Dėmesio dėmesio dėmesio !
Mažeikių visuomenės sveikatos biuras organizuoja tradicinį bėgimą „už sveiką širdį“. Jau rugsėjo 23 d., 17 val. Juodpelkio parke (prie 5 kalnų).
Apšilimo mankštą ves Lietuvos tarzanas, knygos „Super maistas“ autorius Andrius Pauliukevičius.
Vaikų lauks „burbuliatorius” !
Negalintiems bėgti – alternatyva – šiaurietiškasis ėjimas (lazdas paskolinsime).
Išankstinė registracija telefonu: 8-443-41499
Visi metų laikai yra neįprastai gražūs, bet kitaip nei kiti – vasara yra laukiamiausia. Daugeliui žmonių atėjus vasarai prasideda linksmiausias ir smagiausias atostogų metas, kuomet su draugais, šeima, artimaisiais leidžiamės atostogauti prie jūros, prie įvairių vandens telkinių. XXI amžiuje gyvenantiems žmonėms, daugeliui iš jų pramogos, atostogos yra neįsivaizduojamos be alkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis, 2014 m. legalių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas savaitgaliais, nuo penktadienio iki sekmadienio išaugdavo iki 7,4 karto.
Kyla klausimas, ar vasaros įmanomos be alkoholio? Ir kodėl poilsio metu žmogus jaučia potraukį vartoti alkoholį?
Atsakymo toli ieškoti nereikia, alkoholio vartojimas daugeliui žmonių yra tarsi atsipalaidavimo, nusiraminimo būdas, būdas slopinti arba priešingai išreikšti jausmus. Kitiems tai yra puiki bendravimo priemonė. Žinoma, jei alkoholiniai gėrimai yra vartojami saikingai, kada neviršijama 10 g. gryno alkoholio per dieną, organizmui žala nepasireiškia. Tačiau kaip ir visur yra išimčių. Tam tikroms asmenų grupėms, į kurias patenka nėščios moterys, ketinančios pastoti, asmenys vartojantys medikamentus, ir tie asmenys, kurie negali vartoti alkoholio, dėl sveikatos sutrikimų, kad ir saikingo alkoholio vartojimas – laikomas rizikingu.
Kalbėdami apie saikingą alkoholio vartojimą reikia atkreipti dėmesį, kad retas kuris žmogus moka saikingai, vartoti svaigiuosius gėrimus. Dažniausiai žmogus atsipalaidavęs praranda savikontrolę. Nebejausdamas savo „ribų“ žmogus, viršija savo išgeriamo alkoholio kiekį ir tampa neblaiviu. Neblaivūs, alkoholio padauginę asmenys dažnai tampa neprognozuojami ir sukelia daugybę problemų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. O ką jau kalbėti apie aplinkui esančius ir viską stebinčius vaikus, jaunimą. Koks tai pavyzdys jaunajai kartai. Kartais to ir nenorėdami suaugę padaro „meškos“ paslaugą jaunimui. Ne paslaptis, kad paaugliai norėdami jaustis suaugusiais, mėgsta atkartoti jų elgesį. Suvokdami šį faktą ir galvodami apie galimas pasėkmes, geriau jau mėgaukimės atostogų teikiamais malonumais, aktyviais laisvalaikio žaidimais, vasaros pramogomis, mėgaukimės šaltais – gaiviais nealkoholiniais gėrimais. Mūsų tikslas karštą vasaros dieną turėtų būti atsipalaiduoti ir atsigaivinti, o ne priešingai, apsvaigti ar nusikalsti.
Šiais geraisiais pavyzdžiai rodykime žmonėms, kaip teisingai reikia leisti laiką draugų kompanijose, kaip pramogauti su šeimos nariais blaiviai. Tik tokiu būdu vaikai, paaugliai ir visi kiti aplinkui esantys žmonės, matydami šiuos geruosius pavyzdžius: sveikus, linksmus, sportiškus, sveiką, bei aktyvų gyvenimo būdą praktikuojančius suaugusius, bus skatinami rinktis tokį pat sveiką ir energingą gyvenimo stilių, leisiantį ir be alkoholio gerai leisti laiką, atsipalaiduoti, mėgautis laisvalaikio teikiamais malonumais.
Apibendrinant galime teigti, kad didžiąja dalimi kokioje aplinkoje mes leisime laiką priklauso nuo mūsų pačių. Tad drauge kurkime sveiką, saugią, draugišką, pozityvią aplinką, kurioje būtų galima saugiai ir smagiai leisti laiką.
Rugpjūčio 3 dienos vakarą aktyviai leidome laiką drauge su partneriais: Mažeikių verslininkų asociacija ir Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centru.
Mažeikių Senamiesčio parke, leidžiantis vakaro saulei, galėjome rinktis, ką veikti. Rinktis tikrai buvo iš ko:
Nors entuziastų nebuvo taip gausiai, kaip pernai, bet džiaugiamės fiziškai aktyviai praleidę laisvalaikį ir nesiruošiame sustoti.
Jau kitą trečiadienį (08.10), jei tik oras bus palankus, kartosime šiuos žaidimus. Sekite informaciją www.mazeikiuvsb.lt arba FB paskyroje, arba radijo stoties „Mažeikių Aidas” eteryje.
Už nuotraukas dėkojame Neringai Švelnienei
Dažniausiai neprityrę grybautojai grybais apsinuodija supainioję valgomus su nuodingais grybais (pvz., supainioja jauną žalsvąją musmirę su ūmėde). Apsinuodijus grybais, kaip ir kitų apsinuodijimų atveju, svarbiausia yra laiku suteikti pagalbą. Jei laikas prarastas, prognozė gali būti labai bloga. Jūsų dėmesiui – Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro patarimai. Saugokite savo sveikatą!
Kadangi dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašios išvaizdos, klaidos susijusios su nepakankamu valgomiesiems ir nuodingiems grybams būdingų požymių identifikavimu. Neteisingi ir kai kurie paplitę universalūs nuodingų grybų nustatymo būdai, pvz., „nuodingi grybai nekirmyja“ (kai kurie grybai gali būti nenuodingi bestuburiams, tačiau mirtinai nuodingi žmonėms). Apsinuodyti galima ir gerais valgomais grybais, jei vartojami seni, ištižę, sukirmiję ar šalnų pakąsti grybai. Juose, irstant baltymams ir riebalams, susidaro amidų, aminų junginiai (taip pat susidarantys ir gendant mėsai, žuvims ar sviestui). Grybai, erzinantys virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų užvalgius jau po 1-2 valandų pakyla temperatūra, vemiama, viduriuojama. Pasveikstama po kelių dienų. Grybai, kurių nuodingos medžiagos trikdo nervų sistemą (paprastoji musmirė). Po 2-3 valandų išsiplečia akių vyzdžiai, prasideda vėmimas, viduriavimas, haliucinacijos. Laiku suteikus medicininę pagalbą, pasveikstama. Musmirėse randamos šios nuodingos medžiagos: amanitinas, faloidinas ir falinas, o muskarinas, bufoteninas, muscimolas, iboteno rūgštis ir kt. vartojamos vaistų gamybai. Amanitinas ir faloidinas – labai stiprūs nuodai. Suvalgius nuodingo grybo, apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 6-12, kartais ir daugiau valandų. Nuodams patekus į kraują, prasideda vėmimas, viduriavimas, prakaitavimas, atsiranda dideli skrandžio skausmai, susilpnėja pulsas, šąla galūnės. Priepuoliai pasikartoja kelis kartus. Stipriau apsinuodijus, žmogus miršta po 5-10 dienų. Žalsvosios ir smailiakepurės musmirių sukelta intoksikacija daugeliu atvejų baigiasi mirtimi. Tai priklauso nuo suvalgyto vaisiakūnių kiekio, taip pat nuo juose esančių nuodingų medžiagų poveikio ir ligonio sveikatos būklės. Žalsvojoje musmirėje susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų, kurių poveikis labai nevienodas. Užvalgius žalsvosios musmirės, po 8-24 valandų sutrinka kepenų veikla, skauda skrandį, maudžia krūtinę, taip pat vemiama, viduriuojama. Faloidinas – greitai veikianti nuodinga medžiaga. Faloinas ir falinas pamažu nuodija kepenis bei visą virškinimo traktą. Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Ši medžiaga karštame vandenyje (60–70 °C temperatūros) suyra. Musmirėse yra ir daugiau nuodingų medžiagų tokių kaip falolyzinas, amavadinas, amanitinas, muskarinas, muskaronas, muscimolas ir kitų. Apsinuodijimo požymiai išryškėja po 2-24, kartais – po 48 valandų ar net vėliau. Apsinuodijus žalsvąja musmire kamuoja aštrūs skrandžio skausmai, viduriavimas, galvos svaigulys. Dažnas vėmimas, prasidedantis maždaug po 8-24 valandų. Dėl per ilgo nuodų inkubacijos periodo kyla pavojus gyvybei. Priklausomai nuo nuodų kiekio ir sveikatos būklės mirštama po 3-15 dienų. DĖMESIO. Lietuvoje auganti žalsvoji musmirė – mirtinai nuodingas grybas. Kai nuo šio grybo nuo kepurėlės paviršiaus nusitrynę balti lopinėliai, o nuo koto nusmukęs rinkis, labai panaši į žalsvos spalvos ūmėdes, o kartais net į pievagrybius. Todėl būtina įsidėmėti žalsvosios musmirės pagrindinius požymius: jaunos musmirės vaisiakūnis apgaubtas storu baltu apvalkalu ir panašus į besikalantį iš žemės kiaušinį, vaisiakūniui augant, sutrūkęs apvalkalas lieka apatinėje koto dalyje ir apgaubia jo sustorėjusią dalį, jaunų vaisiakūnių kepurėlės apačią dengia kita plėvelė – šydas, kuris, vaisiakūniui augant, atitrūksta nuo kepurėlės kraštų ir lieka ant koto lyg rinkis, kepurėlės paviršiuje dažniausiai nebūna apvalkalo likučių: baltų lopelių, taškelių, karpelių (žr. pav.: paprastosios musmirės kepurėlė). Patujaro plaušabudėje muskarino yra 150 kartų daugiau nei kai kuriuose kituose nuodinguose grybuose. Labai panaši į pavasarinę balteklę, pievagrybius. Nuodingasis nuosėdis, augantis mūsų miškuose, tai labai nuodingas grybas. 80 kg sveriančiam žmogui 300 g šio grybo yra mirtina dozė. Nuodas orelaninas dar pavojingesnis nei faloidinas, jo veikimas pasireiškia pavėluotai, ne anksčiau kaip po 3 dienų, o dažnai po kelių savaičių ar net kelių mėnesių po organizmo apsinuodijimo. Sutrinka inkstų, kepenų veikla, kankina troškulys, džiūsta gerklė, lūpos, ima skaudėti žarnyną, galūnes. Lietuvos miškuose auga ir ne tokių labai nuodingų grybų, pavyzdžiui, gleiviabudė, nuodingasis pievagrybis, stambioji gijabudė, labai panaši į valgomus pievagrybius, puokštinė kelmabudė, eglinė kūgiabudė – į kelmučius, dryžuotasis baltikas, geltonasis baltikas į juosvažalį baltiką ir žaliuokę. Sąlyginai nuodingų grybų aptinkama tarp ūmėdžių, piengrybių, net baravykų. Galima išskirti du apsinuodijimų grybais atvejus. Pirmas, kai suvalgęs grybus žmogus greitai, po puvalandžio, sunegaluoja: vemia, atsiranda traukuliai ir antras, kai sveikata pablogėja po paros ar net praėjus ilgesniam laikui. Pirmu atveju apsinuodijimas yra lengvesnis, antru–daug sunkesnis ir sunkiai gydomas. Pastarasis apsinuodijimas sukelia kepenų ir inkstų komplikacijas. Žmogus gali visam gyvenimui prarasti sveikatą ar net mirti. Statistika teigia, kad suvalgius žaliąją mumirsę, jei laiku nesuteikiama medicinos pagalba, trečdalis atvejų yra mirtini. Nors būna ir išimčių. Grybus reikia gerai išvirti, o jų nuovirą reikia išpilti. Dar geriau, jeigu nuoviras nupilamas kelis kartus, tada iš grybo pasišalina daug nuodingų medžiagų ir taip galima sumažinti apsinuodijimų riziką. Klystama pirmą grybų nuovirą panaudojant sriubai virti. Iškyla didelis pavojus apsinuodyti grybais. Jeigu žmogus apsinuodijo grybais iš pradžių reikia bandyti išvemti maistą. Jokiu būdu iš pradžių negerti vandens, kad nuodingos medžiagos nepatektų į žarnyną. Tik paskui bus galima išgerti kelias stiklines vandens ir vemti, kol skrandis išsivalys. Be to, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Dižiausia žmonių klaida, kai jie mano, kad negalavimas praeis savaime. Kai prasideda prasideda traukuliai apie vėmimą negali namuose negali būti nė kalbos. Vėmimo negalima sukelti, jei ištiko širdies priepuolis (arba įtariama, kad širdies infarktas), prasidėjo traukuliai, apsinuodijimas yra nesąmoningas, apsinuodijo kūdikis iki 6 mėn., trys nėštumo mėnesiai. Pirmoji pagalba, apsinuodijus grybais. Pasijutus blogai, nedelsiant reikia sukelti vėmimą (kišti pirštus į burną, dirginti gomurį). Apsinuodijusiajam grybais iš pradžių neduoti gerti vandens, tik kai žmogus išvėmė maistą, po to duoti išgerti šilto vandens, kruopų nuovirų, skysto kisieliaus, stiprios beržo, bruknių, arkliauogės lapų arbatos (1-2 litrus). Jei nukentėjusys nęsamoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia). Skubiai kreiptis medicininės pagalbos į gydytoją toksikologą. Visais atvejais vežant, nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir vežti kartu grybus, kuriais žmogus galėjo apsinuodyti.
Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykla
Gera psichinė sveikata sąlygoja žmogaus būtį ir yra visuomenės gerovės pagrindas. Tik psichiškai sveikas žmogus gali įgyvendinti savo tikslus, svajones ir būti naudingas visuomenei. Psichikos ligos yra labai paplitusios ir užima pirmą vietą tarp kitų ligų. Mokslinė – techninė revoliucija ir su ja susiję reiškiniai didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą. Tai kenkia žmogaus organizmui – žaloja nervinę bei psichinę sistemą – dėl to dažniau sergama neuroze, funkcinėmis nervų sistemos ligomis, alkoholizmu, narkomanija, dažniau apima depresija, daugiau gimsta fiziškai ir psichiškai nepilnaverčių vaikų. Turinčių psichikos sveikatos sutrikimų žmonių skaičius vis didėja. Vis sudėtingesni žmonių tarpusavio santykiai. Rizikos veiksniai, sukeliantys psichikos ligas taip pat yra: skurdas, nedarbas, vienatvė, migracija, karai, socialinis-ekonominis neužtikrintumas. Žmogus, sergantis psichikos liga, kartais nesugeba logiškai mąstyti, kritiškai vertinti savo būklę, poelgių ir aplinkos, taigi pakinta jo elgesys, kalba, santykiai su aplinkiniais.
Siekdami išsaugoti gerą psichinę sveikatą, sušvelninti ligos padarinius, pasveikti, turime išmanyti apie psichiką ir jos sutrikimus. Pirmiausia reikėtų ugdyti aplinkinių toleranciją ligoniui, dar labai svarbu – būti fiziškai aktyviems.
Reguliarūs fiziniai pratimai arba jų derinimas pagerina įvairių lėtinių ligų būklę (pvz. depresines nuotaikas ir kt.). Fizinis krūvis mažina stresą, taip pat veikia biologiškai veiklių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Įrodyta, kad sergant depresija sumažėja serotonino kiekis smegenyse. Fizinė mankšta didina serotonino kiekį smegenyse, tuo mažindama depresijos ir nerimo simptomus, ir tai teigiamai veikia psichinę sveikatą.
Mankštos nauda akivaizdi. Fizinio aktyvumo naudą psichinei sveikatai pažymi S. Saudargienė ir kiti, teigdami, kad mankštos metu nukreipiamas ligonių dėmesys į skausmingus dirgiklius ir todėl po mankštos pagerėja psichinė būsena. Ligoniui suvokus, jog jis gali įvykdyti tam tikrą darbą ar užduotį, padidėja jo savigarba, kas taip pat teigiamai veikia psichinę būseną. Sugebėjimas atlikti jam optimalią fizinę mankštą, bendravimas jos metu su kitais asmenimis suteikia ligoniui pasitikėjimo savimi, atitraukia jį nuo slegiančių minčių ir kitų dirgiklių, o tai daro teigiamą poveikį jo psichinei būklei. Kai kurie tyrėjai teigia, kad mankštinimasis dažnai yra ne blogesnė gydymo priemonė, nei antidepresantai, ypač esant nesunkiai depresijos formai. Kasdienis fizinis aktyvumas, nepaisant formos, mažina dirbančiųjų asmenų psichinių simptomų pasireiškimą.
Fiziniai pratimai teikia psichologinę ir fizinę naudą dėl šių priežasčių: pagerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, mažina cholesterolio kiekį, reguliuoja kraujo spaudimą, reguliuoja svorį, pagerina raumenų tonusą. Atliekant fizinius pratimus mažėja streso požymiai:
Taigi šios nuolatinės mankštų dalyvės niekada nesiskundžia bloga nuotaika. Būdamos fiziškai aktyvios kiekvieną dieną, jos jau yra pasiekusios puikių rezultatų: daugumai jų sumažėjo kraujo spaudimas, keitėsi mitybos įpročiai, sumažėjo svoris ir apimtys, koregavosi laikysena ir daug kitų gerų jausmų jas aplankė sportuojant.
„Būk saugus vandenyje” arba „Pagalba skęstančiajam” – aktualiausios temos. Ypač šią vasarą.
Skendimai pasaulyje yra trečia, o Lietuvoje antra pagal dažnumą mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų. Visame pasaulyje kasmet dėl šios priežasties netenkama daugiau kaip 400 tūkst. žmonių. Vaikų netekčių dėl išorinių veiksnių statistikoje žūtys vandenyje užima antrą vietą pagal dažnumą. Pagal naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos Vaikų traumų prevencijos pasaulinės ataskaitos duomenis, nuskendimai sudaro apie 28 proc. visų vaikų netyčinių trauminių mirties priežasčių. Daugiau nei 90 proc. šių mirčių įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse ir šeimose. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja tarptautinį ir nacionalinį dėmesį sutelkti į skendimų prevenciją, į žalą, padaromą šalies ekonomikai, bendruomenėms ir šeimoms. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras forumo dalyvius perspėjo, kad ne visi skendimo rizikos veiksniai gali būti kontroliuojami ir tai priklauso nuo prevencijos priemonių parinkimo. Jis pasiūlė forumo dalyviams savivaldybėse atkreipti dėmesį į vaikus iki 5 metų amžiaus, vyrus, žemiausiai socialinei klasei priklausančius asmenis bei bedarbius, nes jie turi didesnę riziką nuskęsti (aut. past. tai gali būti susiję su plaukimo pamokų prieinamumu). Saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens prevenciją reikia vykdyti būtent su šiuo kontingentu.
Taigi šiandien, kaip ir kiekvieną antradienį (jei tik oras palankus) – lankome mūsų rajono didžiąsias maudykles. Daliname lankstinukus skendimų prevencija, pirmosios pagalbos teikimo klausimais. Penktadienį būsime Pavenčių pliaže – jei kam aktualu, kaip atlikti gaivinimą, suteikti pirmąją pagalbą – prisijunkit. Būsim ten 10 val.
MES SIŪLOME:
1 susitikimas (30 min.)
Kūno masės analizę (nustatysime KMI, vandens, riebalų, raumenų kiekį organizme, metabolinį amžių ir kt. rodiklius)
Rezultatų aptarimas ir sveikos mitybos piramidės apžvalga.
2 susitikimas (15-20 min.)
Ar jūsų darbuotoją kankina stresas ? (streso testas);
Patarimai, kaip išvengti streso.
3 susitikimas (15-20 min.)
Darbas kompiuteriu ?
Ydinga laikysena?
Mankšta darbo vietoje.
4 susitikimas (15-20 min.)
Vėžio profilaktika
Maisto pakuotės
Registruokitės mazeikiuvsb@gmail.com arba telefonu: 8-443-41499
rodiklių lapas žmogui norinčiam dalyvauti programoje, kurį privalo užpildyti Jūsų šeimos gydytojas.
