Rūkymo ir sveikatos akistata
Tiek pasaulyje, tiek ir visoje Lietuvoje labiausiai iš priklausomybę sukeliančių ligų pirmauja rūkymas. 2015 m. skaičiuojama, kad vienas Lietuvos gyventojas surūkė 1100 legalių tabako gaminių. Šie skaičiai parodo pagrindinę priežastį, dėl ko tabako gaminių vartojimas tampa vis aktualesne problema, kodėl daugėja sveikatos problemų ir priešlaikinių mirčių atvejų.
Lietuvos statistikos departamentas kasmet fiksuoja vis didėjantį mirtingumą. 2015 metais buvo užfiksuoti 1640 mirę asmenys, dėl tabako gaminių vartojimo, sukeliamų ligų.
Todėl būtina atkreipti dėmesį į rūkymo prevenciją.
Paprastai, siekiant tabako rūkymo prevencijos reikia atkreipti dėmesį į nikotino daromą žalą organizmui. Įprastai nikotinas patekęs į organizmą greičiau nei per 10 sekundžių pasiekia smegenis. Pirmiausiai jis stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o vėliau ją slopina. Paprastai rūkymas žmogui yra gana sudėtingas psichosocialinis fenomenas, kuris žmogų įtraukia į nuolatinį vartojimą, nes nikotinas veikdamas nervų sistemą dažnai sukelia priklausomybę. Rūkantiems asmenims įprastai ši medžiaga sukelia susijaudinimą, susikaupimą, mažina baimę, sutraukia kraujagysles, didina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, skatina cholesterolio kaupimąsi kraujagyslių sienelėse, didina trombocitų agregaciją, todėl rūkaliams greičiau vystosi aterosklerozė. Rūkančioms moterims pasireiškia ankstyvesnė menopauzė. Nerūkantiems žmonėms nikotino dozės gali sukelti didesnius nuotaikos pokyčius nei kasdien rūkantiems. Tai priklauso nuo organizmo tolerancijos nikotinui.
Tabako gaminiuose esanti derva rūkymo metu nusėsta ant kvėpavimų takų. Taip susilpnėja imunitetas ir tokiu būdu sudaromas atviras kelias vystytis įvairioms plaučių ligoms, ar net tam tikro pobūdžio vėžiui.
Rūkymo metu išsiskyręs anglies monoksidas, kitaip dar vadinamos smalkės, patekusios į kraują sutrikdo deguonies apykaitą, apsunkina širdies ir plaučių veiklą, širdis priverčiama dirbti padidintu krūviu, siekiant aprūpinti organus reikiamu deguonies kiekiu. Smalkės taip pat pažeidžia kraujagyslių sieneles bei didina aterosklerozės riziką.
Apibendrinant galima teigti, jog tabako poveikis žmogaus organizmui ir psichikai priklauso nuo rūkymo intensyvumo ir surūkomo tabako gaminių kiekio. Poveikis panašus į kitų stimuliatorių, todėl dažniausiai potraukis rūkyti atsiranda sumažėjus nikotino koncentracijai kraujyje. Įprastai praėjus 2-2,5 val. nikotino koncentracija kraujyje sumažėja pusiau, po 6-8 val. sumažėja iki 75 proc., po 12-36 val. nikotino poreikis pasiekia maksimumą ir ši būsena išlieka nuo kelių iki – keliolikos dienų, po to poreikis silpnėja. Praėjus 3-4 savaitėms dauguma metusiųjų nebejaučia poreikio rūkyti, bet išlieka padidinta rizika atkryčiui, nes organizmas išlieka jautrus nikotinui, bei įvairiems psichologiniams veiksniams: stresui, aplinkai, alkoholio vartojimui, veikloms, kurių metu buvo įprasta rūkyti. Šie veiksniai gali lengvai išprovokuoti metusio rūkyti atkrytį.
Nacionalinės Tabako ir Alkoholio kontrolės koalicijos teigimu rūkymas yra pirmaujantis, tačiau išvengiamas mirties sukėlėjas. Todėl geriau visai nepradėti rūkyti, o rūkantiems siūlytina kuo greičiau atsikratyti šio žalingo pomėgio. Atkreipiant dėmesį į tai kad nėra nežalingo rūkymo būdo, todėl net ir pakeitę įprastas tabako cigaretes cigaru, pypke, kaljanu ar elektronine cigarete, neišvengsite su rūkymu susijusios rizikos sveikatai !!!