Žalingi įpročiai

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu rūkymo pavojus visuomenės sveikatai lyginamas su epidemija, kadangi nėra nė vienos žmogaus organizmo sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, kaip ir nėra nekenksmingų cigarečių.

Kiekvienas iš mūsų žino, kad rūkymas yra žalingas sveikatai, kad tabako dūmuose aptinkama apie 4000 cheminių junginių, iš kurių keli šimtai laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 40 iš jų yra patvirtinti kancerogenai, sukeliantys vėžį ar skatinantys jo vystymąsi.

Į organizmą patekę kancerogenai su dervomis nusėsta ant kvėpavimo takų labiausiai pakenkdamos burnos ir bronchų gleivinei, todėl ilgalaikis rūkymas lemia ryklės, gerklų, stemplės, plaučių, taip pat ir skrandžio, kasos, kepenų bei šlapimo pūslės vėžio atsiradimą ir plaučių ligas. Be to, jos silpnina imuninę sistemą.

Pagrindinis tikslas yra apsaugoti visą visuomenę nuo tabako vartojimo sukeliamų sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių problemų bei priverstinio kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru Tuo tikslu siūlome atlikti testą ir įsitikinti kiek jūs esate priklausomi nuo rūkymo!

Fagerstromo priklausomybės nuo nikotino testas

Jei surinkote mažiau nei 5 balus, priklausomybės lygis žemas, tačiau susirūpinti reikėtų jau dabar, o ne laukti, kol priklausomybės nuo nikotino lygis pakils. Jei surenkama daugiau nei 5 balai, priklausomybė vidutinio stiprumo. Jeigu surenkama daugiau nei 7 balai, priklausomybės lygis labai aukštas. Tokiu atveju, deja, rūkymas kontroliuoja asmenį, o ne asmuo rūkymą. Norint mesti rūkyti reikalinga stipri motyvacija, bet ir papildoma pagalba.

Rūkymo ir sveikatos akistata

Tiek pasaulyje, tiek ir visoje Lietuvoje labiausiai iš priklausomybę sukeliančių ligų pirmauja rūkymas. 2015 m. skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas surūkė 1100 legalių tabako gaminių. Šie skaičiai parodo pagrindinę priežastį, dėl ko tabako gaminių vartojimas tampa vis aktualesne problema, kodėl daugėja sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių atvejų.

Lietuvos statistikos departamentas kasmet fiksuoja vis didėjantį mirtingumą. 2015 metais buvo užfiksuoti 1640 mirę asmenys, dėl tabako gaminių vartojimo, sukeliamų ligų.

Todėl būtina atkreipti dėmesį į rūkymo prevenciją.

Paprastai, siekiant tabako rūkymo prevencijos reikia atkreipti dėmesį į nikotino daromą žalą organizmui. Įprastai nikotinas patekęs į organizmą greičiau nei per 10 sekundžių pasiekia smegenis. Pirmiausiai jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina. Paprastai rūkymas žmogui yra gana sudėtingas psichosocialinis fenomenas, kuris žmogų įtraukia į nuolatinį vartojimą, nes nikotinas veikdamas nervų sistemą dažnai sukelia priklausomybę. Rūkantiems asmenims įprastai ši medžiaga sukelia susijaudinimą, susikaupimą, mažina baimę, sutraukia kraujagysles, didina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją, todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančioms moterims pasireiškia ankstyvesnė menopauzė. Nerūkantiems žmonėms nikotino dozės gali sukelti didesnius nuotaikos pokyčius nei kasdien rūkantiems. Tai priklauso nuo organizmo tolerancijos nikotinui.

Tabako gaminiuose esanti derva rūkymo metu nusėsta ant kvėpavimų takų. Taip susilpnėja imunitetas ir tokiu būdu sudaromas atviras kelias vystytis įvairioms plaučių ligoms, ar net tam tikro pobūdžio vėžiui.

Rūkymo metu išsiskyręs anglies monoksidas, kitaip dar vadinamos smalkės, patekusios į kraują sutrikdo deguonies apykaitą, apsunkina širdies ir plaučių veiklą, širdis priverčiama  dirbti padidintu krūviu, siekiant aprūpinti organus reikiamu deguonies kiekiu. Smalkės taip pat pažeidžia kraujagyslių sieneles bei didina aterosklerozės riziką.

Apibendrinant galima teigti, jog tabako poveikis žmogaus organizmui ir psichikai priklauso nuo rūkymo intensyvumo ir surūkomo tabako gaminių kiekio. Poveikis panašus į kitų stimuliatorių, todėl dažniausiai potraukis rūkyti atsiranda sumažėjus nikotino koncentracijai kraujyje. Įprastai praėjus 2-2,5 val. nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, po 6-8 val. sumažėja iki 75 proc., po 12-36 val. nikotino poreikis pasiekia maksimumą ir ši būsena išlieka nuo kelių iki – keliolikos dienų, po to poreikis silpnėja. Praėjus 3-4 savaitėms dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti, bet išlieka padidinta rizika atkryčiui, nes organizmas išlieka jautrus nikotinui, bei įvairiems psichologiniams veiksniams: stresui, aplinkai, alkoholio vartojimui, veikloms, kurių metu buvo įprasta rūkyti. Šie veiksniai gali lengvai išprovokuoti metusio rūkyti atkrytį.

Nacionalinės Tabako ir Alkoholio kontrolės koalicijos teigimu rūkymas yra pirmaujantis, tačiau išvengiamas mirties sukėlėjas. Todėl geriau visai nepradėti rūkyti, o rūkantiems siūlytina kuo greičiau atsikratyti šio žalingo pomėgio. Atkreipiant dėmesį į tai kad nėra  nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitę įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai !!!

Kiekvienos šalies kultūra, papročiai, tradicijos formuoja visuomenės požiūrį į alkoholio vartojimą. Lietuvos statistikos departamento duomenis per metus Lietuvoje legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui siekia 12 litrų absoliutaus 100 % alkoholio. Todėl nenuostabu, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos sąjungos šalių alkoholio suvartojime.

Tam didelės įtakos turi kiekvienais metais vis didėjanti alkoholinių gėrimų paklausa ir pasiūla. Kitos ne mažiau svarbios alkoholio vartojimą skatinančios priežastys yra susijusios su įtemtais santykiai šeimoje, laisvalaikio neužimtumu, siekimu išvengti problemų, taip pat su psichologinėmis asmens savybėmis, saviraiškos stoka, bei alkoholio reklama. Visos šios priežastys sudaro palankias sąlygas vystytis alkoholinei priklausomybei. Alkoholinė priklausomybė yra liguistas, sunkiai įveikiamas potraukis alkoholiui. Ši priklausomybė neišsivysto staiga ir iš niekur. Ji vystosi palaipsniui, pirmiausia pasireiškia asmens noru vartoti alkoholinius gėrimus siekiant atsipalaiduoti, pakelti nuotaiką įvairių švenčių, susitikimų, vakarėlių metu. Žmogus pats nejusdamas pradeda jausti nuolatinį poreikį vartoti alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu žmogus patenka į užburtą alkoholizmo ratą, kada poreikis tampa potraukiu, o potraukis virsta priklausomybe.

Priklausomybė šiuo atveju yra stipresnė už žmogaus valią pasipriešinti, todėl alkoholio vartojimas tampa nekontroliuojamu. Toks nekontroliuojamas alkoholio vartojimas sukelia rimtas pasekmes ne tik sveikatai, bet ir nulemia socialinių problemų atsiradimą. Sveikatos aspektu alkoholis neapsiriboja vien tik sukeliama kepenų ciroze ar alkoholinėmis psichozėmis, jos apima apie 60 įvairaus pobūdžio ligų ir sveikatos sutrikimų: elgsenos, psichikos, imunologiniais, vidaus organų funkcijų, reprodukcinės sistemos. Socialiniu aspektu piktnaudžiavimas alkoholiu lemia nusikaltimus, autoįvykius, įvairaus pobūdžio traumas, taip pat pasireiškia provokuojantis agresyvus elgesys, smurto protrūkiai tiek šeimoje, tiek ir visoje visuomenėje.

Šis reiškinys jau nieko nestebinantis, kadangi tokie asmenys, kurie yra priklausomi nuo alkoholio ilgainiui tampa asocialūs, agresyvūs, greičiau nusikalsta, sugriauna gyvenimus patys sau ir kitiems. Todėl svarbu kuo ankščiau nustatyti ir pripažinti alkoholizmą, kad būtų galima suteikti reikiamą pagalbą.

Alkoholio vartojimo sutrikimams nustatyti plačiai vartojamas AUDIT testas, kuris leidžia diagnozuoti pavojingą alkoholio vartojimą, priklausomybę ir žalingą vartojimą.

Alkoholio vartojimo sutrikimų diagnozavimas AUDIT metodika:

1. Kaip dažnai jūs geriate alkoholinius gėrimus?

(0) Niekada

(1) Kartą per mėnesį

(2) Du, keturis kartus per mėnesį

(3) Du, tris kartus per savaitę

(4) Keturis ar daugiau kartų per savaitę

2. Kiek standartinių alkoholinių vienetų išgeriate eilinę dieną, kai geriate? 1vienetas – 40 ml stiprių gėrimų (40%), 150ml sauso vyno (11-13%), 330 ml alaus, 100 ml likerio ar stipraus vyno (17-20%)

(0) 1 ar 2

(1) 3 ar 4

(2) 5 ar 6

(3) 7 ar 9

(4) 10 ir daugiau

3. Kaip dažnai per dieną išgeriate šešis ar daugiau standartinių alkoholio vienetų?

(0) Niekada

(1) Rečiau nei kartą per mėnesį

(2) Kartą per mėnesį

(3) Kartą per savaitę

(4) Kasdien arba beveik kasdien

4. Kaip dažnai per praėjusius metus pastebėjote, kad pradėję gerti, nebegalite liautis?

(0) Niekada

(1) Rečiau nei kartą per mėnesį

(2) Kartą per mėnesį

(3) Kartą per savaitę

(4) Kasdien arba beveik kasdien

5. Kaip dažnai per praėjusius metus jūs nepadarėte to, ką turėjote padaryti?

(0) Niekada

(1) Rečiau nei kartą per mėnesį

(2) Kartą per mėnesį

(3) Kartą per savaitę

(4) Kasdien arba beveik kasdien

6. Kaip dažnai per praėjusius metus jums kilo noras išgerti ryte, kad būtų lengvos pagirios?

(0) Niekada

(1) Rečiau nei kartą mėnesį

(2) Kartą per mėnesį

(3) Kartą per savaitę

(4) Kasdien arba beveik kasdien

7. Kaip dažnai per praėjusius metus po išgertuvių jūs jautėte kaltę ar sąžinės priekaištų?

(0) Niekada

(1) Rečiau nei kartą mėnesį

(2) Kartą per mėnesį

(3) Kartą per savaitę

(4) Kasdien arba beveik kasdien

8. Kaip dažnai per praėjusius metus jūs negalėjote prisiminti, kas įvyko vakar dieną, kai gėrėte?

(0) Niekada

(1) Rečiau nei kartą mėnesį

(2) Kartą per mėnesį

(3) Kartą per savaitę

(4) Kasdien arba beveik kasdien

9. Ar dėl gėrimo jūs ar kas nors kitas buvo sužeistas?

(0) Ne

(2) Taip, bet ne praėjusiais metais

(4) Taip, praėjusiais metais

10. Ar jūsų giminaitis, draugas, gydytojas ar kitas sveikatos darbuotojas kada nors buvo sunerimęs dėl jūsų gėrimo, ar siūlė jums bent mažiau gerti?

(0) Niekada

(2) Taip, bet ne praėjusiais metais

(4) Taip, praėjusiais metais

Rezultatai:

• Mažiau < 8: Greičiausiai neturite problemų dėl alkoholio, bet jei jūs nerimaujate dėl alkoholio poveikio, turite keisti įpročius;
• 8 – 10: Turite pagrindo sunerimti;
• 11 – 15: Yra keletas rimtų požymių, kad alkoholio vartojimas jums sukelia problemų;
• Daugiau > 15: Jūs greičiausiai turite rimtų alkoholio vartojimo problemų.

Fiksavus rezultatą 8 ir didesnį nei 8 yra reikalinga išsamesnio tyrimo būtinybė, todėl patartina kreiptis į specialistus.

Atostogos, poilsis, pramogos žmogui yra neatsiejama trejybė. Todėl nesvarbu, koks tai būtų metų laikas: žiema, vasara, ruduo, pavasaris žmonės poilsiaudami daug keliauja. Žinoma, daugumai kelionių metas būna intensyviausias pavasarį ir vasarą, kuomet gamta pabusdama savo grožiu žmones traukia į gamtą patirti nuotykių ir pramogų. Norėdami aplankyti gražiausias ir lankomiausias vietas, žmonės didžiąją dalį laiko praleidžia vairuodami. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2015 m. buvo užregistruoti 3161 kelių eismo įvykiai. Iš kurių 439 įvyko, dėl neblaivių asmenų kaltės, tai byloja, kad žmonių neatsakingumui ribų nėra. Neblaivūs asmenys yra linkę pervertinti savo galimybes, todėl nesuvokdami grėsmių, pridaro rūpesčių ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pamačius ar įtariant, kad vairuotojas gali būti neblaivus nieko nedelsdami informuokite policijos pareigūnus, taip užkirsdami kelią nelaimei. Nesvarbu ar tai būtų jūsų geras draugas, giminaitis, pažįstamas ar šiaip žmogus, būkite pilietiški sudrausminkite tokius asmenis. Nepavykus sudrausminti, nieko nelaukdami kvieskite pagalbą, bet jokiu būdu tokio asmens neišleiskite į gatves, nes tai yra potencialus „mirties nešėjas“. Neužkirtus kelio tokiam vairuotojui tikėtinos skaudžios pasekmės, kurios gali paliesti kiekvieną, netik patį išgėrusįjį, bet ir nieko dėtus vaikus, paauglius ir kitus asmenis, ko pasėkoje dažniausiai tas ir įvyksta. Siekdami sumažinti avaringumą ir alkoholio vartojimą, garsiai šaukime STOP alkoholiui keliuose!!!

Kai kraujyje cirkuliuoja tokios promilės, ką galima kalbėti apie vairavimą…

Vis dėlto reikia nepamiršti, kad Lietuva yra padidintos rizikos avaringumo valstybė. Ir kiekvienais metais šį faktą pagrindžia Lietuvos statistikos departamento pateikti duomenys. Pavyzdys būtų 2014 metai per kuriuos dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo 1371 žmogus sužeistas ir 169 žuvę.

Norint sumažinti šiuos skaičius, reika siekti blaivybės, o tai daryti reikia šviečiant visuomenę ir mažinant alkoholio vartojimą.

Visi metų laikai yra neįprastai gražūs, bet kitaip nei kiti – vasara yra laukiamiausia.  Daugeliui žmonių atėjus vasarai prasideda linksmiausias ir smagiausias atostogų metas, kuomet su draugais, šeima, artimaisiais leidžiamės atostogauti prie jūros, prie įvairių vandens telkinių. XXI amžiuje gyvenantiems žmonėms, daugeliui iš jų pramogos, atostogos yra neįsivaizduojamos be alkoholinių gėrimų. Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis, 2014 m. legalių alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas savaitgaliais, nuo penktadienio iki sekmadienio išaugdavo iki 7,4 karto.

Kyla klausimas, ar vasaros įmanomos be alkoholio? Ir kodėl poilsio metu žmogus jaučia potraukį vartoti alkoholį?

Atsakymo toli ieškoti nereikia, alkoholio vartojimas daugeliui žmonių yra tarsi atsipalaidavimo, nusiraminimo būdas, būdas slopinti arba priešingai išreikšti jausmus. Kitiems tai yra puiki bendravimo priemonė. Žinoma, jei alkoholiniai gėrimai yra vartojami saikingai, kada neviršijama 10 g. gryno alkoholio per dieną, organizmui žala nepasireiškia. Tačiau kaip ir visur yra išimčių. Tam tikroms asmenų grupėms, į kurias patenka nėščios moterys, ketinančios pastoti, asmenys vartojantys medikamentus, ir tie asmenys, kurie negali vartoti alkoholio, dėl sveikatos sutrikimų, kad ir saikingo alkoholio vartojimas – laikomas rizikingu.

Kalbėdami apie saikingą alkoholio vartojimą reikia atkreipti dėmesį, kad retas kuris žmogus moka saikingai, vartoti svaigiuosius gėrimus. Dažniausiai žmogus atsipalaidavęs praranda savikontrolę. Nebejausdamas savo „ribų“ žmogus, viršija savo išgeriamo alkoholio kiekį ir tampa neblaiviu. Neblaivūs, alkoholio padauginę asmenys dažnai tampa neprognozuojami ir sukelia daugybę problemų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. O ką jau kalbėti apie aplinkui esančius ir viską stebinčius vaikus, jaunimą. Koks tai pavyzdys jaunajai kartai. Kartais to ir nenorėdami suaugę padaro „meškos“ paslaugą jaunimui. Ne paslaptis, kad paaugliai norėdami jaustis suaugusiais, mėgsta atkartoti jų elgesį. Suvokdami šį faktą ir galvodami apie galimas pasėkmes, geriau jau mėgaukimės atostogų teikiamais malonumais, aktyviais laisvalaikio žaidimais, vasaros pramogomis, mėgaukimės šaltais – gaiviais nealkoholiniais gėrimais. Mūsų tikslas karštą vasaros dieną turėtų būti atsipalaiduoti ir atsigaivinti, o  ne priešingai, apsvaigti ar nusikalsti.

Šiais geraisiais pavyzdžiai rodykime žmonėms, kaip teisingai reikia leisti laiką draugų kompanijose, kaip pramogauti su šeimos nariais blaiviai. Tik tokiu būdu vaikai, paaugliai ir visi kiti aplinkui esantys žmonės, matydami šiuos geruosius pavyzdžius: sveikus, linksmus, sportiškus, sveiką, bei aktyvų gyvenimo būdą praktikuojančius suaugusius, bus skatinami rinktis tokį pat sveiką ir energingą gyvenimo stilių, leisiantį ir be alkoholio gerai leisti laiką, atsipalaiduoti, mėgautis laisvalaikio teikiamais malonumais.

Apibendrinant galime teigti, kad didžiąja dalimi kokioje aplinkoje mes leisime laiką priklauso nuo mūsų pačių. Tad drauge kurkime sveiką, saugią, draugišką, pozityvią aplinką, kurioje būtų galima saugiai ir smagiai leisti laiką.