Viešose erdvėse tykantys pavojai

Viešose erdvėse tykantys pavojai

Mes gyvename mikroorganizmais knibždančiame pasaulyje – jų gausu ant mūsų odos ir rankų, ant mus supančių daiktų. Vieni mikroorganizmai yra naudingi, kiti gali susargdinti. Kadangi mūsų rankos yra labiausiai mikrobais užterštas organas ­   labai svarbi rankų higiena. Užsikrėsti virusais, bakterijomis ir kitais mikroorganizmais galima net tiesiogiai nebendraujant su sergančiaisiais- pakanka paliesti užterštus mikroorganizmais aplinkos paviršius.

Specialistų nuomone, kasmet susiduriame maždaug su 60 000 mikrobų rūšių, bet sveikas žmogus neturėtų baimintis lankytis viešosiose vietose. Tik 1­2 % jų gali būti pavojingi  žmonėms, kurių imuninė sistema normali. Be to, organizmo galimybės atsilaikyti prieš mikrobus – neįtikėtinos. Neutrofilai ir limfocitai (baltieji kraujo kūneliai) puola visus mikroorganizmus.

Pateikiame labiausiai užterštas viešąsias erdves:

Maisto prekių parduotuvė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: pirkinių krepšelių rankenos ir pirkinių vėžimėlių rankenos bei sėdynės.

Pirkėjai gali nusičiaudėti, nusišluostyti nosį ir paliesti rankenas. Rankenos gali būti užteršiamos mikroorganizmais, kurie yra žalioje mėsoje ir paukštienoje, pvz., salmonelėmis, kampilobakterijomis, jersinijomis. Būtent šios bakterijos sukelia rimtų sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių karščiavimu, viduriavimu, vėmimu.  Jei iš mėsos pakuočių laša ant konvejerio juostos, gali būti užterštas kitas maistas. Mokėjimo kortelių skaitytuvo mygtukus paliečia praktiškai visi pirkėjai, palikdami ant jų savus ir „pasiimdami“ kitų paliktus mikroorganizmus.

Atsargumo priemonės: stenkitės parduotuvėje neliesti rankomis nosies, akių ar burnos. Apsipirkimo metu stenkitės atskirti krepšyje vartojimui paruoštą maistą nuo žaliavos, pvz., mėsos, daržovių ir kt. Sugrįžę namo po apsipirkimo, pirmiausia nusiplaukite rankas su muilu, o po to iškraukite pirkinius.

Vaikų žaidimo aikštelė

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: supynės, laipynės ir kiti įrengimai, dažniausiai vaikų čiuopiami paviršiai. Vaikai liečia viską, ką mato, ir dažnai kiša daiktus į burną.

Didžiausią pavojų vaikams vis tik kelia smėlio dėžės. Smėlis jose gali būti užterštas kačių bei šunų ekskrementais ir ligas sukeliančiais parazitais.

Kitos vaikams skirtos pavojingos zonos yra zoologijos sodai, gyvūnų parduotuvės, gyvūnų parodos, kur vaikai gali paglostyti gyvūnus bei užsikrėsti vaikams pavojingais mikroorganizmais, ypač parazitais..

Saugos priemonės: kruopščiai nuplaukite vaikui rankas (trinkite muiluotas rankas ne mažiau kaip 20 sekundžių, po to nuskalaukite švariu tekančiu vandeniu). Jei nėra tokios galimybės,  naudokite rankų higienos priemonę, pvz., servetėles su alkoholiu.

Viešieji tualetai

Labiausiai mikrobais užteršta vieta: praustuvas. Dauguma moterų nerimauja dėl viešųjų unitazų. Bet didžiausią pavojų kelia ne sėdėjimas ant unitazo, o praustuvas. Mikroorganizmų knibžda ant praustuvo čiaupų rankenėlių, nes jos liečiamos iš karto pasinaudojus tualetu. Be to, drėgnoje aplinkoje bakterijos išsilaiko ilgiau. Reikėtų saugotis ir muilo dozatorių, nes jie liečiami  nešvariomis rankomis. Ypač mikrobais užkrėsti lėktuvų tualetai, nes jie maži ir jais naudojasi daug žmonių. Lėktuvo tualetų čiaupai gali kelti didesnį pavojų nei kitų viešųjų tualetų čiaupai, nes vanduo juose dozuojamas, todėl lėktuvo keleiviai, norėdami gerai nusiplauti rankas, juos turi liesti dažnai. Tad unitazai švaresni, nes dažna moteris jų sėdynes užkloja tualetiniu popieriumi ar kitu patiesalu.

Apsauga: venkite liesti drėgnus paviršius ir kruopščiai plaukite rankas palietę praustuvo čiaupus ir muilo dozatorius. Čiaupą, nusiplovus rankas, užsukite rankų nusausinimui panaudotu popieriniu rankšluosčiu (servetėle) ir tik tada  rankšluostį (servetėlę) išmeskite į šiukšlių dėžę.

Biurai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: telefonai, stalai ir kompiuterių klaviatūros.

Stalai užteršti 400 kartų labiau nei unitazo sėdynė, nes žmonės nedezinfekuoja paviršių biuruose. Kita pavojinga vieta: stalų stalčiai, kur darbuotojai laiko maistą. Įdomu, kad biuruose, kur dirba moterys, bakterijų tris kartus daugiau nei ten, kur dirba vyrai. Moterys savo biuruose laiko daugiau daiktų – pradedant nuo kosmetinių ir baigiant šeimos nuotraukomis ir rankinėmis ant savo stalų.

Apsauga: kartą per dieną nuvalykite savo stalą, telefoną ir klaviatūrą valymo priemonėmis arba priemonėmis su antimikrobiniais priedais (pvz., drėgnomis servetėlėmis arba servetėlėmis su alkoholiu).

Viešojo maitinimo įstaigos (restoranai, kavinės, barai ir kt.)

Viešojo maitinimo įstaigose, kaip ir kitose vietose, labiausiai mikroorganizmais užterštos yra durų rankenos, laiptų turėklai ir kiti dažniausiai rankomis liečiami paviršiai. Taip pat didžiausią pavojų šiose įstaigose kelia ne užkrėstas maistas, o stalų valymo šluostės.

Apsauga: nešiokitės valymo servetėlių, pvz., stalviršiui ir kėdėms nuvalyti. Ir nepamirškite prieš valgį nusiplauti rankų.

Bibliotekos

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: stalviršiai ir kiti dažnai rankomis liečiami paviršiai.

Bibliotekos atrodo tvarkingos, švarios vietos, bet jose knibžda tiek pat mikrobų kaip greitojo maisto restoranuose. Jose daugybė žmonių varto ir peržiūrinėja knygas, naudojasi kompiuteriais ir liečia stalviršius.

Apsauga: naudokite rankų higienos priemones (drėgnas servetėles rankoms) arba nusiplaukite rankas pačiupinėję knygas ar palietę stalviršius.

Kruiziniai laivai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: turėklai. Kruiziniai laivai – kaip plaukiojantys miestai, pilni tūkstančių žmonių mažoje erdvėje. Todėl jie tikri virusų ir bakterijų inkubatoriai. Dažniausiai kruiziniuose laivuose registruojama norovirusinė infekcija. Šie virusai sukelia ligą, kuri pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu ir pilvo skausmu. Virusais užteršiami geriamojo vandens fontanėliai, valgyklų, bendrų tualetų aplinkos paviršiai. Norovirusai atsparūs įprastiniam valymui naudojamoms priemonėms.

Apsauga: dažnai plaukite rankas, ypač prieš paliesdami  burną.

Kiti prekybos centrai

Labiausiai mikrobais užterštos vietos: eskalatorių turėklai

Apsauga: nelieskite eskalatorių turėklų. Palietę nusiplaukite rankas arba naudokite rankų higienos priemonę (servetėles su alkoholiu).

Ar rankų higiena yra svarbi? Geros rankų higienos (rankų plovimo arba valymo drėgnomis servetėlėmis, servetėlėmis su alkoholiu) kasdienėje buityje jokiu būdu negalima nuvertinti – nuo jos priklauso ne tik jūsų reputacija, bet ir  sveikata.

Parengta remiantis www.ulac.lt informacija

Mažeikiškiai konkurso „Sveikuolių sveikuoliai” II etapo nugalėtojai

Kovo 21d.  Klaipėdos rajone, Gargždų „Minijos“ progimnazijoje vyko tarptautinis mokinių, mokytojų ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų konkursas „Sveikuolių sveikuoliai“ II etapas.

Iš mūsų rajono dalyvavo penkios komandos iš įvairių amžius grupių. Nugalėtojais  tapo ir į trečiąjį finalinį  etapą pateko Pavasario pagrindinės mokyklos penktų klasių komanda. Kiti dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais  ir prizais.

Sveikiname nugalėtojus:

GUSTĖ SAUNORAITĖ

KLAUDIJA ROZMARICAITĖ

FAUSTA SOVAITĖ

EMILIS JAKUTIS

GIEDRIUS PETRAUSKAS

Mokinius paruošė Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Gražina Barkauskaitė ir mokytoja  Žydrūnė Venciuvienė.

WP_20160321_012 WP_20160321_006 WP_20160321_038

Pasaulinės vandens dienos proga medikai įspėja apie per vandenį plintančias infekcijas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kad kovo 22-ąją tarptautinė bendruomenė mini Pasaulinę vandens dieną. Šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija sutelkia dėmesį į gėlo vandens svarbą, nes dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos.

Per vandenį plinta ligos
Dėl vandens trūkumo ar prastos kokybės plinta užkrečiamosios ligos. Su vandeniu susijusių užkrečiamųjų ligų problema išlieka viena pagrindinių visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, besivystančiose šalyse nuo žarnyno infekcinių ligų, plintančių dėl nesaugaus vandens ir jo trūkumo, kasmet miršta apie 2 milijonus vaikų.

Fekalijomis užterštas vanduo ir blogos sanitarinės sąlygos yra pagrindinė choleros, vidurių šiltinės, virusinio hepatito A protrūkių priežastis Azijos bei Afrikos šalyse. Su vandeniu gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), helmintai (Dracunculus, Schistosoma).

Būtina ištirti šulinių vandenį
Nors Lietuvoje geriamojo vandens kokybė yra gera, ne visi šalies gyventojai vartoja centralizuotai tiekiamą vandenį. Apie 700 tūkst. gyvenančių kaimuose ar priemiesčiuose gyventojų vartoja šachtinių šulinių gruntinį vandenį. Gruntinis vanduo – tai arčiausiai žemės paviršiaus esantis požeminio vandens sluoksnis, todėl pavasario polaidis vandenį gali užteršti pavojingomis  bakterijomis ir cheminėmis medžiagomis.  Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos.
Toks vanduo gali kelti pavojų sveikatai.

ULAC medikai primena žmonėms, kad pasirūpintų savo šulinio vandens kokybe patys ir nerizikuotų gerdami, jų pačių teigimu, labai skaidraus ir labai skanaus savo šulinio vandens, neįsitikinę, ar jis nėra pavojingai užterštas ligas sukeliančiais mikroorganizmais ir nitratais. Toks užterštas geriamasis vanduo ypač pavojingas kūdikiams, asmenims, turintiems silpną imuninę sistemą.

Šulinio vandens kokybę galima ištirti pristačius mėginį į laboratoriją.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure taip pat galite atlikti vandens ištyrimą. Išsamesnė informacija tel.: 8-443-41499

Daugiau informacijos apie vandenį ir per vandenį plintančias infekcijas rasite čia.

„SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2016”

Sveikatos dienos Mažeikiuose tampa kasmetiniu tradiciniu Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro renginiu. Didžiuojamės, kad kiekvienais metais mes galime pasiūlyti vis daugiau įvairesnių užsiėmimų rajono gyventojams. Šių metų renginyje „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2016” , kuris vyks balandžio 4-8 dienomis turėsime net 22 užsiėmimus/paskaitas. Kiekvieną dieną – vis kita tema. Pirmadienį (balandžio 4 d.) 10 val. „startuosime” su Savivaldybės atstovų gražiu sveikinimo žodžiu, kurį palydės gongų muzika. Visus kviečiame pasiklausyti sparčiai populiarėjančios gongų muzikos, kuri žmogų veikia raminančiai ir padeda suvaldyti stresines situacijas. Po pietų (15 val.) turėsime svečią – gydytoją Juozą Sperauską, kuris kalbės apie „Streso chemiją”.

Balandžio 5 d. – fizinio aktyvumo diena. 17:30 val. Kviečiame visus į visuotinę mankštą LAUKE. Padarius apšilimą – galėsite nemokamai išbandyti Šiaurietiškąjį ėjimą (būtina išankstinė registracija 8-443-41499).

Balandžio 6 d. – sveikos mitybos diena. Nuo 10 iki 12 val. galėsite NEMOKAMAI išbandyti kūno sudėties analizatorių, kurio pagalba išsiaiškinsite savo kūno masės indeksą, riebalų/raumenų pasiskirstymą jūsų kūne, vandens kiekį jūsų organizme, metabolinį amžių ir kt. rodiklius. Šios dienos „vinimi” taps – garsaus vaistininko Lietuvoje Virgilijaus Skirkevičiaus paskaita (16:30 val.), reikalinga išankstinė registracija, nes Biuro salėje vietų skaičius ribotas.

Balandžio 7 d. – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną turėsime daug svečių, su kuriais palaikome stiprius partnerystės ryšius (kas jie – tegul išlieka intriga).

Balandžio 8 d. – paskutinė „sveikatos dienų” diena, skirta psichikos sveikatos stiprinimui. Rytą (10 val.) pradėsime arbata ir meditatyvia muzika. 13:30 val. pakartosime pernai metais labai visiems patikusią – meno terapiją (geriau užsiregistruokite iš anksto). Dienos „vinimi” taps garsios psichologės Virginijos Servutienės paskaita „Gyvenu taikoje su savimi” (būtina išankstinė registracija tel. 8-443-41499). Na, o po šios paskaitos laukia įdomus susitikimas su lengvosios atletikos treneriu, išugdžiusiu olimpietę bėgikę Remaldą Kergytę, Dainiumi Šaučikovu. Jis pasiruošęs atsakyti į visus Jūsų klausimus: „Nuo bėgimo pradžiamokslio iki klausimų apie maratoną”. Kviečiame į susitikimą registruotis iš anksto telefonu.

Taigi laukiame Jūsų visų aktyvaus dalyvavimo mūsų renginiuose !

PROGRAMA

 

Maisto ženklinimas

Neretai tenka išgirsti žmones sakant, kad maisto produktų pakuočių neįmanoma perskaityti:  šriftas per mažas, pateikta informacija neaiški. Taigi, pabandykime išsiaiškinti visas maisto ženklinimo vingrybes.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 nustato bendruosius principus apie  informacijos pateikimą vartotojui apie maistą ar maisto produktą, jo ženklinimą, reikalavimus ir atsakomybes. Europos Sąjungos reglamentas taikomas visiems maisto verslo operatoriams visiems galutiniam vartotojui skirtiems maisto produktams, įskaitant viešojo maitinimo įstaigų tiekiamus maisto produktus ir viešojo maitinimo įstaigoms tiekti skirtus maisto produktus.

Viena iš PRIVALOMOS INFORMACIJOS apie maistą dalių yra – MAISTINGUMO DEKLARACIJA. Privalomojoje maistingumo deklaracijoje nurodoma energinė vertė ir riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, angliavandenių, cukraus, baltymų, druskos kiekiai. Jie gali  būti nurodomi vienai porcijai ir (arba) produkto matavimo vienetui.  Dažniausiai minėti parametrai išreiškiami 100 g arba 100 ml produkto.

Privalomas maistingumo deklaracijos turinys gali būti papildytas nurodant vienos ar kelių medžiagų – skaidulinių medžiagų, mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, poliolių, krakmolo, kiekius. Papildomai gali būti deklaruojami vitaminai ir mineralinės medžiagos, jeigu jų kiekiai yra dideli lyginant su referenciniais šių medžiagų vartojimo kiekiais per parą.

Maisto produktai, kuriems netaikomas reikalavimas pateikti privalomą maistingumo deklaraciją yra: neperdirbti produktai, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių; produktai, perdirbti atliekant tik vieną perdirbimo operaciją – brandinant, sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių; žmonėms vartoti skirtas vanduo, įskaitant vandenį, į kurį įdėta tik anglies dioksido ir (arba) kvapiųjų medžiagų; prieskoninis augalas, prieskonis arba jų mišinys; druska ir druskos pakaitalai; saldikliai; nemaltos arba maltos kavos pupelės ir nemaltos arba maltos kavos pupelės be kofeino; žolelių ir vaisių užpilas, arbata; fermentuotas actas ir jo pakaitalai; kvapiosios medžiagos; maisto priedai; pagalbinės perdirbimo medžiagos; maisto fermentai; želatina; uogienės tirštinimo mišiniai; mielės; kramtomosios gumos; maisto produktai pakuotėse arba taroje, kurių didžiausias paviršiaus plotas yra mažesnis nei 25 kv.cm; maisto produktai, įskaitant rankų darbo maisto produktus, kuriuos gamintojas nedideliais kiekiais tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui arba vietos mažmeninėms įmonėms, kurios  juos tiesiogiai tiekia galutiniam vartotojui.

Parengta remiantis VMVT ir NVSPL informacija

KIAUŠINIŲ ŽENKLINIMAS

KIAUŠINIŲ ŽENKLINIMAS

Kiaušiniai yra vienas iš geriausių maisto produktų,  naudojamų kasdieniniame maiste  bei  ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius.

Kiaušinių kokybė ir maistinė vertė nevienoda. Ji priklauso nuo vištų veislės, lesalo, laikymo būdo, metų laiko, pvz., laisvai laikomų vištų  kiaušinių  skonis bei kitos savybės geresni negu laikomų  narvuose vištų kiaušinių. Vieno kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos ar 200 g pieno.

Lukšto spalva priklauso nuo vištų veislės ir būna baltos arba šviesiai rudos spalvos. Iš rudų kiaušinių lėčiau išgaruoja drėgmė, jie ne taip laidūs šviesai. Šviežių kiaušinių lukštas matinis, neblizgantis. Lukštas apsaugo kiaušinio vidų nuo mikrobinės taršos, todėl svarbu, kad jis nebūtų įskilęs.

Lietuvoje, kaip ir visose kitose ES valstybėse, siekiant įgyvendinti vienodus aukštus kokybės bei saugos reikalavimus, užtikrinti atsekamumą nuo vartotojo stalo iki gamintojo, o kilus būtinybei  – identifikuoti gamintoją bei produkto kilmę, nustatytos vieningos kiaušinių ženklinimo ir pateikimo į rinką taisyklės.

Nuo 2004 metų parduodami tik A klasės kiaušiniai, o B klasės kiaušiniai gali būti naudojami tik pramonėje.

Visi tiekiami į rinką A klasės  kiaušiniai turi būti paženklinti. Ženklinami patys kiaušiniai ir pakuotės.

Ant kiekvieno kiaušinio nenuplaunamais, virimui atspariais dažais, kuriais galima ženklinti žmonių maistui skirtus produktus, nurodomas  specialus gamintojo skiriamasis numeris, kurį sudaro:

1)                         vištų laikymo būdo kodas:

laisvai laikomų vištų kodas – 1, ant kraiko laikomų vištų kodas – 2, narvuose laikomų vištų kodas – 3, ekologinis ūkininkavimas – 0.

2)                         valstybės, kurioje yra dedeklių vištų laikymo vieta, kodas. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai turės ženklą LT;

3)                         gamintojo ūkio (paukštyno) veterinarinio patvirtinimo numeris, kurį ūkiui suteikia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ir kuris reiškia, kad ta laikymo vieta yra veterinarijos tarnybos kontroliuojama.

Parduotuvių lentynose neturi būti neženklintų kiaušinių. Neženklinti kiaušiniai nėra skirti tiesioginiam žmonių vartojimui.

Jei kiaušiniai nepaženklinti, jie greičiausiai yra skirti perdirbimui.

Ant kiekvienos kiaušinių pakuotės etiketėje  turi būti nurodyta:

  • produkto pavadinimas – “vištų kiaušiniai”;
  • kiaušinių svorio kategorija:

XL – labai dideli  (73 g ir daugiau),

L – dideli  (63-73) g,

M – vidutiniai (53-63) g,

S – maži (iki 53 g).

  • kiaušinių kiekis pakuotėje;
  • tinkamumo vartoti terminas “Geriausi iki …” (tinkamumo vartoti terminas neturi viršyti 28 d.);
  • laikymo sąlygos;
  • pakavimo centro pavadinimas, adresas;
  • pakavimo centro veterinarinio patvirtinimo numeris;
  • kilmės nuoroda. (tais atvejais, jei pirkėjas būtų klaidinamas dėl tikrosios kiaušinių kilmės). Ant A klasės kiaušinių pakuočių gali būti nuoroda “ekstra” arba “ekstra švieži”:
  • jeigu nurodyta pakavimo data, užrašoma: “Ekstra (ekstra švieži) iki septintosios dienos nuo pakavimo”,
  • jeigu nurodyta padėjimo data., užrašoma: “Ekstra (ekstra švieži) iki devintosios dienos nuo padėjimo”,

Šie žodžiai išspausdinami ant juostelės arba etiketės, kuri nuimama nuo pakuočių ir sunaikinama ne vėliau kaip septintą dieną po įpakavimo arba devintą dieną po kiaušinių padėjimo.

Ant ekologiškų kiaušinių pakuočių  papildomai pateikiamas užrašas “ekologiškas produktas” ir nurodomas kontrolės įstaigos pavadinimas ir jos registruotas ženklas. Greta šio ženklo gali būti Europos Sąjungos ekologinio žemės ūkio ženklas.

Gamintojas gali papildomai nurodyti:

  • datas, kuriomis siekiama suteikti vartotojui papildomos informacijos: padėjimo datą, pakavimo datą, siūlomą galutinę pardavimo datą “Parduoti iki…”, kuri neturi viršyti 21 d;
  • nuorodą apie vištų lesinimą;
  • kiaušinių pardavimą skatinančias formuluotes ar simbolius, jeigu šios formuluotės arba simboliai neklaidina vartotojo, bei kitą informaciją.

Kiaušinių, kuriuos gamintojas parduoda savo ūkyje tiesiogiai vartotojui jo asmeninėms reikmėms arba pristato jam į namus, ženklinti nereikia. Šiuo atveju  (pvz., vartotojui susirgus) ir taip aišku iš kokio ūkio jis pirko kiaušinius.

Smulkūs gamintojai (turintys ne daugiau kaip 50 dedeklių vištų) gali pardavinėti turguje nepaženklintus kiaušinius, tačiau pardavimo vietoje turi būti nurodytas ūkio pavadinimas ir adresas.

Patarimai vartotojams:

  • Pirkite tik paženklintus kiaušinius;
  • Atkreipkite dėmesį į tinkamumo vartoti terminą;
  • Kiaušinius laikykite šaldytuve ar švariose, sausose, apsaugotose nuo tiesioginių saulės spindulių patalpose, kuriose nėra pašalinių kvapų (pvz. svogūnų, plovimo priemonių ir pan.). Tinkamiausia laikymo temperatūra – nuo  5  °C iki  17 °C. Venkite didesnių  temperatūros svyravimų;
  • Laikydami kiaušinius dėkite smailu galu žemyn, kad oro tarpas būtų viršuje ir ilgiau laikomų kiaušinių tryniai nepridžiūtų prie lukšto;
  • Plaukite kiaušinius tik prieš vartojimą. Nuplovę tik nupirktus kiaušinius labai sutrumpinsite tinkamumo vartoti terminą, kadangi kiaušinius plaunant pašalinama lukštą dengianti plėvelė, kuri dalinai apsaugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Pastaruoju metu pavojingiausiomis laikomos salmonelės, sukeliančios rimtą infekcinį susirgimą – salmoneliozę;
  • Atminkite, kad įskilę kiaušiniai kelia didesnį pavojų dėl galimo mikrobinio užterštumo, todėl juos reikia virti ilgiau (iki 7 min.);
  • Įsitikinkite kiaušinio šviežumu prieš jį vartojant – kiekvieną kiaušinį įmuškite į atskirą indelį ir, įsitikinus, kad jis geras, pilkite į bendrą indą;
  • Kiaušinių šviežumą galite patikrinti namų sąlygomis, įmerkiant juos į valgomosios druskos tirpalą (trys šaukštai druskos 0,5 l vandens) – švieži kiaušiniai grimzta iki dugno, maždaug 8 savaičių laikymo kiaušiniai vandenyje plūduriuoja kiek įžambiai, seni ar sugedę – plūduriuoja paviršiuje. Sugedę kiaušiniai plūduriuoja net gėlo vandens paviršiuje.

Kovo 8-oji – galimybė išgelbėti gyvybę

                        MIELI MAŽEIKIŠKIAI,

KOVO 8 d. (ANTRADIENĮ) nuo10 iki 14 val.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure (Naftininkų g. 9, IV aukštas) 

VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo medikai labai kviečia visus sveikus žmones tapti kraujo donorais!

Nemokamai bus atlikti kraujo tyrimai dėl pavojingų hepatitų B, C virusų, sifilio ir ŽIV.

Dovanojusiųjų kraujo laukia malonios dovanėlės.

Jūsų pagalba labai reikalinga sergantiesiems!

                             

             

                                              

             

Gripas. Ką turėtume žinoti?

Gripas. Ką mes turėtume žinoti?

Gripas – tai virusinė liga, kuriai būdingas trumpas karščiavimas, bendras organizmo išsekimas ir kvėpavimo takų uždegimas. Ligos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gripper” arba vokiško „greifen”‘, reiškiančio griebti, sučiupti.

Gripas kiekvienais metais nusineša nemažai žmonių gyvybių, komplikuojasi į:

  • virusinę pneumoniją,
  • virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
  • širdies raumens uždegimą (miokarditą),
  • virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
  • virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Todėl labai svarbu laiku suprasti svarbiausius gripo infekcijos požymius ir apsaugoti save ir savo šeimą.

Nuo kokių gripo virusų šiais metais saugo gripo vakcina?

Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie mokslininkų numatomi, cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. Šiandien aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja šie trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Kiekvienais metais, viena ar dvi gripo virusų rūšys yra naudojamos gripo vakcinai pagaminti.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Ką turėčiau padaryti norėdamas apsisaugoti nuo šios infekcijos?

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama KASMET visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

 Mažeikiuose pasiskiepyti galima visose gydymo įstaigose, atėjus pas savo šeimos gydytoją.. O taip pat primename, kad yra ir nemokama gripo vakcina skirta rizikos grupėms:  

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
  • dirbantiems medicinos įstaigose;
  • asmenims, gyvenantiems socialinėse globos ir slaugos įstaigose;
  • nėščiosioms.

Kada man būtų geriausia pasiskiepyti gripo vakcina?

Skiepytis šiuolaikiška vakcina nepavojinga, net jei žmogus jau yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

Kodėl gripo vakcina svarbu skiepytis kiekvienais metais?

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

Kiek efektyvi yra gripo vakcina?

Inaktyvuotos gripo vakcinos efektyvumas gali būti skirtingas lyginant pagal sezonus ir nevienodas tarp įvairaus amžiaus asmenų ir asmenų, priklausančių rizikos grupėms – svarbu ir skiepijamo asmens amžius ir asmens sveikatos būklė (pvz. lėtinės, persirgtos ligos).

Ar gali gripo vakcina apsaugoti, jeigu jos sudėtyje esančios gripo dalelės yra kitokios nei aplinkoje cirkuliuojantys gripo virusai?

Taip. Tokia apsauga nuo gripo viruso yra žymiai mažesnė, tačiau suteikia tam tikrą apsaugą. Be to, svarbu nepamiršti, kad gripo vakciną sudaro trijų ar keturių virusų komponentai (priklausomai nuo vakcinos tipo), todėl net ir esant mažesniam efektyvumui nuo vieno viruso tipo, nuo kitų tipų apsauga išsilaikys maksimali. Dėl šių priežasčių rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu. Gripo vakcina yra ypač svarbi žmonėms ir jų artimiesiems, kuriems yra didelė rizika išsivystyti rimtoms gripo komplikacijoms.

Ar pasiskiepijęs gripo vakcina, vis tiek galiu susirgti gripu?

Taip, yra galimybė susirgti gripu, net jei buvote paskiepytas sezoninio gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl šių priežasčių:

  • Jūs jau galite būti užsikrėtęs gripo virusu prieš tai, kai pasiskiepijote. Jūsų imuninė sistema nespėjo pagaminti antikūnių prieš gripo virusą. Pakankamam imunitetui susidaryti po vakcinacijos, reikalingos apie 2 savaitės.
  • Jūs užsikrėtėte gripo virusu, kurio dalelių nėra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje. Visuomenėje cirkuliuoja daugybė įvairių gripo virusų. Kasmet gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo trijų gripo virusų, kurie kaip tyrimai rodo, bus labiausiai paplitę artėjantį gripo sezoną.
  • Deja, kai kurie žmonės gali vis tiek užsikrėsti gripo virusu, nepaisant to, kad buvo skiepyti gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl skirtingų žmonių organizmo savybių, amžiaus ypatumų, bendros sveikatos būklės.

Kaip gydytis, jeigu susirgau gripu?

Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai (NE ANTIBIOTIKAI), kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo rimtų gripo komplikacijų.