Galimybė neatlygintinai gauti savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligai diagnozuoti

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras rajono ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms neatlygintinai skiria savikontrolės testus, skirtus COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

Mažeikių rajone bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinasi visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiūrą mokykloje.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad COVID-19 ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrintas kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t. y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn. Todėl rekomenduojama visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

Svarbu prisiminti, kad dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra:

  • karščiavimas,
  • sausas kosulys,
  • nuovargis.

Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra:

  • skonio ar kvapo nejutimas,
  • nosies užgulimas,
  • konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys),
  • gerklės skausmas,
  • galvos skausmas,
  • raumenų ar sąnarių skausmas,
  • įvairūs odos bėrimai,
  • pykinimas ar vėmimas,
  • viduriavimas,
  • šaltkrėtis ar galvos svaigimas.

Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra:

  • dusulys,
  • apetito praradimas,
  • sumišimas,
  • nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje,
  • aukšta temperatūra.

Aplinkos įtaka sveikatai

Aplinka, kurioje gyvename, turi didelę įtaką sveikatai, ji net 20 proc. priklauso nuo aplinkos veiksnių. Žmogus savo veikla gali keisti aplinką. Esant neįprastai aplinkai sutrinka tam tikros organizmo funkcijos. Tai sumažina jo prisitaikymo prie aplinkos galimybes ir atsparumą nepalankiems veiksniams.

Šiais laikais dauguma žmonių didžiąją laiko dalį praleidžia žmogaus sukurtoje uždaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų darželiai, laisvalaikio leidimo centrai ar transportas – uždarose patalpose praleidžiama iki 80 proc. paros laiko. Ši žmogaus sukurta dirbtinė aplinka ne visada yra geriausia terpė žmogaus buvimui ir veiklai. Dažnai ją kuriant vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais prioritetais, o į tokius aspektus kaip žmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai aspektai neatsižvelgiama ar atsižvelgiama menkai.

Aplinka veikia žmogų, o žmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas savo reikmėms. Ilgainiui susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad pakeitimai pridarė nenumatytų nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tą patį galima pasakyti apie civilizacijos poveikį žmogaus sveikatai: kartu su komfortu žmogų užklupo neigiamos pasekmės sveikatai. Civilizuotas žmogus, gerai įvaldęs modernias technologijas, netapo sveikesnis. Priešingai, serga lėtinėmis ligomis, alergijomis, skundžiasi psichinė sveikata, naujomis civilizacijos ligomis, kurių neįveikia neabejotinai didelę pažangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina.

Atlikti tyrimai jau seniai parodė, kad egzistuoja aplinkos ir sveikatos ryšys, o aplinkos poveikio žmogaus sveikatai dydis priklauso nuo individualių žmogaus organizmo savybių, veikimo trukmės, ekspozicijos. Visgi, įvertinti atskirų aplinkos veiksnių įtaką konkrečiai ligai yra sudėtinga, nes dažniausiai ligos priežastis yra ne vienas, o keli faktoriai.

Gyvenamąją aplinką sudaro keletas svarbiausių komponentų. Pirmiausia – natūrali gamtinė aplinka: oras, vanduo, klimatas, geografinė aplinka, natūralūs maisto produktai ir kt. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos natūralių gamtinės aplinkos veiksnių gyvenamojoje aplinkoje vis mažėja ir jie keičiami dirbtiniais.

Dirbtinę aplinką sudaro miestai bei butai, kuriuose gyvename, darbo sąlygos, kultūrinės pramogos ir pan. Šių veiksnių nuolat daugėja. Daugelis jų atsirado visai neseniai, todėl žmogaus organizmas dar neturi kompensavimo mechanizmų ir naujų veiksnių poveikis turi didelę įtaką sveikatai.

Be to, didelę reikšmę turi ir socialinė-ekonominė aplinka: visuomenės kultūra, išsilavinimas, materialinės sąlygos, individo įpročiai bei prietarai.

Žmogus gyvena ne vienas. Su kitais žmonėmis jis susijęs tam tikrais ryšiais. Tai sudaro psichinę aplinką. Nervinė, emocinė gyvenamoji aplinka daro stiprų poveikį žmogaus savijautai ir darbingumui.

Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei žmonių sveikatai. Nors gyventojus veikia įvairūs veiksniai, tačiau daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe. Neigiamą įtaką sveikatai gali daryti bloga pastatų kokybė, kenksmingos statybinės medžiagos, netinkama įranga, patalpų dydis ir ventiliacijos stoka.

Patalpų ore yra daug įvairių teršalų, galinčių turėti įtakos jose gyvenančių žmonių sveikatai. Pirmiausia tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš patalpų vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, buityje naudojamų valiklių gali skirtis lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir ftalatai bei formaldehidas. Gyvenamųjų patalpų oras taip pat gali būti užterštas ir tabako dūmais, kuro degimo produktais. Neretai gyvenamojoje aplinkoje pasitaiko ir biologinių teršalų: bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, taip pat oro drėkintuvuose ir pan., kondicionieriuose gali veistis legionelės, sukeliančios legioneliozę. Bakterijas, virusus ore gali paskleisti sergantys žmonės ar naminiai gyvūnai.

Žmonės, daug laiko praleidžiantys uždarose patalpose, užterštose cheminiais ar biologiniais teršalais, dažnai skundžiasi negalavimais, kurie dingsta palikus patalpas. Dažniausiai jie pasireiškia galvos, akių, nosies skausmais, gerklės dirginimu, sausu kosuliu, sloga, odos išsausėjimu, niežėjimu, pykinimu, nesugebėjimu sutelkti dėmesį, nuovargiu. Šis reiškinys vadinamas „nesveiko pastato sindromu“. „Nesveiko pastato sindromui“ nebūdingi specifiniai požymiai, taip pat nėra tam tikrų cheminių ar biologinių medžiagų, kurios sukeltų šį sindromą.

Cheminių medžiagų koncentracija, galinčių paveikti žmonių sveikatą, patalpų ore būna didesnė atliekant patalpų remontą, iškart po atliktos patalpų apdailos, kambarį ar patalpą įrengus naujais baldais. Po tam tikro laiko cheminių medžiagų išsiskyrimas iš vidaus apdailos medžiagų ar baldų impregnatų pradeda mažėti.

Apskritai įvairių teršalų koncentracija patalpų ore yra didesnė, jeigu patalpos yra netinkamai vėdinamos. Norint, kad gyvenamųjų patalpų oras būtų pakankamai švarus, oras turi turėtų nuolatos cirkuliuoti iš patalpų į patalpas arba iš lauko į vidų ir atvirkščiai. Paprasčiausias ir pakankamai efektyvus gyvenamųjų patalpų vėdinimo būdas – natūralus, kai šviežias oras į patalpas patenka pro langus ar orlaides, o šalinamas traukos kanalais.
Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro kokybė Lietuvoje beveik netiriama, neatliekama patalpų oro kokybės nuolatinės stebėsenos ir poveikio sveikatai vertinimo. Renovuotuose ar naujos statybos pastatuose, kuriuose įrengti naujos konstrukcijos langai, bet neįrengta tinkama ventiliacinė sistema suprastėja oro cirkuliacija. Masinio susibūrimo patalpose (konferencijų salėse, darželiuose, mokyklose, ligoninėse, bibliotekose ir kt.) modernios ventiliacinės sistemos dažniausiai taip pat neįrengtos arba tinkamai neveikia. Tokiose patalpose nustatoma didelė anglies dvideginio koncentracija, padidėjusi santykinė oro drėgmė, per aukšta oro temperatūra, didelis oro mikrobinis užterštumas. Dėl to didėja rizika užsikrėsti respiratorinėmis infekcijomis. Būtina užtikrinti tinkamą patalpų ventiliaciją.

Saugią bei sveiką aplinką gyventojai turi susikurti patys.

Klimato kaitos savaitės minėjimas Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigose

Klimato kaitos savaitė yra renginys, skirtas skatinti visuomenės sąmoningumą ir veiksmus siekiant mažinti klimato kaitą. Ji organizuojama kasmet ir vyksta daugelyje pasaulio šalių.

Šią savaitę įvairiais būdais skatinama žmonių dalyvauti įvairiose veiklose, susijusiose su klimato kaita. Klimato kaita yra didelė problema šiandieniniame pasaulyje ir tokių renginių organizavimas padeda šviesti visuomenę apie šią problemą, jos priežastis ir poveikį bei skatina visus prisidėti prie tvarios ir energiją taupančios aplinkos kūrimo. Ši savaitė yra puiki galimybė informuotis, dalyvauti ir suvokti, kaip svarbu rūpintis klimato kaitos mažinimu.

Klimato kaitos savaitės paminėjimas ugdymo įstaigose yra labai svarbus būdas skatinti mokytojus, mokinius ir jų tėvus bei globėjus domėtis šiuo aktualiu visuotinės reikšmės reiškiniu. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, šią savaitę dirbdami kartu su ugdymo įstaigų specialistais vykdo į ugdymo procesą integruotas veiklas:

  • Ekologiškų priemonių ir elgesio propagavimas. Siekiama skatinti mokinius naudoti perdirbtas ir draugiškas aplinkai priemones, tokius kaip daiktų pakartotinio naudojimo įrankiai, ekologiškas valgiaraštis ir pan. Taip pat organizuojamos diskusijos ir pamokos apie maisto švaistymą, maisto rinkodarą.
  • Švietimas apie klimato kaitą. Kartu su ugdytiniais atliekami įvairūs projektiniai darbai, kurie išsamiai paaiškina klimato kaitą ir jos iššūkius.
  • Dėmesio skyrimas taršai. Savaitės metu atliekami eksperimentai, kuriuose tyrinėjamos taršos pasekmės. Vaikai skatinami svarstyti apie savo įpročius, tokius kaip automobilių važiavimas, ir kaip jie gali prisidėti prie mažesnės taršos.
  • Lauko veiklos. Organizuojamos įvairios lauko veiklos, kurios padeda darželinukams pajusti aplinką ir jos svarbą: organizuojami gamtos pažinimo žygiai, kurių metu mokiniai atlieka užduotis ir ištyrinėja vietovę.

Svarbu suprasti, kad klimato kaitos savaitės minėjimas nėra tik vienadienė šventė, bet turi palikti ilgalaikį poveikį mokinių ir mokytojų sąmonėje. Taigi, svarbu, kad vaikai išlaikytų nuolatinį dėmesį klimato kaitos klausimams ir skatintų mokinius tapti aplinkai draugiškesniais ir atsakingesniais.

Gauti paskutiniai 2023 m. Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėsenos rezultatai

2023 metais kaip ir keletą paskutiniųjų metų Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo birželio iki spalio vykdė rajono aplinkos stebėseną.

Proceso metu buvo vertinama Mažeikių miesto vaikų žaidimų aikštelių smėlio kokybė, Mažeikių rajono maudymosi vietų vandens ir smėlio, esančio greta maudymosi vietų kokybė bei Mažeikių miesto viešųjų tyliųjų zonų triukšmo lygis.

Apibendrinant atliktą 2023 metų Mažeikių rajono savivaldybės aplinkos stebėseną nustatyta, kad:

  • Abiejų rajone esančių tyliųjų viešųjų zonų triukšmo lygis neviršijo rekomenduojamos triukšmo ribinės vertės;
  • 18-oje maudymosi vietų vandens kokybė išlieka gera ‒ per visą maudymosi sezoną visų maudymosi vietų vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reglamentuotus vandens kokybės reikalavimus;
  • 47-ių Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Mažeikių miesto seniūnijos prižiūrimų vaikų žaidimų aikštelių smėlis nebuvo užterštas parazitais ‒ per visą vasaros sezoną visų vaikų žaidimų aikštelių smėlio parazitologiniai parametrai atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Išsami informacija apie aplinkos stebėseną 2023 metais pateikta mūsų visuomenės sveikatos stebėsenos puslapyje.

Psichoaktyviųjų medžiagų pėdsakai Mažeikių rajono ugdymo įstaigose

Šiemet viešumoje nuskambėjo ne viena istorija, kurioje aprašyti nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių arba neaiškios kilmės medžiagų, kurias pavartojo rūkydami elektronines cigaretes arba valgydami „saldainius“, nukentėję moksleiviai.

Jauni žmonės svaiginasi naujomis psichoaktyviomis medžiagomis, kurių poveikis sveikatai nėra ištirtas. Deja, tai gali paliesti kiekvieną šeimą, auginančią vaikus, nes medžiagos vis prieinamesnės. Jaunuoliai pasakoja, kad vos per 20 minučių gali gauti norimų psichoaktyvių medžiagų. Internete talpinama daugybė nuorodų, kurios klaidina jaunus asmenis bei skatina jas išbandyti.

Naujos psichoaktyvios medžiagos yra pigesnės, prieinamesnės, o savo poveikiu imituoja seniai žinomus narkotikus. Dažnai įsigyjamas susintetintas narkotikas, tačiau kiek ir kokių veikliosios medžiagos jame yra, nežino nei pirkėjas, nei pardavėjas. Niekam neaišku, kur kokios medžiagos veikia. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan.

Jauniems asmenims yra labai sudėtinga priimti atsakingus sprendimus. Šoko praktika, gąsdinimas, grasinimai, atskyrimas nuo draugų neveikia ir nuo žalingų įpročių neatbaido. Švietimas, pozityvi socializacija, užimtumas, vaiko elgesio stebėsena ne tik mokykloje, bet ir namuose, kur vaikas praleidžia daugiausia laiko, sąmoningumo, kritinio mąstymo ugdymas – didžiausias tikslas, pasiekiamas bendradarbiaujant tėvams ir ugdymo specialistams.

Siekiant ištirti ugdymo įstaigų aplinkas dėl narkotinių medžiagų paplitimo ir stiprinti ugdymo įstaigų bendruomenės atsakomybės jausmą už švarią aplinką be narkotikų, pasitelkiant švietimo priemones, Mažeikių rajono savivaldybės Narkotikų kontrolės komisijos lėšomis Mažeikių rajono mokyklose buvo atliktas narkotinių medžiagų pėdsakų ant įvairių paviršių tyrimas. Tyrimo tikslas, rezultatai ir rekomendacijos pateikiami Narkotinių medžiagų pėdsakų Mažeikių rajono savivaldybės ugdymo įstaigų aplinkoje tyrimo ataskaitoje.

Įvertinus tyrimo rezultatus ugdymo įstaigoms pateiktos rekomendacijos, tačiau svarbu atsiminti, kad mokykloje vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bus veiksminga tik tuomet, kai jos idėjas palaikys visa mokyklos bendruomenė, todėl į aktyvią veiklą svarbu įtraukti šeimą ir bendruomenės narius.

Jei įtariate, kad jūsų vaikas vartoja psichoaktyvias medžiagas, daugiau informacijos rasite svetainėje „Pagalba sau”.

Daugiau visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų galite rasti mūsų svetainės Visuomenės sveikatos stebėsenos puslapyje.

 

Tvarus judumas Mažeikiuose

Kiekvienais metais rugsėjo 16-22 dienomis Europos šalyse vyksta Europos judumo savaitės renginiai. Tai didžiausia tvaraus judėjimo skatinimo kampanija. Europos judumo savaitės metu, siekiant skatinti aktyvų judumą ir, kuriant tvarų judumą mieste, didelis dėmesys skiriamas fizinei sveikatai. Tvaraus judumo tikslas – paskatinti gyventojus rinktis sveikesnius kelionių būdus tiek sau, tiek ir aplinkiniams, saugoti aplinką bei mažinti taršą.

Judumo savaitę vainikuoja tarptautinė diena be automobilio, kurios tikslas – taip pat atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, raginti miestų gyventojus asmeniškai prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo, atsisakant važiavimo automobiliu ir pasirenkant mažiau orą teršiantį visuomeninį transportą, dviračius, naudoti biodegalus ir biokurą, keliauti pėsčiomis. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo būdų – eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu. Tai ne tik gerina gyvenimo kokybę miestuose, mažina oro taršą ir triukšmą, bet ir efektyviai prisideda prie eismo saugumo gerinimo, todėl reikėtų stengtis ne tik Tarptautinę dieną be automobilio, bet ir ištisus metus kelionei į darbą, parduotuvę ar į svečius rinktis ne greitą ir patogų savo automobilį, o sveikesnę ir taupesnę transporto rūšį.

  • Norėdami prisidėti prie tvaraus judumo mieste, į savo kasdienį gyvenimą galite įtraukti darnesnius įpročius. Tai maži veiksmai, kurie gali padėti sukurti didelę naudą tiek sveikatai, tiek aplinkai. Kai kurie įpročiai, kuriuos galime pritaikyti darniam judumui skatinti, yra šie:
  • Viešasis transportas: jei įmanoma, naudokitės viešuoju transportu, o ne asmeniniu automibiliu. Jei palyginsime, viešasis transportas užima 50 kartų mažiau vietos ir išmeta 70% mažiau anglies dvideginio nei asmeninė transporto priemonė. Be to, tai padeda labai sumažinti kasdienes spūstis. Nepamirškime, kad kamščiai didina oro taršą, nes transporto priemonės ilgiau būna toje pačioje vietoje.
  • Mažiau naudokite asmeninę transporto priemonę: Trumpoms ir vidutinėms kelionėms galime naudoti dviračius ar elektrines transporto priemones. Žinome, kad šiuo metu bendros transporto priemonės užimtumas yra nuo 1 iki 3 žmonių, todėl ji buvo nustatyta kaip mažiausiai efektyvi ir labiausiai teršianti transporto rūšis. Norėdami nuvykti į netoliese esančias vietas, geriausia eikite ar važiuokite dviračiu.
  • Dalijimasis automobiliu: Norėdami vykti į darbą atokiau nuo miesto, mes galime dalytis automobiliu su kolegomis ir taip padidinti žmonių, vykstančių ta pačia transporto priemone, skaičių. Taip pat rekomenduojama naudoti kolektyvines transporto priemones ir net bendras automobilių dalijimosi sistemas. Tokiu būdu mes galiame būti efektyvesni ir tvaresni kelionėse.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras tęsia šią prasmingą Judumo savaitės tradiciją jau beveik dešimt metų. Šie metai, taip pat, neišimtis biuro renginių gausa ir įvairove. Judumo savaitė paminėta sveikatingumo mankšomis ir šiaurietiškojo ėjimo žygiais ryte, pietų pertraukų metu ir po darbo valandų.

Mūsų manymu mažeikiečiai turi būti sveiki, energingi, žvalūs ir būti ilgaamžiai, tad tam reikia skirti laiko ir pastangų. Tai nėra taip sunku ar sudėtinga kaip gali atrodyti, tereikia rasti sau tinkamą, aktyvią veiklą ir pradėti veikti. O veikti galime kartu, nes mūsų tikslas, kad fizinis aktyvumas taptų mūsų ir mūsų gyventojų kasdieniniu įpročiu. Judumo savaitė gali būti puiki pradžia įsitraukti į fizinio aktyvumo rutiną.

Europos judumo savaitės renginiai Mažeikių rajono ugdymo įstaigose

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad Europos judumo savaitė yra tarptautinė iniciatyva, skirta didinti gyventojų sąmoningumą apie darnų judumą, siekiant keisti gyventojų keliavimo įpročius bei skatinti alternatyvius keliavimo būdus: pėsčiomis, mikrojudumo transporto priemonėmis, viešuoju transportu ar naudojantis dalijimosi transporto priemonėmis paslaugomis.

Ši iniciatyva, globojama Europos Komisijos, vyksta nuo 2002 m., kasmet tuo pačiu metu – rugsėjo 16-22 dienomis. Kiekvienais metais Europos Komisija numato tam tikrą Europos judumo savaitei dedikuotą temą. 2023 m. tema – ,,Tausokime energijos išteklius”.

Kiekvienais metais visoje prie šios svarbios iniciatyvos prisijungia ir įvairiais renginiais papildo Mažeikių rajono ugdymo įstaigos su savo bendruomenėmis. Visuomenės sveikatos specialistai, vykdantys sveikatos priežiūrą mokyklose visą savaitę su vaikais kalbės judumo temomis, atliks įvairias fizinio aktyvumo skatinimo veiklas. Su planuojamomis veiklomis galite susipažinti šiame sąraše:

• Rugsėjo 22d. 10.30 – Šiaurietiškas ėjimas su Mažeikių r. lopšelio-darželio Saulutė vaikais;
• Rugsėjo 22d. 11 val. Baltų mylios bėgimas didžiajame stadione, “Ventos” progimnazija;
• Rugsėjo 16-22d. Pradinių klasių mokiniams mankštos pertraukų metu, “Ventos” progimnazija;
• Rugsėjo 11 d. ,,Sporto diena”, Mažeikių lopšelis-darželis ,,Berželis”;
• Rugsėjo 12 d. ,,Bėgimo diena”, Mažeikių lopšelis-darželis ,,Berželis”;
• Rugsėjo 13 d. ,,Muzikos diena” (šokiai lauke), Mažeikių lopšelis-darželis ,,Berželis”;
• Rugsėjo 14 d. ,,Žygio diena”, Mažeikių lopšelis-darželis ,,Berželis”;
• Rugsėjo 15 d. ,,Diena be automobilio” (paspirtukų, dviračių lenktynės), Mažeikių lopšelis-darželis ,,Berželis”;
• Rugsėjo 21d. 10.30 – judriųjų žaidimų diena Pavasario progimnazija su lopšeliu darželiu “Linelis”;
• Rugsėjo 22d. 10.30 – “Judėk tvariai su paspirtuku” Pavasario progimnazija su lopšeliu darželiu “Linelis”;
• Rugsėjo 21d. 10.00 – Kūrybinės dirbtuvės judumo savaitės minėjimas pasitelkiant antrinį panaudojimą Pavasario progimnazija;
• Rugsėjo 22d. po pamokų 5-8 klasių olimpinė diena Pavasario progimnazija;
• Rugsėjo 18-22 d. – aktyvios pertraukos Mažeikių r. Užlieknės pagrindinėje mokykloje;
• Rugsėjo 20 d. – Solidarumo bėgimas Mažeikių r. Užlieknės pagrindinėje mokykloje;
• Rugsėjo 22 d. – Tvaraus judėjimo piešinių paroda Mažeikių r. Užlieknės pagrindinėje mokykloje;
• Rugsėjo 18 d. – šokių diena Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Bitutė”;
• Rugsėjo 19 d. – sportinių estafečių renginys Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Bitutė”;
• Rugsėjo 20 d. – sportiniai užsiėmimai jogos ir su “GYM” kamuoliais Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Bitutė”;
• Rugsėjo 21 d. 17.10 – vaikų, tėvų, bendruomenės bėgimas Sodų stadione Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Bitutė”;
• Rugsėjo 22 d. ,,Diena be automobilio” Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Bitutė”;
• Rugsėjo 16-17 d. – Aktyvus savaitgalis su tėvais Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Pasaka”;
• Rugsėjo 18 d. Judumo savaitės atidarymas; pokalbiai apie judėjimo svarbą, fizinio aktyvumo užduotys Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Pasaka”;
• Rugsėjo 19 d. 9:15 val. Mankšta su treneriu Renatu Viskontu Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Pasaka”;
• Rugsėjo 20 d. Šokio diena Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Pasaka”;
• Rugsėjo 21 d. Solidarumo bėgimas Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Pasaka”;
• Rugsėjo 22 d. ,,Diena be automobilio” Mažeikių r. lopšelyje-darželyje “Pasaka”;
• Rugsėjo 20 d. 08:00 “Visa mokykla juda” – aktyvios veiklos su K. Jagmino pradinės mokyklos mokiniais.
• Rugsėjo 18 -22 dienomis, akcija ,,Aplink gimnaziją pėsčiomis” (pertraukų metu) Viekšnių gimnazijoje;
• Rugsėjo 22 d. – akcija ,,Be automobilio ” Viekšnių gimnazijoje;
• Rugsėjo 21 d. – tradicinis rudens bėgimas – krosas Viekšnių gimnazijoje;
• Rugsėjo 18-22 d. visos fizinio ugdymo pamokos lauke, informacininis stendas ,,Judėk laisviau” Viekšnių gimnazijoje;
• Rugsėjo 16-22 d. gimnazijos bendruomenei aktyviai dalyvauti judumo savaitės renginiuose ir savaitgalį 16/17d. praleisti važinėjant dviračiais, paspirtukais Viekšnių gimnazijoje;
• Rugsėjo 18-22 dienomis rytinės mankštos kieme Viekšnių lopšelyje-darželyje “Liepaitė”;
• Rugsėjo 18 d. – šokio diena Viekšnių lopšelyje-darželyje “Liepaitė”;
• Rugsėjo 19 d. – futbolo diena (su treneriu) Viekšnių lopšelyje-darželyje “Liepaitė”;
• Rugsėjo 20 d. – sporto aikštyne (judu su paspirtuku) Viekšnių lopšelyje-darželyje “Liepaitė”;
• Rugsėjo 21 d. – judrių žaidimų diena Viekšnių lopšelyje-darželyje “Liepaitė”;
• Rugsėjo 22 d. – pramogos su įvairiais personažais Viekšnių lopšelyje-darželyje “Liepaitė”;
• Rugsėjo 20 d. – 1350 (jei oro sąlygos leis) žygis aplink Sedą su II b klasės mokiniais. Sedos Vytauto Mačernio gimnazija;
• Nuo rugsėjo 16 d. Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos mokiniai, tėvai, mokytojai ir bendruomenės nariai jungiasi į nacionalinį mokyklų judumo iššūkį, kuris truks iki lapkričio 16 d.;
• Rugsėjo 21 d. (jei oro sąlygos leis) planuojama Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos sporto šventė;
• Nuo rugsėjo 16 d. Sodų pagrindinės mokyklos bendruomenė įsijungia į LR Prezidento inicijuotą Nacionalinį judumo iššūkį;
• Rugsėjo 18d. Estafetės „Pliusiukai – minusiukai“ Sodų pagrindinės mokyklos stadione;
• Rugsėjo 19d. Orientacinės varžybos Sodų pagrindinės mokyklos teritorijoje;
• Rugsėjo 20d. #BeActive mankšta – šokis Sodų pagrindinės mokyklos kiemelyje per ilgąją pertrauką;
• Rugsėjo 22d. 8 val. „Diena be automobilio“ Sodų pagrindinėje mokykloje;
• Rugsėjo 22d. 10 val. „Diena be automobilio“ „Žiburėlio“ pradinėje mokykloje;
• Rugsėjo 20d. 10 val. Visuotinė mankšta lopšelyje – darželyje “Delfinas”.

Europos judumo savaitė Mažeikiuose

Rugsėjo 16–22 dienomis prisijunk prie Europos judumo savaitės ir išbandyk alternatyvius būdus keliauti mieste.

Palik savo automobilį namuose ir rinkis dviratį, viešąjį transportą, dalijimosi paslaugas ar keliauk pėsčiomis. Taip ne tik taupysi energiją, bet ir pagerinsi savo sveikatą, nuotaiką ir aplinką.

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras taip pat prisideda prie šios iniciatyvos ir kviečia judėti šiaurietiškojo ėjimo žygiuose po gražiausias Mažeikių rajono vietoves.

Susitikime
18 d. PIRMADIENĮ
12:00 prie Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Naftininkų g. 9, Mažeikiai

19 d. ANTRADIENĮ
12:00 prie Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos, Laisvės g. 31, Mažeikiai

20 d. TREČIADIENĮ
17:00 prie Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro, Naftininkų g. 9, Mažeikiai

21 d. KETVIRTADIENĮ
12:00 prie „Gyvenimo Spalvos“, Pavenčių g. 4, Mažeikiai

22 d. PENKTADIENĮ
12:00 prie Plinkšių globos namų, Mokyklos g. 3 Plinkšės
13:30 prie Tirkšlių Juozo Vitkaus – Kazimieraičio progimnazija, Mokyklos g. 8, Tirkšliai

Informacija ir registracija tel. (8 443) 41499

Sveika ir saugi jaunimo vasara Mažeikiuose

Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2023 m. liepos mėnesį įgyvendino Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją program „Sveika ir saugi vasara ‘23“, kurios metu (liepos 10-14 ir liepos 17-21 dienomis) buvo organizuojami savaitiniai užsiėmimai jaunimui (14-18 m.). Savaitės užsiėmimų tikslas – siekti geresnės jaunimo sveikatos, stiprinant jų teorines žinias bei praktinius įgūdžius, įvairiomis su sveikata susijusiomis temomis.

Kiekvienai savaitės dienai buvo suplanuota vis kita, su sveikata susijusi tema, kurią pristatė vis kitas dienos svečias. Savaitės užsiėmimų metu, jaunimas buvo supažindintas, kaip būti fiziškai aktyviems bei mažinti druskos, cukraus ir riebalų kiekį maisto produktuose, buvo teikiama informacija apie maisto produktų sudėtį, suprantamai ir su praktinėmis užduotimis. Jaunimas supažindintas su antsvorio įtaka sveikatai, aptarti valgymo sutrikimai. Teikta informacija apie tabako gaminius ir elektronines cigaretes, jų žalą sveikatai apie galimas rizikas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir motyvavimu. Aptartos pagalbos įstaigos ir organizacijos bei kitos pagalbos priemonės. Taip pat jaunuoliai supažindinti su pagalbos programomis (ankstyvąja intervencija), specialistais (priklausomybių konsultantu, JPSPP koordinatore, vaikų ir jaunimo psichologe, užimtumo tarnybos specialiste, policijos bendruomenės pareigūnais, kt.) bei įstaigomis ir organizacijomis (atvira jaunimo erdvė „100‘ts metų“, jaunimo centras „Rifas“, Mažeikių policijos komisariatas).

Daugiau informacijos galite rasti Facebook paskyroje „Mažeikių jaunimas sveikiau“

Kaip saugiai gaminti maistą vasarą?

Kokioje temperatūroje suaktyvėja mikroorganizmų dauginimasis?

Maisto produktų vartojimas gali sukelti negalavimų, jei į juos pateks salmoneliozės, listeriozės ar kitų per maistą plintančių infekcijų sukėlėjų. Šių ligų simptomai dažniausiai būna panašūs – viduriavimas, karščiavimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, pykinimas ir vėmimas. Mikroorganizmai plačiai randami dirvožemyje, vandenyje, ant gyvūnų bei žmonių, todėl jie gali patekti ant rankų, o nuo jų – ant maisto. Bakterijoms daugintis palankiausia +37° C temperatūra, tačiau jos gali daugintis ir 5–60° C temperatūroje.

Kaip sutrumpėja greitai gendančio maisto galiojimo laikas karštomis dienomis?

Laikant maisto produktus šaldytuve ar ant ledo gabaliukų, ar labai karštoje temperatūroje (virš 60° C), mikroorganizmų dauginimasis sulėtėja arba sustoja. Ypač greitai genda visi pieno, mėsos ir žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai ir pyragaičiai su kremu. Šiuos produktus reikėtų laikyti šaltai nuo pagaminimo iki valgymo.
Karštomis dienomis maisto vartojimo laikas ribotas – paprastai 2–3 paros, todėl būtina atkreipti dėmesį į produkto tinkamumo vartoti terminą, pažymėtą ant pakuotės. Nereikėtų pagaminto maisto šilumoje laikyti ilgiau nei 2 valandas.

Ar užtenka įsigytus produktus nuplauti, prieš vartojant?

Vaisius ir daržoves prieš vartojimą reikia gerai nuplauti tekančiu vandeniu, siekiant išvengti žarnyno infekcinių ligų. Prieš valgant, jei įmanoma, rekomenduojama nulupti ir žievelę. Prieš vartojimą džiovintus vaisius ir riešutus taip pat būtina gerai nuplauti. Kol šie maisto produktai patenka ant mūsų stalo, jie „nukeliauja“ ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami.

Kaip ant grotelių saugiai iškepti kepsnius?

Kepant mėsos produktus, kurių sudėtyje yra natrio nitrito (E 250), nitritų likučiai reaguoja su aminais ir amino rūgštimis, sudarydami kancerogeninius junginius – nitrozaminus. Vienas iš svarbiausių nitrozaminų susidarymo faktorių yra aukšta (aukštesnė nei 110 °C) temperatūra. Nitritai ir nitratai naudojami apsaugoti maisto produktus nuo gedimo. Prekyboje galima rasti mėsos gaminių, kurių gamyboje nitritai nenaudoti. Šie gaminiai neturi įprastos rausvos spalvos, tačiau yra tinkami kepti aukštoje temperatūroje.
Norėdami išvengti pavojingų junginių susidarymo kepant mėsos gaminius ant grotelių:
• Kepimui naudokite tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų.
• Prieš kepant mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo galimos tiesioginės liepsnos.
• Kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes ir groteles.
• Mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės.
• Jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.