Psichikos sveikata

Kol šalyje svarstoma drausti ar ne įsigyti loterijos bilietėlių jaunesniems nei 16 metų asmenims, kai kurios šeimos susiduria su kur kas pavojingesniu reiškiniu – probleminiu lošimu. Taigi kas yra probleminis lošimas?

Probleminis lošimas – tai rizikingas lošimas, dėl kurio formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje. Jeigu lošimas užima didžiąją dalį Jūsų laiko, jam yra skiriama didesnė pinigų dalis, nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiate atsilošti, lošimams skiriamas biudžetas viršija Jūsų realias pajamas, tęsiate lošimą, ignoruodami galimas pasekmes – Jūs galimai Probleminis lošėjas.

Jeigu asmuo aukoja savo laiką ir pinigus azartiniams lošimams tuo pačiu kenkdamas sau ir kitiems, yra jaučiamas stiprus potraukis lošti, vertėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

Probleminio lošimo simptomai, priežastys ir pasekmės

Lošimas yra viena klastingiausių žmogaus ydų, kadangi lengvų pinigų iliuzija ir neatsakingas lošimas gali greitai privesti prie finansinio žlugimo. Nepriklausomai nuo to, kurią lošimo rūšį Jūs ar Jūsų artimieji lošia, ar tai būtų pokeris, ar lažybos, ar lošimo automatai – didžiausi šansai laimėti visuomet yra lošimo organizatorių pusėje. Dėl to labai svarbu būti tinkamai pasiruošus, kad laisvalaikio pramoga netaptų skaudžia problema Jums ar Jūsų artimajam.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų ir probleminis lošimas

Pirmiausia išsiaiškinkime sąvoką „Azartinis lošimas“. Tai žaidimas iš pinigų, kurio rezultatas yra visiškai atsitiktinis įvykis, skirtingai nuo kitų žaidimų, kurių rezultatai priklauso nuo žaidėjų įgūdžių, sugebėjimų žaisti ir laimėti žaidimą.

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Net suprasdami, kad visos tikimybės laimėti yra ne jų pusėje, net ir tuo metu, kai jie negali sau leisti pralaimėti dėl finansinių problemų, priklausomi nuo lošimų asmenys negali atsisakyti liguisto poreikio lošti.

Daugiau apie lošimus ir priklausomybes nuo azartinių žaidimų: http://nebenoriu-losti.lt/patologinis-losimas/

Kaip elgtis su į priklausomybę įklimpusiais lošėjais (paaugliais taip pat) :

-Paaugliu losima

Probleminis lošimas_Tai butina zinoti kiekvienam

„Cepelininis dangus” – tokį, Lietuvai būdingą, dangų šiandien pavadino mano kolegė. Manau, kad ji teisi. Žinoma, galime pradėti diskutuoti apie tai, kad patys esame šviesa (arba tamsa), patys esame savo laimės (nelaimės) kalviai, patys sau kuriame (griauname) gyvenimą ir svajones.

Bet pripažinkime, mielieji, kad tas „cepelininis“ dangus – su tiek mažai saulės ir šviesos – nori nenori – (pri)verčia pozityvumui užsisklęsti po devyniais užraktais.

Juk mokslininkai nustatė, kad  „žydrame danguje ją (Saulę – aut.past.) matome truputį mažiau negu pusę viso galimo jai spindėti laiko – apie 43-44%. Nors mūsų respublika nedidelė, bet Saulė joje šviečia gana netolygiai. Daugiausia Saulės spindulių gauna pajūris. Čia per metus Saulė vidutiniškai spindi beveik 150 valandų ilgiau negu rytinėje respublikos dalyje. Pavyzdžiui Nidoje vidutiniškai per metus Saulė šviečia 1908 valandas, Palangoje-1836, Kaune-1790, Vilniuje-1673 valandas. Tai daugiamečiai klimatiniai vidurkiai“ (www.fizika.lm.lt).

Ką tai reiškia ? Ogi tai, kad labai dažnai būna, kad per visus metus – kas trečia diena kaip „cepelininės“ spalvos dangus. Brr… Tada skubame į soliariumus – pasisemti dirbtinės saulės šviesos, skubame rezervuoti pavasario atostogas prie Adrijos jūros arba vartojame vitaminą D. Sako, jis „šviesos vaistas“ . Jei jaučiate, kad raumenims trūksta tonuso, kankina niūri nuotaika, dažnai sergate, gali būti, kad negalavimų priežastis – vitamino D trūkumas. Vitaminas D atsakingas už tai, kad organizmas sėkmingai įsisavintų kalcį. Kalcis gyvybiškai svarbus, jei norite turėti sveikus kaulus, dantis ir kitas kaulines bei kremzlines struktūras. Žmonėms su mažesniu nei 30 ng / ml vitamino D kiekiu kraujyje yra didžiausia ankstyvos mirties rizika dėl įvairių ligų. Tačiau tirdami mirtingumo atvejus mokslininkai priėjo išvadą, jog daugiau ne visada reiškia geriau: nustatyta, kad jokios papildomos naudos sveikatai nėra, kai vitamino D kiekis žmogaus kraujyje viršija 50 ng / ml.

Kai trūksta šviesos, ne dirbtinės, bet natūralios, šildančios ir nuotaiką keliančios, dažnai apima mieguistumas, nuovargio jausmas, padidėja apetitas (ypač saldumynams), įvairūs skausmai, negalavimai ir susirgimai.

Bet visada yra galimybė – „ištraukti save už plaukų“ – taip kaip padarė Baronas Miunhauzenas pats save už plaukų ištraukęs iš pelkės. Štai puikiai tą būseną atspindintis paveikslėlis iš interneto platybių, kuris kaip priverstinė priemonė gerai nuotaikai, o neretai daugeliui įprastinė kasdienė būsena….

Šypsokitės – šiandien meilės diena 🙂

Visus metus siekiame žmonių sąmoningesnio požiūrio į sveikatą bei jos išsaugojimą įvairiomis prevencijos priemonėmis. Šv. Kalėdos – tai dar viena graži proga ir galimybė pabūti kartu. Gruodžio 8-osios popietę į Biuro mažąją salę sugūžėjo norintys išbandyti meno terapiją – dekupažą. Pamokėlę vedė Mažeikių Kalnėnų pagrindinės mokyklos psichologė – Daiva Gerikienė. Susirinkusiųjų širdis taip pat apšildė literatės iš Mažeikių menų studijos “Erdvė”. Primename, kad meno terapija – tai vienas iš psichologinės pagalbos būdų, kuris padeda išreikšti susikaupusius jausmus bei spręsti kylančius sunkumus saugioje aplinkoje, naudojant meninės raiškos priemones – piešimą, poeziją, muziką, fotografiją, šokį, teatrą. Norint dalyvauti meno terapijoje – nereikia išankstinio meninio pasiruošimo ar specialių įgūdžių. Svarbiausia – noras dalyvauti!

Šypsena padeda ilgiau išlikti jaunatvišku.

Šypsantis, veido raumenys pakelia veido raukšles, todėl žmogus atrodo kur kas jaunesnis.

KAS ? – Depresija yra afektinis sutrikimas, tai reiškia, pirmiausiai susijęs su mūsų emociniu pasauliu, nuotaikomis, gali pasireikšti „pasunkėjusiomis“ emocijomis – liūdesiu, nusivylimu, bejėgiškumo, kartais beviltiškumo jausmais.

Depresiška būsena apima tris komponentus:

• sunkios mintys ir
• jausmai bei
• sulėtėjusi veikla.

Todėl, vis dažnėjančią pilkumą, tamsumą ir lietų – negalime priskirti rudens depresijai. Nes depresija – kur kas sunkesnė liga nei tik nuotaikos nebuvimas.

KODĖL ? – Rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse – tai serotoninas ir melatoninas. Serotoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotaiką. Jo gamyba veikiant saulės šviesai didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Šviesoje melatonino gamyba krinta ir pabundame. Kai sutrinka serotonino ir melatonino gamybos balansas organizme, susergama depresija.

KAIP (prevencija) ? – Lengviausia pradėti tą būseną keisti nuo veiklos: daugiau judėti, mankštintis, nepamirštant stebėti gamtą, aplinką, per pietų pertrauką „apibėgti kvartalą“, stengtis planuoti savo veiklą ir to plano laikytis.

Pajudėti siūlome ir mes : jau rugsėjo 29 d., 17 val. – bėgimas „Už sveiką širdį“ (Pasaulinei širdies dienai paminėti)

Spalio mėnesį atnaujinsime vakarines mankštas dirbantiesiems;

Spalio mėnesį lauksime grįžtant į mamyčių mankštas su vaikais;

Sekite mūsų naujienas ir visada būkite aktyvūs.

Ir nepaliaukite šypsotis – rudens lietūs nebebus gąsdinantys 😉

Stresas, patiriamas darbovietėje yra viena iš dažniausiai pasireiškiančių streso rūšių, kenkianti sveikatai ir gyvenimo kokybei tūkstančiams žmonių visame pasaulyje. Kuo streso lygis darbovietėje didesnis, tuo prastesni yra Jūsų rezultatai, dažnėja konfliktai komandų viduje, mažėja pasitenkinimas darbu, krinta motyvacija, daroma neigiama įtaka netgi asmeniniam gyvenimui, taip pat yra kenkiama sveikatai. Taigi, žemiau išvardyti teiginiai – leis greitai nustatyti, ar patiriate stresą darbe.

1. Jaučiate, kad kolegų arba vadovų lūkesčiai bei keliami reikalavimai jums yra gerokai per dideli, lyginant su jūsų įgūdžiais ir sugebėjimais.
2. Jums sunku ilgiau išlikti susikaupus ties viena užduotimi, reikia dažnų pertraukų, organizmas ir protas tiesiog reikalauja poilsio.
3. Pastebite, jog per jautriai reaguojate net ir į menkiausius pokyčius, kurie gali kažkaip paveikti jūsų status quo, greitai sukyla neigiamos emocijos patyrus netgi smulkius impulsus.
4. Nebejaučiate tokio lojalumo savo organizacijai, kurį jautėte darbo pradžioje. Taip pat nebematote savo ateities dabartinėje darbovietėje.
5. Dažniau užsiimate “gaisrų gesinimu”, didelės svarbos ir griežtai laiko apribotomis užduotimis, nei suplanuotu, nuosekliu ir tolygiu darbu.
6. Daugiau energijos skiriate ieškoti pasiteisinimams dėl neatlikto darbo, negu naujų ir efektyvių sprendimų paieškai.
7. Nesijaučiate įvertinti dėl atliekamo darbo bei pasiekiamų rezultatų, tiek psichologiškai, tiek finansiškai.
8. Vis stiprėja pesimistinės (neigiamos) ar nihilistinės (apatiškos, nenorinčios veikti) nuotaikos, vis sunkiau rasti motyvaciją netgi toms užduotims, kurios Jums patinka.
9. Pasibaigus darbo dienai jaučiatės išsekę ir pervargę. Tai yra įprasto malonaus, natūralaus nuovargio priešingybė. Ir tai kartojasi nuolatos, didžiąją savaitės dalį.
10. Jūs nekenčiate pirmadienių ir ypatingai laukiate savaitgalio. O sekmadienio vakare jau jaučiatės prislėgti dėl artėjančios naujos darbų savaitės.
11. Jaučiate, kad nerimas, kilęs darbe, neapleidžia jūsų ir namuose, bendraujant su šeima ar laisvalaiko metu. Atrodo, kad tarsi negalite pabėgti nuo darbo rūpesčių, kad ir kur bebūtumėte.

Jeigu pastebite, kad bent keletas iš 11 išvardintų požymių atitinka Jūsų dabartinę situaciją, nemokamame STRONG.lt portale rasite atsakymus ir profesionalų komentarus, kaip kontroliuoti savo stresą ir gyventi bei dirbti efektyviau.