Užkrečiamosios ligos

UŽKREČIAMOSIOS LIGOS UGDYMO ĮSTAIGOJE: PROFILAKTIKA IR PREVENCIJA

Užkrečiamosios ligos yra viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos problemų, galinčių sukelti rimtų pasekmių tiek asmeninei, tiek visuomeninei sveikatai. Supratimas apie jų plitimą, profilaktikos priemones ir prevencijos strategijas gali padėti sumažinti sergamumą bei apsaugoti pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose sausio ir vasario mėnesius darželiuose ir mokyklose skiria užkrečiamųjų ligų prevencijos užsiėmimams. Pagal amžiaus grupes ugdymo įstaigų mokiniams bus išaiškinta, priminta apie užkrečiamąsias ligas, jų profilaktiką ir prevenciją.

MOKOME, PRIMENAME IR INFORMUOJAME

Kas yra užkrečiamosios ligos?

Užkrečiamosios ligos – tai ligos, kurias sukelia virusai, bakterijos, grybeliai ar parazitai ir kurios gali plisti tiesioginiu ar netiesioginiu būdu. Jos gali būti perduodamos per orą, kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, vartojant užterštą maistą ar vandenį bei per vabzdžių įkandimus.

Profilaktikos priemonės

  • Asmens higiena – dažnas rankų plovimas muilu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis, asmeninių higienos priemonių naudojimas.
  • Vakcinacija – vienas iš efektyviausių būdų apsaugoti save ir aplinkinius nuo pavojingų ligų, tokių kaip tymai, gripas ar COVID-19.
  • Sveika gyvensena – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas stiprina imuninę sistemą.
  • Aplinkos higiena – reguliari patalpų vėdinimas, švaros palaikymas ir tinkama atliekų tvarkyba mažina ligų plitimo riziką.

Griauname mitus

Mitas: Skiepai sukelia ligas. Tiesa: Vakcinos sudėtyje yra susilpninti virusai ar bakterijos, todėl jos negali sukelti ligos – jos tik moko imuninę sistemą atpažinti ir kovoti su tikru patogenu.
Mitas: Vakcinos sukelia autizmą. Tiesa: Nėra jokio mokslinio pagrindo šiam teiginiui. Šį mitą sukūrė dabar jau paneigta ir atšaukta studija.
Mitas: Natūralus imunitetas yra geresnis už skiepus. Tiesa: Kai kurios ligos gali sukelti rimtas komplikacijas arba net mirtį, todėl saugiau įgyti imunitetą per vakcinaciją nei rizikuoti sveikata.
Mitas: Skiepai nereikalingi, nes ligos jau išnyko. Tiesa: Jei nustotume skiepytis, ligos gali sugrįžti. Tai jau nutiko kai kuriose šalyse, kur sumažėjo skiepijimosi lygis.

Pasitikėkime mokslu ir saugokime savo bei aplinkinių sveikatą!

Sąmoningas visuomenės požiūris į užkrečiamąsias ligas, profilaktikos priemonių laikymasis ir atsakingas elgesys gali padėti sumažinti ligų plitimą bei išsaugoti žmonių sveikatą. Kiekvienas asmuo gali prisidėti prie sveikesnės visuomenės kūrimo, laikydamasis paprastų, bet veiksmingų prevencijos priemonių.

2025-01-30 | Naujienos, Užkrečiamosios ligos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Karpų naikinimas: kaip efektyviai atsikratyti karpų

Karpos – tai odos dariniai, kuriuos sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Nors dažniausiai yra nekenksmingos, jos gali būti nemalonios ir neestetiškos. Daugeliui žmonių kyla klausimas, kaip efektyviai ir saugiai atsikratyti karpų. Visuomenės sveikatos specialistų pateiktoje informacijoje aiškinama: kokios yra karpos, kaip jos atsiranda, ir kokie yra populiariausi bei efektyviausi karpų šalinimo būdai.

Karpos yra mažos, grubios odos iškilimai, dažniausiai pasirodantys ant rankų, kojų, veido ar kitų kūno vietų. Jų atsiradimą sukelia žmogaus papilomos virusas, kuris užkrečia viršutinius odos sluoksnius. Virusas gali plisti per tiesioginį kontaktą su oda arba užkrėstais daiktais, pavyzdžiui, rankšluosčiais ar batais.

Karpos gali būti įvairių tipų:

  • Paprastosios karpos – dažniausiai pasitaikančios ant rankų ir pirštų.
  • Padų karpos – atsiranda ant pėdų, dažnai skausmingos dėl spaudimo vaikštant.
  • Plokščiosios karpos – dažniau pasitaiko ant veido ir kaklo, ypač vaikams.
  • Lytinės karpos – perduodamos lytiniu būdu ir atsiranda genitalijų srityje.

Karpų naikinimo būdai

Yra daugybė būdų, kaip atsikratyti karpų. Kai kuriuos iš jų galite išbandyti namuose, tačiau kitais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos.

1. Krioterapija (šaldymas)

Tai vienas iš populiariausių ir efektyviausių karpų šalinimo metodų. Krioterapijos metu karpos užšaldomos skystu azotu, dėl ko karpos ląstelės suyra ir pati karpa iškrenta. Procedūra gali būti atliekama gydytojo kabinete.

2. Salicilo rūgštis

Salicilo rūgšties preparatai yra vieni populiariausių ir prieinamiausių vaistų nuo karpų. Jie veikia tirpdydami viršutinį odos sluoksnį ir sunaikindami karpos ląsteles. Naudojant šį metodą svarbu kantrybė, nes gali prireikti kelių savaičių ar mėnesių, kol karpa visiškai išnyks.

3. Lazerio terapija

Lazerio terapija naudojama, kai kiti metodai neveikia. Gydytojas naudoja lazerį karpos audiniams deginti, taip sunaikindamas virusą. Ši procedūra gali būti skausminga, o po jos gali likti randų, bet ji yra veiksminga sunkiems atvejams.

4. Elektrokoaguliacija (karpos deginimas)

Šis metodas apima karpos deginimą aukšto dažnio elektros srove. Procesas dažnai derinamas su kitais metodais, pvz., chirurginiu pašalinimu, norint užtikrinti, kad karpos šaknys būtų visiškai sunaikintos. Kaip ir lazerio terapijos atveju, po procedūros gali likti randai.

5. Imunoterapija

Kai kurios karpos yra atsparios įprastiniams gydymo metodams. Tokiais atvejais gali būti naudojama imunoterapija – procedūra, kuri stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su virusu. Tai gali apimti specialių kremų naudojimą arba vaistų, skirtų imuninei sistemai stiprinti, vartojimą.

6. Chirurginis šalinimas

Kartais, ypač kai karpa yra labai didelė arba sunkiai pasiekiama, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį pašalinimą. Procedūra atliekama vietinėje nejautroje, tačiau chirurginis šalinimas dažniausiai nėra pirmas pasirinkimas dėl galimos randų susidarymo rizikos.

Ar verta šalinti karpas namuose?

Kai kurie žmonės pasirenka gydymą namuose naudodami be recepto parduodamas priemones arba net namų gynimo priemones, pvz., česnaką, obuolių actą ar arbatmedžio aliejų. Tačiau šie metodai ne visada yra veiksmingi ir kartais gali sudirginti odą. Jei karpos yra skausmingos, keičia spalvą arba didėja, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ženklas, kad reikia specializuotos pagalbos.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma karpų nėra pavojingos sveikatai, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją:

  • Jei karpa pradeda kraujuoti, keičia spalvą arba sparčiai auga.
  • Jei karpa yra skausminga arba neleidžia atlikti kasdienių veiklų.
  • Jei karpos išplito daugelyje kūno vietų.
  • Jei esate neseniai užsikrėtę arba turite nusilpusią imuninę sistemą.

Prevencija

Nors nėra visiškai veiksmingo būdo užkirsti kelią karpų atsiradimui, kai kurie veiksmai gali sumažinti riziką:

  • Visada plaukite rankas po kontakto su svetima oda ar daiktais.
  • Venkite naudoti kitų žmonių rankšluosčius, batus ar kitus asmeninius daiktus.
  • Jei lankotės baseine ar sporto salėje, naudokite šlepetes, kad apsisaugotumėte nuo padų karpų.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad karpos yra paplitęs, tačiau nemalonus odos sutrikimas, kurį sukelia ŽPV. Laimei, šiuolaikinė medicina siūlo daugybę efektyvių karpų šalinimo būdų – nuo šaldymo iki lazerinės terapijos. Jei susidūrėte su karpa, svarbu pasirinkti tinkamą gydymo metodą, atsižvelgiant į karpos tipą ir vietą. Įprastai karpų naikinimas yra neskausmingas. Kai kurie metodai gali būti išbandyti namuose, tačiau kitais atvejais gali prireikti gydytojo pagalbos. Nepamirškite laikytis higienos priemonių, kad sumažintumėte karpų atsiradimo riziką.

Išlikite budrūs ir saugūs!
2024-09-20 | Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Mažeikių rajono savivaldybėje atlikti aplinkos kokybės tyrimai

Birželio mėnesį Mažeikių rajono savivaldybėje buvo atlikti triukšmo tyliosiose zonose, maudymosi vietų vandens ir vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybės tyrimai. Šie tyrimai skirti užtikrinti gyventojų sveikatos saugą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygio matavimai

Tyrimai buvo atlikti Juodpelkio parko ir Sodų trikampio skvero tyliosiose zonose. Matavimai vyko dienos, vakaro ir nakties metu. Rezultatai parodė, kad triukšmo lygis neviršijo leistinų ribų. Juodpelkio parke dienos metu ekvivalentinis garso slėgio lygis siekė 45,7 dBA, vakare – 46 dBA, o naktį – 43,8 dBA, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Panašūs rezultatai buvo gauti ir Sodų trikampio skvere: dienos metu – 49,8 dBA, vakare – 49,5 dBA, naktį – 45,7 dBA.

Maudymosi vietų vandens kokybės tyrimai

Birželio 11 d. atlikti tyrimai 18-oje populiarių maudymosi vietų parodė, kad visų tirtų vandens telkinių mikrobiologiniai ir parazitologiniai parametrai atitiko higienos normų reikalavimus. Didžiausias žarninių enterokokų skaičius buvo nustatytas Ventos upėje ties Viekšnių seniūnija (70 ksv/100 ml vandens). Parazitologiniai tyrimai parodė, kad kirminų kiaušinėlių ir lervų vandenyje neaptikta.

Vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybės tyrimai

Birželio mėnesį 47-iose vaikų žaidimų aikštelėse atlikti smėlio kokybės tyrimai parodė, kad visų aikštelių smėlis neužterštas ir atitinka higienos normų reikalavimus. Tyrimų metu kirminų kiaušinėlių ir lervų neaptikta. Tyrimai bus tęsiami kas mėnesį viso vasaros sezono metu, siekiant užtikrinti vaikų saugumą.

Rekomendacija

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rekomenduoja sekti informaciją apie atliekamų tyrimų rezultatus iki pat spalio mėnesio, kad šiose vietose būtumėte saugūs.

Daugiau informacijos ir tyrimų rezultatus galite rasti Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro tinklalapyje – www.mazeikiuvsb.lt/triuksmo-tyliosiose-zonosemaudymosi-vietu-vandens-kokybes-ir-vaiku-zaidimu-aiksteliu-smelio-kokybes-stebesena/

2024-06-12 | Aplinkos sveikata, Naujienos, Stebėsena, Užkrečiamosios ligos

Pneumokokinė ir meningokokinė infekcijos – grėsmingos, tačiau valdomos

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos specialistai primena, kad kai kuriomis bakterinėmis ligomis galima užsikrėsti net nuo sveikų žmonių arba tiksliau – sveikai atrodančių žmonių. Apie 40-60 proc. vaikų ir 3-4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5-10 proc. asmenų yra meningokoko nešiotojai.

Pneumokoko bakterijų ir meningokoko nešiotojai nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus žmones, kurie dėl silpnesnio imuniteto gali susirgti sunkiomis ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas (pneumonija), smegenų ir jų dangalų uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas. Šią riziką suvaldyti padeda skiepai visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad vaikai pagal skiepų kalendorių skiepijami nuo abiejų šių bakterinių infekcijų, o nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami rizikos grupei priklausantys suaugusieji ir vaikai.

Susirgus plaučių uždegimu, sukeltu pneumokoko bakterijų, gali pasireikšti tokie simptomai kaip kosulys, dusulys, karščiavimas, prakaitavimas ir drebulys, krūtinės skausmas, nuovargis, galvos svaigimas. Ši bakterija gali sukelti ir kitas ligas – sinusitą, ausų uždegimą, kraujo užkrėtimą (sepsį). Pneumokokine infekcija užsikrečiama nuo sergančio asmens ar bakterijų nešiotojo per kvėpavimo takus oro lašeliniu būdu, t. y. kosint, čiaudint, kalbant ar esant artimam kontaktui.

Didžiausia rizika kyla vaikams iki penkerių metų, senyvo amžiaus žmonėms bei tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl lėtinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų.

Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina nepamiršti nuo pneumokokinės infekcijos laiku paskiepyti vaikų ar pasiskiepyti patiems, jeigu priklausote rizikos grupei. Kad apsaugotume save, savo vaikus ir visą visuomenę, dėl skiepų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Norint išvengti meningokokinės, pneumokokinės infekcijų, svarbu nepamiršti ir kitų priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, reguliaraus patalpų valymo ir vėdinimo.

Būkite budrūs ir sveiki!!!!!

2024-06-11 | Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Tymai – itin užkrečiama virusinė infekcinė liga

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, kad tymai – per orą plintanti užkrečiamoji liga, sukeliama virusų. Tačiau plisti gali ir per kvėpavimo takų išskyromis užterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Klinikiniai simptomai – dažniausiai susirgimas tymais pradžioje (prodrominiu laikotarpiu) pasireiškia karščiavimu, vėliau – konjunktyvitu, sloga, kosuliu, atsiranda Kopliko dėmės. Charakteringas makulopapulinis bėrimas, kuris neniežti. Bėrimas paprastai pasireiškia 3–4 ligos dieną, prasideda veido srityje, už ausų, vėliau jis „leidžiasi žemyn“; bėrimas išlieka 4–7 dienas. Inkubacijos laikotarpis – apie 10 dienų (gali svyruoti nuo 7 iki 21 dienos).

Jeigu asmuo yra imlus tymams, užsikrėsti užtenka 15 min. ir daugiau, jeigu bendraujama artimai (veidas į veidą) arba būnama toje pačioje patalpoje.

Tymai pavojingi, nes:

  • gali lengvai išplisti visuomenėje;
  • sergantysis gali užkrėsti kitus asmenis 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo;
  • ligonio būklei palengvinti gali būti taikomas tik simptominis gydymas;
  • galimos komplikacijos (plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas ir kt.);
  • gali iššaukti priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas nėščiosioms.

Prevencija – skiepijimai kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina. Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 m. viena vakcinos doze, 1988 m. pridėta antroji vakcinos dozė.

Didžiausia rizika susirgti – neskiepytiems, skiepytiems tik viena vakcinos doze ir nesirgusiems asmenims.

 

TYMAI VIDEO.png

Išlikime atsakingi ir saugūs!!!

 

2024-03-28 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Auganti grėsmė – antimikrobinis atsparumas

Antimikrobinis atsparumas – tai mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių) savybė išvengti jų gyvybei pavojingo antimikrobinių medžiagų poveikio. Viena iš aktualiausių problemų sveikatos apsaugoje srityje yra antibakterinis atsparumas – bakterijų atsparumas antibiotikams. Pastaruoju metu naujų antibiotikų kūrimas itin sulėtėjęs, todėl dedamos didelės pastangos siekiant išsaugoti dabartinių antibiotikų veiksmingumą teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

Antimikrobinis atsparumas išsivysto tuomet, kai bakterijos prisitaiko ir auga vartojant antibiotikus. Prisitaikymas priklauso nuo to, kaip dažnai yra vartojami antibiotikai. Kadangi antibiotikai yra priskiriami tai pačiai vaistų rūšiai, išsivysčius atsparumui vienam antibiotikui, gali atsirasti atsparumas ir visiems kitiems susijusiems antibiotikams. Pavojinga ir tai, kad atsparios antibiotikams bakterijos gali cirkuliuoti žmonių ir gyvūnų populiacijose per maistą, vandenį ir aplinką. Stebimas vis didesnis bakterijų atsparumas antibiotikams – dėl šios priežasties kyla vis didesnis pavojus pacientų saugumui.

Antibiotikai vartojami ne tik sveikatos, tačiau ir žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse, o atsparios bakterijos plinta ir už gydymo įstaigų ar ūkių ribų – jų galima aptikti vandenyje, dirvožemyje, gyvūnų organizmuose. Todėl taikant antimikrobinio atsparumo prevencijos ir kontrolės priemones yra svarbu visų sektorių indėlis (Vienos sveikatos principas) ir siekis vartoti antibiotikus racionaliai.

Visuomenės ir specialistų supratimui apie racionalų antibiotikų vartojimą ir antimikrobinio atsparumo problemą didinimui skirtos Europos supratimo apie antibiotikus dienos (lapkričio 18 d.) ir Pasaulinės supratimo apie antibiotikus savaitės iniciatyvos.

Kiekvienas galime prisidėti prie antimikrobinio atsparumo mažinimo:

  • Prieš vartojant antibiotikus, būtina kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
  • Vartoti tik gydytojo skirtus antibiotikus. Antibiotikai praranda savo veiksmingumą, kadangi bakterijos tampa atsparios antimikrobiniam gydymui, todėl juos vartoti galima tik pagal gydytojo rekomendacijas.
  • Nesidalinti antibiotikais su kitais žmonėmis. Jei antibiotikų suvartojimo apimtys išliks tokios pačios, Europos gyventojai gali vėl grįžti į laikus, kai nebuvo antibiotikų ir kai bakterijų sukeltos infekcijos būdavo dažna mirties priežastis.
  • Antibiotikus būtina vartoti teisingai ir tik tada, kai reikia (laikantis gydytojo rekomendacijų). Visuomet būtina suvartoti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net ir pasijutus geriau, nesustoti vartoti antibiotikų.
  • Nevartoti „likučių“ – t. y. antibiotikų, likusių po praėjusio gydymo.
  • Laikytis asmens higienos rekomendacijų – nuolat plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų.
  • Skiepai – veiksmingiausia apsauga nuo infekcinių ligų, todėl rekomenduojama pasiskiepyti ir tokiu būdu sumažinti riziką susirgti tam tikromis.
  • Būtina nepamiršti, kad antibiotikai yra veiksmingi tik gydant bakterijų sukeltas infekcijas, jie neveikia infekcijų, kurias sukelia virusai (pavyzdžiui, peršalimo ar gripo).
  • Prisiminti, kad antibiotikai negali apsaugoti nuo virusų plitimo iš žmogaus-žmogui.
  • Atkreipti dėmesį, kad antibiotikai vartojami tuomet, kai žmogui jie nereikalingi (pavyzdžiui, peršalus ar sergant gripu), jie nėra veiksmingi.

2023-11-18 | Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Gydymo įstaigose pradedamas skiepijimas nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu

Vakcinas nuo gripo ir COVID-19 užsisakiusiose gydymo įstaigose galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vieno vizito metu. Skiepijimas gripo ir atnaujintomis COVID-19 vakcinomis ypatingai svarbus rizikos grupėse esantiems asmenims – jie abiem vakcinomis bus skiepijami nemokamai.

„Rudens orai sudaro palankią terpę viršutinių kvėpavimo takų infekcijų plitimui, todėl raginame gyventojus pasirūpinti savo sveikata ir pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos. Abiem atvejais rizikos grupės yra tos pačios – 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo amžiaus), socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojai, gydymo įstaigų darbuotojai ir nėščiosios – šie asmenys nuo gripo ir COVID-19 ligos gali pasiskiepyti nemokamai“, – sako LR sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Anot jos, norint pasiskiepyti abiem vakcinomis, rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje gyventojas yra prisirašęs.

Ministerija primena, kad gyventojai registruotis COVID-19 vakcinai gali keliais būdais:

  • KoronaStop.lt svetainėje;
  • per Išankstinę pacientų registravimo sistemą (IPR);
  • kreipiantis tiesiogiai į gydymo įstaigą.

Skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19)

Atkreipiame dėmesį, kad vieno vizito metu bus skiepijama dviem skirtingomis vakcinomis (gripo ir COVID-19). Primename, kad skiepijimas daugiau nei viena vakcina vieno apsilankymo metu yra įprasta medicininė praktika – tai greita, patogu, rekomenduojama specialistų. Lietuvos infektologų draugijos poziciją dėl vakcinų derinimo rasite ČIA.

Jei dėl gydymo įstaigų logistinių ar administracinių priežasčių gyventojai negali būti skiepijami vieno vizito asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) metu, tokiu atveju intervalas tarp COVID-19 ir gripo vakcinų gali būti pasirinktas ASPĮ nuožiūra (pavyzdžiui, viena, dvi dienos ar kt.), t. y. bet kokiu patogiu intervalu.

Vakcinų tipai ir amžiaus grupės

Lietuvoje nuo šio rudens pradedama skiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina (ja skiepijami 5 m. amžiaus ir vyresni asmenys) bei originalia vakcina 6 mėn. – 4 m. amžiaus vaikų skiepijimui.

Ši COVID-19 vakcina pritaikyta taip, kad geriau atitiktų cirkuliuojančius viruso variantus. Vakcina skirta Omikron atmainos atskiram potipiui (XBB), atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros (EMA), Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijas. Viruso variantas, kuriam skirta vakcina, glaudžiai susijęs su kitais šiuo metu cirkuliuojančiais variantais, tad vakcina turėtų padėti išlaikyti optimalią apsaugą nuo sunkių COVID-19 ligos formų, hospitalizacijos ar mirties.

Pasiskiepyti atnaujinta Comirnaty XBB.1.5 vakcina gali visi gyventojai, praėjus 6 mėn. po persirgimo ar paskutinės vakcinacijos (nepaisant to, ar iki šiol buvo skiepyti, ir keliomis dozėmis).

Gripo vakcinos rizikos grupėms priklausantiems asmenims valstybės lėšomis kompensuojamos toje gydymo įstaigoje, kurioje asmuo yra registruotas. Rizikos grupei nepriklausantys asmenys savo lėšomis gali pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Šiam sezonui Lietuvoje užsakyta 115 tūkst. atnaujintos Comirnaty XBB.1.5 vakcinos dozių 12 m. amžiaus ir vyresnių asmenų skiepijimui, 4800 dozių 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui. Comirnaty vakcinos 6 mėn. – 4.

2023-11-03 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos

Galimybė neatlygintinai gauti savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligai diagnozuoti

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rajono ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms neatlygintinai skiria savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

Mažeikių rajone bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinasi visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą mokykloje.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad COVID-19 ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t. y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn. Todėl rekomenduojama visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Svarbu prisiminti, kad dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra:

  • karščiavimas,
  • sausas kosulys,
  • nuovargis.

Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra:

  • skonio ar kvapo nejutimas,
  • nosies užgulimas,
  • konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys),
  • gerklės skausmas,
  • galvos skausmas,
  • raumenų ar sąnarių skausmas,
  • įvairūs odos bėrimai,
  • pykinimas ar vėmimas,
  • viduriavimas,
  • šaltkrėtis ar galvos svaigimas.

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra:

  • dusulys,
  • apetito praradimas,
  • sumišimas,
  • nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje,
  • aukšta temperatūra.

2023-10-27 | Naujienos, Užkrečiamosios ligos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas

Kaip saugiai gaminti maistą vasarą?

Kokioje temperatūroje suaktyvėja mikroorganizmų dauginimasis?

Maisto produktų vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl jie gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5–60° C temperatūroje.

Kaip sutrumpėja greitai gendančio maisto galiojimo laikas karštomis dienomis?

Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų, ar labai karštoje temperatūroje (virš 60° C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja. Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus reikėtų laikyti šaltai nuo pagaminimo iki valgymo.
Karštomis dienomis maisto vartojimo laikas ribotas – paprastai 2–3 paros, todėl būtina atkreipti dėmesį į produkto tinkamumo vartoti terminą, pažymėtą ant pakuotės. Nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei 2 valandas.

Ar užtenka įsigytus produktus nuplauti, prieš vartojant?

Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu, siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų. Prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?

Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas iš svarbiausių nitrozaminų susidarymo faktorių yra aukšta (aukštesnė nei 110 °C) temperatūra. Nitritai ir nitratai naudojami apsaugoti maisto produktus nuo gedimo. Prekyboje galima rasti mėsos gaminių, kurių gamyboje nitritai nenaudoti. Šie gaminiai neturi įprastos rausvos spalvos, tačiau yra tinkami kepti aukštoje temperatūroje.
Norėdami išvengti pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių:
• Kepimui naudokite tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.
• Prieš kepant mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos.
• Kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes ir groteles.
• Mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės.
• Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.

2023-08-04 | Bendruomenės sveikatos stiprinimas, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Sveika mityba, Užkrečiamosios ligos

Jaunimo mokymai „Lytiškai plintančios infekcijos ir neplanuotas nėštumas”

Įvyko paskutinieji Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro įgyvendinamo projekto „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio diegimas Plungės, Mažeikių ir Tauragės savivaldybėse“ jaunimo mokymai.

Šį kartą tema „Lytiškai plintančios infekcijos ir neplanuotas nėštumas“. Pirmas įspūdis, kad tai „nejauki“, „gėdinga“, „nepatogi“ tema – apgaulingas, nes iš Vilniaus atvykusi lektorė Lina Januškevičiūtė šios temos turinį įvaldžiusi profesionaliai. Atidus požiūris į jaunuolį, jo nuomonę sukūrė saugią aplinką dalintis tuo, kuo gyvena jaunimas. Apie draugystę, jos puoselėjimą, asmenines savybes padedančias kurti saugius, ne toksiškus, santykius, apie vertybes, kuriomis grindžiami tarpusavio santykiai (ištikimybė, atvirumas, užuojauta ir t.t.) ir apie tai, jog draugystė gali peraugti į romantinę draugystę.

Mažeikių Gabijos ir Merkelio Račkausko gimnazistai – visi dalyvavusieji buvo įtraukti į šių mokymų atvirą diskusiją, pagilino žinias apie saugius ir nesaugius santykius, kurie gali turėti galimai neigiamų pasekmių: lytiškai plintančių ligų, neplanuotą nėštumą arba priešingai – pasitikėjimu, nuoširdumu bei išklausymu puoselėjamus santykius.

2022-09-28 | Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, Ligų ir traumų prevencija, Naujienos, Užkrečiamosios ligos, Vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimas