Psichikos sveikata tai:
Susirgęs žmogus savo išgyvenimus laiko realesniais nei ta tikrovė, kurioje mes visi gyvename: žmogus kitaip suvokia aplinką, savaip supranta, kas jam sakoma, kartais girdi, mato ar užuodžia tai, ko iš tiesų nėra, ir niekas nepajėgia įtikinti, kad jis klysta.
Psichikos sveikatos sutrikimai būna įvairūs, juos vertėtų atpažinti. Pasireiškia šie požymiai:
- Fiziniai simptomai: kraujospūdžio svyravimai, virškinimo sutrikimai, apetito pokyčiai, svorio kitimas ir t. t.
- Emociniai simptomai: įtampa, vidinis diskomfortas, blogos nuojautos ir t. t.
- Pažinimo: dėmesio sutrikimai, pakitęs požiūris į aplink ą ir save, prarandamos turėtos žinios, patirtis ir t. t.
- Suvokimo: garsai ir kvapai, kurių nėra, išgyvenimai, neegzistuojantys realybėje ir t. t.
- Mąstymo: neįprastos ar klaidingos idėjos ir įsitikinimai, pašalinių jėgų poveikis, įsitikinimas, kad žmogus persekiojamas, nuodijamas, stebimas arba jis tapo neįprastai galingu, didingu ir t. t.
- Elgesio: agresyvus ar keistas elgesys, nesuprantamas elgesys, pozos, grimasos, gestai ir t. t.
Savižudybės pavojų keliantys ženklai
Ankstesni bandymai žudytis. Mėginimai nusižudyti įvyksta 10 kartų dažniau nei savižudybės. Mėginimas žudytis gali pasikartoti, ypač jei po pirmo mėginimo nebuvo suteikta reikiama pagalba.
Kalbos signalai. Jei žmogus kalba: „Aš noriu mirti“, „Aš einu susitikti su mirusia seserimi“, dažnai formuojama nuostata, kad tuo žmogus nori atkreipti dėmesį į save. Svarbu sužinoti, kodėl jis renkasi tokį būdą atkreipti į save dėmesį, kai yra kitokių būdų būti pastebėtam.
Mąstymo signalai. Savižudžiui būdingi mąstymo pasikeitimai. Į pasaulį žiūrima siauresniu masteliu, pasirinkimų skaičius mažėja, vartojami žodžiai: „visada“, „niekada“, „amžinai“, „tik“ ir pan. Pvz.: „Tik mama mane mylėjo“, „Niekam aš nereikalingas…“.
Emocinės užuominos. Žmonės, linkę į savižudybę, išgyvena beviltiškumo, bejėgiškumo jausmus, išreiškia tai žodžiais: „Aš nieko negaliu pakeisti“, „Mokytoja nieko nepadarys…“, Paaugliams, kurie galvoja žudytis, atrodo, kad jie yra nevykėliai, niekam tikę.
Netikėti elgesio pokyčiai. Dažnai tai įvyksta po skausmingo įvykio gyvenime. Žmogus, linkęs bendrauti, staiga tampa uždaras, nustoja domėtis tuo, kuo anksčiau domėjosi, kalba apie mirtį. Šios užuominos gali reikšti grėsmę, perspėjimą apie artėjančią savižudybę.
Vertinant savižudybės rizikos tikimybę po skausmingo įvykio gyvenime ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į tuos asmenis:
- Kurie itin daug prarado (artimus žmones, visa, ką turėjo);
- Kurie gali būti prislėgti kaltės ir atsakomybės dėl to, kas įvyko;
- Yra itin paveikti, elgiasi chaotiškai, nenuspėjamai, nepajėgia susikaupti, suvokti jiems sakomos informacijos;
- Kai yra žinoma, kad asmuo turi ar praeityje yra turėjęs psichikos sveikatos sutrikimų;
- Tiesiogiai arba netiesiogiai kalba arba užsimena apie nenorą gyventi;
- Bando save žaloti ar elgiasi labai agresyviai, siekia atkeršyti tiems, kuriems priskiria kaltę.
Veiksmai, rekomenduojami įtarus savižudybės grėsmę:
- Nedelsiant užtikrinti priežiūrą ir nepalikti asmens vieno;
- Sudaryti sąlygas išlieti jausmus, padėti susivokti, kiek įmanoma sumažinti įtampą ir išsiaiškinti emocinio streso priežastis;
- Iš aplinkos pašalinti galimas savižudybės priemones, kiek įmanoma užtikrinti, kad pasielgdamas impulsyviai asmuo negalėtų sau pakenkti ir sukelti grėsmę gyvybei (atitolinti nuo vietos, kur yra priemonių, kuriomis galima susižaloti, nušokti nuo aukštumos ir pan.)
- Įspėti kitus su asmeniu dirbančius specialistus apie savižudybės grėsmę;
- Susiekti su specialistais, kurie toliau asmenį globos ir prižiūrės, palaukti, kol tai bus padaryta.
Psichikos sutrikimų riziką gali sumažinti:
- sveikas gyvenimo būdas;
- tinkamas darbo ir poilsio režimas;
- sveika mityba;
- žalingų įpročių – girtavimo, rūkymo, narkotikų vartojimo vengimas.
Kaip galime padėti sergantiems psichikos liga?
Svarbiausia – suteikti profesionalią pagalbą kaip galima greičiau ir kuo ankstyvesnėje ligos stadijoje. Kuo anksčiau sergantis asmuo bus pradėtas gydyti, tuo geresnių rezultatų jis pasieks gyvenime.
Jeigu manote, kad Jums ar Jūsų artimajam reikalinga psichologinė pagalba galite kreiptis žemiau nurodytais kontaktais arba į Jums priimtiną įstaiga, asmenį, tačiau nedelskite.
