„Cepelininis“ dangus

„Cepelininis dangus” – tokį, Lietuvai būdingą, dangų šiandien pavadino mano kolegė. Manau, kad ji teisi. Žinoma, galime pradėti diskutuoti apie tai, kad patys esame šviesa (arba tamsa), patys esame savo laimės (nelaimės) kalviai, patys sau kuriame (griauname) gyvenimą ir svajones.

Bet pripažinkime, mielieji, kad tas „cepelininis“ dangus – su tiek mažai saulės ir šviesos – nori nenori – (pri)verčia pozityvumui užsisklęsti po devyniais užraktais.

Juk mokslininkai nustatė, kad  „žydrame danguje ją (Saulę – aut.past.) matome truputį mažiau negu pusę viso galimo jai spindėti laiko – apie 43-44%. Nors mūsų respublika nedidelė, bet Saulė joje šviečia gana netolygiai. Daugiausia Saulės spindulių gauna pajūris. Čia per metus Saulė vidutiniškai spindi beveik 150 valandų ilgiau negu rytinėje respublikos dalyje. Pavyzdžiui Nidoje vidutiniškai per metus Saulė šviečia 1908 valandas, Palangoje-1836, Kaune-1790, Vilniuje-1673 valandas. Tai daugiamečiai klimatiniai vidurkiai“ (www.fizika.lm.lt).

Ką tai reiškia ? Ogi tai, kad labai dažnai būna, kad per visus metus – kas trečia diena kaip „cepelininės“ spalvos dangus. Brr… Tada skubame į soliariumus – pasisemti dirbtinės saulės šviesos, skubame rezervuoti pavasario atostogas prie Adrijos jūros arba vartojame vitaminą D. Sako, jis „šviesos vaistas“ . Jei jaučiate, kad raumenims trūksta tonuso, kankina niūri nuotaika, dažnai sergate, gali būti, kad negalavimų priežastis – vitamino D trūkumas. Vitaminas D atsakingas už tai, kad organizmas sėkmingai įsisavintų kalcį. Kalcis gyvybiškai svarbus, jei norite turėti sveikus kaulus, dantis ir kitas kaulines bei kremzlines struktūras. Žmonėms su mažesniu nei 30 ng / ml vitamino D kiekiu kraujyje yra didžiausia ankstyvos mirties rizika dėl įvairių ligų. Tačiau tirdami mirtingumo atvejus mokslininkai priėjo išvadą, jog daugiau ne visada reiškia geriau: nustatyta, kad jokios papildomos naudos sveikatai nėra, kai vitamino D kiekis žmogaus kraujyje viršija 50 ng / ml.

Kai trūksta šviesos, ne dirbtinės, bet natūralios, šildančios ir nuotaiką keliančios, dažnai apima mieguistumas, nuovargio jausmas, padidėja apetitas (ypač saldumynams), įvairūs skausmai, negalavimai ir susirgimai.

Bet visada yra galimybė – „ištraukti save už plaukų“ – taip kaip padarė Baronas Miunhauzenas pats save už plaukų ištraukęs iš pelkės. Štai puikiai tą būseną atspindintis paveikslėlis iš interneto platybių, kuris kaip priverstinė priemonė gerai nuotaikai, o neretai daugeliui įprastinė kasdienė būsena….

Šypsokitės – šiandien meilės diena 🙂

Tai TIK Epilepsija ?!

Epilepsija – viena dažniausių neurologinių ligų, pasireiškianti pasikartojančiais priepuoliais. Vis dėlto pacientai pabrėžia, kad labiausiai slegia ne priepuoliai, o mitais apipintas visuomenės požiūris – sunku susirasti darbą, užmegzti artimus ryšius, o dėl prieš 15 metų paplitusios klaidingos „šaukšto burnon“ taisyklės, daugybė žmonių netgi turi sulaužytus žandikaulius ar yra netekę dantų.

                      Epilepsija gali susirgti bet kuris žmogus ir bet kuriame amžiuje. Lietuvoje šiuo metu tokių žmonių yra apie 26 tūkst. (arba 1 proc. šalies gyventojų), tačiau tikrai ne visi sergantys yra diagnozuoti.

                      Kadangi skirtingos smegenų sritys kontroliuoja skirtingas kūno dalis, epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs. Prieš patirdami pirmąjį traukulių priepuolį net 50 proc. žmonių patiria ne tokius ryškius simptomus – tai gali būti staigūs trumpi galūnių patrūkčiojimai, užsisvajojimai ar nutirpimai. Daliai pacientų taip ir nepavyksta nustatyti ligos išsivystymo priežasties, taigi esant įtarimų, kad minėti simptomai gali būti epilepsijos požymis, patartina iš karto kreiptis į specialistą.

SVARBU ĮSIDĖMĖTI PRIEPUOLIO PRADŽIOS LAIKĄ

                      Net 70 proc. pacientų pavyksta pasiekti, kad vartojant vaistus priepuoliai visai nesikartotų.  Nors kiekvienais metais vis daugėja specifiniams pacientų poreikiams pritaikytų vaistų, o gatvėse vis rečiau matomi epilepsijos priepuolius patiriantys žmonės, suteikti pirmąją pagalbą priepuolio atveju turėtų mokėti kiekvienas.

                      Didelių priepuolių metu žmogus neretai prikanda liežuvį arba žandą. Anksčiau buvo manoma, kad reikia kažką sukišti į burną, kad taip nenutiktų, o iš tikrųjų liežuvis prikandamas iš pat pradžių, tada, kai žmogus krenta. Kai tai išaiškėjo, pasikeitė ir rekomendacijos – jokiu būdu nieko nekiškite į burną, nes liežuvį žmogus jau prikando, o, kišant kažką į burną, kai įsitempę visi raumenys, galima sulaužyti žmogui žandikaulį, išlaužti dantis.

                      Nepaprastai svarbu apsaugoti žmogaus galvą – patraukti pavojingus daiktus ir padėti po galva ką nors minkšto. Pasistenkite paguldyti žmogų ant šono, tačiau jokiu kitu būdu nemėginkite sulaikyti traukulių. Taip pat svarbu įsidėmėti priepuolio pradžios laiką – ilgiausiai priepuolis trunka 2 minutes. Jei traukuliai tęsiasi ilgiau nei  3 minutes, būtina iškviesti greitąją pagalbą. Medikų dėmesys taip pat būtinas, jei traukulius patiria nepažįstamas žmogus ir nėra žinoma jo ligos istorija.

Pagal http://www.provizorius.lt

P.S. – Jau šį trečiadienį (vasario 14 d.) 16:30 val. ateik ir pamatyk, kaip taisyklingai paguldyti epilesijos priepuolio ištiktą žmogų į stabilią šoninę padėtį. Nes juk paprasta jį paversti į šoną, kai jis smulkesnis už tave ar toks pat, bet jei didesnis ir kur kas stambesnis? ?

MEZGIMO NAUDA SVEIKATAI

Mes visi turime pomėgių. Užsiimdami mėgstama veikla, atsipalaiduojame ir nustumiame stresą į šoną. Jei niekada nebandėte megzti, tyrimo, kurį pristatysime, rezultatai gali būti pakankama priežastis to išmokti.

                 Tyrimai rodo, kad po mezgimo absoliuti dauguma žmonių jaučiasi labai laimingi. Daugelis jų teigė, jog mezga tiesiog tam, kad atsipalaiduotų ir atsikratytų įtampos. Be to, tie, kurie virbalus į rankas ima dažniau, daugiau kalbėjo apie  protinį ir emocinį palengvėjimą nei tie, kurie mezga rečiau. Mezgantieji teigė besijaučiantys ramesni, laimingesni, mažiau liūdintys, nerimaujantys ir labiau pasitikintys savimi.

                 Mezgimas su draugais gali padėti gerinti problemų sprendimą ir atidumą bei rankų judesių koordinaciją ir erdvinį suvokimą. Jis taip pat gali suteikti jums pasididžiavimo ir pasiekimo jausmą, ugdyti kantrybę, atkaklumą, kūrybingumą, teigiamai veikia atmintį.

                 Tyrėjai padarė išvadą, kad „mezgimas turi didelę psichologinę ir socialinę naudą, kuri gali prisidėti prie žmogaus gerovės ir gyvenimo kokybės.“ Įdomi ir kita tyrimo išvada: žmonės, kurie mezgė grupėmis, buvo dar laimingesni nei mezgusieji vieni.

                 Tyrimo autoriai aiškina: „Mezgant galima pasiekti meditacinę būseną, ši veikla gali suteikti tokią pat naudą kaip meditacija. Vadinasi, netgi nebūtina mokytis meditacijos subtilybių ar užsiimti specialia praktika, nes tą patį efektą galima pasiekti paprastai − mezgant. Kai kurie netgi nurodo mezgimą pasitelkti vietoje jogos.“

                 Tyrimai rodo, kad mezgimas labai susijęs su atidumu bei meditacija ir tai turi didelę įtaką protui. Kai užsiimame kūryba, mūsų smegenys išskiria dopamino, kuris yra natūralus antidepresantas. Daugelis mokslininkų mano, kad kūrybinė veikla  mažina įvairius sveikatos sutrikimus ir stabdo organizmo senėjimą, gerina smegenų veiklą. Kūryba  padeda sumažinti depresiją.

Parengta remiantis www.lietuvė.lt informacija

Meno terapija – dekupažas

Visus metus siekiame žmonių sąmoningesnio požiūrio į sveikatą bei jos išsaugojimą įvairiomis prevencijos priemonėmis. Šv. Kalėdos – tai dar viena graži proga ir galimybė pabūti kartu. Gruodžio 8-osios popietę į Biuro mažąją salę sugūžėjo norintys išbandyti meno terapiją – dekupažą. Pamokėlę vedė Mažeikių Kalnėnų pagrindinės mokyklos psichologė – Daiva Gerikienė. Susirinkusiųjų širdis taip pat apšildė literatės iš Mažeikių menų studijos “Erdvė”. Primename, kad meno terapija – tai vienas iš psichologinės pagalbos būdų, kuris padeda išreikšti susikaupusius jausmus bei spręsti kylančius sunkumus saugioje aplinkoje, naudojant meninės raiškos priemones – piešimą, poeziją, muziką, fotografiją, šokį, teatrą. Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių. Svarbiausia – noras dalyvauti!

Dar kartą apie rudeninę depresiją

Šypsena padeda ilgiau išlikti jaunatvišku.

Šypsantis, veido raumenys pakelia veido raukšles, todėl žmogus atrodo kur kas jaunesnis.

 

KAS ? – Depresija yra afektinis sutrikimas, tai reiškia, pirmiausiai susijęs su mūsų emociniu pasauliu, nuotaikomis, gali pasireikšti „pasunkėjusiomis“ emocijomis – liūdesiu, nusivylimu, bejėgiškumo, kartais beviltiškumo jausmais.

Depresiška būsena apima tris komponentus:

  • sunkios mintys ir
  • jausmai bei
  • sulėtėjusi veikla.

Todėl, vis dažnėjančią pilkumą, tamsumą ir lietų – negalime priskirti rudens depresijai. Nes depresija – kur kas sunkesnė liga nei tik nuotaikos nebuvimas.

KODĖL ? – Rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse – tai serotoninas ir melatoninas. Serotoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotaiką. Jo gamyba veikiant saulės šviesai didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Šviesoje melatonino gamyba krinta ir pabundame. Kai sutrinka serotonino ir melatonino gamybos balansas organizme, susergama depresija.

KAIP (prevencija) ? – Lengviausia pradėti tą būseną keisti nuo veiklos: daugiau judėti, mankštintis, nepamirštant stebėti gamtą, aplinką, per pietų pertrauką „apibėgti kvartalą“, stengtis planuoti savo veiklą ir to plano laikytis.

Pajudėti siūlome ir mes : jau rugsėjo 29 d., 17 val. – bėgimas „Už sveiką širdį“ (Pasaulinei širdies dienai paminėti)

Spalio mėnesį atnaujinsime vakarines mankštas dirbantiesiems;

Spalio mėnesį lauksime grįžtant į mamyčių mankštas su vaikais;

Sekite mūsų naujienas ir visada būkite aktyvūs.

 

Ir nepaliaukite šypsotis – rudens lietūs nebebus gąsdinantys 😉

Ar patiriate stresą darbe ?

Stresas, patiriamas darbovietėje yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Kuo streso lygis darbovietėje didesnis, tuo prastesni yra Jūsų rezultatai, dažnėja konfliktai komandų viduje, mažėja pasitenkinimas darbu, krinta motyvacija, daroma neigiama įtaka netgi asmeniniam gyvenimui, taip pat yra kenkiama sveikatai. Taigi, žemiau išvardyti teiginiai – leis greitai nustatyti, ar patiriate stresą darbe.

1. Jaučiate, kad kolegų arba vadovų lūkesčiai bei keliami reikalavimai jums yra gerokai per dideli, lyginant su jūsų įgūdžiais ir sugebėjimais.
2. Jums sunku ilgiau išlikti susikaupus ties viena užduotimi, reikia dažnų pertraukų, organizmas ir protas tiesiog reikalauja poilsio.
3. Pastebite, jog per jautriai reaguojate net ir į menkiausius pokyčius, kurie gali kažkaip paveikti jūsų status quo, greitai sukyla neigiamos emocijos patyrus netgi smulkius impulsus.
4. Nebejaučiate tokio lojalumo savo organizacijai, kurį jautėte darbo pradžioje. Taip pat nebematote savo ateities dabartinėje darbovietėje.
5. Dažniau užsiimate “gaisrų gesinimu”, didelės svarbos ir griežtai laiko apribotomis užduotimis, nei suplanuotu, nuosekliu ir tolygiu darbu.
6. Daugiau energijos skiriate ieškoti pasiteisinimams dėl neatlikto darbo, negu naujų ir efektyvių sprendimų paieškai.
7. Nesijaučiate įvertinti dėl atliekamo darbo bei pasiekiamų rezultatų, tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
8. Vis stiprėja pesimistinės (neigiamos) ar nihilistinės (apatiškos, nenorinčios veikti) nuotaikos, vis sunkiau rasti motyvaciją netgi toms užduotims, kurios Jums patinka.
9. Pasibaigus darbo dienai jaučiatės išsekę ir pervargę. Tai yra įprasto malonaus, natūralaus nuovargio priešingybė. Ir tai kartojasi nuolatos, didžiąją savaitės dalį.
10. Jūs nekenčiate pirmadienių ir ypatingai laukiate savaitgalio. O sekmadienio vakare jau jaučiatės prislėgti dėl artėjančios naujos darbų savaitės.
11. Jaučiate, kad nerimas, kilęs darbe, neapleidžia jūsų ir namuose, bendraujant su šeima ar laisvalaiko metu. Atrodo, kad tarsi negalite pabėgti nuo darbo rūpesčių, kad ir kur bebūtumėte.

 

Jeigu pastebite, kad bent keletas iš 11 išvardintų požymių atitinka Jūsų dabartinę situaciją, nemokamame STRONG.lt portale rasite atsakymus ir profesionalų komentarus, kaip kontroliuoti savo stresą ir gyventi bei dirbti efektyviau.

Burbulai burbuliukai…

 

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO ORGANIZUOTA AKCIJA “PŪSK MUILO BURBULUS, O NE TABAKO DŪMUS” PASAULINEI DIENAI BE TABAKO PAMINĖTI

Gegužės 31 d.  visame Pasaulyje minima diena be tabako. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo akciją „Pūsk muilo burbulus, o ne tabako dūmus“ . Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, užsiimti įdomesne veikla ir kurti sveikatai palankią aplinką. Mažeikių rajono ugdymo įstaigos mielai sutiko palaikyti šią akciją. Susirinkę visi drauge darėme apšilimo mankštą šokio ritmu, o paskui jau „burbuliavome“ ir rašėme palinkėjimus sveikatos tema. Svarbu pradėti šviesti visus jau vaikystėje, kad užaugę, galėtų pasirinkti sveiką gyvenimo būdą.

Dalinamės džiugia nuotaika ir renginio nuotraukomis:

 

 

20 patarimų, kaip ir ką valgyti, kad nesigailėtume:

  1. Valgyk, kad numalšintum alkį, bet neprisikimšk. Valgyk, kol pasijusi 80 proc. sotus. Atsiplėšk nuo stalo dar jausdamas nedidelį alkį. Mūsų pilvas lėtapėdis, jo receptoriams prireikia 20 minučių, kad susiprastų.
  2. Valgyk atsipalaidavęs, patogiai, ne stačiomis. Sumuštinis bėgte yra tiesus kelias į virškinimo streiką. Kava išsinešimui? Tu rimtai?! Keturi peiliai – skrandžiui, skoniui, pagarbai kavai ir ekologijai.
  3. Maistu nekamšyk streso ar liūdesio. Stresas kelia sumaištį ne tik sieloje, bet ir galvoje. Veikiami streso mes darome keistus pasirinkimus, dėl kurių vėliau gailimės. Valgymo sutrikimų ekspertai perspėja: moterys turi polinkį persivalgyti streso būsenos.
  4. Nevalgyk iš nuobodulio. Yra du patikimi būdai, norint nuslopinti įprotį valgyti iš nuobodulio. Vienas – prieš valgant atsigerti. Geriau ne sulčių ar vyno, o vandens arba arbatos be cukraus. Antras – pradėti rašyti mitybos dienoraštį, kuriame sąžiningai susirašytumėte savo kiekvieną kąsnį.
  5. Valgyk lėtai, mažomis porcijomis. Bent 10–20 (iki 32) kartų sukramtyk prieš nurydamas. Lėtai valgydamas sąmoningiau jausi, kada dar esi alkanas, o kada šiaip kemši. Kuo smulkiau sukramtytas maistas, tuo jį lengviau virškinti ir įsisavinsi maistines medžiagas bei energiją.
  6. Susilaikyk nuo užkandžių. Laukis save apgaudinėjęs, kad užkandžiaudamas suvalgysi mažiau. Pasiskaičiuok kalorijas ir pats įsitikinsi. O jeigu vesi maisto dienoraštį, pamatysi, kad užkandžiavimas ir nuobodulys yra tos sesutės per kalnelį, kurios ne tik susieina, bet dar ir prisidirba.
  7. Valgyk tris kartus per dieną. Savo mitybos plano laikykis griežtai, nieko neankstindamas ir nevėlindamas. Ir tegu pagrindinis patiekalas būna vidurdienio (nuo 11 val. iki 14 val.), kai mūsų virškinimas pats aktyviausias. Valgydami reguliariai mes siunčiame signalus savo kūnui: „Nestresuok, bus to maisto, nebadausim.“
  8. Tegu 50 proc. maisto sudaro daržovės. Daržovės turi mažiau kalorijų. Augalinį maistą kramtome ilgiau, jis sočiau užkemša skrandžio tūrį. Tačiau daržovė daržovei nelygi. Jei nori geriau jaustis ar numesti svorio, atsisakyk bulvių ir šakninių daržovių, nes jos turi daug krakmolo.
  9. Niekada nesakyk „niekada“. Tarkim, tau patinka saldumynai ar kepiniai, bet tu žinai, kad jie kenkia tavo formoms. Laikykis savo mitybos plano su išlygomis, mažytėmis nuodėmėmis. Penkias dienas per savaitę būk pavyzdingas, savaitgalį save palepink. Ir lepindamas niekada nesigraužk. Kirsk su malonumu tai, kas teikia malonumą.
  10. Išsimiegok.Kiekvieną rytą kelkis tuo pačiu laiku, o vakare eik miegoti iki vidurnakčio (idealiausia – iki 23 val.). Jeigu vakare alkio jausmas trukdo užmigti, nesikankink, suvalgyk kuklią porciją baltyminio maisto. Ir jau savo labui pasirūpink, kad porcija tikrai būtų maža.
  11. Judėk, netingėk. Nesakau – bėgiok, nes manau, kad bėgimas labiau tinka arkliams, nes jų stuburas horizontalus. Vaikščiok, lengvai mankštinkis, dvi dienas per savaitę aktyviai sportuok, nepamiršk jėgos pratimų. Neturi laiko? Tik nereikia! Atsikelk penkiolika minučių anksčiau, pradėk kad ir nuo 15 minučių trukmės ryto tempimų. Žiūrėk – gal sportavimo apetitas ims ir pabus.
  12. Naudok omega-3 riebalų rūgštis. Šis papildas apsaugos tavo kepenis, kurios kenčia nuo persivalgymo ar cukraus pertekliaus. Be to, geriau miegosi, oda taps švelnesnė, kraujospūdis sumažės, atmintis pagerės.
  13. Gerk vandenį. Mūsų kūną vidutiniškai 60 proc. sudaro vanduo. Kūdikystėje vandens yra kur kas daugiau – iki 75 proc. Senstant vandens atsargos senka, sudaro vos 50 proc. Kuo kūnas raumeningesnis, tuo jame daugiau vandens. Ir priešingai – kuo daugiau riebalų, tuo mažiau vandens. Nori gražaus kūno? Gerk vandenį, kad ląstelės normaliai funkcionuotų ir nesiliautų savaiminė organizmo detoksikacija.
  14. Nebijok kavos. Kava prieš sportavimą netgi gali paspartinti riebalų skaidymą. Vienas puodelis kavos per dieną tikrai nepakenks, tačiau jeigu kava piktnaudžiausime – galime turėti atvirkštinį poveikį.
  15. Šokoladas gerai ne tik laimei, bet ir virškinimui.Kakava mažina cholesterolį ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Kakavos sudėtyje esantis antioksidantas polifenolis gali pasitarnauti kaip puiki prevencinė priemonė nuo kraujagyslių ir onkologinių ligų.
  16. Kokosų aliejus. Kokosų aliejus organizmo sistemą natūraliai aprūpina vidurinės grandies sočiosiomis rūgštimis (trigliceridais) ir savo maistinėmis savybėmis toli lenkia palmių aliejų, motinos pieną ir neapdorotą karvės pieną. Šios rūgštys, patekusios į mūsų kepenis, virsta energijos bomba, kuri padeda deginti riebalų perteklių. Dar viena geroji kokosų aliejaus savybė – gerai malšina alkį.
  17. Aitrioji paprika, bet ne pica. Aitriosios paprikos aktyvusis komponentas kapsaicinas (alkaloidas) žadina energiją ir metabolizmą. Tačiau geriau vartoti nepersistengiant, ribotais kiekiais. Žalioji arbata. Priskiriama prie energinių gėrimų, plius greitina riebalų skaidymą. Ir už šį poveikį turėtume dėkoti ne kofeinui, o teaninui, amino rūgščiai, kuri padeda subalansuoti smegenų veiklą, slopina nerimą, žadina fizinę ir mentalinę energiją.
  18. Ispaninio šalavijo sėklos.Šios skaidalų ir ląstelienos karalienės pranoksta bet kurį kitą maisto produktą omega-3 rūgščių kiekiu. Ispaninio šalavijo sėklos stimuliuoja ir nepriekaištingai reguliuoja virškinimą.
  19. Saikingas baltymų vartojimas gali pagreitinti kilogramų tirpimą. Tačiau gyvulinius baltymus žmogaus organizmui skaidyti nėra lengva, jie gali išprovokuoti nepageidaujamą stresą.
  20. Vertingiausias baltymų šaltinis ­– tai gėlavandenis mikroskopinis dumblis spirulina. Spirulinos sudėtyje yra daugiau nei 50 biologiškai aktyvių veikliųjų medžiagų, reikalingų organizmui.
  21. Juodieji perlai – acai uogos. Šias uogas nokina Amazonės džiunglių kopūstpalmės. Tai vienas iš populiariausių papildų. Jų sudėtyje yra natūraliai stiprių antioksidantų ir medžiagų apykaitą bei ląstelių atsinaujinimą skatinančių elementų. Acai uogos vadinamos supermaistu – padeda mesti svorį, gydo sąnarių uždegimus, valo organizmą ir stiprina sveikatą.

Parengta pagal: www.psichika.eu

Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017

Mieli mažeikiečiai,

Džiaugiamės galėdami Jus ir vėl pakviesti į pavasarinį, jau tradicija tapusį, nemokamą renginį „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017”, kuris vyks iš karto po Šv. Velykų – balandžio 18-21 dienomis.

Kaip ir kiekvienais metais, laikomės cikliškumo, todėl kiekvieną dieną turėsime vis kitokią sveikatinimo sritį, taigi trumpai apie jas:

BALANDŽIO 18 D. (antradienis – Fizinio aktyvumo diena) 

10:00 val. – „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ atidarymas. Sveikinimo žodis.

Kviečiame visus mūsų partnerius, draugus, socialinius partnerius, miesto ir rajono gyventojus aktyviai dalyvauti atidarymo šventėje. Šis mūsų renginys – puiki proga susitikti visiems po vienu stogu ir pakalbėti ne tik apie atliktus darbus, bet ir ateities vizijas.

10:30 val. –  Tapk DONORU – žmonių liudijimai, pasakojimai  apie organų donorystę, laukimą bei džiaugsmą gyventi.

Sigito Strazdausko iniciatyva, į svečius sutiko atvykti Lietuvos  asociacija „Gyvastis” prezidentė A.Degutytė, kuri plačiau papasakos apie asociacijos veiklą, apie donorystę – sąmoningą žmonių pasirinkimą būti donoru, apie organų donorystės propagavimą, apie įvairiamusę tarpusavio pagalbą, pacientų ir artimųjų švietimą, psichologinę pagalbą. Turėsite galimybę išgirsti tikras istorijas (liudijimus), užduoti klausimus.

14:00 val. – Gryno oro treniruotė 

Bandysime „atidaryti” lauko mankštų sezoną. Tikimės oras bus tinkamas ir galėsime pasimėgauti bundančiu pavasariu lauke. Visų, sportiškai apsirengusių, su vandens atsargomis, lauksime Sodų skverelyje, prie treniruoklių. Mankštą lauke ves visuomenės sveikatos specialistė J. Erlickytė-Balvočienė.

16:15 val. – Nėščiųjų mankšta

Kad mažylis gimtų sveikas, visavertis ir ramus, mamai būtina būti fiziškai aktyviai. Nėštumo metu keičiasi moters kūnas, pasislenka pusiausvyros centras – pradeda skaudėti nugarą, atsiranda laikysenos pokyčių. Todėl labai svarbu išmokti reguliuoti stuburui tenkantį naują krūvį, pradėti ruoštis gimdymui, stiprinant kūno raumenis bei širdies ir kraujagyslių sistemą. Mankštos metu atliekami pratimai su savo kūno svoriu įvairiose pradinėse padėtyse, galimose nėštumo metu bei,  panaudojant minkštus mažus kamuolius ir terapinius kamuolius. Būkite lengvai, patogiai apsirengusios. Geriausia būtų, kad užsiregistruotumėt iš anksto tel.: 8-443-25268

17:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

Jei dar nežinote, kas yra piloxing’as, kviečiame NEMOKAMAI išbandyti šią fizinio aktyvumo rūšį. Tai ne tik riebalų ląstelių naikinimas, tai raumenų tvirtinimas bei judesio laisvė! Piloxing yra unikali bokso ir Pilates kombinacija. Šio užsiėmimo metu sudeginama daugiau kalorijų, sutvirtinami raumenys bei didinama ištvermė. Bokso elementai padeda vystyti reakciją, jėgą ir judrumą, o Pilateso pratimai gerina lankstumą, laikyseną bei padeda suformuoti raumenis. Į treniruotę įtraukiami ir nesudėtingi šokių judesiai paįvairinti rutinai. Visumoje kelių disciplinų sujungimas į vieną išblaško monotoniją. Visi pratimai atliekami klausantis ritmingos muzikos, treniruotė gali priminti energingą vakarėlį. Ši mankšta labai populiari Amerikoje bei Didžiojoje Britanijoje. Piloxing nauda sveikatai: Gerinamas viso kūno raumenų tonusas; Jei atliekama be avalynės, sustiprinami pėdų, blauzdų raumenys; Gerinama pusiausvyra, kūno padėties suvokimas; Stabilizuojamas visas korpusas, laikysena; Didinamas plaučių tūris ir kraujotaka per giluminį kvėpavimą; Gerinamas gebėjimas susikaupti; Gerinamas kūno sąmoningumas; Padeda valdyti stresą bei atsipalaiduoti; Po treniruotės jaučiamas didžiavimasis savimi, padidėja pasitikėjimas, jaučiamas džiaugsmas 🙂 Būtina išankstinė registracija tel.: 8-443-25268

 

BALANDŽIO 19 D. (trečiadienis – Sveikos mitybos diena)

10:00 – 12:00 val. – Kūno sudėties analizatorius

„STEBUKLINGOS“ SVARSTYKLĖS ATSKLEIDŽIA:

  • kūno masės indeksą,
  • kūno riebalų ir raumenų santykį,
  • metabolinį amžių ir kt. rodiklius.

KONSULTUOSIME sveikos gyvensenos klausimais ir iš karto po svėrimo, turėsime paskaitą apie maistą, kuris teikia sveikatą

10:30 val. – paskaita: „Maistas teikiantis sveikatą“

Kalbėsime apie tai, koks kūno svoris būtų optimaliausias Jums. Apie tai, kokios pasekmės ir kaip su jomis kovoti, jei turite antsvorį ar nutukimą. Labai aktualu žinoti ir mokėti „skaityti” maisto etiketes ir žinoti, kokie maisto produktai yra tinkami vartoti, o kurių reikia vengti. Apie mitybą, kuri teikia sveikatą kalbės visuomenės sveikatos specialistė M. Nabažaitė. 

13:30 val. – paskaita: „Kokį aliejų pasirinkti?“

Ši paskaita skirta atpažinti, nepasimesti aliejų gausoje ir lūžtančiose lentynose nuo produkcijos pasiūlos. labai svarbu, ką vartojame kiekvieną dieną, kaip galėtume pakeisti vieną produktą kitu – labiau naudungu sveikatai. Apie aliejus, jų sudėtį, skirtumus kalbės visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. – Sveikos mitybos specialistės R.BOGUŠIENĖS paskaita: „Sveikatai palanki MITYBA “ (reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

LEKTORĖ RAMINTA BOGUŠIENĖ – sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, KTU magistro laipsnis maisto technologijos srityje, maisto saugos ir kokybės specialistė, ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertė, sveikos gyvensenos propaguotoja, dviejų vaikų mama ir laimingos šeimos kūrėja, direktorė ir steigėja VšI „Sveikatai palankus”, straipsnių autorė ir aistringa sveikatai palankaus gyvenimo būdo propaguotoja.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 20 D. (ketvirtadienis – Aplinkos sveikatos diena)

10:00 – paskaita: „Kvėpuok švariais plaučiais“ (svečiuose: gydytoja-pulmonologė A.Kiudulienė)

Džiaugiamės, kad gydytoja-pulmonologė Albina Kiudulienė sutiko mums papasakoti apie aplinkos sveikatą, kuriai didelę įtaką daro užterštas oras ir su juo susijusios įvairios plaučių ligos.

11:00 val. – Kvėpavimo mankšta

Puiki mankšta, kuri padės išmokti tinkamai kvėpuoti. O kvėpavimas, kaip žinia, padės atsipalaiduoti, didins organizmo atsparumą, stiprins kvėpavimo raumenų jėgą. Kvėpavimo mankšta – labai efektyvi gydymo priemonė sergant lėtinėmis bronchų ir plaučių ligomis, profilaktinė priemonė. Mankštą ves visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė

13:30 val. – paskaita: „Aplinkos sveikata“ 

Paskaita apie aplinkos sveikatą, triukšmą ir kitus aplinkos veiksnius, kurie daro teigiamą ir neigiamą poveikį sveikatai, gyvenimo kokybei ir gyvenimo trukmei. Paskaitą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

15:00 val. –  paskaita: „Žalingų įpročių pasekmės“

Žalingi įpročiai, žalinga elgsena daro didelę neigiamą žalą žmogaus sveikatai. Šiandien sveikatą žalojančių faktorių labai daug: ne tik užterštas oras, triukšmas, bet ir alkoholis, nesveika mityba, rūkymas, narkotinės, psichiką veikiančios edžiagos. Apie visa tai ir dar daugiau kalbės visuomenės sveikatos specialistė R. Jonušaitė.

17:30 val. –  PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

 

BALANDŽIO 21 D. (penktadienis- Psichikos sveikatos diena)

08:30 val. – PILOXING treniruotė (trenerė: Ž. Martinkienė)

10:30 val. – Meno terapija  

Viena labiausiai laukiamų veiklų-terapijų. Kai galima „išsilieti” popieriuje, kai galima „paleisti” mintis ir taip geriau pažinti save. Terapinį užsiėmimą ves visuomenės sveikatos specialistė V. Šakienė.

13:30 val. – paskaita-žaidimas: „Pažink save“ (žaidimą ves Psichologinės pedagoginės tarnybos specialistė V.Šinkevičienė)

Paskaita-žaidimas – įdomi forma atskleisti jūsų asmenybės tipą, vidinius išgyvenimus, gyvenimo tikslus ir siekius. Kiekvienu gyvenimo periodu žmogus priima vis kitokius sprendimus. Bendraudamas su kitais, pažindamas save jis vis labiau pažįsta save. Pažadame įdomią savęs pažinimo valandą. Registruokitės, nerimaujam, kad salėje pritrūks vietos.

15:30 val. – paskaita: „Gyvenimas yra gražus“ (svečiuose psichologė V. Servutienė. Reikalinga išankstinė registracija tel.: 8-443-25268)

Ši profesionali psichologė – tai mūsų „sveikatos dienų” garbės svečias. Drąsiai galime tai teigti, nes auditorija (Biuro salė) būna pilnut pilnutėlė. Jos paskaitos – tai galimybė bent trumpam „pabėgti” nuo įkirių, slogių minčių ir įvertinti, kad „gyvenimas yra gražus”. Kviečiame registruotis iš anksto. „Sveikatos dienos Mažeikiuose 2017“ uždarymas

PROGRAMA (atsisiųsti) SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017

SVEIKATOS DIENOS MAŽEIKIUOSE 2017