Kovo 12 d. minima Pasaulinė glaukomos diena. Ja siekiama informuoti visuomenę apie šios ligos simptomus, būtinybę tikrintis ir laiku diagnozuoti ligą.
Glaukoma – lėtinė akių liga. Ją sukelia padidėjęs akies vidinis spaudimas, dėl kurio sutrinka skysčių tekėjimas akyje ir todėl pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės ląstelės, silpsta regėjimas.
Šios ligos atvejų sparčiai daugėja.
Ši liga būdingesnė vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali būti įgimta ir išsivystyti jauniems žmonėms dėl kitų ligų poveikio. Didelę reikšmę glaukomos vystymuisi turi paveldėjimas. Jūsų akys gali atrodyti gerai ir regėjimas gali būti geras, bet tai nebūtinai reiškia, kad jūsų akys yra sveikos.
Glaukoma yra 3 rūšių: įgimta, pirminė ir antrinė. Įgimta sergama tada, kai akies priekinės kameros kampas ar drenažinė akies sistema yra nenormaliai išsivystę. Pirmine glaukoma susergama kuriuo nors gyvenimo periodu. Antrinė glaukoma – tai kitų akies ligų ar traumų padarinys. Bet kokios rūšies glaukomai, be pakilusio akispūdžio, būdingi regos nervo disko glaukominė įduba (ekskavacija) ir atrofija bei tipiški akipločio pakitimai.
Profilaktinių priemonių, padedančių išvengti glaukomos, nėra. Tačiau galima diagnozuoti ligą ankstyvose stadijose, kai didesnė tikimybė išsaugoti geras regėjimo funkcijas. Anksti diagnozavus ligą, galima užkirsti kelią regos pablogėjimui ir apakimui. Visiems vyresniems nei 40 metų asmenims reikia vieną kartą per metus pamatuoti akispūdį, o jei šeimoje yra sergančiųjų glaukoma, tai patikrą reikia atlikti bent kartą per metus jau nuo 30–35 metų.
Glaukomos gydymo kokybė labai priklauso nuo pačių pacientų suvokimo. Jei žmogus laiku pastebi pirmuosius glaukomos požymius ir kreipiasi į gydytoją, ligą įmanoma sustabdyti, kol ji neatėmė regėjimo. Tik bendros paciento ir gydytojo pastangos gali padėti sėkmingai diagnozuoti ir gydyti glaukomą.
Parengta remiantis www.smlpc.lt informacija