IMUNITETO STIPRINIMAS GEROSIOMIS BAKTERIJOMIS

Gerosios bakterijos arba probiotikai – tai gyvos bakterijos ir mielės, būtinos gerai sveikatai, stipriai imuninei sistemai bei virškinimo, protinės sveikatos ir neurologinių sutrikimų gydymui. Dažnai apie bakterijas galvojame kaip apie kažką neigiamo, kas sukelia įvairias ligas ir negalavimus. Tačiau reikia suvokti, kad kūne yra daugybė bakterijų, tiek gerų, tiek blogų. Odoje ir virškinimo sistemoje yra apie 2000 bakterijų rūšių. Vien gerųjų bakterijų virškinimo trakte yra 10 kartų daugiau nei ląstelių visame žmogaus kūne! Probiotikai mūsų organizme atsiranda nuo pat gimimo momento, vos susidūrus su pirmosiomis aplinkos bakterijomis. Dažnai pamirštama, jog net 80% imuninės sistemos yra būtent virškinamajame trakte! Daugeliui žmonių, besiskundžiančių skydliaukės disbalansu, chronišku nuovargiu, sąnarių skausmais, žvyneline, autizmu ir dar daugiau kitų ligų ne visada supranta, kad šios ligos prasideda virškinamajame trakte.

Dėl virškinimo funkcijų suprastėjimo dažnai kaltinami toksinai, kurie daro įtaką organizmo gebėjimui įsisavinti naudingas maistines medžiagas ir pašalinti blogąjį cholesterolį, sukeliantį chroniškus uždegimus kūne, kurie yra pagrindiniai chroniškų ligų sukėlėjai. Iš tiesų paslaptis, kaip atstatyti sveiką virškinimą slypi gerųjų ir blogųjų bakterijų balanse virškinamajame trakte.

Gerųjų bakterijų nauda Maistas, kuriame yra gerųjų bakterijų Gerąsias bakterijas naikinantys faktoriai
  • imuninės sistemos stiprinimas
  • šlapimo takų infekcijos prevencija ir gydymas
  • virškinimo funkcijos gerinimas
  • dirgliosios žarnos sindromo gydymas
  • egzemos vaikams gydymas ir prevencija
  • kova su maistu plintančiomis ligomis
  • peršalimo ligų ir gripo gydymas
  • antibiotikų žalos mažinimas
  • inkstų akmenų gydymas
  • dantenų ir burnos ertmės ligų prevencija
  • pagalba kepenims
  • cholesterolio mažinimas
  • aknės mažinimas
  • svorio kontrolė
  • kova su bakterijomis, sukeliančiomis opas
  • jogurtas – tai ko gero, vienas žinomiausių gerųjų bakterijų šaltinių. rinkitės mažai cukraus turintį natūralų jogurtą.
  • kefyras
  • miso – sriuba/pasta, gaminama iš fermentuotų sojų pupelių
  • rauginti kopūstai.
  • kombucha – fermentuota juodoji arbata
  • kefyras
  • kimchi – tradicinis korėjietiškas patiekalas, gaminamas sumaišant kinišką kopūstą su prieskoniais, paprikomis, ridikėliais, morkomis, česnaku, imbieru, svogūnais, jūros druska ir paliekamas fermentuotis 14 dienų.
  • gira
  • sūris – ožkos ar avies pieno sūriai pasižymi itin dideliu probiotikų kiekiu. rinkitės šviežio, nepasterizuoto pieno sūrį
  • antibiotikai
  • cukrus
  • vanduo su kenksmingomis chloro ar fluoro priemaišomis
  • genetiškai modifikuotas, užterštas (chemikalais) maistas
  • glitimas (gliutenas)
  • emocinis stresas
  • riebus, greitas, nesveikas, perdirbtas maistas

 

Lactobacillus Bifidobacterium Streptococcus Bacillus Coagulans
Yra daugiau nei 80 lactobacillus gerųjų bakterijų rūšių. Šie probiotikai gyvena žarnyne ir padeda gerinti virškinimą. Jie gamina pieno rūgštį bei vandenilio peroksidą, kurie padeda sukurti kenksmingų bakterijų augimui nepalankią terpę. Šių bakterijų gausu jogurte. Bifidobacterium probiotikai gali padėti gydant skrandžio opas, naikindami jas sukeliančias blogąsias bakterijas. Taip pat šios bakterijos naudingos žmonėms, besiskundžiantiems vidurių užkietėjimu. Šios gerosios bakterijos yra pradinės jogurto, mocarelos ir kitų fermentuotų pieno produktų gaminimo proceso kultūros. Viena iš pagrindinių streptococcus bakterijų panaudojimo sričių – pilvo spazmų, viduriavimo, pykinimo ir kitų virškinimo sutrikimo simptomų, susijusių su laktozės netoleravimu, palengvinimas. Taip pat šis probiotikas gali padėti išvengti blogo burnos kvapo. Ši geroji bakterija gali būti naudojama virškinimo sutrikimams, tokiems kaip viduriavimas ar dirgliosios žarnos sindromas. Bacillus Coagulans taip pat gali būti naudingos siekiant išvengti kvėpavimo takų infekcijų ir stiprinant imuninę sistemą.

Kaip jau minėta, virškinamajame trakte yra tiek gerų, tiek blogų bakterijų. Kai gerųjų ir blogųjų bakterijų santykis pasikeičia, tuomet virškinamajame trakte tam tikros rūšies grybelio, mielių ar bakterijų susidaro per daug ir tai neigiamai veikia organizmą. Padidėjus blogųjų bakterijų, mielių ir grybelių kiekiui virškinamajame trakte, susiduriame su virškinimo, odos, svorio problemomis, įvairiais skausmais ir diskomfortu vienoje ar kitoje srityje, silpnėjančiu imunitetu, ilgainiui tai gali peraugti į rimtas chroniškas ligas. Gerosios bakterijos kovoja su blogosiomis bakterijomis, mielėmis ir grybeliais. Taip pat probiotikai atsakingi už fermentų naikinančių žalingas bakterijas kūrimą bei vitamino B12 ir K gamybą.

Anksčiau probiotikais žmonės pilnai apsirūpindavo tiesiog su maistu, valgydami šviežią, gerame dirvožemyje užaugintą ar fermentuotą maistą. Deja, atsiradus maisto šaldymui ir kenksmingoms žemės ūkio praktikoms, gerųjų bakterijų kiekis maiste reikšmingai sumažėjo. Dėl vaistų, didelio angliavandenių kiekio dietos, vandens su chloro ir fluoro priemaišomis vartojimo, daugeliui žmonių reikia papildomai vartoti gerųjų bakterijų, siekiant išlaikyti sveiką virškinamąjį traktą. tai galima padaryti arba vartojant daugiau žemiau išvardytų maisto produktų, su kuriais gausite probiotikų arba papildomai vartojant gerųjų bakterijų maisto papildus.

Tam, kad gerosios bakterijos galėtų egzistuoti ir augti jūsų žarnyne, joms reikalinga speciali terpė. ją sukurti gali padėti rūgštus maistas. Obuolių sidro actas, fermentuotos daržovės (pvz., rauginti kopūstai). Juose yra ne tik probiotikų, bet ir tam tikros rūšies rūgščių, tokių kaip acto rūgštis, tai yra sveika rūgštis, sukurianti gerųjų bakterijų augimui reikalingą pH. Sukūrus tinkamą terpę ir praturtinus racioną gerųjų bakterijų turinčiu maistu, labai lengva tinkamai „maitinti” gerąsias bakterijas. Aukštos kokybės maistinės skaidulos gali padėti padidinti gerųjų bakterijų kiekį virškinamajame trakte. Tam tinkamiausios yra tirpios dar kitaip fermentuojamomis vadinamos skaidulos. Jų gausu chia sėklose, linų sėmenyse, avižose, kviečių gemaluose, lęšiuose ir kt. Taip pat geras pasirinkimas ekologiški vaisiai ir daržovės.

Siekdami sveiko virškinamojo trakto, stiprios imuninės sistemos bei ligų prevencijos, atkreipkite didesnį dėmesį gerosioms bakterijoms savo organizme. Pasistenkite iš raciono išbraukti arba kuo labiau apriboti gerąsias bakterijas naikinantį cukrų, rafinuotus grūdus, genetiškai modifikuotą maistą, antibiotikus, su maistu ar vandeniu gaunamus chemikalus ir didelį stresą savo gyvenime. Į kasdienį racioną įtraukite daug gerųjų bakterijų turinčio maisto.

Parengta remiantis https://sveika.lt

Hepatitas A – ne tik keliautojų infekcija

Kas yra virusinis hepatitas A?

                      Kasmet pasaulyje hepatitu A (HAV) suserga apie 1,4 milijono žmonių. Rizika užsikrėsti HAV yra visuotina, tačiau suserga ne kiekvienas, kadangi persirgę šia infekcine liga ar pasiskiepiję asmenys įgyja ilgalaikį atsparumą.

Hepatitas A yra kepenų uždegimas, sukeltas hepatito A viruso (HAV). Užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su maistu ar vandeniu. Į maistą ar vandenį HAV patenka su infekuoto asmens išmatomis, jei tvarkančio maistą asmens higienos įgūdžiai pasinaudojus tualetu yra blogi.

Virusinis hepatitas A yra vienas iš sparčiausiai plintančių hepatitų, turintis tam tiktus sergamumo periodiškumo dėsningumus. Po daugiau nei dešimtmetį trukusio sergamumo mažėjimo, hepatito A plitimas įgauna pagreitį. Akivaizdu, kad ekonominių ir socialinių sąlygų gerėjimas nesumažins hepatito A problemos. Paskutinius 15 metų Europoje sergamumas hepatitu A nuolat mažėjo, nuo 14,0 atv./100 tūkst. gyventojų 1997 metais iki 2,6 atv./100 tūkst. gyventojų 2010 metais. Sergamumo rodikliai Lietuvoje 2000-2011 metais svyravo nuo 0,3 atv./100 tūkst. gyventojų iki 2,8 atv./100 tūkst. gyventojų. Esant tokiam mažam  sergamumui didėja imlių žmonių proporcija, ypatingai jei skiepijimų apimtys yra mažos. Kai imlių žmonių grupėje atsiranda infekcijos šaltinis, iškyla grėsmė ligos išplitimui.

Kaip plinta virusinis hepatitas A?

Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Dažniausiai registruojami pavieniai susirgimų atvejai, tačiau registruojami ir protrūkiai. Įvairiose pasaulio šalyse kilę protrūkiai buvo susiję su maistu, kuris po paruošimo papildomai nekaitinamas. Džiovinti-vytinti pomidorai, sultys, žuvis, moliuskai, šaldytos uogos yra dažniausi infekcijos plitimo rizikos veiksniai.

Virusinis hepatitas A plinta ne tik per maistą, bet ir fekaliniu oraliniu būdu tarp artimą buitinį sąlytį turinčių asmenų, pavyzdžiui, namų aplinkoje, vaikų ugdymo įstaigose, socialinės globos įstaigose ir ypatingai tose, kur sunku užtikrinti asmeninę higieną dėl higienos įgūdžių stokos ar elgesio.

Žymiai rečiau, tačiau infekcijos plitimas realizuojamas per homoseksualius lytinius santykius bei narkotinių medžiagų intraveninį naudojimą.

Kokie yra virusinio hepatito A simptomai ir požymiai?

Minimalus inkubacinis periodas trunka 14 dienų, maksimalus – 50. Dažniausiai pirmieji simptomai pastebimi po 28 d. nuo užsikrėtimo. Apie 90 proc. vaikų iki 6 m. dažniausiai neturi jokių ligos simptomų. Tuo tarpu 40 – 50 proc. vyresnių vaikų ir net 70 – 80 proc. suaugusiųjų infekcija pasireiškia išreikštais požymiais. Pirmieji ligos simptomai – karščiavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Po 1 – 2 savaičių dažnai padidėja kepenys ir gali išryškėti gelta, taip pat patamsėja šlapimo spalva, o išmatos būna šviesios. Vidutiniškai hepatitas A tęsiasi apie 1 mėnesį, tačiau kartais užtrunka iki 6 mėn. Vyresni asmenys serga sunkesnėmis ligos formomis, liga gali užsitęsti ilgesnį laiką

Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo virusiniu hepatitu A?

Vakcinacija – efektyviausia hepatito A profilaktikos priemonė. Šiuolaikinės A hepatito vakcinos pasižymi dideliu imunogeniškumu. Paskiepijus dvejomis vakcinos dozėmis apsauginis antikūnų titras gali išlikti iki 20 metų. Hepatito A vakcina rekomenduojama:

Keliaujantiems į šalis, kur sergamumas virusiniu hepatitu A yra didelis;

Vaikams, prieš pradedant lankyti vaikų kolektyvą (darželį ar mokyklą);

Dirbantiems maisto tvarkymo subjektuose, tiesiogiai dalyvaujantiems maisto tvarkyme;

Kariškiams, vykstantiems į endeminius regionus arba vietoves;

Asmenims, kuriems hepatito A grėsmė gali būti susijusi su profesine rizika, ypač medicinos  personalui, nuotekų valymo darbuotojams;

Vyrams, turintiems lytinių santykių su kitu vyru;

Švirkščiamųjų psichotropinių medžiagų vartotojams;

Asmenims, kurie dirba su HAV infekuotais primatais;

Asmenims, dirbantiems virusinio hepatito tyrimų laboratorijose.

Rankų higiena – yra pagrindinė nespecifinė profilaktikos priemonė, mažinanti infekcijos plitimo riziką. Sergantis hepatitu A asmuo privalo griežtai laikytis asmens higienos. Rankų plovimas padės sumažinti virusų perdavimą kitiems asmenims bei virusų plitimą aplinkoje. Rankas būtina plauti pasinaudojus tualetu, prieš liečiant ar gaminant maistą, prieš liečiant kitus šeimos narius, po sąlyčio su sergančiuoju asmeniu, visada, kai rankos vizualiai yra nešvarios, prieš valgį ir maisto gaminimą, kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu, prieš maisto tvarkymą ir po jo, suteršus rankas ekskretais ir sekretais, po žaidynių, darbų lauke, dažnai plauti rankas mažiems vaikams ir kūdikiams.

Nepasiskiepijusiems asmenims patariama:

Keliaujant į šalis, kuriose yra reali rizika užsikrėsti vengti nepasterizuotų pieno produktų;

Vengti žalios ir nepakankamai termiškai apdorotos mėsos bei žuvies ar jūros produktų;

Vengti pjaustytų vaisių, kadangi jie gali būti plauti užterštu HAV vandeniu. Vaisius ir daržoves patariama valgyti prieš tai nulupus odelę;

Nepirkti maisto iš gatvės prekeivių;

Gerti į butelius supilstytą vandenį;

Dantų valymui taip pat naudoti fasuotą vandenį;

Nenaudoti ledo gabalėlių gėrimams atšaldyti, nes jie gali būti paruošti iš užkrėsto virusais vandens;

Jei nėra galimybės vartoti fasuoto vandens, vandentiekio vandenį patartina nukenksminti terminiu ar cheminiais būdais;

Viešojo maitinimo vietose valgyti karštus, tik ką paruoštus patiekalus.

Virusinio hepatito A gydymas

Specifinio gydymo nėra. Ūmiu ligos laikotarpiu ligoniai turi vengti alkoholio ir bet kokių medikamentų, galinčių turėti toksinį poveikį kepenims. Taip pat rekomenduojama vengti riebaus maisto. Nepamiršti ir rūpintis savo rankų higiena. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai.

Visą ligos laikotarpį užsikrėtusysis negali gaminti maisto kitiems asmenims!

Angina. Ką būtina žinoti?

Kas yra angina?

Angina, ūminė infekcinė liga – ryklės tonzilių (migdolų) uždegimas. Angina yra dažna liga. Ypač dažnai ja serga vaikai ir suaugę iki 35-40 metų. Anginą dažniausiai sukelia streptokokai ir stafilokokai. Infekcija patenka į organizmą iš aplinkos per burną (pvz., nuo indų). Angina gali prasidėti ir dėl to, kad suaktyvėja mikroorganizmai, kurių natūraliai visą laiką yra tonzilių įdubose, burnoje ir ryklėje. Anginai atsirasti padeda bendras arba vietinis peršalimas, pervargimas, kai kurios ligos (dažniausiai gripas, nosies ertmės ir jos pridėtinių ančių uždegimas, nesveikos dantenos, sugedę dantys, lėtinė sloga ir kitos ligos, kurios trukdo kvėpuoti pro nosį). Kai kurie žmonės suserga angina net ir nuo ledų porcijos, išsimaudę ar peršalę kojas. Nustatyta, kad angina dažniau suserga tie, kurie vaikystėje sirgo skarlatina.

Angina dažniausiai sergama rudenį ir žiemą. Paprastai liga prasideda staiga. Ligoniui peršti gerklę, skauda ryjant. Pirmąją ligos dieną temperatūra gali pakilti iki 38-39°C (kartais iki 40°C), ligoniui skauda galvą, jis negaluoja, krečia šaltis. Vėliau skausmas pamažu mažėja. Paprastai ligonis pasveiksta per 7-8 dienas. Angina būna katarinė (parausta ryklės gleivinė, ypač tonzilės), folikulinė (tonzilių paviršiuje susidaro mažų geltonų pūlinukų – supūliavusių folikulų) ir lakuninė (tonzilių paviršiaus įdubimuose atsiranda gelsvų plėvelių – apnašų). Daugelis žmonių angina serga epizodiškai kas kelis metus. Dažnai pasikartojanti angina pereina į lėtinį uždegimą, vadinamąjį lėtinį tonzilitą.

Reikėtų ligonį atskirti nuo kitų šeimos narių, duoti jam atskirus indus ir rankšluosčius. Po valgio ligonio indus reikia labai gerai išplauti ir 10—15 min pavirinti; jo drabužius ir lovos skalbinius skalbti atskirai nuo kitų skalbinių. Kambarį, kuriame guli ligonis, reikia gerai vėdinti ir valyti drėgna šluoste. Ligonį slaugantis asmuo turi dažnai plauti rankas, ištrinti jas dezinfekuojančiomis priemonėmis.

Norint išvengti anginos…

Svarbu pastoviai grūdinti ir stiprinti organizmą (daryti šaltus apsitrynimus, apsipylimus, priiminėti oro vonias, sportuoti, daug vaikščioti gryname ore), vengti peršalimo, gydyti ligas, galinčias sukelti anginą: sugedusius dantis, lėtinį tonzilitą ir adenoidus.

Sausis – užkrečiamųjų ligų mėnuo

Užkrečiamos ligos – tai infekcinės ligos, kurias sukelia įvairūs mikroorganizmai (virusai, bakterijos, pirmuonys) patekę ir išplitę žmogaus organizme. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai įsiskverbia į žmogaus organizmą, dauginasi jame ir sukelia ligą, po to patenka į aplinką ir užkrečia kitus.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistės sausio mėnesį ugdymo įstaigose pravedė pamokėles skirtas užkrečiamųjų ligų prevencijai. Pokalbių metu apie peršalimo ligų bei gripo
profilaktiką ugdytiniai bei įstaigų bendruomenė prisiminė pagrindinius asmens higienos principus, kurie padeda apsisaugoti nuo oro lašeliniu būdu ar per rankas perduodamų
susirgimų. Taip pat buvo teiktos rekomendacijos, kaip elgtis gripo epidemijos metu, kaip grūdinti organizmą. Mokiniai naudojosi pratybų knygutėmis ,,Asmens higiena“. Vyko
praktiniai mokymai naudojant „Mikrobų maišelį“, mokėsi taisyklingų rankų plovimo judesių.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad rankas reikia ne tik sudrėkinti, jas reikiaplauti vandeniu ir muilu 15–30 sekundžių. Įprotis kuo dažniau plauti rankas geriau nei kas
kitas apsaugo nuo nepageidaujamų sveikatos sutrikimų
Išdalinti lankstinukai: ,,Gripas ir jo profilaktika“, Atmintinės ,,Kaip taisyklingai plauti
rankas“, „Kodėl reikia skiepyti vaikus“
Keletas foto iš prevencinių pamokėlių:

DSC01905

SONY DSC

Plaunme rankas Veikla darželio gr.

dav

Nuo rytojaus (Vasario 9 d.) Mažeikiuose skelbiama – gripo epidemija

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis ir atsižvelgdamas į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento 2017 m. vasario 6 d. raštą Nr. 2.8-148 (16.19.28.13) „Dėl rekomendacijos skelbti gripo epidemijos pradžią Mažeikių rajone“: 1. S k e l b i u nuo 2017 m. vasario 9 d. gripo epidemiją Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje.

Įsakymas_dėl gripo epidemijos paskelbimo

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kviečia nepamiršti laikytis saugumo priemonių, asmens higienos:

  • tinkamai ir dažnai plauti rankas, nusiplovus jas nusausinti;
  • vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
  • vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
  • laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų – prisidengti nosį ir burną, vienkartines nosinaites nedelsiant išmesti, nusiplauti rankas;
    neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
  • gerai vėdinti patalpas;
  • susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, neiti į darbą, sergančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas, gydytis, kaip nurodė gydytojas;
    sergantys gripu asmenys apsaugoti kitus gali dėvėdami medicinines kaukes, kurios sulaiko kvėpavimo takų sekretus kosint ar čiaudint, bei sveiki žmonės slaugydami sergantį asmenį taip pat turėtų dėvėti medicininę kaukę.

Daugiau informacijos:

http://195.182.71.164/kita/Del%20gripo%20epidemijos.pdf

http://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/antigripas.pdf

Informacija parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis.

2016 METŲ VEIKLOS ATASKAITA AIDS IR LP LIGŲ TEMOMIS

LYTIŠKUMO UGDYMAS, AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ LIGŲ PREVENCIJA UGDYMO ĮSTAIGOSE
Pravesta 115 renginių, dalyvavo 2242 dalyviai.
Spalio mėnesį akušerė Dalia Sungailienė iš Šiaulių dalyvaudama lytiškumo programoje pravedė paskaitas 6 mokyklose 5 klasių mergaitėms apie brendimą ,,Tarp mūsų mergaičių“.
Tikslas-supažindinti su anatominiais, fiziologiniais brendimo pokyčiais. Balandžio mėnesį lektorius Julius Mažonas pravedė paskaitas ,,Lytiškumo ugdymas“ septyniose mokyklose
vyresniųjų klasių moksleiviams. 2016-12-01 kartu su Mažeikių rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisija organizuotas rajoninis renginys, protų mūšis ,,Išmok pasakyti NE“. Šią
dieną siekiama atkreipti dėmesį į ŽIV/AIDS/LPL bei narkomanijos problemas. Renginyje dalyvavo 110 dalyvių iš 12 mokymo įstaigų, 12 visuomenės sveikatos priežiūros specialisčių,
6 mokytojai, 5 socialiniai pedagogai. Parašytas 1straipsnis,išleista 10 stendų, išplatinta 243 lankstinukai.
LYTIŠKUMO UGDYMAS, AIDS IR LYTIŠKAI PLINTANČIŲ LIGŲ PREVENCIJA SUAUGUSIEMS ASMENIMS
Mokymais siekta vykdyti ankstyvų lytinių santykių ir su jais susijusių problemų bei lytiškai plintančių ligų prevenciją. Iš viso pravesti 3 renginiai, kuriuose dalyvavo 51
dalyvis. Parengti 8 informaciniai pranešimai lytiškumo ugdymo, AIDS ir lytiškai plintančių ligų prevencijos temomis: 3 straipsniai – „Dažniausiai užduodami klausimai apie
AIDS“, „Nesaugios meilės pasekmės“, „AIDS“, 2 radijo pranešimai, 1 lankstinukai – „AIDS ir LPL. Svarbiausi faktai“ ir 2 elektroninės žinutės

Sėkmingos įmonės pagrindas – sveiki darbuotojai

darbuotoju sveikata

  • Sėkmingos įmonės pagrindas – sveiki darbuotojai, dirbantys palankioje aplinkoje.
  • Darbdaviai turi skatinti saugos ir sveikatos kultūrą įmonėse, numatančią aktyvų darbuotojų dalyvavimą jos įgyvendinime. Kartu su tiesioginiu darbuotojų dalyvavimu, efektyvus būdas skatinti darbuotojus rūpintis sauga ir sveikata – įgaliojimų suteikimas darbuotojų atstovams, taip užtikrinant darbuotojų dalyvavimą sprendimų priėmime.
  • Darbo vietose žmonės praleidžia apie 60 proc. savo aktyvios dienos laiko.
  • Nustatyta, kad kas ketvirtas darbe patiria pasikartojantį užgaulų elgesį. Nevaldomi konfliktai gali tapti pasikartojančio užgaulaus elgesio darbe priežastimi, neigiamai veikti psichologinę darbo aplinką ir darbo produktyvumą. Todėl konfliktų darbo vietoje valdymui skirta rekomendacinio pobūdžio medžiaga šiandienos visuomenėje įgyja ypatingą poreikį.

 

MES SIŪLOME:

1 susitikimas (30 min.)

Kūno masės analizę (nustatysime KMI, vandens, riebalų, raumenų kiekį organizme, metabolinį amžių ir kt. rodiklius)

Rezultatų aptarimas ir sveikos mitybos piramidės apžvalga.

 

2 susitikimas (15-20 min.)

Ar jūsų darbuotoją kankina stresas ? (streso testas);

Patarimai, kaip išvengti streso.

 

3 susitikimas (15-20 min.)

Darbas kompiuteriu ?

Ydinga laikysena?

Mankšta darbo vietoje.

 

4 susitikimas (15-20 min.)

Vėžio profilaktika

Maisto pakuotės

 

Registruokitės mazeikiuvsb@gmail.com arba telefonu: 8-443-41499

Gripas. Ką turėtume žinoti?

Gripas. Ką mes turėtume žinoti?

Gripas – tai virusinė liga, kuriai būdingas trumpas karščiavimas, bendras organizmo išsekimas ir kvėpavimo takų uždegimas. Ligos pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „gripper” arba vokiško „greifen”‘, reiškiančio griebti, sučiupti.

Gripas kiekvienais metais nusineša nemažai žmonių gyvybių, komplikuojasi į:

  • virusinę pneumoniją,
  • virusinį encefalitą, meningitą (galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas),
  • širdies raumens uždegimą (miokarditą),
  • virusinį žarnyno uždegimą (dažniausiai pasitaiko vaikams),
  • virusinį akių uždegimą (priklausomai nuo akies struktūrinės dalies pažeidimo vietos, galimas visiškas apakimas).

Todėl labai svarbu laiku suprasti svarbiausius gripo infekcijos požymius ir apsaugoti save ir savo šeimą.

Nuo kokių gripo virusų šiais metais saugo gripo vakcina?

Gripo vakcinos kuriamos apsisaugoti nuo gripo virusų, kurie mokslininkų numatomi, cirkuliuos aplinkoje artėjantį gripo sezoną. Šiandien aplinkoje tarp žmonių cirkuliuoja šie trijų tipų gripo virusai: A(H1N1), A(H3N2) ir B tipo. Kiekvienais metais, viena ar dvi gripo virusų rūšys yra naudojamos gripo vakcinai pagaminti.

Kaip užsikrečiama gripu ir kokie pagrindiniai gripo infekcijos simptomai?

Gripu galima užsikrėsti nuo sergančio žmogaus. Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val.(vidutiniškai 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.

Ką turėčiau padaryti norėdamas apsisaugoti nuo šios infekcijos?

Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui skirtomis vakcinomis yra pati veiksmingiausia gripo profilaktikos priemonė. Rekomenduojama KASMET visiems asmenims vyresniems nei 6 mėnesių pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų: grūdinimasis, maisto produktų, stiprinančių imunitetą vartojimas, kosėjimo-čiaudėjimo higiena, kontaktų ribojimas ir kt. Tačiau nei viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės, cirkuliuojančios esamą sezoną, todėl šios priemonės ir vadinamos nespecifinėmis. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą, bet ne specifinį.

 Mažeikiuose pasiskiepyti galima visose gydymo įstaigose, atėjus pas savo šeimos gydytoją.. O taip pat primename, kad yra ir nemokama gripo vakcina skirta rizikos grupėms:  

  • 65 m. ir vyresniems asmenims;
  • asmenims, sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
  • dirbantiems medicinos įstaigose;
  • asmenims, gyvenantiems socialinėse globos ir slaugos įstaigose;
  • nėščiosioms.

Kada man būtų geriausia pasiskiepyti gripo vakcina?

Skiepytis šiuolaikiška vakcina nepavojinga, net jei žmogus jau yra infekuotas (t.y. užsikrėtęs), o pati liga dar inkubaciniame periode. Vakcinoje esantys virusai yra inaktyvuoti ir suskaldyti į fragmentus, todėl jie negali daugintis ir tuo pačiu sustiprinti natūralios infekcijos.

Kodėl gripo vakcina svarbu skiepytis kiekvienais metais?

Gripo vakcina rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais, kadangi gripo virusai keičiasi. Gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Ištyrus sveikų žmonių imuniteto atsaką į gripo vakciną, paaiškėjo, kad metų laikotarpyje organizmo atsparumas gripo virusams taip pat mažėja, tačiau vakcina apsaugą nuo infekcijos užtikrina visam sezonui. Todėl svarbu yra pasiskiepyti kiekvienais metais, netgi, jeigu gripo vakcinos sudėtis ir nesikeitė.

Kiek efektyvi yra gripo vakcina?

Inaktyvuotos gripo vakcinos efektyvumas gali būti skirtingas lyginant pagal sezonus ir nevienodas tarp įvairaus amžiaus asmenų ir asmenų, priklausančių rizikos grupėms – svarbu ir skiepijamo asmens amžius ir asmens sveikatos būklė (pvz. lėtinės, persirgtos ligos).

Ar gali gripo vakcina apsaugoti, jeigu jos sudėtyje esančios gripo dalelės yra kitokios nei aplinkoje cirkuliuojantys gripo virusai?

Taip. Tokia apsauga nuo gripo viruso yra žymiai mažesnė, tačiau suteikia tam tikrą apsaugą. Be to, svarbu nepamiršti, kad gripo vakciną sudaro trijų ar keturių virusų komponentai (priklausomai nuo vakcinos tipo), todėl net ir esant mažesniam efektyvumui nuo vieno viruso tipo, nuo kitų tipų apsauga išsilaikys maksimali. Dėl šių priežasčių rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu. Gripo vakcina yra ypač svarbi žmonėms ir jų artimiesiems, kuriems yra didelė rizika išsivystyti rimtoms gripo komplikacijoms.

Ar pasiskiepijęs gripo vakcina, vis tiek galiu susirgti gripu?

Taip, yra galimybė susirgti gripu, net jei buvote paskiepytas sezoninio gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl šių priežasčių:

  • Jūs jau galite būti užsikrėtęs gripo virusu prieš tai, kai pasiskiepijote. Jūsų imuninė sistema nespėjo pagaminti antikūnių prieš gripo virusą. Pakankamam imunitetui susidaryti po vakcinacijos, reikalingos apie 2 savaitės.
  • Jūs užsikrėtėte gripo virusu, kurio dalelių nėra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje. Visuomenėje cirkuliuoja daugybė įvairių gripo virusų. Kasmet gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo trijų gripo virusų, kurie kaip tyrimai rodo, bus labiausiai paplitę artėjantį gripo sezoną.
  • Deja, kai kurie žmonės gali vis tiek užsikrėsti gripo virusu, nepaisant to, kad buvo skiepyti gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl skirtingų žmonių organizmo savybių, amžiaus ypatumų, bendros sveikatos būklės.

Kaip gydytis, jeigu susirgau gripu?

Jeigu susirgote, yra antivirusiniai vaistai (NE ANTIBIOTIKAI), kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Šie vaistai taip pat gali apsaugoti nuo rimtų gripo komplikacijų.