tuomet, kai jos idėjas palaikys visa mokyklos bendruomenė, todėl į aktyvią veiklą svarbu įtraukti šeimą ir bendruomenės narius.

Jei įtariate, kad jūsų vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, daugiau informacijos rasite svetainėje „Pagalba sau”.

Daugiau visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų galite rasti mūsų svetainės Visuomenės sveikatos stebėsenos puslapyje.

 

Tvarus judumas Mažeikiuose

Kiekvienais metais rugsėjo 16-22 dienomis Europos šalyse vyksta Europos judumo savaitės renginiai. Tai didžiausia tvaraus judėjimo skatinimo kampanija. Europos judumo savaitės metu, siekiant skatinti aktyvų judumą ir, kuriant tvarų judumą mieste, didelis dėmesys skiriamas fizinei sveikatai. Tvaraus judumo tikslas – paskatinti gyventojus rinktis sveikesnius kelionių būdus tiek sau, tiek ir aplinkiniams, saugoti aplinką bei mažinti taršą.

Judumo savaitę vainikuoja tarptautinė diena be automobilio, kurios tikslas – taip pat atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, raginti miestų gyventojus asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, atsisakant važiavimo automobiliu ir pasirenkant mažiau orą teršiantį visuomeninį transportą, dviračius, naudoti biodegalus ir biokurą, keliauti pėsčiomis. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo būdų – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Tai ne tik gerina gyvenimo kokybę miestuose, mažina oro taršą ir triukšmą, bet ir efektyviai prisideda prie eismo saugumo gerinimo, todėl reikėtų stengtis ne tik Tarptautinę dieną be automobilio, bet ir ištisus metus kelionei į darbą, parduotuvę ar į svečius rinktis ne greitą ir patogų savo automobilį, o sveikesnę ir taupesnę transporto rūšį.

  • Norėdami prisidėti prie tvaraus judumo mieste, į savo kasdienį gyvenimą galite įtraukti darnesnius įpročius. Tai maži veiksmai, kurie gali padėti sukurti didelę naudą tiek sveikatai, tiek aplinkai. Kai kurie įpročiai, kuriuos galime pritaikyti darniam judumui skatinti, yra šie:
  • Viešasis transportas: jei įmanoma, naudokitės viešuoju transportu, o ne asmeniniu automibiliu. Jei palyginsime, viešasis transportas užima 50 kartų mažiau vietos ir išmeta 70% mažiau anglies dvideginio nei asmeninė transporto priemonė. Be to, tai padeda labai sumažinti kasdienes spūstis. Nepamirškime, kad kamščiai didina oro taršą, nes transporto priemonės ilgiau būna toje pačioje vietoje.
  • Mažiau naudokite asmeninę transporto priemonę: Trumpoms ir vidutinėms kelionėms galime naudoti dviračius ar elektrines transporto priemones. Žinome, kad šiuo metu bendros transporto priemonės užimtumas yra nuo 1 iki 3 žmonių, todėl ji buvo nustatyta kaip mažiausiai efektyvi ir labiausiai teršianti transporto rūšis. Norėdami nuvykti į netoliese esančias vietas, geriausia eikite ar važiuokite dviračiu.
  • Dalijimasis automobiliu: Norėdami vykti į darbą atokiau nuo miesto, mes galime dalytis automobiliu su kolegomis ir taip padidinti žmonių, vykstančių ta pačia transporto priemone, skaičių. Taip pat rekomenduojama naudoti kolektyvines transporto priemones ir net bendras automobilių dalijimosi sistemas. Tokiu būdu mes galiame būti efektyvesni ir tvaresni kelionėse.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tęsia šią prasmingą Judumo savaitės tradiciją jau beveik dešimt metų. Šie metai, taip pat, neišimtis biuro renginių gausa ir įvairove. Judumo savaitė paminėta sveikatingumo mankšomis ir šiaurietiškojo ėjimo žygiais ryte, pietų pertraukų metu ir po darbo valandų.

Mūsų manymu mažeikiečiai turi būti sveiki, energingi, žvalūs ir būti ilgaamžiai, tad tam reikia skirti laiko ir pastangų. Tai nėra taip sunku ar sudėtinga kaip gali atrodyti, tereikia rasti sau tinkamą, aktyvią veiklą ir pradėti veikti. O veikti galime kartu, nes mūsų tikslas, kad fizinis aktyvumas taptų mūsų ir mūsų gyventojų kasdieniniu įpročiu. Judumo savaitė gali būti puiki pradžia įsitraukti į fizinio aktyvumo rutiną.