Šių metų rugsėjo 8 d. Vilniuje įvyko Higienos instituto organizuota nacionalinė konferencija „Vyrų savižudybių rizika ir prevencija: mokslo ir praktikos sandūroje“. Mažeikių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą (VSB) šiame svarbiame renginyje atstovavo Savižudybių prevencijos koordinatorius Irmantas Sujeta.
Konferencijoje Sveikatos apsaugos ministerijos, Higienos instituto, Vilniaus universiteto, Priklausomybės ligų centro bei nevyriausybinių organizacijų atstovai pristatė naujausias tendencijas, rizikos veiksnius bei pagalbos plėtros kryptis. Renginio metu akcentuota, kad būtina stiprinti tikslines priemones, skirtas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
Patirties mainai ir nauja metodinė medžiaga Mažeikių specialistams
Renginio metu Mažeikių VSB atstovas neformaliai bendravo su Higienos instituto bei kitų Lietuvos rajonų visuomenės sveikatos biurų kolegomis, keitėsi gerąja patirtimi bei aptarė kasdienius iššūkius teikiant pagalbą bendruomenėse.
Vienas svarbiausių praktinių šios išvykos rezultatų – iš Higienos instituto parvežta naujausia mokomoji medžiaga, skirta Mažeikių rajono psichikos sveikatos specialistams: CAMS sistema („Savižudybių rizikos valdymas bendradarbiaujant“, aut. David A. Jobes, 3-iasis leidimas). Šis tarptautiniu mastu pripažintas ir ištirtas metodas padeda sveikatos priežiūros specialistams užmegzti atvirą ryšį su krizėje esančiu žmogumi, kartu vertinti rizikos veiksnius bei sudaryti bendradarbiavimu grįstą pagalbos planą.
Svarbiausios įžvalgos ir prevencinės kryptys mūsų rajone
Atsižvelgiant į konferencijoje pristatytus pranešimus bei diskusijas, galima išskirti kelias esmines kryptis, kurioms skiriamas dėmesys ir Mažeikių rajone:
- Emocinis raštingumas ir psichohigiena nuo mažumės. Kaip pažymėjo Paramos vaikams centro atstovai, gebėjimas atpažinti jausmus ir ieškoti pagalbos formuojasi vaikystėje. Ankstyvasis emocinis ugdymas padeda vaikams užaugti sugebantiems atvirai kalbėti apie sunkumus, o ne kentėti tyloje.
- Žemo slenksčio bei bendruomeninių paslaugų plėtra vyrams. Statistika rodo, kad vyrai pagalbos kreipiasi rečiau ir dažnai tik atsidūrę kritinėje situacijoje. Būtina kurti daugiau žemo slenksčio, lengvai prieinamų ir bendruomeninių paslaugų formų, kurios sumažintų vidinius barjerus, nevykdomos per griežtas formalumų procedūras bei būtų patrauklesnės būtent vyrams.
- Multidimensinis požiūris ir dėmesys kitoms rizikos grupėms. Be vyrų, padidintos rizikos grupėms priskiriami senjorai bei negalią turintys asmenys. Tai rodo, kad prevencija negali būti paremta vienu universalus modeliu – pagalbos sistemos turi būti lanksčios, pritaikytos skirtingiems poreikiams ir pasiekiamos ten, kur žmogus gyvena bei dirba.
Kur kreiptis pagalbos?
Sunkumai ir emocinės krizės yra įveikiamos. Jei jūs ar jūsų artimasis išgyvena sunkų etapą, nelikite vieni – pagalba ir palaikymas yra pasiekiami:
- Tiesioginė informacija apie pagalbą, paslaugas ir prevenciją: www.tuesi.lt
- Greitoji medicinos pagalba (iškilus tiesioginiam pavojui gyvybei ar sveikatai): 112
Nemokamos emocinės paramos linijos (veikiančios visoje Lietuvoje):
- Emocinė parama vyrams („Nelik vienas“): 0 604 111 19 (I-VII 17:00–22:00)
- Vyrų linija: 0 670 000 27
- Pagalbos moterims linija: 0 800 663 66 (visą parą)
- Sidabrinė linija (garbaus amžiaus žmonėms): 0 800 80020
- Jaunimo linija: 0 800 288 88 (visą parą)
- Vaikų linija: 116 111
- Vilties linija (suaugusiems): 116 123 (visą parą)
- Tėvų linija: 0 800 900 12
- Linija „Doverija“ (parama rusų kalba moksleiviams ir jaunimui): 0 800 77277
