ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris sukelia AIDS – įgytą imunodeficito sindromą. ŽIV virusas patekęs į žmogaus organizmą laipsniškai naikina T-limfocitus (baltuosius kraujo kūnelius) ir silpnina žmogaus imuninę sistemą. Tokiu būdu organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų. AIDS paprastai yra laikoma vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija. Infekcija patekusi į organizmą pagreitina imuninės sistemos nykimą, o silpnėjant imunitetui žmogus tampa dar labiau pažeidžiamas. ŽIV infekcijos simptomams pasireikšti kartais prireikia net ne vienerių metų, kadangi ŽIV virusas vystosi pakankamai lėtai, taip atitinkamai palaipsniui naikindamas ir imuninę sistemą. ŽIV ligos progresavimo greitis ir perdavimas priklauso nuo to koks yra ŽIV viruso tipas. Nustatyti yra 2 ŽIV tipai – tai ŽIV-1 ir ŽIV-2. Abu šie tipai genetiškai šiek tiek skirtingi, bet abu plinta tais pačiais būdais ir yra siejami su tomis pačiomis oportunistinėmis infekcijomis bei AIDS. Nustatyta, kad ŽIV-1 tipo virusas plinta lengviau ir progresuoja greičiau į AIDS nei ŽIV-2. Būtent šios priežastys ir nulemia platesnį ŽIV – 1 tipo paplitimą tiek Lietuvoje, tiek ir kituose pasaulio šalyse.
Žmonėms AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės ir visiškai pažeidžiama imuninę sistemą, tada žmogaus organizmas praranda atsparumą ligoms ir žmogų kamuoja įvairios ligos tokios kaip plaučių uždegimas, meningitas, įvairaus pobūdžio vėžys, tuberkuliozė bei kitos sudėtingos ligos. Todėl laiku neskyrus specifinio prieš virusinio gydymo ŽIV liga dažnai baigiasi mirtimi.
Stengiantis išvengti mirčių susijusių su ŽIV ir AIDS plitimu kasmet gruodžio 1 dieną daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje yra minima Pasaulinė AIDS diena, kuri pradėta minėti jau nuo 1988 metų. Minint Pasaulinę AIDS dieną yra organizuojami renginiai, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ŽIV/AIDS problemas, bei jų plitimą visame pasaulyje.
Lietuvoje 2015 metais užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis buvo užregistruoti 157 nauji ŽIV užsikrėtimo atvejai – 115 vyrų ir 42 moterų. Iki 2015 metų pabaigos Lietuvoje buvo registruoti 2535 asmenys, kuriems buvo diagnozuota ŽIV infekcija. Iš jų 2017 vyrų ir 518 moterų.
Iš naujai užsikrėtusiųjų 2015 metais ŽIV atvejų 55,4 proc. jų užsikrėtė ŽIV lytinių santykių metu: 37,6 proc. (59 asmenys) – heteroseksualių ir 17,8 proc. (28 asmenys) – homoseksualių. Per homoseksualius santykius užsikrėtusiųjų 2015 metais nustatyta dvigubai daugiau nei 2014 metais. Švirkščiamuosius narkotikus vartodami ŽIV užsikrėtė 28 proc. (44 asmenys) (beveik kas trečias). 16,6 proc. (26 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas. ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejų neužregistruota.
Stebint ŽIV rodiklių augimą, būtina ir toliau šviesti visuomenę atkreipiant jos dėmesį į atsargumo ir apsisaugojimo priemones bei ŽIV užsikrėtimo būdus (lytiniu būdu, per kraują ir ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką), siekiant stabdyti tolimesnį ŽIV/AIDS PLITIMĄ.
ĮSIDĖMĖKITE:
Narkotikų vartojimo atveju saugiausias būdas apsisaugoti nuo ŽIV, yra nevartoti švirkščiamųjų narkotikų. Jei atsitinka taip, kad asmuo švirkščiasi narkotikus, geriausias būdas išvengti rizikos užsikrėsti ŽIV yra visuomet naudoti sterilius, naujus švirkštus, adatas ir kitas priemones. Svarbiausia niekada nesinaudoti kitų adatomis ir švirkštais. Be to, svarbu atminti, kad narkotikai (o taip pat ir alkoholis) gali paskatinti jus elgtis neatsakingai (užmiršti, kaip svarbu naudoti prezervatyvą lytinių santykių metu ir pan.). Todėl būtina kas kart iš naujo skatinti žmones būti atsargiems ir atidiems, kad būtų galima išvengti rizikos susijusios su ŽIV ir AIDS.