Tiek vyresnio, tiek ir jaunesnio amžiaus – skrandžio skausmus išties linkę sieti tik su virškinimo sutrikimais. Tačiau tai dažnai būna miokardo infarkto požymis. Netipinį infarktą gali lydėti ir kiti virškinimo sutrikimai – pykinimas, taip pat dusulys ar galvos svaigulys. Tai dažniau būdinga pagyvenusiems žmonėms, ypač vyrams, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems.
Miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens ląstelių pažeidimas – vis dažniau pakerta jaunus žmones. Kartais infarkto simptomai būna „tylūs“, netipiniai. Laiku į juos nesureagavus žmogaus gyvybės galima ir nebespėti išgelbėti. Paprastai be staigaus pilvo skausmo pajaučiama mirties baimė, nerimas, išpila šaltas prakaitas, kuris atsiranda ir dėl kritusio arterinio kraujo spaudimo.
Medikai primygtinai pataria per didžiuosius vasaros karščius kenčiantiems nuo širdies ir kraujagyslių ligų žmonėms saugotis tiesioginių saulės spindulių, vartoti vidutiniškai po du tris litrus skysčių per dieną, atsargiai įvertinti savo sveikatos galimybes renkantis atostogoms karšto klimato zonas.
Bet jeigu vis dėlto įtariate miokardo infarktą:
Pirmosios pagalbos veiksmų seka vykdoma pagal taisyklę „P–P–P“ (Patikrink – Paskambink – Padėk): Pirmiausia šalia esantis žmogus turi įvertinti nukentėjusiojo sąmonę, kvėpavimą, po to kviesti greitąją medicinos pagalbą (112 tel.) arba paprašyti, kad ją iškviestų kiti aplinkiniai žmonės. Tada reikia padėti nukentėjusiajam atsisėsti, atlaisvinti krūtinės ląstą varžančius drabužius, įleisti į patalpą gryno oro. Reikia nukentėjusįjį nuraminti, nepalikti vieno, nuolat stebėti gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą, kol atvyks greitoji medicinos pagalba. Jei nukentėjusysis prarado sąmonę, nustojo kvėpuoti, pradedamas pradinis gaivinimas: 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir 2 oro įpūtimai. jeigu yra galimybė, panaudojamas automatinis išorinis defibriliatorius.
